2018-03-07 Nr. AB-4415-3-63-3-02193-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1004-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02193-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro“ skundą atsakovui D. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ 2016 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. K. 150,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: pastatus – kuro sandėlį (104 kv. m), šaudyklą (354,79 kv. m) ir garažą (1050,77 kv. m), esančius (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1-508 patvirtintais Tauragės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

3. Pareiškėjas nurodė esantis Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Tauragės rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 27–35 punktus, pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas teigė, jog pagal vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas įmokas už kalendorinius metus iki sausio 31 d. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į pranešime nurodytą Rinkliavų centro surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d.

4. Atsakovas D. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog jokia veikla nurodytose turto objektuose nebuvo vykdoma iki 2016 m. balandžio 1 d., todėl su pareiškėjo prašymu nesutiko ir pateikė 2016 m. lapkričio 24 d. Geriamojo vandens tiekimo sutartį Nr. 771 ir Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. balandžio 25 d.

II. 5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmėtė.

6. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis turtas: pastatai – kuro sandėlis (104 kv. m), šaudykla (354,79 kv. m) ir garažas (1 050,77 kv. m), esantys (duomenys neskelbtini).

7. Teismui nekilo abejonių, jog atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko teisės aktuose nustatytą sąlygą, kad būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų požiūriu. Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia, savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme.

8. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymėjo, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

9. Atsakovas, teigdamas, jog nekilnojamuoju turtu nesinaudojo 2015 m., pateikė 2016 m. lapkričio 24 d. Geriamojo vandens tiekimo sutartį Nr. 771 ir Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2016 m. balandžio 25 d. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais duomenimis pripažino, jog atsakovas įrodė, kad nesusidarė atliekos.

10. Teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą, pasiūlė pareiškėjui pateikti teismui įrodymus, kad atsakovas D. K. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. naudojosi nekilnojamojo turto objektais: pastatais – kuro sandėliu, šaudykla ir garažu, esančiais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog atsakovas 2015 m. naudojosi minėtais turto objektais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog atsakovas pateko į vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoką Nuostatų prasme, tačiau, pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl atsakovo atliekų sukūrimo, jam nėra pagrindo aptariamos pareigos vykdymui.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui nėra pareigos sumokėti už komunalines atliekas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendime Nr. T1-93 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei registro duomenų keitimo taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) yra numatyti atvejai, kada savininkams neskaičiuojama rinkliava už nenaudojamus pastatus. Šio Sprendimo 8 punkte yra nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 31 d. rinkliavos administratoriui pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir vieną iš šių nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą įrodančių dokumentų - arba AB LESTO pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., t. y. pažymą, kad mokestiniais metais pastate ar patalpose sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh,; arba atvejais, kai pastatai yra sunaikinti ar sugriauti, seniūnijos pažymą, patvirtinančią šį faktą; arba kitus aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjas pažymėjo, kad tai pagrindžiančius dokumentus vietinės rinkliavos mokėtojai rinkliavos administratoriui privalo pateikti kiekvienais einamaisiais mokestiniais metais iki gruodžio 31d. Atsakovas nei vienais mokestiniais metais nesikreipė į rinkliavos administratorių su prašymu dėl vietinės rinkliavos mokesčio atleidimo ir iki šiol pareiškėjas nėra gavęs tokio atsakovo prašymo.

13. Taip pat pareiškėjas, remdamasis Nuostatų 14 ir 17 punktais, atkreipė dėmesį, jog patys nekilnojamo turto savininkai privalo informuoti vietinės rinkliavos administratorių apie duomenų (gyvenamosios vietos ir pan.) pasikeitimą, o vietinės rinkliavos administratorius nėra įpareigotas ieškoti nekilnojamo turto savininkų. Asmuo turi nurodyti ir savalaikiai pateikti duomenis apie vietinės rinkliavos sumokėjimo negalimumą arba atleidimą nuo jos, bet to neprivalo daryti rinkliavą administruojanti institucija ir asmuo neturi teisės ir negali piktnaudžiauti savo teisėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Apeliacijos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro“ prašymas dėl 150,96 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo iš atsakovo D. K. priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo – toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

15. Pareiškėjas šioje byloje siekė, kad iš atsakovo būtų priteista 150,96 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, apskaičiuotas pagal nekilnojamojo turto objektus: pastatai – kuro sandėlį (104 kv. m), šaudyklą (354,79 kv. m) ir garažą (1 050,77 kv. m), esančius (duomenys neskelbtini).

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą, nustatęs, kad atsakovas D. K. pateko į vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoką Nuostatų prasme, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo atliekų sukūrimą, todėl nustatė, kad nėra pagrindo atsakovui sumokėti minėto įsiskolinimo.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas nesikreipė į rinkliavos administratorių su prašymu atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio, todėl privalo sumokėti 150,96 Eur įsiskolinimą už 2015 m.

18. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą, reglamentuojantį vietinių rinkliavų mokėjimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu iš naujo nepasisako, tik akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr.,pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.

19. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė duomenis, kurie patvirtino, kad jis nelaikytinas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, todėl jis, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, neturėjo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

20. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento apie pareiškėjo nesikreipimą norint nemokėti vietinės rinkliavos mokesčio pažymėtina, kad atsakovo nesikreipimas nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi jis pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kuriuose užfiksuota, jog objektas, esantis (duomenys neskelbtini), neprijungtas prie nuotekų sistemos, t. y. atsakovas įrodė, jog nesukūrė atliekų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jam nekyla pareiga sumokėti įsiskolinimą.

21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

22. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė