69204f46-6d6e-44af-80f3-e8dffba1ba2a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3041-739/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03145-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 51.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 5 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalia Pranckienė, sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ , ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), 220 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–8) nurodė, kad jis nuo 2009 spalio 22 d. iki 2018 gruodžio 27 d. buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis sÄ lygomis.

Nuo 2009 spalio 22 d. iki 2013 spalio 27 d. jis buvo laikomas 7-to bÅ«rio 3-os sekcijos gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 30 kv. m, joje laikoma daugiau nei 15 asmenų, iki 18 asmenų, laisvÄ plotÄ dar labiau mažino baldai, nebuvo užtikrinta teisės normose nustatyta minimalaus gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui – 3,6 kv. m. Dėl per didelio žmonių skaičiaus kildavo konfliktai, grįžus iÅ¡ darbo nebuvo galima pailsėti. Miegamųjų bÅ«klė buvo baisi, sienos, lubos, grindys neremontuotos apie 20 metų.

Dirbtinis ir natÅ«ralus apÅ¡vietimas neatitiko reikalavimų, dėl to pablogėjo regėjimas, jam iÅ¡rašė akinius. Gyvenamosiose patalpose drėgmė virÅ¡ijo higienos normos reikalavimus, dėl to patalpose buvo drėgna, buvo pelėsiai ant sienų, rÅ«bai krepÅ¡iuose drėko, o pataisos namai neaprÅ«pino drabužių spinta – buvo tik viena spinta, tačiau visų drabužiai į jÄ netilpo. Oro temperatÅ«ra Å¡altuoju metų laiku buvo tik 13–14 °C. Visose patalpose buvo tarakonų, graužikų, blakių.

Blakės kandžiojo, su Å¡ia problema nebuvo pakankamai kovojama. Nebuvo laikomasi Å¡varos ir nebuvo iÅ¡duodamos dezinfekavimo priemonės, kalintys asmenys jas privalėjo įsigyti už savo lėšas. Dažai grindims taip pat buvo perkami už savo lėšas, kad bÅ«tų žmoniÅ¡kesnė aplinka. Čiužiniai, antklodės ir pagalvės buvo iÅ¡duodami seni, sudėvėti, purvini, be specialių patvarių užvalkalų, vata viduje sukritusi, čiužiniai – ir aprÅ«diję. Nurodė, kad 200 žmonių buvo skirtos 2 virtuvėlės po 10–11 kv. m, taigi 100 žmonių buvo 1 virtuvėlė, grįžus po darbo esant tokiam žmonių skaičiui virtuvėlėje pasigaminti kÄ nors neįmanoma.

Virtuvės patalpos ir įrenginiai antisanitarinės būklės, virtuvės patalpose nedarytas remontas mažiausiai 20 metų. Virtuvėje buvo tarakonų ir blakių. 200 žmonių buvo 2 tualetai, kiekviename tualete po 3 unitazus ir 3 pisuarus, dėl to reikėdavo laukti eilėse. Tualetai buvo neremontuoti 20 metų. Tualetuose sėdimų vietų kabinos įrengtos be durų. Priešais unitazus 1,5 m atstumu buvo įrengti pisuarai, taigi priešais šlapindavosi kitas asmuo. Vienoje prausykloje buvo 6 kranai, ir kitoje prausykloje 6 kranai, todėl tekdavo stovėti eilėse.

Prausykloje nebuvo karÅ¡to vandens. 200 žmonių virtuvėje pastatyta 1 skalbimo maÅ¡ina. IÅ¡siskalbti pavykdavo tik per stebuklÄ . Å altuoju metų laiku praktiÅ¡kai nebuvo kur iÅ¡sidžiovinti iÅ¡skalbtus drabužius, nes 18 kv. m džiovykloje 200 žmonių neįmanoma juos sutalpinti. Nurodė, kad 2013 spalio mėn. apie 23–27 d. jis buvo perkeltas į 9-to bÅ«rio 9-tÄ sekcijÄ , kurioje buvo laikomas iki 2014 m. Å iame bÅ«ryje situacija faktiÅ¡kai buvo analogiÅ¡ka, kaip ir 7-tame bÅ«ryje: gyvenamojo ploto pažeidimai, perteklinis žmonių skaičius, tų pačių higienos normų reikalavimų pažeidimai, kiti pažeidimai, kaip ir 7-tame bÅ«ryje. 2014 m. jis buvo perkeltas į 4-to bÅ«rio 7-tÄ sekcijÄ .

Teigė, kad Å¡iame bÅ«ryje buvo tokios pačios gyvenimo sÄ lygos, kaip ir 7-tame bÅ«ryje, tik akcentuotina, kad 4-tame bÅ«ryje 7-tos sekcijos gyvenamosiose patalpose nuo 2014 m. spalio mėn. pabaigos buvo 18–20 asmenų, o patalpos plotas buvo apie 40 kv. m. 3–7-to bÅ«rių lokaliniame sektoriuje buvo bendro naudojimo pasivaikščiojimo kiemelis, kurio dydis apie 300 kv. m, o minėtuose bÅ«riuose buvo 400 žmonių. Patikrinimų metu visiems kiemelyje iÅ¡sirikiavus, kiemelis bÅ«davo pilnas žmonių.

Tad nebuvo galima laisvai judėti. Be to, buvo leidžiama pasivaikščioti tik 3 val. po darbo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl tokių laikymo sÄ lygų jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , paranojos pasireiÅ¡kimÄ , regos sugadinimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 220 000 Eur suma, kuriÄ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. PareiÅ¡kėjas prašė teismÄ vadovautis ir byloje taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi bausmės laikas yra iÅ¡tisinis.

Nurodė, kad atsakovės atstovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, teigė, pagal KonvencijÄ kalinimas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis prilygsta genocidui ir kankinimui, tokiems atsakovo veiksmams negali bÅ«ti taikomas sutrumpintas senaties terminas, kadangi bausmės laikas buvo iÅ¡tisinis, taip pat ir jo teisės buvo pažeidinėjamos iÅ¡tisai ir nepertraukiamai. Taip pat nurodė, kad jis todėl ilgÄ laikÄ nesikreipė į teismÄ dėl savo teisių pažeidimo, kadangi bijojo, kad su juo bus susidorota.

Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 98–99) pareiÅ¡kėjas prašė teismÄ vadovautis ir taikyti 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir teigė, kad atsakovės atstovo veiksmams negali bÅ«ti taikomas sutrumpintas 3 ieÅ¡kinio senaties terminas. Teigė, kad atsakovės atstovas sÄ moningai slėpė ir nutylėjo 7-to bÅ«rio 3-os sekcijos ir 9-to bÅ«rio 9-tos sekcijos tikrÄ jÄ padėtį, prašė teismÄ tai vertinti kaip nepilnai pateiktÄ arba sÄ moningai slepiamÄ informacijÄ .

Teigė, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymÄ Nr. V-124 vienam kalinčiam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m laisvo judėjimo ploto. Teigė, kad atsakovės atstovas specialiai pateikė teismui nespalvotas fotografijas, kad nesimatytų tikra gyvenamųjų patalpų bÅ«klė, kuri yra tragiÅ¡ka. Tualetai ir prausyklos yra ne pareiÅ¡kėjo lokaliniame sektoriuje, kuriame jis gyvena, taip atsakovės atstovas bando nuslėpti tikrÄ kritinę padėtį.

Nurodė, kad lokaliniame sektoriuje buvo apie 400 žmonių, todėl pasivaikščiojimo kiemelis savo iÅ¡matavimais neatitiko numatytų standartų ir pasivaikščioti buvo neįmanoma, kai daugiau nuteistųjų iÅ¡eidavo į laukÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundÄ tenkinti. Teigė, kad jeigu jis bÅ«tų parašęs skundÄ anksčiau, su juo bÅ«tų seniai susidoroję. Po to, kai 2018 m. gruodžio 27 d. iÅ¡siuntė skundÄ Ä¯ teismÄ , darbe tapo nebereikalingas, ir teko iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Dėl to jis nesikreipė į teismÄ anksčiau. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančių Marijampolės pataisos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Marijampolės pataisos namams praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 82). Byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant Marijampolės PN atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalis). Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundÄ (b. l. 15–23) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas 4-to bÅ«rio 7-toje gyvenamojoje patalpoje, nurodė, koks buvo Å¡ios patalpos plotas, kiek joje buvo įrengta miegamųjų vietų. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje. Teigė, kad Marijampolės PN patalpos yra nuolat tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, bet ir nuolat stebimos, prižiÅ«rimos specialisto, kuris paskirtas prižiÅ«rėti tam tikrÄ bÅ«rį, bei Ūkio skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų Å¡alinimo, remonto darbus, daiktų remontÄ .

Marijampolės PN dėl dezinsekcijos yra sudarę sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove (toliau – UAB) „Dezinfa“. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl patalpų atitikties higienos normoms į Marijampolės PN administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas, kurios galėjo patikrinti patalpų bÅ«klę, nesikreipė. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui 2016 m. gruodžio 16 d. buvo skirta antklodė ir pagalvė, ir pareiÅ¡kėjas pretenzijų neturėjo. PareiÅ¡kėjas nesikreipė į Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojÄ ar prižiÅ«rintį specialistÄ dėl to, kad reikia dezinfekuoti minkÅ¡tÄ jį inventorių.

Nurodė, kad Marijampolės PN veikia skalbykla, kuria nuteistieji gali naudotis pagal grafikÄ , kad nuteistiesiems 4-bÅ«ryje tame yra suteikta skalbimo maÅ¡ina. Atsiliepime ir 2019 m. vasario 18 d. raÅ¡te Nr. 9/07-2068 „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l.

85) pateikė duomenis apie sanitarinių įrenginių skaičių 4-to bÅ«rio sanitariniame mazge, pažymėjo, kad Å¡iuo sanitariniu mazgu naudojosi tik 4-to bÅ«rio nuteistieji, ir nurodė, kad visas minkÅ¡tasis inventorius ir užvalkalai yra nuolat skalbiami ir naujai atvykusiems nuteistiesiems iÅ¡duodami iÅ¡ skalbyklos. Å iame raÅ¡te „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas čiužinys nebuvo susidėvėjęs, ir pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Ūkio skyriaus darbuotojÄ ar prižiÅ«rintį specialistÄ dėl to, kad reikia iÅ¡duoti naujÄ Äiužinį.

Atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už ilgesnį negu 3 metų laikotarpį, t. y. iki 2015 m. gruodžio 27 d., taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokius iÅ¡gyvenimus jis asmeniÅ¡kai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiÅ¡kė ir kaip pasireiÅ¡kė priežastinis ryÅ¡ys. Be to, Marijampolės PN nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, tad neteisėtų veiksmų neatliko, o nenustačius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jis buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2009 spalio 22 d. iki 2018 gruodžio 27 d. netinkamomis sÄ lygomis, ir prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ už minėtÄ laikotarpį.

Atsakovės atstovas atsiliepime neginčijo, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose visÄ pareiÅ¡kėjo nurodytÄ laikotarpį. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose visÄ pareiÅ¡kėjo nurodytÄ laikotarpį nuo 2009 spalio 22 d. iki 2018 gruodžio 27 d. Atsakovei atstovaujantys Marijampolės PN, vadovaudamiesi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, byloje (b. l.

16) prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už ilgesnį negu 3 metų laikotarpį, t. y. iki 2015 m. gruodžio 27 d. (iki kreipimosi į teismÄ dienos (b. l. 9)), taikyti sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas prašė netaikyti sutrumpinto 3 metų ieÅ¡kinio senaties termino, skunde (b. l. 7), atsikirtime (b. l.

98) ir teismo posėdžio metu motyvuodamas tuo, kad atsakovės atstovas pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, pagal KonvencijÄ kalinimas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis prilygsta genocidui ir kankinimui, tokiems atsakovo veiksmams negali bÅ«ti taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas dėl to, kad bausmės laikas buvo iÅ¡tisinis ir jo teisės buvo pažeidinėjamos iÅ¡tisai ir nepertraukiamai (tad turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas), taip pat motyvuodamas tuo, kad jeigu jis bÅ«tų parašęs skundÄ anksčiau, tai su juo bÅ«tų seniai susidoroję, teigė, kad po to, kai 2018 m. gruodžio 27 d. jis iÅ¡siuntė skundÄ Ä¯ teismÄ , darbe tapo nebereikalingas, ir teko iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2018 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1794-624/2018), pažymi, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į gyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ byloje Scordino prieÅ¡ ItalijÄ ).

Atsižvelgiant į tai, teisiniams vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo santykiams taikytinos nacionalinės teisės nuostatos (taip pat ir reglamentuojančios senaties termino taikymÄ ). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiÅ¡kinimas, kad nagrinėjant ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ir ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios CK normos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kuris yra taikomas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, įskaitant ir ginčus pagal nuteistųjų skundus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1163-520/2018 ir kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį garantuojamas pažeistos teisės gynimas, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės gynimÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. IeÅ¡kinio senatis skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ bei suteikia garantijÄ kitai Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygų, t. y.

įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Dėl Å¡ių priežasčių nuo to momento ir skaičiuojamas senaties terminas. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ senaties taikymÄ reguliuojančių teisės normų nuostatų aiÅ¡kinimÄ (pvz., žr., 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3710-552/2018, 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015).

PareiÅ¡kėjas, nuo 2009 spalio 22 d. iki 2018 gruodžio 27 d. laikytas Marijampolės pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kuriÄ laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Paskutinė diena skundui paduoti dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo 2009 m. lapkričio 25 d. buvo 2012 m. lapkričio 25 d., dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo 2010 m. gruodžio 1 d. buvo 2013 m. gruodžio 1 d. ir t. t. (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018). Tokiu bÅ«du yra skaičiuojamas terminas skundui paduoti dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo, esant tęstiniam pažeidimui. Remiantis tuo, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad neturi bÅ«ti taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kad reikia vadovautis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bendruoju 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Marijampolės pataisos namuose jis buvo laikomas nuo 2009 spalio 22 d. netinkamomis sÄ lygomis (b. l. 2, 7), o iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad skundÄ dėl žalos atlyginimo teismui per paÅ¡to įstaigÄ jis iÅ¡siuntė 2018 m. gruodžio 27 d. (b. l. 9), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų jo teisių pažeidimų ir praleido CK 1.128 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ 3 metų senaties terminÄ pateikti skundui dėl neturtinės žalos, atsiradusios 2009 m. spalio 22 d. – 2015 m. gruodžio 26 d., atlyginimo.

Dėl kito pareiÅ¡kėjo nurodomo argumento, kad jis negalėjo į teismÄ kreiptis anksčiau, nes bijojo, kad su juo Marijampolės PN administracija susidoros, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pataisos įstaigos pareigÅ«nai bÅ«tų grasinę pareiÅ¡kėjui susidorojimu, jei pareiÅ¡kėjas kreiptųsi į teismÄ , kas, be to, atsižvelgiant į tikrai didelį tokio pobÅ«džio bylų kiekį teismuose, nėra nei įtikima, nei prasminga (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3462-624/2018). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galbÅ«t pažeistas teises. PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, jog jis bijojo dėl savo saugumo, nesudaro pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-781-552/2018).

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimui dėl neturtinės žalos už laikotarpį nuo 2009 spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 26 d. ir nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams už šį laikotarpį.

Dėl Å¡ios priežasties Marijampolės PN praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra tenkinamas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2009 spalio 22 d. iki 2015 m. gruodžio 26 d. atmetama kaip nepagrįsta. Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 4-tame bÅ«ryje (b. l. 16, 26). PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad 4-tame bÅ«ryje gyvenimo sÄ lygos buvo tokios pačios, kaip ir 7-tame bÅ«ryje (tik akcentavo, kad 4-tame bÅ«ryje 7-tos sekcijos gyvenamosiose patalpose nuo 2014 m. spalio mėn. pabaigos buvo laikoma 18–20 asmenų), todėl skunde nebekartoja tų pačių pažeidimų (b. l. 5). Todėl teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas 4-tame bÅ«ryje, vadovaujasi tomis aplinkybėmis, kurias pareiÅ¡kėjas buvo nurodęs apie 7-tÄ bÅ«rį.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 4-tame bÅ«ryje 7-tos sekcijos gyvenamosiose patalpose nuo 2014 m. spalio mėn. pabaigos buvo laikoma 18–20 asmenų, patalpos plotas buvo apie 40 kv. m; laisvÄ plotÄ dar labiau mažino baldai, nebuvo užtikrinta teisės normose nustatyta minimalaus gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui – 3,6 kv. m; dėl per didelio žmonių skaičiaus kildavo konfliktai, grįžus iÅ¡ darbo nebuvo galima pailsėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas bendrabučių tipo patalpose (b. l. 19).

Nustatant vienam asmeniui turintį tekti minimalų gyvenamųjų patalpų plotÄ pataisos įstaigos bendrabučių tipo patalpose, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), kurių 111.1 papunktis nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 papunktis).

Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas). PareiÅ¡kėjo nurodytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, galiojęs ginčo laikotarpiu, nustatė vienam asmeniui turintį tekti minimalų plotÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje (1.3 papunktis), o ne pataisos įstaigos bendrabučio tipo patalpoje. Todėl nagrinėjamu atveju Å¡is įsakymas netaikytinas.

Be to, Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas įsakymas nenustatė, kad vienam asmeniui turi tekti 3,6 kv. m laisvo judėjimo ploto, kaip skunde pareiÅ¡kėjas. Bylos duomenimis (b. l. 16, 26) pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 4-to bÅ«rio 7-toje gyvenamojoje patalpoje. Atsakovės duomenis apie pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ patalpÄ , jos plotÄ ir joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių pateikė atsiliepime (b. l. 16–17), prie atsiliepimo pridėjo Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto 2019 m. sausio 22 d. pažymÄ (b. l.

26) ir 4-to bÅ«rio patalpų schemÄ (b. l. 77), kuriose esantys duomenys apie gyvenamosios patalpos plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių atitinka atsiliepime į skundÄ nurodytus duomenis. Be to, atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

16) patvirtino, kad nuteistųjų skaičius nevirÅ¡ija įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nors ir teigė skunde, kad 4-to bÅ«rio 7-toje gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 18–20 asmenų, Å¡ios patalpos plotas buvo apie 40 kv. m, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų abejoti minėtais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Todėl teismas, nustatydamas pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamÄ jį plotÄ , vadovaujasi atsakovės atstovo, o ne pareiÅ¡kėjo nurodytais duomenimis gyvenamojoje patalpoje buvusį nuteistųjų skaičių.

Taigi, vadovaujantis atsakovės atstovo (b. l. 16–17, 26, 77) pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo laikomas 4-to bÅ«rio 7-toje gyvenamojoje patalpoje, kuri buvo bendrabučio tipo, Å¡ios gyvenamosios patalpos plotas 51,66 kv. m, kurioje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,23 kv. m gyvenamojo ploto (51,66 / 16 = 3,23). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018) pareiÅ¡kėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius.

Apibendrinus aptartÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas gyvenamojoje patalpoje buvo laikomas tinkamomis ploto sÄ lygomis, kadangi jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktis). Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neprivalėjo visÄ dienÄ bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla.

Dalį ploto pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai (b. l. 65–68), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi bÅ«ti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Nagrinėjamu atveju, minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nebuvo nustatytas.

Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad miegamųjų bÅ«klė buvo baisi, sienos, lubos, grindys neremontuotos apie 20 metų; dažai grindims buvo perkami už savo lėšas, kad bÅ«tų žmoniÅ¡kesnė aplinka; virtuvės patalpose nedarytas remontas mažiausiai 20 metų; tualetai buvo neremontuoti 20 metų.

Higienos normos HN 134:2015 3 punktas nustato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

17) nurodė, kad Marijampolės PN patalpas nuolat stebi ir prižiÅ«ri specialistas, paskirtas prižiÅ«rėti tam tikrÄ bÅ«rį, bei Ūkio skyriaus specialistai, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų Å¡alinimo, remonto darbus bei daiktų remontÄ . Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte (b. l.

35) yra duomenys, kad 20-to bÅ«rio 12-toje gyvenamojoje patalpoje vyko remontas. Taigi, iÅ¡ atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimo apie remonto darbus ir patikrinimo akto duomenų apie atliktÄ remontÄ matyti, kad Marijampolės pataisos namai pagal turimas finansines iÅ¡gales atlieka remonto darbus ir stengiasi sudaryti geresnes laikymo sÄ lygas nuteistiesiems. Teismo vertinimu, nėra bÅ«tina patalpose daryti remontÄ kiekvienais metais, jeigu tam nėra poreikio. Be to, iÅ¡ avarinių gedimų Å¡alinimo ir atliktų darbų akto kopijos (b. l.

37) duomenų matyti, kad pareiškėjo 7-toje gyvenamojoje patalpoje, 2015 m. liepos 16 d., t. y. iki ginčo laikotarpio buvo išdažyta siena. Todėl pareiškėjas neteisingai skunde teigė, kad sienos buvo neremontuotos apie 20 metų. Dėl pareiškėjo nurodyto argumento, kad dažai grindims buvo perkami už savo lėšas teismas pažymi, kad pareiškėjas turi teisę patys nusipirkti dažus grindims, jeigu pageidauja savaip išsidažyti grindis. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dirbtinis ir natūralus apšvietimas neatitiko sveikatos normų reikalavimų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Ši higienos norma neišskiria reikalavimų atskirai dieninei ir naktinei apšvietai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 11.6 papunktis numato, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

17) paaiÅ¡kino, kad Marijampolės PN patalpos nuolat tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, taip pat Marijampolės PN patalpas nuolat stebi ir prižiÅ«ri specialistas, paskirtas prižiÅ«rėti tam tikrÄ bÅ«rį, bei Ūkio skyriaus specialistai, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui, skubiai atlieka defektų Å¡alinimo, remonto darbus bei daiktų remontÄ . IÅ¡ byloje esančių patikrinimo aktų duomenų matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamentas (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2016 m. spalio 25 d., ir 2018 m. spalio 19 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikęs patikrinimus Marijampolės pataisos namuose, Higienos normos HN 134:2015 14 punkto (nustatančio reikalavimus dirbtinei apÅ¡vietai) pažeidimų nenustatė (b. l. 33, 36).

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir minėtų patikrinimo aktų pagrįstumu, dėl to teismas sprendžia, kad Marijampolės pataisos namai užtikrino tinkamÄ dirbtinį apÅ¡vietimÄ . Higienos normos HN 134:2015 15 punktas nustato, kad natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Å i higienos norma nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo normos. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 papunktis numato, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

17) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo 7-toje gyvenamojoje patalpoje yra trys langai, kurie neuždengti jokia skarda. Tai patvirtina 7-tos gyvenamosios patalpos fotografijos (b. l. 65–68). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. spalio 19 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikęs patikrinimÄ Marijampolės pataisos namuose, nustatė, kad patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra natÅ«ralus apÅ¡vietimas (b. l. 34–35). Kaip jau raÅ¡yta, Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo normos. IÅ¡ fotografijų matyti, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje langai pakankamai dideli (b. l. 66–67), pareiÅ¡kėjas ir nesiskundė tuo, kad langai buvo nepakankamo dydžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas ir į patikrinimo akto duomenis, sprendžia, kad langai užtikrino pakankamÄ natÅ«ralų apÅ¡vietimÄ . Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2019 m. sausio 22 d. pažymoje (b. l.

28) yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusios sveikatos ar netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Tad pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad dėl netinkamo apÅ¡vietimo pablogėjo jo regėjimas, ir Marijampolės pataisos namuose jis kreipėsi į medikus, kurie iÅ¡rašė jam akinius (b. l. 3), yra sietinas su 7-tu bÅ«riu, kuriame, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis buvo laikomas nuo 2009 m. spalio 22 d. (b. l.

2) iki 2013 m. spalio 23–27 d. (b. l. 4), t. y. iki ginčo laikotarpio. Todėl nagrinėjamai bylai Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas nėra aktualus. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl netinkamo apÅ¡vietimo. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus Å¡iuos pareiÅ¡kėjo skundo argumentus. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 200 žmonių buvo skirti naudotis 2 tualetai, kiekviename tualete po 3 unitazus ir 3 pisuarus, vienoje prausykloje buvo 6 kranai, ir kitoje prausykloje 6 kranai, todėl tekdavo laukti eilėse.

Tai pareiÅ¡kėjas nurodė, dėstydamas apie 7-tÄ bÅ«rį (b. l. 4). Tačiau, kaip raÅ¡yta, pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad tokie patys pažeidimai buvo ir 4-tame bÅ«ryje (b. l. 5). Tad pareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, kad 4-tame bÅ«ryje dideliam žmonių skaičiui buvo per mažai unitazų, pisuarų ir kranų prausyklose, dėl to jam tekdavo laukti eilėse. Pagal tarptautinių žodžių žodynÄ , klozetas – tai iÅ¡vietė su kanalizacijos įrenginiu (VaitkevičiÅ«tė, Vilija.

Vilnius: „Žodynas“, 2007, 4-asis patais. ir papild. leid., p. 554), o unitazas – tai klozeto puodas (kriauklė) iÅ¡matoms ir kitoms neÅ¡varybėms nutekėti iÅ¡vietėse, kur įrengta kanalizacija (ten pat, p. 1131). IÅ¡ Å¡ių sÄ vokų paaiÅ¡kinimų teismas sprendžia, kad klozetas yra tupiamas, o unitazas yra sėdimas. Pisuaras yra 1) specialusis vyrų klozetas vieÅ¡uosiuose tualetuose su įtaisu nuplauti Å¡lapimÄ , 2) specialaus vyrų klozeto kriauklė Å¡lapimui nutekėti (ten pat, p. 853).

Pareiškėjo nurodytų sanitarinių įrenginių skaičių iki 2016 m. gruodžio 31 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – 2004 m. Patalpų aprūpinimo normos), minėto įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., sanitarinių įrenginių skaičiaus nereglamentavo, o nuo 2017 m. birželio 8 d. sanitarinių įrenginių skaičių reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – 2017 m. Patalpų aprūpinimo normos). Iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios 2004 m. Patalpų aprūpinimo normos numatė, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetu arba unitazu (1 vnt. dvylikai asmenų), pisuaru (1 vnt. dvylikai asmenų). Nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusių 2017 m. Patalpų aprūpinimo normų 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų).

Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui). Pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktÄ , kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui, ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 4-tame būryje (b. l. 16, 26). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

20) ir 2019 m. vasario 18 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ (b. l.

85) pateikė duomenis, kad 4-tame būryje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo 60–64 nuteistieji, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. – 62–65 nuteistieji, nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. – 54–65 nuteistieji, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis tik 4-to būrio nuteistiesiems, šiame sanitariniame mazge buvo 3 unitazai ir 3 pisuarai, viena praustuvė su 6 kranais. Iš bylos duomenų (b. l. 69–76, 77, 87–92) matyti, kad 4-to būrio sanitarinis mazgas yra ne miegamajame, o atskiroje nuo miegamojo patalpoje, šiame sanitariniame mazge yra 3 unitazai, 6 vandens čiaupai (kranai) ir viena ilga praustuvė (vietoje 6 atskirų praustuvių).

Teismas sprendžia, kad 6 vandens čiaupai ir viena ilga praustuvė atitinka 6 praustuves, kadangi įrengta tiek prausimosi vietų nuteistiesiems, ir nuteistieji galėjo jose nusiprausti. Fotografijose pisuarų nematyti, tačiau atsakovės atstovas nurodė, kad buvo ir 3 pisuarai (b. l. 85). Teismas nenustatė pagrindo abejoti Å¡iuo atsakovės atstovo teiginiu, kadangi pisuarai galimai nebuvo nufotografuoti. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde neginčijo, kad buvo ir 3 pisuarai. Nustačius byloje minėtas faktines aplinkybes ir įvertinus teisinį reglamentavimÄ , pripažintina, kad atsakovas dalį ginčo laikotarpio – nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

– nevykdė 2004 m. Patalpų aprūpinimo normų reikalavimų, kadangi pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo aprūpintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu 4-tame būryje (nes 64 nuteistiesiems teko tik 3 unitazai, 3 pisuarai, 6 prausimosi vietos, atitinkančios 6 praustuves). Kadangi minėto teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., nereglamentavo sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, teigti, jog atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d., neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo (žr.

Lietuvos vyriausiojo teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1448-415/2018). Pagal 2017 m. Patalpų aprūpinimo normų 7.4 ir 7.6 papunkčius praustuvių, unitazų ir pisuarų 4-to būrio sanitariniame mazge buvo pakankamai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo praustuvių, unitazų ir pisuarų kiekio, dėl eilių prie šių sanitarinių įrenginių ir dėl to patiriamų nepatogumų, laikytini pagrįstais dalyje ginčo laikotarpio – nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, yra pagrindas valstybės civilinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje minėtu laikotarpiu konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad tualetuose sėdimų vietų kabinos buvo įrengtos be durų, prieÅ¡ais unitazus 1,5 m atstumu buvo įrengti pisuarai, taigi prieÅ¡ais Å¡lapindavosi kitas asmuo, tai žemino pareiÅ¡kėjÄ . Tai pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, dėstydamas apie 7-tÄ bÅ«rį (b. l. 4).

Tačiau, kaip rašyta, pareiškėjas skunde teigė, kad tokie patys pažeidimai buvo ir 4-tame būryje (b. l. 5). Tad pareiškėjas skundžiasi dėl šių trūkumų 4-tame būryje. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jam sėdint ant klozeto, į jį būdavo atsuktas kito asmens, kuris naudojosi pisuaru, užpakalis. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui).

Pagal Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktÄ , kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių įrengti sanitarinį ir higienos mazgÄ kiekvienam bÅ«riui, ir nuteistųjų judėjimas bÅ«riuose neribojamas, Å¡i patalpa gali bÅ«ti įrengiama dviem bÅ«riams. Ginčo laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios 2004 m. Patalpų aprÅ«pinimo normos nenustatė reikalavimo, kad sanitariniame mazge klozetai ar unitazai turi bÅ«ti įrengti kabinose ir atitverti tam tikro aukščio sienele.

Ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusių 2017 m. Patalpų aprÅ«pinimo normų 7 punkto 7.6 papunktis nustato, kad tualete įrengiami klozetai (kurie gali bÅ«ti ir tupiami) arba pisuarai (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m). Å is 7 punktas reglamentuoja nuteistųjų, gyvenančių ne kamerų tipo gyvenamosiose patalpose, tualeto aprÅ«pinimÄ baldais ir kitu inventoriumi, todėl yra taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje.

Nagrinėjamu atveju, iš atsakovės atstovo pateiktos 4-to būrio (kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas) patalpų schemos (b. l.

77) ir 4-to būrio sanitarinio mazgo fotografijų (b. l. 69–76, 87–92) matyti, kad 4-to būrio sanitarinis mazgas buvo ne miegamajame, o atskiroje patalpoje. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

19) nurodė, kad 4-to bÅ«rio sanitarinis mazgas įrengtas vadovaujantis teisės normų reikalavimus, t. y. klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m. Ir iÅ¡ fotografijų matyti, kad sanitariniame mazge unitazai buvo atskirti sienelėmis (b. l. 70, 74). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad net ir esant unitazams vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018); esant nustatytoms aplinkybėms (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas skundėsi tuo, kad unitazų kabinos buvo be durų, o prieÅ¡ais unitazus 1,5 m atstumu buvo įrengti pisuarai, tad prieÅ¡ais Å¡lapindavosi kitas asmuo, į pareiÅ¡kėjÄ buvo atsuktas to kito asmens užpakalis, tai žemino pareiÅ¡kėjÄ . IÅ¡ fotografijų (b. l. 70, 74, 89) matyti, kad tarp unitazų yra pertvaros, o durų nėra. Kaip jau raÅ¡yta, fotografijose pisuarų nesimato, tad iÅ¡ fotografijų negalima spręsti, ar pisuarai buvo prieÅ¡ais unitazus, ar ne.

Tačiau atsakovės atstovas procesiniuose dokumentuose nepaneigė pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad prieÅ¡ais unitazus 1,5 m atstumu buvo įrengti pisuarai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2303-442/2018).

Todėl Å¡i aplinkybė, jog prieÅ¡ais unitazus 1,5 m atstumu buvo įrengti pisuarai, laikoma nustatyta. Teismas sprendžia, kad tokia situacija yra susijusi ir su paties pareiÅ¡kėjo privatumu, kadangi tas asmuo, kuris prieÅ¡ais naudojosi pisuaru, galėjo atsisukti ir pamatyti pareiÅ¡kėjÄ besinaudojantį unitazu, nes prieÅ¡ais unitazÄ nebuvo durų. Å ioje byloje taip pat buvo nustatyta aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo užtikrintas pakankamas unitazų ir pisuarų skaičius pagal 2004 m.

Patalpų aprÅ«pinimo normas. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiÅ¡kėjas galėjo pasinaudoti unitazu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų arba kiti asmenys tuo metu nesinaudojo pisuaru. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokia aplinkybė, kai tualeto patalpose pertvaros tarp unitazų yra, tačiau unitazai įrengti tiesiai prieÅ¡ais pisuarus be pertvaros, įvertinus ir tai, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas pakankamas įrenginių skaičius, vertinama kaip pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ pažeidimas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2932-502/2019, 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3359-520/2019). Atsižvelgdamas į tai, iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis tualetu. Todėl yra pagrindas valstybės civilinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje ginčo laikotarpiu konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad virtuvėle naudojosi didelis žmonių skaičius, dėl to grįžus po darbo, pasigaminti kÄ nors buvo neįmanoma. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, priskirtų paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė (kiekvienam bÅ«riui). PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 18), todėl nagrinėjamu atveju taikytina Å¡i 5.11 papunkčio nuostata.

Ginčo laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios 2004 m. Patalpų aprÅ«pinimo normos numatė, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlė aprÅ«pinama elektrine virykle (pagal plotÄ ir reikmę), o nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusios 2017 m. Patalpų aprÅ«pinimo normos numato, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlė, patalpa maistui laikyti aprÅ«pinama elektrine virykle (1 vnt. esant techninėms galimybėms). Kaip jau raÅ¡yta, Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 papunktis numatė, kad virtuvėlė nuteistiesiems įrengiama esant techninėms galimybėms.

Tad šios teisės normos nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti virtuvėlę. Šios teisės normos taip pat nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti virtuvėlėje elektrinę viryklę. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovas pagal aptartas teisės normas neturėjo pareigos įrengti daugiau virtuvėlių. Be to, net ir tuo atveju, jeigu nebūtų virtuvėlės, jei virtuvėlėje nebūtų įrengta elektrinė viryklė, dėl techninių galimybių nebuvimo, paminėtų aktų nuostatos nebūtų pažeistos.

Teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos fiziologinės mitybos normos asmenims vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprÅ«pinimÄ maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013), todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas gaudavo nemokamÄ maitinimÄ Marijampolės PN valgykloje.

Remdamasis tuo, kas buvo iÅ¡dėstyta, teismas daro atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl virtuvėlės. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje drėgmė virÅ¡ijo higienos normos reikalavimus, dėl to patalpose buvo drėgna, buvo pelėsiai ant sienų, rÅ«bai krepÅ¡iuose drėko, o pataisos namai neaprÅ«pino drabužių spinta – buvo tik viena spinta, tačiau visų nuteistųjų drabužiai dėl perteklinio žmonių skaičiaus į jÄ netilpo.

Dėl oro drėgmės HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi bÅ«ti nuo 35 proc. iki 65 proc. Jos 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis numato, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi bÅ«ti Å¡ildomi ir vėdinami; gyvenamieji kambariai vėdinami per langus, iÅ¡skyrus kambarius, kuriuose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

17) nurodė, kad 4-to būrio 7-toje gyvenamojoje patalpoje, t. y. pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, yra trys langai, kurie nėra uždengti jokia skarda ir vėdinimas gali vykti per langus. Tai patvirtina 7-tos gyvenamosios patalpos fotografijos (b. l. 65–68). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

17) paaiÅ¡kino, kad Marijampolės PN patalpos nuolat tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų. IÅ¡ patikrinimo aktų duomenų matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2018 m. spalio 19 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikęs patikrinimÄ Marijampolės pataisos namuose, nustatė, kad yra sudarytos sÄ lygos patalpas vėdinti per atidaromus langus (b. l. 35), ir Å¡io patikrinimo metu, taip pat 2016 m. spalio 25 d. patikrinimo metu, Higienos normos HN 134:2015 16 ir 17 punktų (nustatančių reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro drėgmei ir vėdinimui) pažeidimų nenustatė (b. l. 33, 36).

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti Å¡ių patikrinimo aktų pagrįstumu, dėl to teismas sprendžia, kad Marijampolės pataisos namai užtikrino tinkamÄ oro drėgmę patalpose. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas atidarydamas langus ir tokiu bÅ«du reguliuoti oro drėgmę. Dėl gyvenamosios patalpos aprÅ«pinimo spinta ginčo laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios 2004 m. Patalpų aprÅ«pinimo normos numatė, kad bendrabučio gyvenamoji patalpa aprÅ«pinama spintele prie lovos (1 vnt. vienam asmeniui), ir neįtvirtino reikalavimo gyvenamojoje patalpoje pastatyti spintÄ .

Ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančių 2017 m. Patalpų aprÅ«pinimo normų 1.2, 1.7 papunkčiai nustato, kad bendrabučio gyvenamoji patalpa aprÅ«pinama spintele prie lovos (1 vnt. 1 asmeniui), sienine pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po 2 kabliukus 1 asmeniui). Tad 2017 m. Patalpų aprÅ«pinimo normos taip pat nenustato imperatyvaus reikalavimo bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje pastatyti spintÄ (pagal Å¡ias normas, patalpa gali bÅ«ti aprÅ«pinama arba sienine pakaba, arba spinta). Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jo gyvenamoji patalpa buvo aprÅ«pinta viena spinta.

Kadangi aptartas teisinis reglamentavimas nenustato imperatyvaus reikalavimo gyvenamoje patalpoje pastatyti bent vienÄ spintÄ , teismas sprendžia, kad Å¡iuo aspektu, t. y. dėl spintų nepakankamo kiekio, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punkte yra iÅ¡vardintos patalpos, įrengiamos pataisos namuose nuteistųjų, priskirtų lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, tačiau daiktų sandėlio patalpa nėra nurodyta. Tad Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės neįtvirtina reikalavimo gyvenamajame korpuse įrengti daiktų sandėlį.

Byloje nėra duomenų, ar daiktų sandėlis buvo įrengtas, tačiau pareiškėjas ir nesiskundė dėl to, kad negalėjo pasinaudoti daiktų sandėliu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus dėl oro drėgmės ir spintų trūkumo gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas skunde nurodė, kad oro temperatūra šaltuoju metų laiku buvo tik 13–14 °C. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Ši higienos norma neišskiria reikalavimų atskirai šiltajam ir šaltajam metų periodui. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis numato, kad paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai turi būti šildomi ir vėdinami; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, gyvenamieji kambariai gali būti aprūpinami elektriniais oro šildytuvais. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

17) nurodė, kad 4-to būrio 7-toje gyvenamojoje patalpoje, t. y. pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, yra radiatoriai, kurie šildymo sezono metu yra įjungiami, taip pat paaiškino, kad Marijampolės PN patalpos nuolat tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų. Iš patikrinimo aktų duomenų matyti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. spalio 25 d., ir 2018 m. spalio 19 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikęs patikrinimus Marijampolės pataisos namuose, Higienos normos HN 134:2015 16 punkto (nustatančio reikalavimus temperatūrai) pažeidimų nenustatė (b. l. 33, 36).

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti minėtų patikrinimo aktų pagrįstumu ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to teismas sprendžia, kad Marijampolės pataisos namai užtikrino tinkamÄ oro temperatÅ«rÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kad jis prašė Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nus duoti jam elektrinį oro Å¡ildytuvÄ (Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.8 papunktis), o pareigÅ«nai atsisakė tenkinti tokį jo praÅ¡ymÄ .

Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas atmeta kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ dėl žemos temperatÅ«ros. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad visose patalpose buvo tarakonų, graužikų, blakių; blakės kandžiojo, su Å¡ia problema nebuvo pakankamai kovojama; virtuvėje irgi buvo tarakonų ir blakių. Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Kenksmingų vabzdžių ir voragyvių naikinimas (Vaitkevičiūtė, Vilija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: „Žodynas“, 2007, p. 236), o žalingų graužikų naikinimas vadinamas deratizacija (ten pat, p. 231). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

17) nurodė, kad dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2014 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-157(KN-P-2014/422), sudarytos Marijampolės PN su UAB „Dezinfa“ (b. l. 47–50) ir jos priedo (b. l. 52), ir 2018 m. kovo 20 d paslaugų teikimo sutarties Nr. 27/10-28, sudarytos Marijampolės PN su ta pačia bendrove (b. l. 53–56) kopijos bei Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų kopijos.

IÅ¡ minėtų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų kopijų duomenų matyti, kad 2016 m. kovo 30 d., 2016 m. gruodžio 22 d., ir 2017 m., t. y. ginčo laikotarpiu UAB „Dezinfa“ atliko graužikų ir nariuotakojų stebėjimo darbus gyvenamajame korpuse, minėti kenkėjai nebuvo nustatyti ir nebuvo naikinti (b. l. 57, 60–61, 64). Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. spalio 25 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikto patikrinimo metu nustatė, kad Marijampolės pataisos namuose yra atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas (UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės paslaugos) (vertinta pagal 2014 m. gruodžio 30 d. sudarytÄ sutartį Nr. KN-2014/422/27/10-157) (atitinka Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ ) (b. l. 32); 2018 m. spalio 19 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikto patikrinimo metu Marijampolės pataisos namuose nustatė, kad kontrolės metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta; atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, kuris registruojamas žurnale, nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas naikinimas; 2018 m. kovo 20 d. yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“, kurioje numatyta, kad įmonė įsipareigoja teikti dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas nuteistųjų gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose (b. l. 35), ir Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 33, 36).

Paminėti bylos įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės pataisos namuose yra skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo Å¡iuo aspektu, t. y. dėl kenkėjų buvimo, konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo laikomasi Å¡varos ir nebuvo iÅ¡duodamos dezinfekavimo priemonės, kalintys asmenys jas privalėjo įsigyti už savo lėšas; virtuvės patalpos ir įrenginiai buvo antisanitarinės bÅ«klės. BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigÄ administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose.

Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 papunktis nustato, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas numato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Jos 35 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka.

Jos 37 punktas numato, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

18) pažymėjo, kad nuteistieji yra aprÅ«pinami Å¡varos priemonėmis ir privalo palaikyti Å¡varÄ tiek savo bÅ«riuose, tiek sanitariniuose bei higienos mazguose, virtuvėlėse. Å ias atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, kad nuteistiesiems buvo iÅ¡duodamos valymo priemonės ir patalpos buvo valomos, patvirtina patikrinimo aktų duomenys. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. spalio 25 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Marijampolės pataisos namus, nustatė, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vadovo nustatyta tvarka; kiekviename bÅ«ryje dirba nuteistasis tvarkdarys (patalpų valytojas), kuris kasdien valo ir dezinfekuoja bendro naudojimo patalpas; gyvenamÄ sias patalpas valo patys ten gyvenantys nuteistieji, kuriems valymo priemones iÅ¡duoda bÅ«rio virÅ¡ininkas (atitinka Higienos normos HN 134:2015 35 punktÄ ) (b. l. 32), 2018 m. spalio 19 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs Marijampolės pataisos namus, nustatė, kad gyvenamÄ sias patalpas valo patys jose laikomi asmenys, iÅ¡duodant jiems kibirÄ , Å¡epetį, Å¡luostę, semtuvėlį ir valiklius; pagal 2008 m. vasario 25 d.

Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-43 patvirtintÄ tarnybinių patalpų (zonoje) valytojo pareigybės apraÅ¡ymÄ , bendrojo naudojimo patalpas valo nuteistieji (b. l. 35), ir Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų dėl patalpų valymo, dėl valymo priemonių iÅ¡davimo nenustatė (b. l. 33, 36). Nurodyti bylos duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę, kad nuteistiesiems, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , nebuvo iÅ¡duodamos valymo priemonės Å¡varai ir tvarkai palaikyti.

Tad pareiÅ¡kėjas pats turėjo galimybę iÅ¡valyti patalpas. Pažymėtina, kad pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ â€“ BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 papunktį, Higienos normos HN 134:2015 34, 35 ir 37 punktus – už gyvenamųjų patalpų ir bendro naudojimo vietų Å¡varÄ ir tvarkÄ yra atsakingi patys jose laikomi asmenys, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ . Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , į patikrinimo aktų duomenis, į atsakovės atstovo nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu.

Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl valymo priemonių neišdavimo ir patalpų antisanitarinės būklės atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad čiužiniai, antklodės ir pagalvės buvo išduodami seni, sudėvėti, purvini, be specialių patvarių užvalkalų, vata jų viduje buvo sukritusi, čiužiniai buvo ir aprūdiję. Dalį ginčo laikotarpio (nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – 2004 m. AprÅ«pinimo normos), o kitÄ dalį ginčo laikotarpio (nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d.) galiojo tuo pačiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (nuo 2017 m. sausio 1 d. iÅ¡dėstyto nauja redakcija 2016 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. 1R-132) patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as) ir jo 1 priede įtvirtintos Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normos (toliau – 2017 m. AprÅ«pinimo normos). Ir pagal 2004 m. AprÅ«pinimo normas, ir pagal 2017 m. AprÅ«pinimo normas (bei ApraÅ¡o 3 punktÄ ), laisvės atėmimo vietoje laikomam nuteistajam vyrui yra iÅ¡duodama antklodė (1 vnt.), čiužinys (1 vnt.), pagalvė (1 vnt.), kurių naudojimo laikas toks: antklodės – 3 metai, čiužinio – 4 metai, pagalvės – 2 metai.

PareiÅ¡kėjo asmeninės sÄ skaitos kortelės kopijos (b. l.

29) duomenimis, jam 2009 m. spalio 22 d., t. y. atvykus į Marijampolės PN, iki ginčo laikotarpio, buvo iÅ¡duotas čiužinys, antklodė ir pagalvė, o 2016 m. gruodžio 16 d., t. y. ginčo laikotarpiu, jam buvo iÅ¡duota antklodė ir pagalvė. Å ioje kortelėje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui dar kartÄ buvo iÅ¡duotas čiužinys, jau ginčo laikotarpiu. Nesant tokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo dar kartÄ iÅ¡duotas čiužinys, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo čiužinys galėjo virÅ¡yti 2004 m.

AprÅ«pinimo normose ir 2017 m. AprÅ«pinimo normose naudojimo laikÄ â€“ 4 metus. Tačiau atsakovės atstovas 2019 m. vasario 18 d. raÅ¡te „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas čiužinys nebuvo susidėvėjęs, taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojÄ ar prižiÅ«rintį specialistÄ dėl to, kad reikia iÅ¡duoti naujÄ Äiužinį (b. l. 85). Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas prašė Marijampolės PN administracijÄ iÅ¡duoti jam naujÄ ar kitÄ Äiužinį, tačiau Å¡i atsisakė tenkinti tokį jo praÅ¡ymÄ .

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui 2016 m. gruodžio 16 d. buvo skirta antklodė ir pagalvė, dėl to pareiÅ¡kėjas pretenzijų neturėjo (b. l. 18). Tai patvirtina pareiÅ¡kėjo asmeninės sÄ skaitos kortelės kopijos (b. l.

29) duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjui 2016 m. gruodžio 16 d., t. y. ginčo laikotarpiu, buvo išduota antklodė ir pagalvė, bei pareiškėjo prašymo kopija (b. l. 30), kurioje 2016 m. gruodžio 16 d. yra pareiškėjo padarytas įrašas (yra jo parašas), kad jis gavo antklodę ir pagalvę, pretenzijų neturi. Tad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 16 d. neturėjo pretenzijų pataisos namų administracijai dėl jam išduotos antklodės ir pagalvės kokybės. Atsižvelgiant į 2004 m.

AprÅ«pinimo normose ir 2017 m. AprÅ«pinimo normose nustatytÄ antklodės ir pagalvės naudojimo laikÄ (antklodės – 3 metai, pagalvės – 2 metai), darytina iÅ¡vada, kad per visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui iÅ¡duota antklodė ir pagalvė nebuvo naudojama ilgiau, nei nustatyta minėtose teisės normose. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas po 2016 m. gruodžio 16 d. dar kartÄ kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti jam naujÄ ar kitÄ antklodę bei pagalvę.

Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus (neveikimÄ ) dėl antklodės ir pagalvės naudojimo trukmės. Higienos normos HN 134:2015 41 punktas numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Kaip matyti, Å¡i nuostata numato, kad čiužiniai, pagalvės ir antklodės bÅ«ti arba su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams audinio, arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti.

Todėl atmestinas pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad visi čiužiniai, antklodės ir pagalvės turi bÅ«ti su specialiais patvariais užvalkalais. Higienos norma taip pat nustato, kad: laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje (24 punktas); draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę perduoti kitiems asmenims (42 punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime patvirtino, kad visas minkÅ¡tasis inventorius ir užvalkalai yra nuolat skalbiami yra nuolat skalbiami ir naujai atvykusiems nuteistiesiems iÅ¡duodami iÅ¡ skalbyklos (b. l. 18). Antklodė, čiužinys, pagalvė yra vadinami minkÅ¡tuoju inventoriumi. Å iÄ atsakovės atstovo nurodytÄ aplinkybę patvirtina ir patikrinimo aktų duomenys. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. spalio 25 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikęs patikrinimÄ Marijampolės pataisos namuose, nustatė, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai (patalynė ir nuteistųjų minkÅ¡tasis inventorius) skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje (atitinka Higienos normos HN 134:2015 24 punktÄ ); pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas (atitinka Higienos normos HN 134:2015 33 punktÄ ) (b. l. 32); 2018 m. spalio 19 d., t. y. ginčo laikotarpiu, atlikęs patikrinimÄ Marijampolės pataisos namuose nustatė, kad pildomas dezinfekuojamų daiktų registracijos žurnalas (b. l. 35), čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje (b. l. 36), ir Å¡iais aspektai Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 33, 36).

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir patikrinimo aktų pagrįstumu. Byloje nėra duomenų, kad buvo nesilaikyta minėtų Higienos normos HN 134:2015 24, 41, 42 punktų, įtvirtinančių reikalavimus minkÅ¡tojo inventoriaus skalbimui, dezinfekavimui, bei draudžiančių laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę ir antklodę perduoti kitiems asmenims.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

18) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Marijampolės PN Ūkio skyriaus darbuotojÄ ar prižiÅ«rintį specialistÄ dėl to, kad reikia dezinfekuoti minkÅ¡tÄ jį inventorių. Bylos medžiagoje nėra tokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ , atsakingus specialistus dėl minkÅ¡tojo inventoriaus skalbimo ar dezinfekavimo, tačiau Å¡ie atsisakė tenkinti tokį jo praÅ¡ymÄ . Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus (neveikimÄ ) dėl to, atsakovės atstovas nesilaikė aptartų teisės normų reikalavimų.

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl netinkamos čiužinio, antklodės ir pagalvės bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad prausykloje nebuvo karÅ¡to vandens. Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nustato, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Tad Å¡i teisės norma nenustato reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį ir į prausyklÄ . Bylos duomenimis, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2016 m. spalio 25 d., t. y. ginčo laikotarpiu Marijampolės pataisos namuose patikrinimo metu nustatė, kad karÅ¡tas vanduo yra tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų patalpas (atitinka Higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ ), kad laisvės atėmimo vietoje laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (atitinka Higienos normos HN 134:2015 44 punktÄ ) (b. l. 32–33), o 2018 m. spalio 19 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinimo metu nustatė, kad karÅ¡tas vanduo tiekiamas į duÅ¡o patalpas, skalbyklos patalpas, kirpyklos patalpas ir ilgalaikių pasimatymų patalpas (b. l. 34), kad pataisos namuose laikomiems asmenims sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (b. l. 35), ir Å¡iais aspektais Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatė (b. l. 33, 36).

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad nuteistieji kartÄ per savaitę gali pasinaudoti duÅ¡u pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ (b. l. 20). Tad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kartÄ per savaitę (Å¡eÅ¡tadienį, pagal duÅ¡inės darbo grafikÄ (b. l. 43)) nusiprausti duÅ¡e su Å¡iltu vandeniu, kaip numato Higienos normos 44 punktas, Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas. Atsižvelgdamas į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 18 punktas nenustato pataisos namų administracijai pareigos tiekti karÅ¡tÄ vandenį į prausyklos patalpas, į patikrinimo akto duomenis, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus dėl to, kad į prausyklÄ nebuvo tiekiamas karÅ¡tas vanduo.

Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstÄ Å¡Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 7-tame bÅ«ryje 200 žmonių virtuvėje buvo pastatyta viena skalbimo maÅ¡ina, tad iÅ¡siskalbti pavykdavo tik per stebuklÄ . Kaip jau raÅ¡yta, pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad tokie patys pažeidimai buvo ir 4-tame bÅ«ryje. Tad pareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, kad 4-tame bÅ«ryje dideliam žmonių skaičiui buvo pastatyta tik viena skalbimo maÅ¡ina, todėl sudėtinga bÅ«davo iÅ¡siskalbti drabužius.

Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Higienos normos HN 134:2015 24 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Jos 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Ginčo laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios 2004 m. Patalpų aprÅ«pinimo normos numatė skalbyklos aprÅ«pinimÄ skalbimo įranga (pagal reikmę). Ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 8 d. įsigaliojusios 2017 m. Patalpų aprÅ«pinimo normos nenumato pataisos namų (taip pat ir nuteistųjų bendrojo naudojimo patalpų) aprÅ«pinimo skalbimo maÅ¡ina, tačiau numato, kad skalbyklos patalpos turi atitikti Higienos normos HN 134:2015 nustatytus reikalavimus (taigi, skalbiniai skalbiami skalbykloje).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose veikia skalbykla, kuria nuteistieji gali naudotis pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ , taip pat pažymėjo, kad 4-tame bÅ«ryje (kuriame ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas) nuteistiesiems yra suteikta skalbimo maÅ¡ina (b. l. 20). Å iÄ atsakovės atstovo nurodytÄ aplinkybę patvirtina patikrinimo aktų duomenys. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Marijampolės pataisos namuose 2016 m. spalio 25 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinimo metu nustatė, kad laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai (patalynė ir nuteistųjų minkÅ¡tasis inventorius) skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje (atitinka Higienos normos HN 134:2015 24 punktÄ ), skalbykloje yra įrengta neÅ¡varių skalbinių patalpa, skalbimo patalpa, Å¡varių skalbinių patalpa, yra atskira lyginimo/džiovinimo patalpa (atitinka Higienos normos HN 134:2015 25.1 papunktį) (b. l. 32), 2018 m. lapkričio 15 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinimo metu nustatė, kad skalbykloje įrengta, be kita ko, skalbimo patalpa; skalbykloje skalbiama tik patalynė, rankÅ¡luosčiai ir apatiniai drabužiai (b. l. 35), yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius virÅ¡inius drabužius, įrengta patalpa su įranga kiekviename bÅ«rio aukÅ¡te (b. l. 36).

Marijampolės PN direktorius 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 4/07-15 yra patvirtinęs Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, duÅ¡inės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkÄ (toliau – Tvarka) (b. l.

42) ir Marijampolės PN skalbyklos darbo grafikÄ (b. l. 44). Minėta Tvarka nustato, kad skalbykloje skalbiama tik patalynė ir apatiniai drabužiai (1 punktas), esant bÅ«tinybei ir bÅ«rio virÅ¡ininkui kreipusis į Ūkio skyrių, gali bÅ«ti skalbiami ir nuteistojo virÅ¡utiniai drabužiai (11 punktas); nuteistųjų virÅ¡utiniai drabužiai dezinfekuojami (12 punktas). 2004 m. Patalpų aprÅ«pinimo normos ir 2017 m. Patalpų aprÅ«pinimo normos nenustato, kiek pataisos namuose nuteistiesiems turi bÅ«ti įrengta skalbimo maÅ¡inų.

IÅ¡ nurodytų Tvarkos nuostatų, patikrinimo aktų duomenų ir atsakovės atstovo nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turėjo ne tik pats iÅ¡siskalbti drabužius su skalbimo maÅ¡ina, bet ir galėjo pasinaudoti skalbyklos paslaugomis. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas pažeidė aptartų teisės normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo skundo argumentas dėl nesudarytos galimybės iÅ¡siskalbti atmetamas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å¡altuoju metų laiku praktiÅ¡kai nebuvo kur iÅ¡sidžiovinti iÅ¡skalbtus drabužius, nes 18 kv. m džiovykloje 200 žmonių neįmanoma juos sutalpinti. Higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Jos 25.1 papunktis nustato, kad laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje turi būti įrengta, be kita ko, džiovinimo patalpa arba lyginimo-džiovinimo patalpa (zona). Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

20) patvirtino, kad vadovaujantis minėtu Higienos normos HN 134:2015 25.1 papunkčio reikalavimu, skalbykloje yra įrengta skalbinių džiovinimo patalpa. Å iÄ atsakovės atstovo nurodytÄ aplinkybę patvirtina patikrinimo aktų duomenys. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Marijampolės pataisos namuose 2016 m. spalio 25 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinimo metu nustatė, kad skalbykloje yra įrengta, be kita ko, lyginimo/džiovinimo patalpa (atitinka Higienos normos HN 134:2015 25.1 papunktį) (b. l. 32), 2018 m. lapkričio 15 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinimo metu nustatė, kad skalbykloje įrengta, be kita ko, džiovinimo patalpa (b. l. 36).

Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, koks turi bÅ«ti minėtos džiovyklos plotas, ir nenustato reikalavimo įrengti tam tikrÄ skaičių džiovyklų. PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jis iÅ¡vis negalėjo pasinaudoti džiovykla, nenurodė konkrečių atvejų, kada jis negalėjo pasidžiauti drabužių džiovykloje, kadangi Å¡i buvo pilna. Tad atsižvelgiant ir į patikrinimo aktų duomenis, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę iÅ¡sidžiovinti drabužius džiovykloje.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas pažeidė aptartų teisės normų reikalavimus. Šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 3–7-to būrių pasivaikščiojimo kiemelis buvo apie 300 kv. m, šiuose būriuose buvo 400 žmonių, patikrinimų metu visiems kiemelyje išsirikiavus, kiemelis būdavo pilnas, tad nebuvo galima laisvai judėti; be to, jam buvo leidžiama pasivaikščioti tik tris valandas po darbo.

Tad pareiškėjas skundžiasi tuo, kad pasivaikščiojimo kiemo plotas buvo per mažas, pasivaikščiojimo kiemu naudojosi daug žmonių, dėl to nebuvo galima laisvai judėti, be to, jam buvo leidžiama kasdien pasivaikščioti tik tris valandas. Higienos normoje HN 134:2015 nėra jokios nuostatos dėl pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemo. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punktas nustato: kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Aptartas teisinis reglamentavimas nenustato pasivaikščiojimo kiemo dydžio. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad vadovaujantis BVK 74 straipsnio 5 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas (b. l. 18). BVK 103 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore, o BVK 73 straipsnio 5 punkte nuo 2016 m. balandžio 1 d. įtvirtinta paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisė kasdien pasivaikščioti tris valandas.

Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reglamentavimas nenustato pasivaikščiojimo kiemo dydžio (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018), teismas neturi pagrindo dėl kiemo dydžio konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Be to, pareiškėjas nors ir nurodė, kad pasivaikščiojimo kieme nebuvo galima laisvai judėti, tačiau nenurodė konkrečių atvejų, kada jam vaikščiojant pasivaikščiojimo kiemas buvo perpildytas.

PareiÅ¡kėjas taip pat nesiskundė, kad jis dėl to neturėjo galimybės pasivaikščioti, ir kad jo teisė pasivaikščioti buvo pažeidžiama. PareiÅ¡kėjas patvirtino, kad jis turėjo teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, kaip numato aptartas teisinis reglamentavimas. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus Å¡iuos pareiÅ¡kėjo skundo argumentus.

Å ioje byloje buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dalį ginčo laikotarpio (nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo aprÅ«pintas tinkamu sanitarinių įrenginių kiekiu sanitariniame mazge, ir ginčo laikotarpiu (nuo 2015 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d.) buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis tualetu. Pripažintina, jog tokios laikymo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).

Nustačius valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , valstybei pagal CK 6.271 straipsnį kyla prievolė atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus trejiems metams nuo ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 2, 16, 27). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme).

Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012). Byloje nenustatyta, kad nustatyti pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje (b. l.

28) yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusios sveikatos ar netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2019 m. sausio 21 d. pažymoje (b. l.

27) yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl psichologinių problemų, kildinamų iÅ¡ netinkamų gyvenimo sÄ lygų, nesikreipė. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę, į tai, kad byloje nenustatyta, jog pažeidimai padarė poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, į pareiÅ¡kėjo patirtÄ diskomfortÄ . Byloje nenustatyta, kad Marijampolės PN pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiÅ¡kėjo nurodomi neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ dėl tokio pobÅ«džio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3359-520/2019, 2019 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1707-492/2019, 2019 m. balandžio 24 d. administracinėje byloje Nr. A-2932-502/2019), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, kodas 188722220, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalia Pranckienė