Legislator Case Law & Legislation
691e2ddf-7983-4ec8-bd71-cecf9003d857 AI generated

691e2ddf-7983-4ec8-bd71-cecf9003d857 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 691e2ddf-7983-4ec8-bd71-cecf9003d857
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I-3294-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01485-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d.

Legislator headnote

AI generated

691e2ddf-7983-4ec8-bd71-cecf9003d857 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-3294-821/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01485-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d.

LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo), dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismasn u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. R. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo), neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 1 000 Eur. Teigia, kad periodiÅ¡kai laikotarpiais nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) kamerose Nr. 309, Nr. 275 ir Nr. 120 netinkamomis sÄ lygomis, t. y. sanitarinis mazgas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, atitvertas tik sienele ir vietoje durų, pakabinta užuolaida; nebuvo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, todėl jautėsi nemalonÅ«s kvapai; nebuvo užtikrinta sanitarinio mazgo higiena.

Dėl Å¡ių priežasčių, pasak pareiÅ¡kėjo, buvo pažemintas jo orumas, patyrė dvasinius, psichologinius iÅ¡gyvenimus, jautė diskomfortÄ , todėl mano, kad jam padaryta neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės atstovo Vilniaus PN. Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. LukiÅ¡kių TI-K) pateiktame atsiliepime (b. l. 7–11) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K atitinkamose kamerose periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. imtinai, o nuo 2019 m. balandžio 5 d. iÅ¡vyko į Vilniaus PN.

PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). PriežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Atsakovės atstovas nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio. Taip pat atsiliepime nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui natÅ«raliu bÅ«du pro langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Tvarkyti gyvenamÄ sias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys. Informuoja, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atlikta nebuvo.

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ . Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendrojo pobÅ«džio, nėra konkretumo, kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia pareiÅ¡kėjui padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, nei kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. PareiÅ¡kėjas pateikė atsikirtimus į atsakovo atstovės atsiliepimÄ , kuriuose papildomai skundžiasi dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo (b. l. 38).

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus PN veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET) 16.5 papunktyje nustatyta, kad:

įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – TIÄ®ET) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Ä®vertinus Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. 1. 27–28) pateiktus duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Teismas, atsižvelgęs į aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir vadovaudamasis suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.) konstatuoja, kad nors Vilniaus PN kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų PĮĮET ir TIÄ®ET reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Nors Vilniaus PN Turto ir valdymo skyriaus praneÅ¡imas (b. 1. 27–28) patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra įrengtos užuolaidos, tačiau sanitarinį mazgÄ atskirianti užuolaida nėra laikoma tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų, asmens privatumo užtikrinimo aspektu. Kadangi ginčas keliamas dėl privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu, svarbu nustatyti, kokiose kamerose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas su kitais asmenimis.

Skunde pareiškėjas nurodo, jog kartu su kitu asmeniu buvo kalinamas šiais laikotarpiais: nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 309; nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. vasario 1 d., nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 275; nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 12 d., nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 120. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų (nuteistųjų (suimtųjų) tranzitų vykstančių per Lukiškių TI-K apskaitos kortelių (b. l. 46–54) ir atsakovo atstovės pateikto atsiliepimo (b. l. 7–11) nustatyta, kad pareiškėjas kartu su kitu asmeniu buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose tokiais laikotarpiais, t. y. nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 309; 2019 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 115; nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. kovo 31 d. kameroje Nr.

23. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovės pateiktais duomenimis, kokiais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas atitinkamose kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, tokių duomenų nenuginčijo ir pareiÅ¡kėjas, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas kartu su kitu asmeniu buvo laikomas 6 paras neužtikrinant pareiÅ¡kėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu. Dėl skunde nurodomų kitų pažeidimų, susijusių su atskiros oro Å¡alinimo sistemos sanitarinio mazgo patalpoje įrengimo bei higieniÅ¡ko sanitarinio mazgo, visų pirma, pasisakytina, jog atsakovo atstovė atsiliepime nurodė, kad kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos per langus natÅ«raliu bÅ«du, o ir iÅ¡ aukščiau nurodytų teisės aktų matyti, kad nėra nustatytų reikalavimų įrengti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ sanitarinio mazgo patalpoje, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo nagrinėjamu aspektu nevertintini.

Taipogi kaip yra nurodyta atsakovo atstovės atsiliepime, tvarkyti gyvenamÄ sias kameras ir valyti jose esančius sanitarinius mazgus turi patys nuteistieji, tuo tikslu jiems yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos reikalingos priemonės sanitarinių mazgų valymui, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nehigieniÅ¡kų sanitarinių mazgų atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas pateiktuose atsikirtimuose nurodo, kad nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m plotas vienam asmeniui.

Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 1) 1.3.1 punkte, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 2) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. sausio 25 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 125, plotas - 6,43 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 25 d. perkeltas į kamerÄ Nr. 111, plotas - 7.45 kv. m (1 asmuo kameroje); tÄ pačiÄ dienÄ buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 309, plotas - 7,72 kv. m (2 asmenys kameroje), kurioje buvo laikomas iki 2019 m. sausio 27 d. (2019 m. sausio 28 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių); 2019 m. sausio 31 d. grįžo į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, plotas – 7,31 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 1 d. iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus, iÅ¡ kurių grįžo 2019 m. vasario 8 d. ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 104, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); tÄ pačiÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 275, plotas - 7,85 kv. m (1 asmuo kameroje), t. y. nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 10 d. buvo kameroje Nr. 275 (1 asmuo kameroje) (2019 m. vasario 11 d. iÅ¡vyko i Å iaulių tardymo izoliatorių); 2019 m. vasario 14 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių TI-K ir iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus; 2019 m. kovo 11 d. atvyko iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 120, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 12 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių; 2019 m. kovo 14 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių Tl-K ir iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus; 2019 m. kovo 29 d. atvyko iÅ¡ Vilniaus pataisos namų į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115, plotas - 7.45 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. kovo 31 d. kamera Nr. 123, plotas - 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje) (2019 m. balandžio 1 d. iÅ¡vyko į Å iaulių tardymo izoliatorių); 2019 m. balandžio 4 d. atvyko iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus į LukiÅ¡kių Tl-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 124, plotas – 7,31 kv. m (l asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 5 d. iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus.

Bylos duomenys patvirtina, kad periodiškai ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose daugiausiai vienas, o su kitu asmeniu buvo laikomas tik 6 paras, o vienam asmeniui tenkantis kameros patalpos plotas atitiko Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 1.3.1 punkte nurodytus minimalaus ploto reikalavimus (t. y. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nuo 6,43 kv. m iki 7,85 kv. m, o dviem asmenims tenkantis kameros plotas – nuo 7,38 kv. m iki 7,72 kv. m, kas reiškia, kad kameroje kalinčiam asmeniui tenka ne mažiau nei 3,6 kv. m bendro kameros ploto).

Taip pat teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A-2169-525/2019). Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų ploto - 3,6 kv. m tenkančio vienam asmeniui neatitikties teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju, teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatytų pažeidimų (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Dar daugiau, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas, ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kuriÄ reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, jog nustatyti pareiÅ¡kėjo nepatogumai buvo tokio pobÅ«džio ir pareiÅ¡kėjo teises pažeidė tokiu bÅ«du, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1– 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime sÄ lygas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 27 d. ir nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė