2025-04-23 Nr. AB-7009-3-63-3-00180-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-449-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00180-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2024 m. spalio 3 d. išduotą statybas leidžiantį dokumentą (leidimo numeris: LSNS-33-241003-00186) (toliau – ir 2024 m. spalio 3 d. leidimas) negaliojančiu.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. vasario 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, atkreipė dėmesį, kad, atlikęs statytojų eksploatuojamos statybvietės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo statybvietė) patikrinimą, 2023 m. liepos 5 d. pareiškėjas surašė savavališkos statybos aktą (toliau – ir 2023 m. liepos 5 d. aktas). Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, 2023 m. liepos 7 d. pareiškėjas surašė privalomąjį nurodymą statytojams pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti I grupės nesudėtingąjį negyvenamąjį pastatą (toliau – ir ginčo statinys) ir sutvarkyti statybvietę (toliau – ir privalomasis nurodymas). Vykdydamas ginčo statybvietės pakartotinį patikrinimą, 2024 m. balandžio 16 d. pareiškėjas surašė privalomojo nurodymo patikrinimo aktą (toliau – ir 2024 m. balandžio 16 d. aktas), konstatuodamas, kad statytojai neįvykdė privalomojo nurodymo. Remdamasis įvardytomis aplinkybėmis, 2023 m. gegužės 2 d. pareiškėjas perdavė privalomąjį nurodymą antstolei priverstinai įvykdyti. 2024 m. rugsėjo 9 d. statytojų įgaliotas asmuo pateikė atsakovui prašymą išduoti ginčo statinio statybas leidžiantį dokumentą, (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 9 d. prašymas). Išnagrinėjęs 2024 m. rugsėjo 9 d. prašymą, 2024 m. spalio 3 d. atsakovas išdavė statytojams ginčo statinio statybos leidimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis ir Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) pateiktais išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, kai statybos yra pradėtos, ginčai dėl statybas leidžiančių dokumentų yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, teikdamas pareiškimą, pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog ginčo statinys, dėl kurio pareiškėjas surašė statytojams privalomąjį nurodymą, yra tas pats statinys, dėl kurio vėliau statytojų įgaliotas asmuo pateikė atsakovui prašymą išduoti statybas leidžiantį dokumentą ir kuriam statyti atsakovas išdavė statybas leidžiantį dokumentą. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas vertino, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas prašė pripažinti atsakovo išduotą statybos leidimą negaliojančiu, kai ginčo statinio statybos jau buvo prasidėjusios. Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

III. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, teikdamas atskirąjį skundą, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.

Teikdamas atskirąjį skundą, pareiškėjas nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pareiškimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams.

Vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimas, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ginčo dėl statybas leidžiančio dokumento panaikinimo rūšinis teismingumas priklauso nuo aplinkybės, ar, teismui pripažinus minėtą dokumentą negaliojančiu, statytojas turės pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tais atvejais, kai statytojai įgyja statybas leidžiantį dokumentą atliktiems statybos darbams įteisinti, t. y. kai faktiškai atlikti statybos darbai nėra tiesioginis ginčijamo statybas leidžiančio dokumento rezultatas ir ginčas kyla tik dėl statybas leidžiančio dokumento teisėtumo, ginčas yra teismingas administraciniams teismams.

Pareiškėjas nurodo, kad statytojai pradėjo vykdyti ginčo statinio statybas, dar neturėdami išduoto statybas leidžiančio dokumento. Surašydamas 2023 m. liepos 5 d. aktą ir privalomąjį nurodymą, iš esmės pareiškėjas išsprendė savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą, ir ginčo dėl minėtos aplinkybės nėra. Pareiškėjas įvardija, kad kreipdamasis į teismą, jis prašė panaikinti išimtinai 2024 m. spalio 3 d. atsakovo išduotą statybas leidžiantį dokumentą, įteisinantį ginčo statinio statybas. Remdamasis nurodytais argumentais, pareiškėjas mano, kad jis pagrįstai kreipėsi su pareiškimu į administracinį teismą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatavo, kad pareiškėjo pareiškimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Dėl šios priežasties, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, spręsdamas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, teismas visais atvejais privalo įvertinti ABTĮ nuostatose įtvirtintas procesines prielaidas atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Nustatęs bent vieną iš minėtų prielaidų, teismas, priimdamas motyvuotą nutartį, privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Procesinių prielaidų, sudarančių teismui pagrindą atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą), sąrašą įtvirtina ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies nuostatos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinis teismas priima nagrinėti skundus (prašymus, pareiškimus) tik tais atvejais, kai kilęs ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pareiškėjas, teikdamas teismui pareiškimą, paaiškino, kad, atlikęs ginčo statybvietės patikrinimus, jis surašė statytojams savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Statytojams nepašalinus savavališkos statybos padarinių per nustatytą terminą, pareiškėjas perdavė privalomąjį nurodymą antstolei vykdyti priverstinai. Pareiškėjas nurodė, kad statytojai kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti jiems ginčo statinio statybas leidžiantį dokumentą tik tuomet, kai pareiškėjas surašė statytojams savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkų statybų padarinius. Taip pat pareiškėjas akcentavo, kad, prašydami atsakovo išduoti minėtą leidimą, statytojai siekė įteisinti jau pradėto statyti ginčo statinio statybas ir, gavę minėtą leidimą, nevykdė jokių naujų statybos darbų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų (ne)teisėtumo rūšinio teismingumo nustatymo taisykles įtvirtina Įstatymo nuostatos. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kiti šio įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.

Aiškindama Įstatymo 33 straipsnio nuostatas, Specialioji teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad minėtų rūšinio teismingumo taisyklių taikymo atvejais statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas. Teismas sprendžia bylos rūšinio teismingumo klausimą atsižvelgdamas į aplinkybę, ar, pripažinus statybas leidžiantį dokumentą negaliojančiu, statytojai turės pašalinti savavališkos statybos padarinius, (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2021; kt.).

Taip pat Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad tokiais bylų minėtų rūšinio teismingumo taisyklių taikymo atvejais ginčas yra teismingas administraciniams teismams, jeigu: 1) ginčas kyla dėl individualaus administracinio akto (statybas leidžiančio dokumento); 2) statytojai, įgiję statybas leidžiantį dokumentą, neatliko jokių naujų statybos darbų; 3) civilinių teisinių padarinių, kylančių iš atliktų statybų, klausimas yra jau išspręstas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2021; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas siekė inicijuoti ginčą išimtinai dėl 2024 m. spalio 3 d. leidimo pagrįstumo bei teisėtumo. Teikdamas pareiškimą, iš esmės pareiškėjas įvardijo, kad statytojų atlikti ginčo statinio statybos darbai nėra nuoseklus ir tiesioginis 2024 m. spalio 3 d. leidimo rezultatas. Į pareiškėjo siekiamo inicijuoti ginčo ribas nepatenka civilinių teisinių santykių, kylančių iš ginčo statinio statybų padarinių šalinimo, klausimai. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas siekia inicijuoti administraciniams teismams teismingą ginčą dėl individualaus administracinio akto (2024 m. spalio 3 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybas leidžiančio dokumento Nr. LSNS-33-241003-00186) pagrįstumo ir teisėtumo.

Pažymėtina, kad tokia ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-10-525/2024, kuria (praktika) nesivadovauti ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjo pareiškimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismams. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo atskirąjį skundą – panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Skirgailė Žalimienė