Legislator Case Law & Legislation
2026-01-07 Nr. AB-598-3-65-3-00538-2023-0 AI generated

2026-01-07 Nr. AB-598-3-65-3-00538-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-01-07 Nr. AB-598-3-65-3-00538-2023-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2026-01-07 Nr. AB-598-3-65-3-00538-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius (toliau – ir atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-406 1 punktu nuo 2022 m. liepos 18 d. neterminuotai skyrė jam 61,58 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, o šio sprendimo 2 punktu skyrė socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą nuo 2022 m. liepos 18 d. iki teisės gauti šį priedą išnykimo pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-63-822/2026

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00538-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.3; 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (18.2E)I-10922 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ priimtą sprendimą J. K. 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą (toliau – ir Sprendimas); 2) grąžinti pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundą VSDFV nagrinėti iš naujo arba įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui priklausantį pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. įskaitytinai, nurodant teismo sprendimą vykdyti skubiai.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius (toliau – ir atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. VPE_SP6E-406 1 punktu nuo 2022 m. liepos 18 d. neterminuotai skyrė jam 61,58 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, o šio sprendimo 2 punktu skyrė socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą nuo 2022 m. liepos 18 d. iki teisės gauti šį priedą išnykimo pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

3. Pareiškėjas tvirtino, kad VSDFV Panevėžio skyrius nepagrįstai pareiškėjui neapskaičiavo ir neišmokėjo socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo (246,21 Eur) už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d., kadangi šiuo laikotarpiu pareiškėjas negavo ir neturėjo jokių draudžiamųjų pajamų. Paaiškino, jog dėl tokio VSDFV Panevėžio skyriaus neveikimo / vilkinimo atlikti veiksmus, pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 20 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri ginčijamu Sprendimu skundo netenkino.

4. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV, nagrinėdama pareiškėjo skundą, viršijo jai nustatytą kompetenciją, nes skundžiamu Sprendimu vertino pensijos ir jos priedo nemokėjimą ne tik už visą 2023 m. birželio mėnesį, bet ir už 2023 m. liepos mėnesį, to pareiškėjas skunde net neprašė.

5. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą skyrimo ir mokėjimo tvarka reglamentuota Įstatymo 15 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki visų dokumentų pensijai skirti atitinkamoje institucijoje dienos, skiriamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą. Pažymėjo, jog remiantis teisiniu reglamentavimu, priedas mokamas iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, šio asmens draudžiamosios pajamos yra mažesnės negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA).

7. Atsakovas teigė, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenimis, J. K. nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2023 m. birželio mėnesio turėjo draudžiamųjų pajamų, kurių dydis kiekvieną mėnesį buvo didesnis nei 1 MMA, todėl VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai nemokėjo J. K. priedo. Atkreipė dėmesį, jog laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. pareiškėjo draudžiamosios pajamos buvo 2 198,68 Eur, o nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. – 1 199,28 Eur. Tvirtino, kad sprendžiant dėl pensijos priedo už tarnybą skyrimo ir mokėjimo, yra vertinamos viso mėnesio, o ne tam tikros mėnesio dalies asmens pajamos, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, jog už nedraudžiamąjį laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. jam turėjo būti apskaičiuotas ir išmokėtas priedas, yra nepagrįsti.

II. 8. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Įstatymo nuostatomis nurodė, kad sprendžiant, ar asmuo turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą, vertinamos atitinkamo mėnesio (mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas) draudžiamosios pajamos.

10. Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-11791 „Dėl apdraustojo (-ųjų) duomenų tikslinimo pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos (draudėjo kodas 51054) PT prašymą (-us)“ į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašyti duomenys apie J. K. nedraudžiamąjį laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (pareiškėjo darbdavys – Lietuvos kalėjimų tarnyba – nurodytą laikotarpį vertino kaip pravaikštą, dėl to nemokėjo pareiškėjui darbo užmokesčio ir jokių socialinio draudimo ir kitų privalomų įmokų). Aplinkybę, jog nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pareiškėjo draudžiamosios pajamos buvo lygios 0 Eur patvirtina Registro duomenys, iš kurių taip pat matyti, jog likusiu 2023 m. birželio mėnesio laikotarpiu pareiškėjo draudžiamosios pajamos sudarė – 1 199,38 Eur. Todėl remdamasis ginčui aktualiu Įstatymo 15 straipsnio 1 straipsniu teismas nurodė, jog vertinant atitinkamo mėnesio pajamas kaip tai numato Įstatymo 15 straipsnis, laikytina, kad 2023 m. birželio mėnesį iš viso pareiškėjas turėjo 1 199,38 Eur draudžiamųjų pajamų (1 199,38 Eur + 0 Eur = 1 199,38 Eur). Kadangi 2023 m. birželio mėnesio pajamos viršijo 1 MMA (924 Eur), atsakovas pagrįstai vertino, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjas neatitiko Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintų sąlygų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedui už tarnybą gauti.

11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, jog viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; kt.).

12. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad ultra vires doktrina visų pirma suprantama, kaip veikimas viršijant institucijai priskirtą kompetenciją, o ne skundo aplinkybių nagrinėjimas platesne apimtimi negu prašoma. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą ir įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog vertindama asmens teisę į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimą, VSDFV veikė ne jai priskirtos kompetencijos ribose.

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundu prašė VSDFV įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių skubiai apskaičiuoti ir išmokėti J. K. priklausantį pensijos priedą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Ginčijamu Sprendimu VSDFV vertino pareiškėjo draudžiamąsias pajamas 2023 m. gegužės ir birželio mėnesiais, ir nustatė, kad nei 2023 m. birželio, nei 2023 m. liepos mėnesį J. K. pagrįstai nebuvo mokamas priedas. Kadangi Įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja, jog nustatant, ar asmuo turi teisę gauti priedą, vertinamas mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, draudžiamųjų pajamų dydis, todėl sprendžiant dėl asmens teisės 2023 m. birželio mėnesį gauti priedą, pagrįstai vertintos 2023 m. gegužės, t. y. ankstesnio mėnesio draudžiamosios pajamos. 2023 m. birželio mėnesį turėtos draudžiamosios pajamos lemia asmens teisę į priedą kitą mėnesį, t. y. 2023 m. liepos mėn. Teismas sprendė, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą ir siekdama nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. negautos draudžiamosios pajamos turėjo įtakos J. K. teisei į priedą, VSDFV pagrįstai vertino tiek 2023 m. gegužės mėn., tiek 2023 m. birželio mėn. pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydį, lėmusį išvadą, kad nei 2023 m. birželio mėn., nei 2023 m. liepos mėn., asmuo teisės į priedą neįgijo.

14. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, jog ginčijamu VSDFV Sprendimu buvo pagrįstai atmestas J. K. 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundas, kadangi pareiškėjas neatitiko Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedui už tarnybą pareiškėjo nurodytu laikotarpiu gauti. Teismas vertino, kad ginčijamas administracinis aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, taip pat jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą nepagrįstas, dėl to atmestinas. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas– VSDFV Panevėžio skyrius ginčo laikotarpiu nemokėdamas pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą, vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Nenustatęs atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų / veiksmų neteisėtumo, teismas netenkino ir išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

15. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes sprendimas priimtas ne jo naudai.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, netenkinus šio reikalavimo, sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Pareiškėjas, pakartodamas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi jis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

18. Pareiškėjas, cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teigia, kad teismas privalo pasisakyti dėl visų pareikštų reikalavimų, o ne visų pareiškėjo reikalavimų išnagrinėjimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas, pagrindas panaikinti teismo priimtą neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas byloje yra VSDFV Panevėžio skyriaus vilkinimas apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui priklausantį pensijos priedą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. įskaitytinai, o skundu pareiškėjas privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos VSDFV prašė: 1) skundą tenkinti ir įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių skubiai (čia ir dabar) apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui priklausantį pensijos priedą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. įskaitytinai; 2) nustatyti ir nurodyti VSDFV Panevėžio skyriaus darbuotojus neapskaičiavusius pensijos priedo už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. įskaitytinai bei vilkinusius ir toliau vilkinančius išmokėti pareiškėjui pensijos priedą už minėtą laikotarpį ir už tarnybos / darbo pareigų neatlikimą taikant tarnybinę / darbo atsakomybę skirti jiems atitinkamas nuobaudas. Taigi, pareiškėjas kelia klausimus dėl VSDFV Panevėžio skyriaus darbuotojų tarnybos / darbo pareigų neatlikimo, jų tarnybinės / darbo atsakomybės, dėl tarnybinio patikrinimo ir jiems atitinkamų nuobaudų taikymo.

20. Pareiškėjas teigia, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, VSDFV, kaip ir teismas, privalėjo išnagrinėti pareiškėjo ir antrąjį skundo reikalavimą, tačiau nei VSDFV, nei teismas sprendime antrojo skundo reikalavimo neišnagrinėjo visai ir dėl jų nepasisakė. Todėl kaip neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 145 str. 1 d. 3 p.).

21. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad VSDFV ginčijamą Sprendimą priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką reglamentuoja VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (2021 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V 382 patvirtinta nauja redakcija) patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 32 punktą, sprendimas turi būti įformintas kaip oficialus VSDFV raštas. Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad, be kita ko, sprendime turi būti nurodyta: 33.5. Sprendimą rengusio Darbuotojo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys; 33.6. Sprendimą priėmusio Direktoriaus, Direktoriaus pavaduotojo ar kito Direktoriaus įgalioto Darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos. Be to, Sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio asmens (Taisyklių 34 punktas).

22. Nagrinėjamu atveju iš Sprendimo metaduomenų matyti, jog jį pasirašė (priėmė) VSDFV Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėja D. K.. Taigi, VSDFV direktorius Sprendimo nepasirašė ir Sprendimui nėra pritaręs, kaip nėra ir įgaliojęs D. K. pasirašyti Sprendimą (Taisyklių 32 punktas, 33.5 ir 33.6 papunkčiai, 34 punktas).

23. Pareiškėjas teigia, kad pagal suformuotą administracinių teismų praktiką dėl byloje taikytinos teisės (poįstatyminių teisės aktų), o nagrinėjamu atveju dėl Taisyklių nuostatų taikymo ir asmens kompetencijos pasirašyti (priimti) Sprendimą, teismas turėjo pasisakyti ex officio (pagal pareigas), tačiau Sprendime nepasisakė nieko, o VSDFV vardu Sprendimą priėmė (pasirašė) tam įgaliojimų neturinti ir viršydama jai nustatytą kompetenciją (veikdama ultra vires) Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėja D. K. (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 1 dalis), todėl priėmus Sprendimą nekompetentingam viešojo administravimo subjektui (D. K.), toks ginčijamas Sprendimas naikintinas ir vien šiuo savarankišku pagrindu pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

24. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad teismas turi pareigą įvertinti ir patikrinti, ar Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, tačiau teismas to nepadarė. Sprendimą priėmė (pasirašė) tam įgaliojimų neturinti Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėja, o tai reiškia, kad Sprendimas neatitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 8 punkto imperatyvių reikalavimų, dėl to skundžiamas teismo sprendimas ir atsakovo Sprendimas naikintini.

25. Byloje teismas nustatė, kad nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pareiškėjo draudžiamosios pajamos buvo lygios 0 Eur, o likusiu 2023 m. birželio mėnesio laikotarpiu pareiškėjo draudžiamosios pajamos sudarė 1 199,38 Eur. Todėl nustatytu pagrindu teismas netinkamai (klaidingai) laikė (vertino), kad 2023 m. birželio mėnesį iš viso pareiškėjas turėjo 1 199,38 Eur draudžiamųjų pajamų, nes pareiškėjo 1 199,38 Eur draudžiamosios pajamos buvo ne už visą 2023 m. birželio mėnesį, o tik už pusę šio mėnesio (nuo 2023 m. birželio 1 d. iki birželio 15 d.). Taigi teismas netinkamai (klaidingai) įvertinęs bylos faktines aplinkybes, dėl to netinkamai (klaidingai) taikė ir materialiosios teisės normą (Įstatymo 15 straipsnio nuostatas), tai ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, kuris naikintinas.

26. Pareiškėjas, apibendrindamas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė nurodytas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, iš esmės pažeidė proceso teisės normas ir netinkamai vertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas bei neleistinai nukrypo ir nuo apeliaciniame skunde nurodytos suformuotos administracinių teismų praktikos, todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o neperdavus, skundžiami teismo sprendimas ir atsakovo Sprendimas naikintini, ir byloje priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti.

27. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir argumentais bei laikosi nuomonės, jog naikinti teismo sprendimą nėra pagrindo. Teismas, priimdamas 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą, ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, motyvavo savo išvadas, tinkamai išaiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir keisti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

29. Atsakovas teigia, kad apeliaciniame skunde nėra pateiktų argumentų, kurių pagrindu galėtų būti daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas ar neištyrė įrodymų administracinėje byloje.

30. Atsakovas paaiškina, kad atsižvelgiant į Įstatymo 15 straipsnį 1 dalį, sprendžiant dėl pensijos priedo už tarnybą skyrimo ir mokėjimo, yra vertinamos viso mėnesio, o ne tam tikros mėnesio dalies (pvz., kelių dienų ar savaitės) asmens pajamos. Todėl pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad įrašius duomenis apie J. K. nedraudžiamąjį laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d., turėjo būti apskaičiuotas ir išmokėtas priedas, nėra jokio teisinio pagrindo.

31. Atsakovas vertina, kad remiantis Įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, teismas padarė teisingą išvadą, jog sprendžiant, ar asmuo turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą, vertinamos atitinkamo mėnesio (ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas) draudžiamosios pajamos. Teismas teisingai nustatė, jog atsižvelgiant į tai, kad J. K. 2023 m. birželio mėnesio pajamos viršijo 1 MMA, VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai vertino, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjas neatitiko Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintų sąlygų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedui už tarnybą gauti.

32. Atsakovas taip pat teigia, kad teismas, spręsdamas dėl 2023 m. spalio 13 d. skundo argumentų, jog VSDFV, nagrinėdama pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundą, viršijo jai priskirtą kompetenciją, teisingai pažymėjo, jog ultra vires doktrina visų pirma suprantama kaip veikimas viršijant institucijai priskirtą kompetenciją, o ne skundo aplinkybių nagrinėjimas platesne apimtimi negu prašoma. Sprendžiant dėl priedo už tarnybą skyrimo ir mokėjimo, yra vertinamos ne to paties, už kurį skiriamas priedas, pajamos, o asmens pajamos mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą ir siekdama nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. negautos draudžiamosios pajamos turėjo įtakos J. K. teisei į priedą, VSDFV pagrįstai vertino tiek 2023 m. gegužės, tiek 2023 m. birželio mėnesių J. K. draudžiamųjų pajamų dydį bei teisingai nustatė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad vertindama asmens teisę į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimą, VSDFV veikė ne jai priskirtos kompetencijos ribose.

33. Atsakovas nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl to, kad teismas, pareiškėjo vertinimu, privalėjo išnagrinėti ir neišnagrinėjo jo 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundo (kuris buvo pateiktas VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai) 2 punkto reikalavimų. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui 2023 m. spalio 13 d. padavė skundą, kuriame nurodė konkrečius skundo reikalavimus bei aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą. Pareiškėjo reikalavimai, minimi apeliaciniame skunde, t. y. dėl Panevėžio skyriaus darbuotojų tarnybos / darbo pareigų neatlikimo, jų tarnybinės / darbo atsakomybės ir pan., nebuvo pareikšti nei pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nei keliami vėliau bylos nagrinėjimo teisme žodinio proceso metu. Pažymi, kad pareiškėjo skundą ir apeliacinį skundą parengė advokatas.

34. Atsakovas nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentą, jog teismas privalėjo išnagrinėti apeliaciniame skunde nurodyto pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundo 2 punkto reikalavimus (Apeliacinio skundo 23–25 punktai), dar ir todėl, kad tiek išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija, tiek teismas nenustatė VSDFV Panevėžio skyriaus veiksmų, neišmokėjus priedo už tarnybą, neteisėtumo, dėl to nėra jokio teisinio pagrindo spręsti klausimo ir dėl kieno nors atsakomybės ar nuobaudų taikymo. Nenustatytas ir VSDFV 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. (182E)I-10922 neteisėtumas.

35. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nei teismui pateiktame skunde, nei bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu nekėlė jokių abejonių dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėjos įgaliojimų. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, pagal Taisyklių 33.6 papunktį, sprendime turi būti nurodyta sprendimą priėmusio direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ar kito direktoriaus įgalioto darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos. Pagal Taisyklių 34 punktą, sprendimas turi būti pasirašytas jį priėmusio asmens. Kaip matyti iš VSDFV 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-10922 metaduomenų, jį pasirašė VSDFV Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėja D. K., t. y. nurodytas įgalioto darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, tai atitinka Taisyklių 33.6 papunktį bei 34 punktą. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamas VSDFV Sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, taip pat jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.

36. Atsakovas pažymi, kad teisme buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl VSDFV 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-10922, todėl visiškai nesuprantami pareiškėjo argumentai, jog VSDFV vardu 2023 m. spalio 2 d. raštu sprendimą priėmė (pasirašė) tam įgaliojimų neturinti ir viršydama jai nustatytą kompetenciją (veikdama ultra vires) Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėja.

37. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimo argumentams ir motyvams bei prašo J. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesant pagrindų tenkinti J. K. apeliacinį skundą, atmestinas ir prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo surašymu, ir bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

39. VSDFV nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog VSDFV, nagrinėdama pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundą, veikė jai priskirtos kompetencijos ribose. Teismas teisingai pažymėjo, jog ultra vires doktrina visų pirma suprantama, kaip veikimas viršijant institucijai priskirtą kompetenciją, o ne skundo aplinkybių nagrinėjimas platesne apimtimi negu prašoma. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą ir siekdama nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. negautos draudžiamosios pajamos turėjo įtakos pareiškėjo teisei į priedą, VSDFV pagrįstai vertino tiek 2023 m. gegužės, tiek 2023 m. birželio mėnesių pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydį bei teisingai nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog vertindama pareiškėjo teisę į pareigūnų pensijos priedo mokėjimą 2023 m. birželio ir liepos mėnesiais, Fondo valdyba veikė ne jai priskirtos kompetencijos ribose.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismo sprendimas naikintinas dėl to, jog teismas neišnagrinėjo pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundo (pateikto VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai) 2 punkto reikalavimų (t. y. reikalavimų dėl VSDFV Panevėžio skyriaus darbuotojų tarnybos / darbo pareigų neatlikimo, jų tarnybinės/darbo atsakomybės). Pažymi, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 13 d. skunde pirmosios instancijos teismui reikalavimų dėl VSDFV Panevėžio skyriaus darbuotojų tarnybos / darbo pareigų neatlikimo nebuvo pareiškęs, o taip pat jų nepareiškė ir vėliau, bylos nagrinėjimo teisme žodinio proceso metu. Tikslinti skundo pagrindą ar dalyką pareiškėjas galėjo per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos (ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis).

41. VSDFV taip pat teigia, kad nesutinka ir su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamą VSDFV 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą priėmė (pasirašė) tam įgaliojimų neturinti ir viršydama jai nustatytą kompetenciją (veikdama ultra vires) VSDFV valdybos Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vedėja. Teismas teisingai konstatavo, kad ginčijamas VSDFV Sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, taip pat jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą.

42. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo jį keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėtas skundas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

44. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostata ir remdamasis Registro duomenimis, teisingai nemokėjo priedo už 2023 m. už birželio ir liepos mėnesius, įvertinęs pareiškėjo draudžiamąsias pajamas gegužės ir birželio mėnesiais.

45. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, iš esmės pažeidė proceso teisės normas ir netinkamai vertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas bei neleistinai nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

46. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

47. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

48. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas nuostatas, konstatuoja, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikšto skundo reikalavimais, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti ginčijamą atsakovo VSDFV Sprendimą, byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimus į skundą, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ar yra nemotyvuotas.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime aiškiai išdėstė argumentus, kuriais remdamasis netenkino pareiškėjo skundo.

51. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo, sutinka su teismo išvadomis ir motyvais, todėl papildomai jų nekartoja, tik pasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

52. Vertindama pareiškėjo argumentus, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad jo pajamos 2023 m. birželio mėn. sudarė 1 199,38 Eur, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki visų dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos, skiriamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą (toliau šiame straipsnyje – priedas).

Priedas mokamas, iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, šio asmens draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – draudžiamosios pajamos), yra mažesnės negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) arba jis kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo. Jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydžio priedas.

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 MMA, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama bazinės pensijos dydį dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, draudžiamųjų pajamų dydį. Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priedo gavimo sąlygas. Tais atvejais, kai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjo draudžiamosios pajamos tą mėnesį, kurio draudžiamosios pajamos turi būti vertinamos, teisės aktų nustatyta tvarka nėra (negali būti) nustatytos (pavyzdžiui, asmuo yra savarankiškai dirbantis asmuo, kurio draudžiamosios pajamos (įmokų bazė) nustatomos deklaravus pajamas, gautas praėjusiais kalendoriniais metais; asmuo gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir jam nėra taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai), tol, kol draudžiamosios pajamos nebus nustatytos, preziumuojama, kad tokio asmens draudžiamosios pajamos yra MMA dydžio, ir priedas nemokamas.

Tokiu atveju gavus oficialius duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, patvirtinančius, kad asmuo atitinkamą mėnesį neturėjo draudžiamųjų pajamų arba jos buvo mažesnės negu MMA, asmeniui per 30 dienų apskaičiuojama ir išmokama priedo nepriemokos suma.

53. Taigi, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, jog sprendžiant, ar asmuo turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą, vertinamos atitinkamo mėnesio (mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas) draudžiamosios pajamos, t. y., šiuo atveju sprendžiant dėl pareiškėjo teisės 2023 m. birželio mėn. gauti priedą, turėjo būti vertinamos 2023 m. gegužės mėn. draudžiamosios pajamos, o dėl teisės gauti priedą 2023 m. liepos mėn. – 2023 m. birželio mėn. draudžiamosios pajamos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo 2023 m. gegužės mėn. draudžiamosios pajamos buvo didesnės nei 1 MMA, todėl pareiškėjui priedas už 2023 m. birželio mėn. neturėjo būti mokamas, tą pagrįstai ginčijamame Sprendime nurodė ir VSDFV bei šiai išvadai pritarė pirmosios instancijos teismas.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog jo draudžiamosios pajamos 2023 m. birželio mėn. sudarė 1 199,38 Eur, nes šios pajamos buvo tik už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d.

55. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais. Kaip pagrįstai remdamasis byloje esančiais įrodymais skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, jog pareiškėjo draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 15 d. sudarė 1 199,38 Eur, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas, o laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d., kuomet pareiškėjas turėjo nedraudiminį laikotarpį, jo draudžiamosios pajamos buvo lygios 0, todėl tiek VSDFV, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjo draudžiamosios pajamos 2023 m. birželio mėn. buvo 1 199,38 Eur (1 199,38+0). Kadangi 2023 m. birželio mėn. draudžiamųjų pajamų dydis aktualus sprendžiant dėl priedo skyrimo liepos mėn., o pareiškėjas ginčijo 2023 m. birželio mėn. draudžiamųjų pajamų dydį, VSDFV pagrįstai ginčijamame Sprendime vertino, jog VSDFV Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nemokėjo priedo už 2023 m. birželio ir liepos mėnesius. Taigi aptariami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

56. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog ginčijamą Sprendimą pasirašė tam įgaliojimų neturintis asmuo (skyriaus vedėja D. K.), teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui šių argumentų nebuvo nurodęs ir jais negrindė Sprendimo neteisėtumo, todėl atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.), teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

57. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad VSDFV ginčijamame Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo, taip pat šios aplinkybės neįvertino ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas skunde VSDFV antru punktu prašė: „nustatyti ir nurodyti Fondo valdybos Panevėžio skyriaus darbuotojus neapskaičiavusius Pensijos priedo už laikotarpį nuo 2023-06-16 iki 2023-06-30 įskaitytinai bei vilkinusius ir toliau vilkinančius išmokėti J. K. Pensijos priedą už laikotarpį nuo 2023-06-16 iki 2023-06-30 įskaitytinai, ir už tarnybos / darbo pareigų neatlikimą taikant tarnybinę / darbo atsakomybę skirti jiems atitinkamas nuobaudas“.

58. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip pagrįstai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė atsakovas, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė konkrečius skundo reikalavimus bei aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą. Pareiškėjas skunde teismui jokių argumentų bei reikalavimų, kiek tai susiję su jo skundo, pateikto VSDFV, antruoju punktu, nenurodė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad VSDFV ginčijamame Sprendime nustatęs, jog VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir remdamasis Registro duomenimis, įvertinęs pareiškėjo draudžiamąsias pajamas gegužės ir birželio mėnesiais, teisingai nemokėjo pareiškėjui priedo už 2023 m. birželio ir liepos mėnesius, atitinkamai nebuvo pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjo skundo antro punkto reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą VSDFV Sprendimą.

59. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokio faktinių aplinkybių vertinimo ir neturi teisinės reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

60. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

61. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė