2020-10-21 Nr. AB-19762-3-61-3-04411-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1419-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04411-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 9 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 9 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo periodiškai perkeliamas iš Pravieniškių PN-AK į tardymo izoliatorius ir areštinę, esančią Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Panevėžio AVPK). Perkeliant jo teisės buvo suvaržomos labiau nei įtvirtinta teisės aktuose ir tai sukėlė jam neigiamus išgyvenimus. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-337/2011 pareiškėjui paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.

Jis galėjo būti perkeltas iš pataisos namų tik 5 paroms. Tačiau šiuo aspektu buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Iš pataisos įstaigos buvo perkeltas ir grąžintas į įstaigą: 2015 m. lapkričio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 14 d., 2016 m. sausio 4 d. ir 2016 m. kovo 17 d., 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 12 d. Pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. (21 dieną), nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. kovo 17 d. (73 dienas), nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 12 d. (12 dienų) buvo laikomas ne pataisos įstaigoje.

Buvo laikytas užrakintas kamerose 23 valandas per parą, neturėjo jokio buitinio aprūpinimo, nustatyto pataisos įstaigoje, taip pat neturėjo judėjimo laisvės. Ilgą laiką teko būti suvaržytomis teisėmis. Pareiškėjo teisės buvo pažeistos tuo aspektu, kad jis buvo perkeltas iš pataisos namų daugiau kaip 5 paroms, suteikiant blogesnes kalinimo sąlygas, kas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje įtvirtinto reglamentavimo. Pareiškėjas neteisėtai buvo laikytas suėmimo sąlygomis. Atsakovas, ilgai laikydamas pareiškėją ne pataisos įstaigoje, atliko neteisėtus veiksmus, suvaržiusius jo laisvę.

Yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp pareiškėjui kilusios žalos ir fakto, jog valstybės institucijos nepagrįstai taikė pareiškėjui laisvės suvaržymą. Dėl šio pažeidimo patyrė nepatogumus, fizinį diskomfortą, bendravimo galimybių sumažinimą, nes kameroje buvo tik keli asmenys, taip pat neigiamus emocinius, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Šiuo atveju egzistuoja Tarnybos kaltė, nes ji vykdo asmenų konvojavimą iš vienos įstaigos į kitą, o esant nepakankamai dažnam konvojavimui, nebuvo galimybių pareiškėją laikyti ne pataisos namuose trumpesnį laiką.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo dalį dėl reikalavimo Tarnybai nutraukti, kitu atveju – šią skundo dalį atmesti.

4. Tarnyba nurodė, kad skundo teiginiai grindžiami tik pareiškėjo subjektyviu įsitikinimu ir prielaidomis apie asmens konvojavimą, todėl vertintini kritiškai ir atmestini. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinės žalos atlyginimą, siekia išspręsti ginčą dėl tų pačių teisinių santykių ir dėl to paties dalyko kaip ir išnagrinėtose Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. I-2378-428/2018 ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinėje byloje Nr. I-2590-362/2017, kuriuose priimti sprendimai yra įsiteisėję. Tarnyba pabrėžė, kad nepriėmė individualaus pobūdžio sprendimo dėl pareiškėjo konvojavimo, todėl jai negali būti taikoma teisinė atsakomybė. Nurodytas netinkamas atsakovo atstovas eliminuoja ginčą tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto. Tarnyba vykdo tik asmenų konvojavimą ir ši funkcija vykdoma atliekant kratas, priimant konvojuojamuosius, juos pervežant ir lydint specialiaisiais konvojavimo automobiliais, vykdant jų apsaugą. Tarnyba neturi galimybių kontroliuoti asmenų buvimo tardymo izoliatoriuose terminų ir sąlygų. Sprendimą konvojuoti asmenį priima Departamentui pavaldžios įstaigos ir pateikia paraišką Tarnybai. Tarnyba privalo vykdyti bausmės ar suėmimo vykdymo subjekto priimtą sprendimą, nes priešingu atveju peržengtų savo kompetencijos ribas. Pareiškėjo akcentuojama neturtinė žala nepagrįsta įrodymais, be to, ji yra baudžiamojo persekiojimo ir laisvės atėmimo bausmės taikomų apribojimų pasekmė. Nėra objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimą konvojavimo metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp Tarnybos veiksmų ir nurodomos žalos. Pareiškėjo reikalavimas traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaitą.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorius ir policijos komisariatus buvo perkeltas pagal motyvuotas teismų nutartis, kurias privalu vykdyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. Pravieniškių PN-AK, akcentuodamas CK įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, bet konkrečiai neįvardijo, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais, argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymuose įtvirtintą asmens teisę į žalos atlyginimą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo E. V. reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 9 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą nutraukė, likusią skundo dalį atmetė.

8. Teismas, akcentuodamas CK įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neturtinės žalos atlyginimo klausimu, iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-337/2011 paskyrė pareiškėjui 11 m. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, taip pat suėmimas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 11 d., 2015 m. lapkričio 13 d., 2015 m. gruodžio 2 d., 2015 m. gruodžio 14 d., 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 4 d., 2016 m. kovo 7 d. nutartyse, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. gruodžio 14 d., 2016 m. vasario 3 d. nutartyse, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d., 2016 m. sausio 12 d. nutartyse nutarta pareiškėją konvojuoti iš Pravieniškių PN-AK į atitinkamas įstaigas.

9. Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2378-428/2018 (proc. Nr. 3-62-3-00244-2018-5) pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos, vykdant pareiškėjo konvojavimą iš Pravieniškių PN-AK nuo 2014 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., pareiškėjo bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. dėl saugos diržų neįrengimo konvojavimo automobiliuose ir automobilių perpildymo nutraukė, kitą dalį skundo atmetė. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo. Teismas, įvertinęs minėto teismo sprendimo turinį, darė išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 9 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra tapatus reikštajam administracinėje byloje Nr. I-2378-428/2018, nes minėtoje byloje pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, be kita ko, ir už, esą, pareiškėjo neteisėtą laikymą sunkesnėmis negu pataisos namuose sąlygomis areštinėse bei tardymo izoliatoriuose. Teismas sprendė, kad yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatytas pagrindas administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 9 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą nutraukti.

10. Teismas pabrėžė, kad Pravieniškių PN-AK jokiais savo veiksmais negalėjo daryti įtakos pareiškėjo buvimui tardymo izoliatoriuose bei areštinėse, nes tai buvo atliekama pagal atitinkamas teismų nutartis. Pravieniškių PN-AK negalėjo pažeisti ir nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III. 11. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti, skundą nagrinėti iš esmės, spręsti klausimą dėl bylos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui.

12. Pareiškėjo teigimu, bylos medžiaga patvirtina būtinumą atsakovu į bylą įtraukti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kurios veiksmų neteisėtumo CK 6.272 straipsnio 1 dalies kontekste klausimas priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi ir bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui. Teismas, pripažinęs atsakovo netinkamumą, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis, privalėjo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu jau priimtas teismo sprendimas dėl analogiškų aplinkybių. Pareiškėjas akcentuoja, kad šiuo atveju kėlė pretenzijas dėl iškėlimo iš pataisos namų ilgesniam nei 5 parų laikotarpiui, o ne dėl per ilgo laikymo vienoje pataisos įstaigoje.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14. Tarnybos vertinimu, teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, materialinės ir proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjas hiperbolizuoja savo neva patirtus išgyvenimus, neturėdamas tam pagrindo ir nesant faktinių aplinkybių šiems išgyvenimams patirti. Skundą grindžia abstraktaus pobūdžio subjektyviomis prielaidomis, klaidinančiomis ir neatitinkančiomis objektyvių faktinių aplinkybių, nepateikia jokių pagrįstų argumentų, naujų objektyvių faktinių duomenų, pagrindžiančių skundo reikalavimą. Pareiškėjas bando revizuoti įsiteisėjusiais sprendimais konstatuotas faktines aplinkybes. Apeliaciniame skunde nepateikiamos naujos aplinkybės, dėl kurių nebūtų pasisakęs pirmosios instancijos teismas.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjo samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais ar subjektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra atmestinas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo argumentus pagal pateiktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas. Apeliaciniame skunde nepateikiami jokie argumentai, kurie būtų pagrindas spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo keitimo ar naikinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas E. V. siejo su Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos ir Pravieniškių PN-AK, neteisėtais veiksmais jį perkeliant iš pataisos namų į tardymo izoliatorius ir Panevėžio AVPK areštinę daugiau kaip 5 paroms ir taip pabloginant kalinimo sąlygas, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinės žalos atlyginimą nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu, nustatęs, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra tapatus reikštam administracinėje byloje Nr. I-2378-428/2018 ir jis įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimu yra išnagrinėtas. Teismas nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, pabrėždamas, kad Pravieniškių PN-AK jokiais savo veiksmais negalėjo daryti įtakos pareiškėjo buvimui tardymo izoliatoriuose bei areštinėse, nes tai buvo atliekama pagal atitinkamas teismų nutartis. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą atsakovu neįtraukė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir klausimą dėl jos veiksmų neteisėtumo CK 6.272 straipsnio 1 dalies kontekste neperdavė nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu jau priimtas teismo sprendimas dėl analogiškų aplinkybių. Pabrėžia, kad šiuo atveju kėlė pretenzijas dėl iškėlimo iš pataisos namų ilgesniam nei 5 parų laikotarpiui, o ne dėl per ilgo laikymo vienoje pataisos įstaigoje.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pasisakydama dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su bylos (jos dalies) perdavimu bendrosios kompetencijos teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas skundą administraciniam teismui, prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą siejo su, kaip nurodoma, neteisėtais Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmais (neveikimu), šio skundo pagrindas bylos nagrinėjimo metu nebuvo pakeistas (ABTĮ 50 str. 3 d.), todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad administracinis teismas turėjo bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui, nėra pagrįsti: kadangi pareiškėjo skunde prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimas buvo siejamas ne su teisėjo ar teismo neteisėtais veiksmais (CK 6.272 str.), o su, kaip teigiama, neteisėtais valdžios institucijų veiksmais (CK 6.271 str.), byla administraciniame teisme buvo priimta nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių ir pagrįstai išnagrinėta iš esmės.

22. Pažymėtina, kad byla vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, negali būti negali būti tik nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 22 str. 1 d.). Pareiškėjas, manydamas, neturtinę žalą patyrė dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.), dėl tokio pobūdžio žalos atlyginimo gali pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka.

23. ABTĮ 103 straipsnio 2 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo skundą dėl reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 9 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą nutraukė nustatęs, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 28 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2378-428/2018 (proc. Nr. 3-62-3-00244-2018-5), išnagrinėjęs pareiškėjo skundo dalį ir dėl neturtinės žalos, padarytos Tarnybai vykdant pareiškėjo konvojavimą iš Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., jį atmetė, minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų dėl ko ši skundžiamo sprendimo dalis yra neteisėta, ją naikinti ar keisti nėra pagrindo.

24. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė