6918041a-9f07-4578-b2ee-e072e2bb2202 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2269-794/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00542-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Agnei BajarÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Å v. JokÅ«bo kelio asociacijos atstovei advokatei JÅ«ratei Liauksminaitei, atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro atstovei Astai Virbickienei, žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Å v.

JokÅ«bo kelio asociacijos ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti prekių ženklÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Å v. JokÅ«bo kelio asociacija (toliau ir – ieÅ¡kovas, apeliantas) ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus (toliau – ir VPB Apeliacinis skyrius; atsakovas) 2021 m. vasario 17 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovÄ Ä¯registruoti ieÅ¡kovo prekių ženklÄ CAMINO LITUANO (paraiÅ¡kos Nr. (duomenys neskelbtini)) 16 klasės pagal Nicos klasifikacijÄ prekėms.

2. Nurodė, kad IeÅ¡kovas yra užregistravęs žodinį ženklÄ CAMINO LITUANO, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 41, 43 klasėms paslaugoms žymėti, vėliau pateikė paraiÅ¡kÄ dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo Prekių ženklo registracijos 16 klasės prekėms žymėti. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras 2020 m. liepos 29 d. Sprendimu atsisakė registruoti Prekių ženklÄ 16 klasės prekėms žymėti kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau - PŽĮ) 7 straipsnio reikalavimų.

3. IeÅ¡kovas pateikė apeliacijÄ atsakovo Apeliaciniam skyriui, tačiau pastarasis 2021 m. vasario 17 d. priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atmesta IeÅ¡kovo apeliacija dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2020 m. liepos 29 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta registruoti pareiÅ¡kėjo Å v. JokÅ«bo kelio asociacijos pareikÅ¡tÄ registruoti žodinį prekių ženklÄ (paraiÅ¡kos Nr. (duomenys neskelbtini)) CAMINO LITUANO 16 klasės prekėms - geografijos žemėlapiai, knygos, broÅ¡iÅ«ros, antspaudai, bukletai, kaip neatitinkantį PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų.

4. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su tokiomis Sprendimo iÅ¡vadomis, nurodo, kad žymuo laikomas neturinčiu skiriamojo požymio, jeigu jis negali atskirti vieno asmens prekių ir paslaugų nuo kito asmens prekių ir paslaugų dėl to, kad, pavyzdžiui, apraÅ¡o prekes arba paslaugas žodžiu arba vaizdu. Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ Å¾enklo gebėjimas atlikti pagrindinę - skiriamÄ jÄ - ženklo funkcijÄ yra pagrindinis rodiklis, siekiant atsakyti į klausimÄ dėl ženklo registracijos teisėtumo.

IeÅ¡kovo įsitikinimu, žodžių junginys CAMINO LITUANO leidžia patikimai IeÅ¡kovo gaminamas 16 klasės prekes atskirti nuo prekių, kurias siÅ«lo kiti rinkos dalyviai. Atkreipia dėmesį, kad Sprendime semantinė žodžių junginio CAMINO LITUANO prasmė nepagrįstai iÅ¡plėsta ir žodžių junginys verčiamas ne pažodžiui kaip reiÅ¡kiantis Lietuvos keliÄ , o kaip Å v. JokÅ«bo kelias, teigiant, kad taip šį žodžių junginį ir žymenį supras Lietuvos vartotojai.

5. Nurodė, kad kad ispanų kalbos žodis camino pirmiausia Lietuvos vartotojo apskritai nebuvo suprantamas kaip žodis kelias, nes didžioji dalis Lietuvos vartotojų nemoka ispanų kalbos, antra, žodis camino Lietuvos vartotojui iki 2017 m. niekaip nesiasocijavo su Šv. Jokūbo keliu Ispanijoje, trečia, žodžių junginys CAMINO LITUANO nereiškia ir negali būti verčiamas kaip Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje, o tokia prasme šis žodžių junginys pradėtas vartoti Lietuvoje ir išpopuliarintas būtent Ieškovo - Šv.

JokÅ«bo kelio asociacijos, kuri sukÅ«rė CAMINO LITUANO marÅ¡rutus Lietuvoje. Neatsitiktinai Sprendime nurodyta, kad „informacijos apie Å¡io kelio atkarpÄ Lietuvoje „Camino Lituano“ google paieÅ¡kos sistemoje galima rasti jau nuo 2017 m.“ BÅ«tent 2017 m. įsteigtas IeÅ¡kovas, kuris ir pradėjo CAMINO LITUANO projektÄ Lietuvoje. Visi įrodymai, kuriais sprendime Atsakovas grindžia tai, kaip junginį CAMINO LITUANO supranta Lietuvos vartotojai, rodo tik tai, kad tokios prasminės sÄ sajos atsirado dėl IeÅ¡kovo veiklos populiarinant savo veiklÄ ir patį keliÄ .

6. Pažymėjo, jog žodžių junginys CAMINO LITUANO, net ir įvertinus jo semantinę reikÅ¡mę, vertintinas kaip neturintis jokių prasminių sÄ sajų su 16 klasės prekėmis (kaip nurodoma Nicos klasifikacijos klasių sÄ raÅ¡e su paaiÅ¡kinamosios pastabomis, 16 klasė daugiausia apima popierių, kartonÄ ir kai kuriuos jų gaminius, taip pat raÅ¡tinės reikmenis): nei kelias, nei Lietuvos kelias, nei Sprendime nurodomas Å v. JokÅ«bo kelias neturi jokio prasminio ryÅ¡io su leidybos prekėmis.

7. Be to, ieÅ¡kovas atkreipė dėmesį, kad sprendime Prekių ženklo neatitiktis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktui grindžiama tais pačiais argumentais kaip ir skiriamojo požymio neturėjimas. Vertinant ar žymuo atitinka PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, pažymi, kad ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gairėse nurodoma, kad žymenį turi bÅ«ti atsisakoma registruoti dėl jo apraÅ¡omojo pobÅ«džio jeigu jis turi reikÅ¡mę, kuriÄ atitinkama visuomenė iÅ¡ karto suvokia kaip suteikiančiÄ informacijÄ apie prekes ir paslaugas, dėl kurių paduota paraiÅ¡ka ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), taip pat konkretus, tiesioginis ir suprantamas be papildomų svarstymų ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Vertinant ar žymuo CAMINO LITUANO net darant prielaidÄ , kad Å¡io junginio semantinę prasmę supras vidutinis Lietuvos vartotojas yra apraÅ¡omojo pobÅ«džio, nes apraÅ¡o 16 klasės prekių - geografijos žemėlapių, knygų, broÅ¡iÅ«rų, antspaudų, bukletų - tokias savybes kaip temÄ ir turinį, pažymi, kad vien remiantis PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluote, tokios savybės kaip prekės (Å¡iuo atveju leidinio) tema ir turinys negali bÅ«ti priskirtos žymenims ar nuorodoms, kurie prekyboje gali bÅ«ti naudojami žymėti rÅ«Å¡iai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugos suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms.

Kaip minėta, žymuo CAMINO LITUANO neturi jokio tiesioginio prasminio ryšio su tokiomis prekėmis kaip žemėlapiai, knygos, brošiūros ir bukletai. Kitaip tariant, žymuo CAMINO LITUANO neturi jokio tiesioginio, aiškaus, konkretus ir suprantamo be papildomų svarstymų ryšio su 16 klasės prekėmis. Taip pat pažymime, kad leidinio - žemėlapio, knygos, brošiūros - turinys gali būti bet koks ir niekaip negali bei neturi būti priskiriamas prie tų elementų, kuriuos žymuo aprašo.

8. IeÅ¡kovas, be kita ko, nurodė, kad net jei Teismas laikytųsi nuomonės, kad žymuo CAMINO LITUANO neturi skiriamojo požymio / yra apraÅ¡omojo pobÅ«džio 16 klasės prekėms žymėti, su kuo IeÅ¡kovas kategoriÅ¡kai nesutinka, turėtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad Prekių ženklas aktyviai naudojamas IeÅ¡kovo veikloje ir jo teikiamoms paslaugoms/gaminamoms prekėms žymėti ir dėl to yra įgijęs skiriamÄ jį požymį (PŽĮ 7 straipsnio 2 dalis).

9. Dublike IeÅ¡kovas papildomai nurodė, jog reaguodamas į atsakovo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas nesutikimo su ieÅ¡kiniu aplinkybes, teikia papildomÄ Ä¯rodymÄ â€“ visuomenės nuomonės apklausÄ (dubliko priedas Nr. 1), kuris patvirtina, kad dauguma apklaustųjų (75 proc.) nesupranta žodžių junginio CAMINO LITUANO prasmės. Pasisakydamas dėl įgyto skiriamojo požymio pažymi, kad pačiame skundžiamame atsakovo sprendime pripažįstama, jog informacijos apie Å¡io kelio atkarpÄ Lietuvoje Camino Lituano google paieÅ¡kos sistemoje galima rasti jau nuo 2017 m.

Visi pareiÅ¡kėjo į apeliacijÄ pateikti įrodymai (straipsniai iÅ¡ internetinės žiniasklaidos, radijo ir televizijos laidų) patvirtina, kad 2019-2020 m. Lietuvos žiniasklaidoje buvo aktyviai teikiama informacija apie Camino Lituaoa. Tačiau tiek ginčijamame sprendime, tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, atsakovas visiÅ¡kai ignoruoja tai, kad informacija apie Camino Lituano Lietuvoje paplito bÅ«tent nuo tada, kai buvo įsteigtas IeÅ¡kovas ir iÅ¡skirtinai dėl ieÅ¡kovo veiksmų, o iki to Å¡is žymuo nebuvo žinomas.

10. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė savo argumentus, iÅ¡dėstytus ginčijamame sprendime. Triplike atsakovas papildomai akcentuoja, kad skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi bÅ«ti vertinimas tik pagal Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui į apeliacijÄ pateiktus įrodymus ir negali bÅ«ti vertinamas pagal vėliau pateiktus įrodymus. Å ios bylos ginčo dalykas yra konkrečios datos 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumo ir pagrįstumo įvertinimas.

11. Teismo posėdžio metu šalys ir jų atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovė papildomai paaiškino, jog ankstesnis ieškovo žodinis ženklas CAMINO LITUANO reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 41, 43 klasėms paslaugoms žymėti taip pat turėjo būti neregistruotas dėl tų pačių ginčijamame sprendime nurodytų argumentų, tačiau buvo užregistruotas dėl atsakovo eksperto klaidos. k o n s t a t u o j a :

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Ieškovas Šv. Jokūbo kelio asociacija įsteigta 2017 metais, kuri pradėjo kurti piligriminių kelių pavadinimu CAMINO LITUANO maršrutus Lietuvos teritorijoje. Ieškovui priklauso svetainė (duomenys neskelbtini), užregistruota 2017 m. kovo 1 d., kurioje skelbiama informacija, susijusi su ieškovo iniciatyva ir lėšomis sukurtais CAMINO LITUANO maršrutais Lietuvoje (b. l. 11-19).

13. Nuo 2019 m. lapkričio 28 d. IeÅ¡kovo vardu yra užregistruotas žodinis prekių ženklas CAMINO LITUANO, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 41, 43 klasėms (ekskursijų vedimas; kilnojamųjų bibliotekų paslaugos; poilsio ir pramogų vietų paslaugos; Å¡vietimo paslaugos; apgyvendinimo biurų paslaugos (vieÅ¡bučiai, pensionai); laikinai apgyvendinamų svečių priėmimo paslaugos) paslaugoms žymėti ((duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 14. 2020 m. vasario 13 d. IeÅ¡kovas pateikė paraiÅ¡kÄ Valstybiniam patentų biurui dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo žodinio Prekių ženklo CAMINO LITUANO registracijos 16 klasės prekėms (geografijos žemėlapiai, knygos, broÅ¡iÅ«ros, antspaudai, bukletai) žymėti.

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras 2020 m. liepos 29 d. Sprendimu atsisakė registruoti Prekių ženklÄ 16 klasės prekėms žymėti kaip neatitinkantį PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų. IeÅ¡kovas pateikė apeliacijÄ atsakovo Apeliaciniam skyriui, tačiau atsakovas 2021 m. vasario 17 d. priėmė sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti IeÅ¡kovo apeliacijÄ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro 2020 m. liepos 29 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta registruoti pareiÅ¡kėjo Å v.

JokÅ«bo kelio asociacijos pareikÅ¡tÄ registruoti žodinį prekių ženklÄ (paraiÅ¡kos Nr. (duomenys neskelbtini)) CAMINO LITUANO 16 klasės prekėms - geografijos žemėlapiai, knygos, broÅ¡iÅ«ros, antspaudai, bukletai, kaip neatitinkantį PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų (b. l. 11, 19). Dėl skiriamojo požymio (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 p.) 15. Pagal PŽĮ 2 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnyje ir 2017 m. birželio 14 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/1001 dėl Europos SÄ jungos prekių ženklo (ES prekių ženklo reglamentas) pateiktÄ apibrėžtį prekių ženklas yra bet koks žymuo, sudarytas visų pirma iÅ¡ žodžių, įskaitant asmenvardžius, ar pieÅ¡inių, raidžių, skaitmenų, spalvų, iÅ¡orinės prekių ar prekių pakuotės formos arba garsų, su sÄ lyga, kad:

a) pagal tuos žymenis galima atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kitų asmenų prekių arba paslaugų; ir b) tuos žymenis Lietuvos Respublikos prekių ženkle ar Europos SÄ jungos prekių ženklų registre galima pavaizduoti tokiu bÅ«du, kad kompetentingos institucijos ir visuomenė galėtų aiÅ¡kiai ir tiksliai nustatyti jo savininkui suteiktos apsaugos objektÄ .

16. Taigi viena iÅ¡ pagrindinių prekių ženklo apsaugos sÄ lygų – jo skiriamasis požymis, kuris vertinamas santykyje su prekėmis ar paslaugomis, kurioms jis registruojamas. SkiriamÄ jÄ prekių ženklo savybę sudaro gebėjimas atpažinti šį prekių ženklÄ , atskirti jį nuo kitų prekių ženklų, naudojamų vienarÅ«Å¡iams gaminiams žymėti, o tai suteikia vartotojui galimybę kartu atpažinti ir ženklu pažymėtÄ prekę.

17. PŽĮ 7 straipsnyje reglamentuojami absoliutÅ«s atsisakymo registruoti ženklÄ arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai, kurių buvimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad žymuo apskritai negali bÅ«ti registruojamas kaip prekių ženklas, nes per se (savaime, pats vienas) negali bÅ«ti tokiu pripažintas, o jeigu buvo įregistruotas, tai registracija turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

18. PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje, be kitų, nurodyti tokie atvejai, kai žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas: kai jis neturi jokio skiriamojo požymio (7 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kai žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laikÄ , pagaminimo bÅ«dÄ arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas (7 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19. Minėta, jog ieškovo pareikštas registruoti žymuo yra žodžių junginys, kuris yra sudaryta iš dviejų ispanų kalbos žodžių CAMINO LITUANO. Žodinio žymens paraiška yra paduota 16 klasės prekėms - geografijos žemėlapiai, knygos, brošiūros, antspaudai, bukletai žymėti.

20. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius, atmesdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , skundžiamajame sprendime nurodė, kad pareikÅ¡tas žymuo neturi skiriamojo požymio. Nurodė, jog sutinka su Valstybinio patentų biuro eksperto sprendime (2020 m. liepos 29 d.) nurodytu pareikÅ¡to registruoti žymens „CAMINO LITUANO“ semantiniu vertinimu kaip teikiančiu informacijÄ apie prekių turinį. Nurodė, jog ispaniÅ¡kas žodis „camino“ – įprastas, dažnai vartojamas Camino de Santiago (liet.

Šv. Jokūbo kelias) piligriminio kelio sutrumpintas pavadinimas. Šv. Jokūbo kelias yra vienas svarbiausių katalikų piligriminių kelių, žinomas jau virš 1000 metų. Jo tikslas – Šv. Jokūbo katedra Ispanijos Santjago de Kompostela mieste, o atšakos nuo Šiaurės Ispanijos veda per daugelį Europos šalių. Apeliacinis skyrius nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad šis žodžių junginys „CAMINO LITUANO“ tarp Lietuvos vartotojų nebus suprantamas kaip Šv. Jokūbo kelias.

Nesutikimas grindžiamas tuo, jog ispaniÅ¡ko žodžio „Camino“ ir konkrečios valstybės pavadinimo junginiu įprasta nurodyti katalikų piligriminį Å v. JokÅ«bo keliÄ , vedantį per tam tikrÄ teritorijÄ . Žodžių junginys „CAMINO LITUANO“ savo semantine reikÅ¡me tik nurodo Å v. JokÅ«bo keliÄ , einantį per Lietuvos teritorijÄ . Be to, skundžiamame sprendime nurodoma, jog nagrinėjant bendrÄ Å¾ymens suvokimÄ pareikÅ¡tų registruoti prekių atžvilgiu darytina iÅ¡vada, kad žymuo „CAMINO LITUANO“ suinteresuoto vartotojo bus suvokiamas tik kaip apraÅ¡antis paraiÅ¡koje nurodytų 16 klasės prekių, o bÅ«tent „geografijos žemėlapiai, knygos, broÅ¡iÅ«ros, antspaudai, bukletai“ temÄ ir/ar turinį – kad tai yra spausdintinė medžiaga, kurioje perteikiama informacija apie piligriminį Å v.

JokÅ«bo keliÄ Lietuvoje (b. l. 19).

21. Teismo vertinimu, Valstybinio patentų biuras nepagrįstai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo paraiÅ¡kÄ dėl ginčo žymens įregistravimo, kadangi praÅ¡omas įregistruoti žymuo yra pakankamai unikalus ir originalus, kad atitiktų PŽĮ 2 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnyje ir ES prekių ženklo reglamente nurodytÄ prekės žymens paskirtį. Byloje nenustatyta, kad Å¡is žodžių darinys anksčiau buvo naudojamas. Be to, vertinant žymens, pareikÅ¡to registruoti kaip prekių ženklo, atitiktį įstatyme nustatytiems absoliutiems reikalavimams, nėra reikalaujama žymens originalumo, tačiau suinteresuotoji visuomenė ženklÄ turi suvokti kaip prekių komercinės kilmės Å¡altinį.

Pavyzdžiui, kaip nurodoma ir Bendrojo Teismo praktikoje, žymens, kaip prekių ženklo, įregistravimas priklauso ne nuo tam tikro prekių ženklo savininko iÅ¡radingumo ar vaizduotės laipsnio nustatymo, o nuo žymens galėjimo leisti atskirti prekių ženklo paraiÅ¡kÄ pateikusio asmens prekes ar paslaugas nuo tų, kurias siÅ«lo konkurentai (Bendrojo Teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimas byloje IVG Immobilien AG, T-441/05, 50 punktas). Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ pakankamas yra minimalus skiriamasis požymis (žr., pvz., pirmiau nurodyto Bendrojo Teismo sprendimo byloje IV Immobilien AG 42 punktÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-421/2018).

22. Teismas visiškai pritaria ieškovo argumentams, jog atsakovas be jokio pagrįsto pagrindo žodžių junginio CAMINO LITUANO prasmę išplėtė, vienareikšmiškai teigdamas, kad Lietuvos vartotojai šį žodžių junginį supras kaip Šv. Jokūbo kelias.

23. Visų pirma, atsakovas konstatuodamas, jog CAMINO LITUANO prasmė yra kaip Šv. Jokūbo kelias, be savo subjektyvių vertinimų papildomų argumentų nepateikė. Antra, visuotinai žinoma aplinkybė, jog didžioji dalis Lietuvos gyventojų nemoka (nesupranta) ispanų kalbos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo nurodoma informacija ((duomenys neskelbtini)), kuri neabejotinai patvirtina, kad Lietuvos gyventojai daugiausia moka šias užsienio kalbas – rusų, anglų, lenkų, prancūzų ir vokiečių.

Taigi, ispanų kalba tarp Lietuvos gyventojų nėra populiari, dėl to didžioji Lietuvos visuomenės dalis jos nesupranta. Trečia, net ir darant prielaidÄ apie geras Lietuvos gyventojų ispanų kalbos žinias, Å¡iuos du žodžius „camino“ ir „lituano“ verčiant pažodžiui iÅ¡ ispanų kalbos, minėtas žodžių junginys reiÅ¡kia Lietuvos keliÄ , o ne Å v. JokÅ«bo keliÄ , kaip kad nurodė atsakovas skundžiamame sprendime. Ketvirta, tai, kad be CAMINO LITUANO yra ir kitų piligriminių kelių patvirtina ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje pateikiama informacija apie piligriminius kelius Lietuvoje, kur nurodomi trys Lietuvoje esantys piligriminiai keliai:

Jono Pauliaus II piligriminis kelias, Šv. Jokūbo kelias ir Camino Lituano ((duomenys neskelbtini)). Taigi, žymuo CAMINO LITUANO yra siejamas tik su vienu piligriminiu keliu ir atitinkamai negali būti laikomas savaime neturinčiu jokio skiriamojo požymio. Penkta, ieškovo pateikta apklausa (b. l.

25) vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad Lietuvos gyventojai iÅ¡ esmės nesupranta žodžių junginio semantinės reikÅ¡mės (75 proc. apklaustųjų į klausimÄ â€ž kÄ jÅ«sų nuomone reiÅ¡kia žodžiu junginys Camino lituano“ negalėjo atsakyti, nes tokio žodžių junginio nesupranta), o kurie supranta jį sieja su kažkuo iÅ¡ Lietuvos, Lietuvos keliu, turistiniu pažintinu ar piligriminiu kelius t. y. jos aiÅ¡kiai ir tiesiogiai nesusisėja su Å v. JokÅ«bo keliu Lietuvoje. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog junginio Camino Lituano prasmė yra aiÅ¡ki Lietuvos vartotojui ir dėl to neturi jokio skiriamojo požymio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu ieÅ¡kovo praÅ¡omo registruoti žodinio ženklo junginys leidžia ieÅ¡kovo 16 klasės prekes atkirsti nuo kitų asmenų prekių (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Teismas pritaria atsakovo nuomonei, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui nesutinkant su atsisakymu registruoti ginčijamÄ Å¾enklÄ , nėra pagrindo remtis vien tik ankstesniu 2019 m. lapkričio 28 d. atsakovo sprendimu registruoti ženklÄ CAMINO LITUANO 41, 43 klasėms paslaugoms, kadangi kiekvienas ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas individuliai, atsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes. Tačiau akivaizdu, jog toks atsakovo pozicijos nuoseklumo nebuvimas tik patvirtina, jog ir pačiam atsakovui žodžių junginio CAMINO LITUANO prasmė ir skiriamojo požymio (ne) egzistavimas nėra ir nebuvo akivaizdÅ«s, kadangi pirmu atveju nebuvo nustatyta absoliučių atsisakymo registruoti ženklÄ pagrindų, įtvirtintų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje.

25. Teismo įsitikinimu, visiÅ¡kai akivaizdu, kad esant nurodytoms aplinkybėms, jog Lietuvos vartotojų vertinimu žodžių junginys CAMINO LITUANO neturi aiÅ¡kios prasmės negali bÅ«ti laikoma, kad jis neturi skiriamojo požymio 16 klasės prekėms žymėti ar jas apraÅ¡o, nes aiÅ¡kios prasmės neturintis žodžių junginys negali turėti prasminių sÄ sajų su 16 klasės prekėmis ir negali žymėti jų rÅ«Å¡ies, kokybės, kiekio, paskirties, vertės, geografinės kilmės arba prekių pagaminimo ar paslaugos suteikimo laiko ar kitų prekių ar paslaugų charakteristikų.

Byloje nenustatyta, kad Lietuvoje Å¡iuo žodžių junginiu Camino Lituano žymimos 16 klasės prekes ar paslaugas (CPK 178 straipsnis). Be to, žodžių junginys Camino Lituano, net ir įvertinus atsakovo nurodomÄ semantinę reikÅ¡mę (Å v. JokÅ«bo kelias), negali bÅ«ti vertinamas kaip turintis prasminių sÄ sajų su 16 klasės prekėmis (kaip nurodoma Nicos klasifikacijos klasių sÄ raÅ¡o paaiÅ¡kinime, 16 klasė daugiausia apima popierių, kartonÄ , jų gaminius, raÅ¡tinės reikmenis), kadangi Å v.

JokÅ«bo kelias ar juolab kelias ar Lietuvos kelias neturi jokio prasminio ryÅ¡io su leidybos prekėmis. Tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omas užregistruoti prekių ženklas gali iÅ¡siskirti iÅ¡ kitų 16 klasės prekių, dėl to gali atlikti prekių kilmės Å¡altinio funkcijÄ . Toks vertinimas atitinka ir ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gaires (B dalis), kuriose nurodoma, kad žymenį turi bÅ«ti atsisakoma registruoti dėl jo apraÅ¡omojo pobÅ«džio jeigu jis turi pagrįstÄ reikÅ¡mę, kuriÄ atitinkama visuomenė iÅ¡ karto suvokia kaip suteikiančiÄ informacijÄ apie prekes ir paslaugas, dėl kurių paduota paraiÅ¡ka.

Sutiktina su ieÅ¡kovu, jog žymuo Camino Lituano neturi jokio tiesioginio ryÅ¡io su tokiomis prekėmis kaip žemėlapiai, knygos, broÅ¡iÅ«ros ir bukletai, kadangi Å¡is žymuo neturi jokio aiÅ¡kaus, konkretaus ir suprantamo ryÅ¡io su 16 klasės prekėmis, o leidinio - žemėlapio, knygos, broÅ¡iÅ«ros turinys gali bÅ«ti bet koks ir negali bÅ«ti priskiriamos prie tų elementų, kuriuos žymuo apraÅ¡o, nes ieÅ¡kovo praÅ¡omos registruoti 16 klasės prekės skirtos informacijai perteikti apie unikalų ir turintį skiriamuosius požymius marÅ¡rutÄ Camino Lituano.

Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog žymuo Camino Lituano nėra apraÅ¡omojo pobÅ«džio, kadangi neatspindi 16 klasės prekių – geografijos žemėlapių, knygų, broÅ¡iÅ«rų, antspaudų, bukletų prekių rÅ«Å¡ies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiko, pagaminimo bÅ«do arba kitų prekių ir (ar) paslaugų charakteristikų (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies taikymo 26.

IeÅ¡kovas, be kita ko, nurodė, kad net jei Teismas laikytųsi nuomonės, kad žymuo CAMINO LITUANO neturi skiriamojo požymio / yra apraÅ¡omojo pobÅ«džio 16 klasės prekėms žymėti, su kuo IeÅ¡kovas kategoriÅ¡kai nesutinka, turėtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad Prekių ženklas aktyviai naudojamas IeÅ¡kovo veikloje ir jo teikiamoms paslaugoms/gaminamoms prekėms žymėti ir dėl to yra įgijęs skiriamÄ jį požymį.

27. Remiantis PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis, PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 4 punkte nurodytais atvejais ženklas gali bÅ«ti registruojamas ir jo registracija negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia, jeigu iki paraiÅ¡kos padavimo datos arba, padavus paraiÅ¡kÄ , iki ženklo įregistravimo datos ženklas dėl jo naudojimo yra įgijęs skiriamÄ jį ženklo požymį. Ženklo registracija nepripažįstama negaliojančia dėl tų pačių priežasčių, jeigu iki praÅ¡ymo pripažinti ženklo registracijÄ negaliojančia padavimo datos ženklas dėl jo naudojimo įgijo skiriamÄ jį požymį.

28. Taigi, prekių ženklas skiriamÄ jį požymį gali bÅ«ti įgijęs dėl naudojimo. Norint pripažinti, kad prekių ženklas įgijo skiriamÄ jį požymį dėl naudojimo, reikia, kad bent didelė atitinkamos visuomenės dalis, remdamasi Å¡iuo prekių ženklu, atitinkamas prekes ar paslaugas atskirtų kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės (žr., pvz., ESTT 1999 m. gegužės 4 d. prejudicinio sprendimo sujungtose bylose C-108/97 ir C-109/97 54 punktÄ ; 2005 m. liepos 7 d. prejudicinio sprendimo byloje C-353/03 26 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

Vis dėlto aplinkybės, kuriomis sÄ lygÄ dėl skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo galima laikyti įvykdyta, negali bÅ«ti nustatytos remiantis vien bendrais ir abstrakčiais duomenimis. Reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip prekių ženklo užimama rinkos dalis, jo naudojimo intensyvumas, geografinis paplitimas ir trukmė, įmonės investicijų, skirtų jam reklamuoti, dydis, tai, kokia suinteresuotosios visuomenės dalis pagal prekių ženklÄ prekes ar paslaugas atskiria kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės, ir prekybos ir pramonės rÅ«mų ar kitų profesinių asociacijų pareiÅ¡kimai.

Tai, kad skiriamasis požymis buvo įgytas dėl naudojimo, neturėtų bÅ«ti įrodinėjama pateikiant tik pavienius duomenis, kaip antai informacijÄ apie atitinkamų prekių ar paslaugų pardavimo apimtį ar reklaminę medžiagÄ . Be to, vien aplinkybės, kad žymuo buvo naudojamas jau tam tikrÄ laikotarpį, nepakanka, siekiant įrodyti, jog visuomenė, kuriai skirtos nagrinėjamos prekės ar paslaugos, jį suvokia kaip komercinės kilmės nuorodÄ (žr., pvz., ESTT 2005 m. liepos 7 d. prejudicinio sprendimo byloje C-353/03 31 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ;

Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo byloje T-304/16 27, 29 punktus ir juose nurodytÄ praktikÄ ).

29. Prekių ženklo naudojimas apima ir tuos atvejus, kai prekių ženklo savininkas naudoja jį kaip domeno vardÄ . Tokiu atveju su domeno vardo naudojimu susiję įrodymai turi bÅ«ti vertinami, sprendžiant, ar prekių ženklas įgijo skiriamÄ jį požymį dėl jo naudojimo. Bendrasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tÄ patį elementÄ Ä¯manoma naudoti ir kaip prekių ženklÄ , ir kita forma, pavyzdžiui, kaip interneto svetainės pavadinimÄ ar jo dalį (Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje T-304/16 ir jame nurodyta praktika).

30. Vertinant aplinkybes dėl įgyto skiriamojo požymio PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste, teismo nuomone, bÅ«tina atsižvelgti į byloje nustatytas sekančias faktines aplinkybes, t. y. į informacijÄ teikiamÄ internete apie ieÅ¡kovo organizuojamÄ piligriminį keliÄ CAMINO LITUANO. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai, patvirtina, kad jau nuo 2017 metų įvairiose žiniasklaidos priemonėse skleidžiama informacija apie CAMINO LITUANO kaip apie piligriminio kelio atkarpÄ , kuriÄ organizuoja iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovas Å v.

JokÅ«bo kelio asociacija, visa informacija apie ieÅ¡kovo veiklÄ (kelio marÅ¡rutai, žemėlapiai, nakvynės vietos) patalpinta ieÅ¡kovo internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo CAMINO LITUANO paskyrose socialiniuose tinkluose (Facebook paskyra sukurta ir veikia nuo 2018 metų, turinti 11 tÅ«kstančių sekėjų, taip pat jos uždara grupė CAMINO LITUANO Network vienijanti 6 tÅ«kstančius narių), ieÅ¡kovo vykdoma leidybinė veikla (IeÅ¡kinio priedai Nr. 3-8). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog informacija apie CAMINO LITUANO Lietuvoje paplito nuo 2017 metų, t. y. nuo tada kai buvo įsteigtas ieÅ¡kovas ir dėl ieÅ¡kovo veiksmų, dėl to informacija apie CAMINO LITUANO tam tikrai grupei asocijuojasi bÅ«tent su ieÅ¡kovo veikla ir teikiamomis paslaugomis ar parduodamomis prekėmis.

Teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovo žymens CAMINO LITUANO naudojimas, nors ir kitai prekių ir paslaugų grupei (41, 43 klasėms paslaugoms žymėti) taip pat gali reikÅ¡ti jo, kaip prekių ženklo 16 klasės prekėms ar paslaugoms naudojimÄ ir bÅ«ti vertinamas, sprendžiant, ar prekių ženklas įgijo skiriamÄ jį požymį dėl jo naudojimo.

31. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados nelemia net byloje nustatyta aplinkybė, kad, kaip jau minėta, visuomenės apklausos rezultatai parodė, jog didžioji dalis visuomenės žodžių junginio CAMINO LITUANO nesieja su ieÅ¡kovu, nes akivaizdu, jog atitinkamai suinteresuotai visuomenės grupei, besidominčiai piligriminiais keliais, įvertinus jau minėtose žiniasklaidos priemonės randamos informacijos gausÄ , tai, jog vien ieÅ¡kovo Facebook CAMINO LITUANO paskyra turi daugiau nei 10 tÅ«kstančių sekėjų, Å¡is žymuo bet kuriuo atveju asocijuojasi bÅ«tent su IeÅ¡kovo veikla.

32. Atsakovas akcentuoja, kad skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi bÅ«ti vertinimas tik pagal Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui į apeliacijÄ pateiktus įrodymus ir negali bÅ«ti vertinamas pagal vėliau pateiktus įrodymus. Å ios bylos ginčo dalykas yra konkrečios datos 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumo ir pagrįstumo įvertinimas.

33. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai atsakovo nuomonei. Pirmiausia, susipažinus su atsakovo cituojama Europos sÄ jungos Teisingumo teismo (toliau - ESTT) praktika (2007 m. vasario 15 d. ESTT sprendimas The Kitchen Company byloje C-239/05, 59, 60 p.) ir jose nagrinėtomis bei teismų vertintomis aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo nurodomų civilinių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Be to, pagal atsakovo cituojamÄ ESTT praktikÄ tokiuose ginčuose, nacionalinis teismas tikrindamas kompetentingos valdžios institucijos sprendimo teisėtumÄ , gali remtis tik faktais ir aplinkybėmis, apie kuriuos Å¡i valdžios institucija galėjo žinoti priimdama sprendimÄ ; nacionalinė teisė skundÄ dėl kompetentingos valdžios institucijos sprendimo nagrinėjančiam teismui, vertinant to sprendimo teisėtumÄ , gali neleisti atsižvelgti į faktus ir aplinkybes, atsiradusius po Å¡io sprendimo priėmimo.

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma atsakovo, ESTT nekonstatavo, jog nacionaliniam teismui, tikrinant skundžiamo sprendimo teistumÄ ir pagrįstumÄ , Å¡alys yra ribojamos teikti papildomus paaiÅ¡kinimus ar įrodymus. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju ESTT tik sprendė, kad nacionalinė teisė skundÄ dėl kompetentingos valdžios institucijos sprendimo nagrinėjančiam teismui, vertinant to sprendimo teisėtumÄ , gali neleisti atsižvelgti į faktus ir aplinkybes, atsiradusius po Å¡io sprendimo priėmimo. Be to, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo pateikiami paaiÅ¡kinimai ir/ar pateikiamas papildomas įrodymas (visuomenės apklausa) nėra susijusi su aplinkybėmis, atsiradusiomis po skundžiamo sprendimo priėmimo, tai tik iliustruoja Lietuvos visuomenės nuomonę (ne tik apklausos metu, bet ir ilgesniuoju periodu) apie ispaniÅ¡kų žodžių prasmę.

Be kita ko, teismo įsitikinimu, teisminio proceso metu Å¡alims ribojant pateikti papildomus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, neabejotinai bÅ«tų paneigiama ieÅ¡kovo teisė skųsti Apeliacinio skyriaus sprendimÄ PŽĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka bei bÅ«tų pažeisti civilinio proceso fundamentalÅ«s rungimosi, betarpiÅ¡kumo, dispozityvumo ir kiti teisės principai (CPK 42, 12-14 straipsniai).

34. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovė, be kita ko, nurodė, jog ieÅ¡kovo ginčijamas ženklas CAMINO LITUANO negali bÅ«ti registruojamas ir dėl to, jog žymuo sudarytas iÅ¡ oficialaus Lietuvos simbolio - valstybės pavadinimo (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog tokie argumentai nebuvo teikiami nei sprendime, kuriuo atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ registruoti ženklÄ , nei skundžiamame apeliacinio skyriaus sprendime, nei procesiniuose dokumentuose.

Dėl to, akivaizdu, jog nurodytos aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 265 straipsnio 2 dalis). Tačiau, teismo vertinimu, remiantis Lietuvos nacionalinių teisės aktų nuostatomis, Lietuvos oficialūs simboliai pirmiausia yra Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava, Respublikos Prezidento vėliava, Lietuvos valstybės herbas, Lietuvos nacionaliniai simboliai, valstybiniai kontroliniai prabavimo ženklai, valstybės apdovanojimų ženklai, o valstybės pavadinimas kaip simbolis yra tik oficialaus Lietuvos Respublikos pavadinimas (LR Konstitucijos 1, 15, 16 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas, PŽĮ 2 straipsnio 9 dalis, LR autorių teisių ir gretutinių teisų įstatymo 5 straipsnio 3 punktas ir kt.).

Nagrinėjamu atveju žodis Lituano nėra oficialus Lietuvos pavadinimas (ispaniÅ¡kai Lietuva – Lituania, Lituano reikÅ¡mė – „lietuvių“), todėl nurodytos aplinkybės nėra ir negali bÅ«ti priežastimi neregistruoti ieÅ¡kovo žodinį ženklÄ PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (PŽĮ 2 straipsnio 9 dalis, PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

35. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, patikrinęs Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus priimto sprendimo argumentacijÄ , teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , Prekių ženklų įstatymo taikymo aspektu, sprendžia, jog egzistuoja pagrindas ieÅ¡kovo nurodomais argumentais panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimÄ Nr. 2Ap-2132 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinį patentų biurÄ Ä¯registruoti ieÅ¡kovo prekių ženklÄ (paraiÅ¡kos Nr. (duomenys neskelbtini)) visoms nurodytoms 16 klasės prekėms.

36. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å alims turi bÅ«ti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ toje konkrečioje byloje sumokėtos iÅ¡laidos. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

38. Kadangi ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus (b. l. 45-47 ), jog patyrė 1.018,80 Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusias su atstovo pagalba. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgia į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , procesinių dokumentų (ieÅ¡kinio) parengimÄ , atstovo dalyvavimÄ teismo posėdžiuose laikÄ , taip pat į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.16, 8.17, 8.18 p., pagal pateiktus aukščiau nurodytus raÅ¡ytinius įrodymus laiko pagrįstomis 1.018,80 Eur dydžio iÅ¡laidas, todėl jos priteistinos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui (CPK 98 straipsnio 2 dalis), taip pat iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui yra priteistinas sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis, viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1.093,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

39. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės 40.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia, grÄ Å¾inant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio.

Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 7, 38-75 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kovo Å v. JokÅ«bo kelio asociacijos ieÅ¡kinį tenkinti. Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®pareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinį patentų biurÄ Ä¯registruoti ieÅ¡kovo prekių ženklÄ CAMINO LITUANO (paraiÅ¡kos Nr. (duomenys neskelbtini)) visoms nurodytoms 16 klasės prekėms. Priteisti IeÅ¡kovui Å v. JokÅ«bo kelio asociacijai iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro 1.093,80 Eur (vienas tÅ«kstantis devyniasdeÅ¡imt trys eurai 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia, grÄ Å¾inant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Ä®siteisėjusius teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas Vaclovas Paulikas