2015-11-10 Nr. AB-21905-3-61-3-02784-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3531-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02784-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–7) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 10-TE-322 „Dėl tarnybos eigos“; 2) grąžinti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Širvintų rajono policijos komisariatas) viršininko pareigas; 3) atlyginti už visą priverstinės pravaikštos laiką; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 120 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (b. l. 109–114).

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 10-TE-322, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 18 punktu bei 57 straipsniu, buvo atleistas iš Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigų. Teigė, kad įsakymas buvo priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas bei neteisingai pritaikius materialinės teisės normas, todėl turi būti panaikintas. Pažymėjo, jog į Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas neterminuotam laikotarpiui buvo paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. sausio 27 d.

įsakymu Nr. 10-TE-39, kuriame nėra nuorodos apie galimą rotaciją, apie kurią jo niekas neinformavo, todėl nesupranta, kodėl jam buvo taikyta. Jokio pagrindo taikyti rotacijos procedūrą, pareiškėjo tvirtinimu, ir nutraukti tarnybos santykius su juo nebuvo. Rotacijos komisijoje nebuvo atestuojamas. Paskutinės atestacijos metu apie rotaciją nekalbėta, Atestacijos komisijos išvadoje buvo parašyta, kad tinka eiti pareigas. Niekas nepasakė, koks tarnybinis būtinumas yra jį rotuoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariatą.

Pažeidžiama konstitucinė teisė ir pareiga būti kartu su sūnumi, jį auklėti. Teigė, jog tokia galimybė susidoroti su kai kuriems policijos vadovams neįtinkančiais pareigūnais atsirado todėl, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-419 patvirtintame Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nenustatyta nei kiekybinių, nei kokybinių veiklos vertinimo, nei socialinio pobūdžio kriterijų, pagal kuriuos būtų rotuojami pareigūnai.

Policija turi daugybę funkcijų ir dar daugiau tų funkcijų vertinimo kriterijų, tačiau rotacijai nei vienas nebuvo pritaikytas. Pareiškėjo teigimu, ginčo atveju yra aiškus noras susidoroti su juo. Vadovaudamasis Aprašu, Lietuvos policijos generalinis komisaras pateikė pareigybių, kurios gali būti jam pasiūlytos, sąrašą. Jis pateikė atsakymą, kad sutinka likti Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigose arba būti rotuojamas į Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato viršininko pareigas. Rotacijos komisijos paskirtis yra teikti pasiūlymus Lietuvos policijos generaliniam komisarui, ir nenumatyta galimybė šiai komisijai teikti pasiūlymus rotuojamam pareigūnui, t. y.

Rotacijos komisija neturi kompetencijos tai daryti. 2014 m. sausio 13 d. posėdžio metu Rotacijos komisijos pirmininkas uždavė klausimus, reiškė jam nesuprantamus priekaištus, pasiūlė užimti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas ir primygtinai pareikalavo iš karto pateikti atsakymą. Jis atsakė, kad eis į pensiją, o kai paklausė dar kartą, pasakė, kad pagalvos. Jokio rašytinio pranešimo apie tai, kad siūlomos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko ar kitos lygiavertės pareigos, negavo.

Tėvų gyvenamojoje vietoje 2014 m. sausio 29 d. gautas informacinis lapelis, kuriame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas siūlė užimti Vilniaus apskrityje esančias žemesnes pareigas. Paminėtame informaciniame lapelyje, pareiškėjo teigimu, privalomai turėjo būti nurodytos visos lygiavertės ar žemesnės laisvos pareigybės. Tačiau nebuvo pasiūlytos žemesnės, buvusios laisvos Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko (A 13) ar Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininko (A 13) pareigybės. 2014 m. balandžio 18 d.

įteiktas dar vienas informacinis lapelis su siūlomomis užimti laisvomis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate esančiomis pareigomis, tačiau nebuvo siūlomos tuo metu buvusios laisvos lygiavertės Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko pareigos. Pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas nuo 2014 m. sausio 13 d. nepasiūlė jam jokių pareigų, į kurias galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, taip pat, kaip numatyta Statuto 56 straipsnio 5 dalyje, nepasiūlė jokių lygiaverčių pareigų, nors privalėjo tai padaryti.

Taip pat nepasiūlė žemesnių tuo metu buvusių laisvų pareigų. Pažeminti pareigose numatytos kitos procedūros, visai nesusijusios su rotacijos procedūromis. Atsakovas nebendradarbiavo su juo, o toks elgesys neatitiko protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų, todėl, pareiškėjo manymu, jis neteisėtai buvo atleistas iš užimamų pareigų. Atkreipė dėmesį, jog Rotacijos komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Šiuo atveju komisija peržengė savo kompetencijos ribas, pateikdama pasiūlymą, kurio neturėjo teisės teikti, ir suklastotą protokolą apie tai, kad jis atsisako siūlomų pareigų, išsiuntusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui.

Teigė, kad joks rašytinis pasiūlymas, kaip to reikalauja Apraše nustatytos taisyklės, nebuvo pateiktas. Įsakymas atleisti iš užimamų pareigų, pareiškėjo įsitikinimu, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Rotacijos komisijos pirmininko savivalė ir saviveikla patvirtina arba visišką nekompetenciją, arba norą su juo susidoroti bet kokiomis priemonėmis, o iš milicijos perimti veikimo būdai yra neteisėti ir daro gėdą visai policijos sistemai.

Įsakymas, priimtas remiantis neteisėtais sprendimais, negali būti teisėtas ir turi būti panaikintas. Iš jam pasiūlyto pareigybių sąrašo, į kurias galėjo būti rotuojamas, jis sutiko pasilikti esamose pareigose ir būti rotuojamas į Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato viršininko pareigas ir tikėjosi užimti vieną iš paminėtų pareigybių. Tačiau 2014 m. sausio 13 d., t. y. likus 18 dienų iki kadencijos pabaigos, Rotacijos komisijoje jam buvo pasiūlytos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigos.

Šis pasiūlymas turėtų būti vertinamas kaip visai naujas, o jam apsvarstyti turėjo būti skirtas ir naujas keturių mėnesių terminas, t. y. iki 2014 m. gegužės 13 d., tačiau to nebuvo padaryta. Nurodė, jog nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. balandžio 17 d. sirgo, iš tarnybos buvo atleistas 2014 m. balandžio 25 d. Pareiškėjas pažymėjo, jog vidaus tarnyboje tarnauja nuo 1992 m., kai įstojo į tuometinę Lietuvos policijos akademiją. Nuo 2000 m. dirbo vadovaujamą darbą. Šis neteisėtas atleidimas negrįžtamai sugriovė jo karjerą.

Kadangi absoliuti dauguma rotuojamų pareigūnų buvo palikti savo pareigose arba rotuojami apskrities ribose, pasiūlymas rotuotis į kitą apskritį kolegų ir bendradarbių buvo įvertintas kaip nekompetencija, nors priekaištų, tarnybinių nuobaudų neturi. Buvo sugriauta jo reputacija, ir tai sukėlė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, buvo pažemintas visos policijos bendruomenės bei Širvintų rajono žmonių akivaizdoje. Širvintų rajono laikraštyje buvo išspausdintas pašiepiančio turinio straipsnis, kurio vien tik pavadinimas žemino kaip žmogų ir pareigūną.

Jis pradėjo abejoti savo galimybėmis dirbti vidaus tarnyboje, nors visada to norėjo ir kryptingai siekė. Prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį, galimybę visapusiškai finansiškai aprūpinti savo nepilnametį sūnų. Teigė, kad su juo buvo susidorota, kadangi visada turėjo savo nuomonę, nebijojo jos pasakyti, tai labai nepatiko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui. Dėl šių ambicijų buvo sugriauta jo karjera ir atimta galimybė dirbti mėgstamą darbą, todėl prašė priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Atsakovai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovai), atsiliepimu į skundą (b. l. 36–41) prašė atmesti skundą.

Atsakovai nurodė, kad rotacija siekiama suformuoti tokias sąlygas, jog būtų išvengta teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko subjektyvaus pareigūnų vertinimo, kai atsiranda tam tikros simpatijos ar antipatijos kolektyvo nariams ir pavaldiniams, o tai iškreipia objektyvų kolektyvo bei atskirų jo narių ir savo paties veiklos vertinimą. Rotacija – viena iš apsaugos priemonių, siekiant išvengti prielaidų korupcijai atsirasti. Siekiant Korupcijos prevencijos įstatyme nustatyto korupcijos prevencijos tikslo, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti ekonomiką, demokratiją, kurti socialinę gerovę, stiprinti nacionalinį saugumą, didinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę, teritorinių policijos įstaigų ir jų policijos komisariatų viršininkams yra taikomas rotacijos principas.

Siekiama sukurti tokią rotacijos principo taikymo sistemą, kuri padėtų siekti policijos pareigūnų universalumo, dinamiškumo, lankstumo, kuo veiksmingesnio jų gebėjimų ugdymo ir panaudojimo bei veiklos skaidrumo. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 5-S-3412 informavo pareiškėją ir apie pareigas, kurios jam, kaip rotuojamam pareigūnui, galės būti siūlomos, taip pat buvo prašoma nurodyti, į kokias konkrečiai pareigas pareiškėjas pageidauja būti perkeltas.

Jis sutiko būti perkeltas į Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato viršininko pareigas. Kadangi pageidaujamos užimti pareigos neatsilaisvino, pareiškėjui buvo pasiūlytos rotacijos metu atsilaisvinusios pareigos. Atsakovai tvirtino, kad lygiateisiškumo, skaidrumo, karjeros tarnyboje principų pažeidimo ir kryptingo siekio su pareiškėju asmeniškai susidoroti nebuvo. Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje numatytas penkerių metų pareiškėjo tarnybos terminas turėjo pasibaigti 2014 m. sausio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 10-TE-701 „Dėl tarnybos eigos“ tarnyba buvo pratęsta iki 2014 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. lapkričio 7 d. pateikė Policijos departamento Personalo valdybai teikimą dėl pareiškėjo perkėlimo rotacijos tvarka į kitas rotuojamas pareigas. Iš šio teikimo matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyta abstrakcija „tarnybinis būtinumas“ pareiškėjo atžvilgiu pasireiškė tuo, jog 2013 m. Širvintų rajono policijos komisariate atlikus šios teritorinės policijos įstaigos mikroklimato tyrimą buvo konstatuota, kad policijos įstaigos viršininkas pareiškėjas pervertina savo kompetenciją, egzistuoja didelis emocinis atotrūkis tarp jo ir pavaldinių, pareiškėjui buvo rekomenduota tobulinti savo kritikos išsakymo metodus, siekti lygiavertiško požiūrio į darbuotojus, jų interesų atstovavimo, tobulinti bendravimo kompetenciją.

Perkėlimas į kitas rotuojamas pareigas rotacijos tvarka turėjo padėti pareiškėjui atskleisti savo kompetencijas, kurios dėl nežinomų priežasčių neatsiskleidė jam vadovaujant Širvintų rajono policijos komisariatui. Tarnybinės būtinybės atsiradimo ir pasibaigimo fakto konstatavimas yra darbdavio diskrecija, suponuota atsakomybės už įstaigai pavestų funkcijų tinkamą įgyvendinimą. Atsakovai nurodė, jog Policijos departamente 2014 m. sausio 13 d. įvyko Rotacijos komisijos posėdis. Buvo svarstyti teritorinių policijos įstaigų viršininkų perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas ar jų tarnybos einamose pareigose pratęsimo pasibaigus jų tarnybai rotuojamose pareigose klausimai.

Posėdyje svarstytas klausimas dėl Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareiškėjo perkėlimo į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas. Rotacijos komisijos nariai vienbalsiai priėmė siūlymą perkelti pastarąjį iš užimamų pareigų į kitas rotuojamas pareigas. Pareiškėjas su komisijos siūlymu nesutiko, tai pažymėta ir komisijos posėdžio protokole. Lietuvos policijos generalinis komisaras su Rotacijos komisijos siūlymu sutiko. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjui 2014 m. sausio 27 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. siuntė informacinius lapelius apie Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate esančias laisvas pareigybes, taip pat pakartotinai informavo apie galimas pasekmes – atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą. 2014 m. balandžio 23 d. buvo gautas pareiškėjo atsakymas, kuriuo informavo, kad atsisako užimti siūlomas pareigas.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad tariamai buvo pasiūlytos ne visos tuo metu buvusios laisvos žemesnės pareigos, neatitinka tikrovės. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigos, kurias užimti atsisakė raštu, jam buvo pasiūlytos 2014 m. balandžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigybė buvo užimta, o Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko pareigybė priskiriama rotuojamoms.

Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo paskirtas į pareigas 5 metų laikotarpiui, todėl žinojo (privalėjo žinoti), jog šiam laikotarpiui pasibaigus gali būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas. Prieš 4 mėnesius iki kadencijos pabaigos buvo raštu įspėtas apie artėjančią rotaciją, pateiktas pareigybių, kurias galės būti siūloma užimti, sąrašas. Tai, kad pareiškėjas tuo metu, kai buvo siųstas pranešimas, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nereiškia, kad informavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pirmos po ligos tarnybos dienos.

Nors pranešimas pareiškėjui išsiųstas 2013 m. rugsėjo 2 d., atsakovai pažymėjo, kad niekas negalėjo žinoti, kada pasibaigs pareigūno laikinas nedarbingumas. Raštas buvo išsiųstas prieš 5 mėnesius iki numatomos rotacijos. Net ir sutikus su pareiškėjo samprotavimais, kad 4 mėnesių informavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2013 m. spalio 7 d. (pirmos pareiškėjo tarnybos dienos po ligos), iki Apraše numatyto 4 mėnesių termino trūksta tik 6 dienų, taigi terminas praleistas nežymiai. Atsakovai tvirtino, kad šiuo atveju jokie norminiai aktai nebuvo pažeisti, pareigūnai ir Rotacijos komisija veikė pagal savo kompetenciją, pagal tarnybą policijoje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jų priimti sprendimai ir tarnybos eigos įsakymas, kuriuos ginčija pareiškėjas, yra teisėti ir pagrįsti.

Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto, nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio nuostatų bei priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos fakto bei jos dydžio, nenurodė, kodėl neturtinę žalą jis vertina būtent tokia suma. Atsisakydamas rotacijos tvarka būti perkeliamas į kitas rotuojamas pareigas, o vėliau – ir į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato siūlytas žemesnes pareigas, pareiškėjas pats pasirinko jam labiausiai priimtiną variantą ir buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

Taigi su jo skunde išvardytomis pasekmėmis, pirmiausia tiesioginiu priežastiniu ryšiu, galima sieti paties pareiškėjo elgesį ir priimtus sprendimus. Pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei pagrįsta iš esmės tik pareiškėjo deklaratyviais teiginiais apie fizinius ir dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pablogėjusią reputaciją, pažeminimą visos policijos bendruomenės bei Širvintų rajono žmonių akivaizdoje, kurie negali būti laikomi tinkamu neturtinės žalos atsiradimo pagrindimu.

Pareiškėjo nurodytas straipsnis Širvintų rajono laikraštyje nuo atsakovų valios niekaip nepriklausė, jo turiniui atsakovai neturėjo įtakos, todėl, jei straipsnyje buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, pareiškėjas gali reikšti pretenzijas šiai masinio visuomenės informavimo priemonei įstatymų nustatyta tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 21 d. sprendimu (b. l. 119–126) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymą, grąžinti jį į Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas, priteisti atlyginimą už visą pravaikštos laiką ir 10 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams; taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-163/2013, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo akto tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėjas grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jo teises, vertinimu. Nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymą grindžiamas tokiais motyvais: 1) buvo pažeista pareiškėjo teisė žinoti, kad į Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas jis paskirtas terminuotam laikui; 2) siūlymus užimti laisvas pareigas turėjo teikti ne Rotacijos komisija; pareiškėjui turėjo būti skirtas 5 dienų laikotarpis sprendimui priimti; jokio rašytinio pranešimo, kad jam siūloma užimti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas, nėra gavęs; 3) nebuvo pasiūlytos žemesnės laisvos pareigos, esančios Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate – Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko, Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Ketvirtojo skyriaus viršininko ir Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko; 4) pasiūlymas užimti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas buvo pateiktas likus mažiau kaip 4 mėnesiams iki kadencijos pabaigos.

Teismas vadovavosi Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, Statuto 2 straipsnio 13 dalimi, 161 straipsnio 2, 6 dalimis ir padarė išvadą, kad jose įtvirtinta bendra taisyklė, nustatanti teritorinių policijos įstaigų ir policijos komisariatų viršininkų tarnybinę rotaciją, kuri apibrėžiama 5 metų terminu. Tik esant tarnybiniam būtinumui, paminėti pareigūnai gali būti nerotuojami, o jų tarnyba einamose pareigose pratęsiama ne ilgiau kaip 5 metams. Pareiškėjas, būdamas Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnas, neabejotinai turėjo žinoti, kad jo atžvilgiu bus taikomos teisės aktų, reglamentuojančių tarnybos eigą, nuostatos. Todėl pareiškėjo skundo motyvus, kuriais teigiama, jog buvo pažeista teisė žinoti apie rotacijos taikymą, teismas laikė nepagrįstais.

Teismas taip pat vadovavosi Aprašo 10, 11 punktais. Nustatė, kad pareiškėjas apie tai, jog baigiasi jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpis, taip pat esamas laisvas lygiavertes pareigas, į kurias jis galėtų būti perkeltas, buvo informuotas Policijos departamento 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu, taigi daugiau negu prieš 4 mėnesius iki tarnybos einamose rotuojamose pareigose pabaigos. Pažymėjo ir tai, jog Apraše nėra nuostatų, reglamentuojančių Aprašo 10 punkte nurodyto termino pratęsimo ar sustabdymo sąlygas, todėl skundo motyvų, nurodant, jog šio termino eigos pradžia dėl pareiškėjo ligos turėtų būti skaičiuojama nuo 2013 m. spalio 5 d., teismas nelaikė teisiškai reikšmingais.

Teismas, atsižvelgęs į Aprašo 21 punktą, remdamasis Rotacijos komisijos 2014 m. sausio 20 d. protokolu, nustatė, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras su siūlymu perkelti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas sutiko; pareiškėjas, dalyvavęs posėdyje, savo poziciją (nesutikimą su siūlymu) išreiškė iškart, t. y. nepareiškęs pageidavimo skirti daugiau laiko sprendimui priimti. Be to, byloje esantys įrodymai liudijo, kad vėliau buvo vykdomos Aprašo 15.3 punkte numatytos procedūros, ir tai patvirtino, kad šio savo sprendimo pareiškėjas nepakeitė. Atsižvelgęs į tai, jog Rietavo policijos komisariato viršininko pareigos buvo nurodytos Policijos departamento 2013 m. rugsėjo 2 d. rašte, Rotacijos komisijos siūlymo atsakovui perkelti pareiškėją į paminėtas pareigas teismas nelaikė nauju, t. y. tokiu, su kuriuo pareiškėjas nebuvo supažindintas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad ginčo atveju Aprašo 21 punkto nuostatos iš esmės nebuvo tiksliai įgyvendintos, nes pareiškėjas apie jo perkėlimą nebuvo informuotas raštu. Tačiau atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjui buvo žinoma tiek Rotacijos komisijos pateikta informacija (pasiūlymas) būti perkeltam į kitas pareigas, tiek Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimas šiam pasiūlymui pritarti, taip pat tai, jog pareiškėjas savo poziciją šiuo klausimu išreiškė iškart, o vėliau savo pozicijos nepakeitė, aptarto pažeidimo teismas nelaikė esminiu, t. y. tokiu, dėl kurio turėtų būti naikinamas skundžiamas įsakymas.

Teismas pažymėjo, jog pateikti įrodymai liudijo, jog, priešingai negu skunde nurodė pareiškėjas, jam buvo siūlomos Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigos, tačiau pareiškėjas šias pareigas užimti atsisakė. Be to, kaip nurodyta atsakovo 2014 m. spalio 16 d. rašte ir teismui pateiktame atsiliepime, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigos pareiškėjo rotacijos klausimų sprendimo metu buvo užimtos, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato – rotuojamos. Pareiškėjas jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, priimdamas 2014 m. balandžio 25 d. įsakymą, faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, paminėtas aktas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimą jį panaikinti atmetė. Skundo reikalavimus, kuriais prašoma grąžinti pareiškėją į Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas bei atlyginti už visą priverstinės pravaikštos laiką, kurie yra išvestiniai reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. balandžio 25 d. įsakymą atžvilgiu, konstatavęs, kad skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas atmetė.

Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis. Konstatavęs, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas pagrįstai bei teisėtai, teismas pažymėjo, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų – atsakovo civilinei atsakomybei kilti; kitų atsakomybės sąlygų nagrinėjimas nėra tikslingas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl jo nurodytos 10 000 Lt kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo teismas atmetė.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, nepatenkino ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 131–141) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo išvados, jog vykdant rotaciją nebuvo padaryti jokie esminiai pažeidimai, išskyrus neesminį Aprašo 21 punkto nuostatų pažeidimą, neinformuojant apie jo perkėlimą į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas raštu, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių bei teisės aktų nuostatų. Pagal sisteminį Aprašo 6, 7, 10, 11, 13.1, 14 ir 15 punktų nuostatų aiškinimą, Rotacijos komisija turi teisę organizuoti posėdį tik tuo atveju, jei pareigūnas Aprašo 11 punkto nustatyta tvarka išreiškė rašytinį sutikimą rotacijos tvarka būti perkeltas į jo nurodytas kitas konkrečias rotuojamas pareigas iš gauto lygiaverčių rotuojamų pareigų sąrašo, bei svarstyti pareigūno rotacijos klausimą tik dėl pareigūno nurodytų konkrečių pareigų, į kurias jis sutiktų būti perkeltas rotacijos tvarka, o ne savo nuožiūra dėl bet kurių rotuojamų pareigų, esančių pareigūnui teiktame rotuojamų pareigų sąraše. Aprašo 11 punkte numatytas pareigūno rašytinis sutikimas būti rotuojamam, t. y. perkeltam į konkrečias rotuojamas pareigas, ir Aprašo 21 punkte numatytas pareigūno sutikimas eiti siūlomas konkrečias rotuojamas pareigas nėra tapatūs: pirmu atveju pareigūno sutikimas tik suteikia teisę Rotacijos komisijai svarstyti rotacijos klausimą bei teikti pasiūlymus vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovui, o antru atveju – pareigūno sutikimas suteikia teisę pareigūną perkelti į rotuojamas pareigas, jei vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, įvertinęs Rotacijos komisijos siūlymus, nusprendžia pareigūną perkelti į kitas rotuojamas pareigas kitoje vidaus reikalų įstaigoje (Aprašo 6, 21 p.).

Akivaizdu, kad, tiek Rotacijos komisijai svarstant pareigūno rotacijos klausimus, tiek vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovui priimant sprendimą dėl pareigūno perkėlimo į kitas rotuojamas pareigas, jos turi būti laisvos (ar sąlyginai laisvos, t. y. greitu laiku atsilaisvinti, pasibaigus numatytam 5 metų laikotarpiui), t. y. rotuojamam pareigūnui pateiktame rotuojamų pareigų sąraše, pagal kurį jis turi teisę duoti sutikimą būti perkeltas į kitas rotuojamas pareigas, turi būti nurodytos tik tos rotuojamos pareigybės, į kurias jis realiai gali pretenduoti.

Rotacijos komisija nagrinėjamu atveju turėjo spręsti pareiškėjo rotacijos klausimą ir galėjo priimti tik vieną iš Aprašo 15 punkte numatytų siūlymų, t. y. (1) esant tarnybiniam būtinumui siūlyti pratęsti tarnybą einamose pareigose, kuriam jis davė sutikimą, t. y. siūlyti jį palikti Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigose (15.1 pap.), (2) perkelti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4-ojo policijos komisariato viršininko pareigas, t. y. į pareigūno nurodytas pareigas, į kurias jis davė sutikimą būti rotuojamas (15.2 pap.), (3) klausimą dėl tolimesnės tarnybos spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, jei nuspręstų, jog nėra galimybės pateikti 15.1 ir 15.2 papunkčiuose numatytų siūlymų (15.3 pap.).

Posėdį suorganizavusi Rotacijos komisija (ne Aprašo nustatytais terminais, o pavėluotai 2014 m. sausio 13 d., nes pareiškėjas sutikimą būti rotuojamas davė 2013 m. spalio 16 d.) svarstė klausimą dėl pasiūlymo perkelti pareiškėją į kitas rotuojamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas, kurios buvo nurodytos pareiškėjui pateiktame rotuojamų pareigų sąraše, ir vienbalsiai priėmė pasiūlymą jį perkelti į tokias pareigas. Pareiškėjas nei Aprašo 11 punkte nustatyta tvarka, nei kitu būdu nebuvo davęs rašytinio sutikimo būti rotuojamas į šias pareigas, be kurio Rotacijos komisijos posėdis iš viso negali būti organizuojamas (Aprašo 14 p.).

Rotacijos komisija veikė ne pagal suteiktus įgaliojimus ir svarstė rotacijos klausimą, neturėdama pareigūno išreikštos valios ir rašytinio sutikimo būti rotuojamam į paminėtas pareigas. Rotacijos komisijos posėdžio metu komisijos pirmininkas siūlė užimti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas, nors jam tokie įgaliojimai nesuteikti, taip pat atsakyti nedelsiant, pažeidžiant Apraše nustatytus terminus ir pareiškėjo garantijas tinkamai apsvarstyti siūlymą ir pasiruošti galimam perkėlimui ar atleidimui.

Tai, jog pareigos buvo nurodytos pateiktame rotuojamų pareigų sąraše, savaime nereiškia, kad galima nesilaikyti Aprašo nuostatų ir neprašyti Aprašo nustatyta tvarka pareigūno sutikimo būti rotuojamam į paminėtas pareigas. Teismo išvada, jog Rotacijos komisijos siūlymas perkelti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas nelaikytinas nauju, neparemta jokiomis teisės aktų normomis, todėl yra neteisėta. Sprendimai, priimti neturint įgaliojimų, yra niekiniai ir negalioja ab initio.

Protokole padarytas įrašas, jog pareiškėjas nesutiko su Rotacijos komisijos siūlymu, nors ir neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas kategoriško nesutikimo neišreiškė, negali būti vertinamas kaip teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi tokio pareigūno sutikimo ar nesutikimo su šios komisijos siūlymu Aprašas nenumato. Rotacija 2014 m. sausio 13 d. iš viso negalėjo būti vykdoma, nes 2013 m. spalio 16 d. duotas sutikimas būti rotuojamam į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4-ojo policijos komisariato viršininko pareigas neteko galios, t. y. neatitiko Aprašo 11 punkto normos prasmės, nes negalima duoti sutikimo būti rotuojamam į pareigas, kurios jau nebėra rotuojamos (nėra laisvos), kadangi į jas rotacijos būdu jau paskirtas kitas pareigūnas 5 metų laikotarpiui.

2. Pripažinus, jog Rotacijos komisijos sprendimas – siūlymas perkelti jį į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko pareigas – yra niekinis administracinis aktas, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, visi tolesni šio sprendimo pagrindu priimti sprendimai taip pat yra neteisėti ir nepagrįsti, nes iš ne teisės negali atsirasti teisė. Teismo išvada, kad, vykdant Aprašo 15.3 papunktyje numatytą procedūrą, nebuvo pažeistos teisės normos, t. y. nebuvo nuslėptos ir nesiūlomos pareiškėjui užimti laisvos žemesnės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininko pareigos, taip pat padaryta netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas. Turėjo būti informuotas ir apie šias potencialiai laisvas pareigas, į kurias turėjo teisę pretenduoti. Teismas neišsiaiškino visų faktinių šios pareigybės „laisvumo“ aplinkybių, o padaryta išvada apie šios pareigybės „užimtumą“ neatitinka Statuto 16 straipsnio nuostatų prasmės.

3. Reikalavimas grąžinti į buvusias Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigas negali būti patenkintas dėl objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas prašyti teismo įpareigoti grąžinti pareiškėją į lygiavertes pareigas arba, esant laisvų rotuojamų pareigų, iš naujo organizuoti rotacijos procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčija atleidimo iš vidaus tarnybos neteisėtumą būtent dėl netinkamai atliktos rotacijos ir jos metu priimtų neteisėtų Rotacijos komisijos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimų, byloje kaip atsakovas turėjo būti patrauktas ir Policijos departamentas.

4. Įrodė jam padarytos neturtinės žalos aplinkybes, kurią sukėlė būtent paminėti atsakovo neteisėti veiksmai (priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų), kurią vertina 10 000 Lt (2 918,61 Eur) dydžiu. Žalos dydis, atsižvelgiant į užimtų pareigų svarbą, darbo užmokesčio dydį, atitinka protingumo ir teisingumo principus, nėra nepagrįstai didelis.

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 147–151) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Būtent sprendimo, priimto Rotacijos komisijos posėdyje, pasekmė yra pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas. Rotacijos komisijos posėdžio metu priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme dėl tos priežasties, kad Rotacijos komisijos sprendimo pareiškėjas neskundė. Nenuginčijus šios komisijos sprendimo, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą (atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka) yra pagrįstas ir teisėtas. Kadangi pareiškėjas neskundė Rotacijos komisijos sprendimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įtraukti į bylą kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį Policijos departamentą pagal ABTĮ 54 straipsnį.

2. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pasisako dėl vykdytos rotacijos teisėtumo vertinimo, t. y. kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo kelti pradiniame skunde nagrinėjant bylą pirmąja instancija. Atsakovas neatliko rotacijos procedūros, šią procedūrą atliko Policijos departamentas – asmuo, kurio konkretus sprendimas nebuvo skundžiamas ir kuris nebuvo atsakovu šioje byloje. Be svarbios priežasties praleidęs Rotacijos komisijos sprendimo apskundimo terminą, pareiškėjas skundžia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą, bet, nenuginčijus Rotacijos komisijos sprendimo teisėtumo, jis, kaip išvestinis aktas, yra teisėtas.

3. Jei apeliantas mano, kad kaip atsakovas turėjo būti patrauktas dar kažkas, tai privalėjo taip ir padaryti, o ne tikėtis, jog tai už jį padarys teismas, juo labiau kad ABTĮ teismui tokios teisės be pareiškėjo sutikimo nesuteikia. Laiku ir aplaidžiai to nepadaręs, apeliaciniame skunde apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo, tačiau nėra ir jis nepagrindė ABTĮ 141 straipsnyje išvardytų pagrindų, todėl toks prašymas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Apelianto prašymo patenkinimas neatitiktų proceso operatyvumo principo. Apeliantas apeliaciniame procese keliamais tokio pobūdžio reikalavimais sąmoningai veikia prieš greitą bylos išsprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu atsakovo viršininko 2014 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 10-TE-322 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 18 punktą, kuris yra taikytinas pareigūnui atsisakius eiti kitas pareigas perkeliant rotacijos tvarka. Todėl teisės taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai yra aktualios ir taikytinos teisės aktų normos, reglamentuojančios teisinius santykius dėl pareigūno rotacijos.

Rotacijos sąvokos apibūdinimas yra pateiktas Statuto 2 straipsnio 13 dalyje (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1705 redakcija), pagal kurią rotacija - pareigūno perkėlimas įstatymų nustatytais atvejais į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje, pasibaigus įstatymuose nustatytam jo tarnybos šiose pareigose laikotarpiui. Statuto 161 straipsnis (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1705 redakcija) yra specialioji teisinius santykius dėl pareigūno rotacijos reglamentuojanti teisės norma. Šiame straipsnyje, be kita ko, yra nurodyta, kad pareigūnams rotacija taikoma įstatymų nustatytais atvejais (1 d.); jei kituose įstatymuose nenustatyta kitaip, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į tarnybinį būtinumą, gali pratęsti pareigūno, kuriam taikoma rotacija, tarnybos šiose pareigose laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams (2 d.); rotacijos sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras (6 d.).

Aiškindama išvardytas teisės normas, kolegija pažymi, kad pareigūno rotacija (rotacijos būtinumas) gali būti nustatyta tik įstatymo lygmeniu, o tokios rotacijos vykdymo tvarka ir sąlygos – įstatymą įgyvendinančio teisės akto lygmeniu (šiuo atveju - Aprašo).

Kalbant apie šioje administracinėje byloje nagrinėjamą situaciją, pažymėtina, kad pareiškėjo (iki jo atleidimo iš vidaus tarnybos) užimamų pareigų (Širvintų rajono policijos komisariato viršininko pareigų) rotacija nuo 2008 m. spalio 1 d. buvo ir iki šiol yra nustatyta įstatymo - Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1704 ir 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1900 redakcijos), kurioje nurodyta, kad teritorinių policijos įstaigų ir policijos komisariatų viršininkai į pareigas teisės aktų nustatyta tvarka skiriami 5 metų laikotarpiui. Šiems pareigūnams Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka taikoma rotacija. Tai reiškia, kad aplinkybė, jog atsakovo viršininko 2009 m. sausio 27 d. įsakyme (kuriuo pareiškėjas buvo paskirtas į šias pareigas) nebuvo nurodytas šių pareigų ėjimo penkerių metų laikotarpis, teisės taikymo požiūriu nėra reikšminga. Kartu negali būti pripažinti pagrįstais pareiškėjo teismui paduotame skunde nurodyti su šia aplinkybe sietini argumentai dėl jo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo (jo užimamos pareigybės) rotacija buvo pradėta teisėtai ir pagrįstai.

Kolegija taip pat pažymi, jog, atsižvelgiant į paminėtą sąvokos rotacija apibūdinimą, darytina išvada, kad rotacijos tvarka (nepratęsiant pareigūno tarnybos tose pačiose pareigose Statuto 161 str. 2 d. pagrindu) pareigūnas gali būti perkeltas į kitas, užimamoms pareigoms lygiavertes, pareigas. Į žemesnes pareigas, jo sutikimu, jis gali būti perkeltas Statuto 56 straipsnio 5 dalies (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1705 redakcija) pagrindu, t. y. kitokiu, negu rotacijos santykiams skirtu reglamentuoti, teisiniu pagrindu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Statuto 161 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigūno užimamų (rotuojamų) pareigų ėjimo laikotarpio pratęsimas yra vidaus centrinės įstaigos vadovo diskrecija. Todėl pareigūno noras (baigiantis jo pareigų rotavimo laikotarpiui) tęsti tarnybą tose pačiose pareigose savaime negali būti pripažintas reikšmingu Statuto 161 straipsnio 2 dalies, o kartu ir Aprašo taikymo prasme.

Atsižvelgiant į tai, kad Aprašo nustatyta pareigūno rotacijos procedūra gali būti baigta vienu iš trijų būdų: 1) tarnybos tose pačiose pareigose laikotarpio pratęsimu dar vienam, ne ilgesniam kaip 5 metų, laikotarpiui (Aprašo 15.1 ir 19 p.); 2) pareigūno perkėlimu į kitas rotuojamas pareigas toje pačioje arba kitoje vidaus reikalų įstaigoje (Aprašo 15.2, 20 ir 21 p.); 3) klausimo dėl pareigūno tolesnės tarnybos perdavimu spręsti teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 15.3 ir 18 p.), darytina išvada, kad Statuto 56 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymas prasideda (gali būti pradėtas taikyti) po to, kai pareigūno atžvilgiu vykusi rotacijos procedūra pasibaigė trečiuoju iš paminėtų būdu - klausimo dėl pareigūno tolesnės tarnybos perdavimu spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismui paduotame skunde pareiškėjas iškėlė klausimus ir dėl pačios jo atžvilgiu taikytos rotacijos procedūros pažeidimo, ir dėl to, kad jam nebuvo pasiūlytos tam tikros laisvos žemesnės pareigos Statuto 56 straipsnio 5 dalies taikymo prasme. Todėl, atsižvelgiant į paminėtą rotacijos nuostatų ir Statuto 56 straipsnio 5 dalies taikymo chronologiją, nagrinėjamoje byloje pirmiausia yra būtina aptarti Aprašo nustatytos rotacijos procedūros laikymosi klausimą.

Tai darydama, kolegija pažymi, kad pagal Aprašo nuostatas rotacijos procedūra prasideda Aprašo 10 punkte numatytu informaciniu pranešimu, kuriam yra keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) kad jis būtų pateiktas pareigūnui ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki tol, kai baigsis pareigūno tarnybos einamose pareigose laikotarpis; 2) šiame informaciniame rašte būtų nurodytas rotuojamų pareigų sąrašas, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka. Šios teisės normos taikymo požiūriu byloje esantis Policijos departamento 2013 m. rugsėjo 2 d. raštas Nr. 5-S-3412 (b. l. 10-11) atitinka paminėtus reikalavimus, nes jis buvo pateiktas pareiškėjui nepažeidus paminėto termino ir jame buvo nurodyta 10 lygiaverčių pareigybių, kurios jam galėtų būti pasiūlytos, jam sutikus būti perkeltam į kitas pareigas rotacijos tvarka. Šiame informaciniame rašte pareiškėjui taip pat buvo pasiūlyta per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo (kaip tai numatyta Aprašo 11 p.) informuoti Policijos departamento Personalo tarnybą apie savo apsisprendimą, o, sutikus rotacijos tvarka būti perkeltam į kitas pareigas, ir nurodyti tokias pareigas. Kolegija, akcentuodama aptariamame informaciniame rašte nurodytų pareigybių svarbą rotacijos procedūroje, pažymi, kad, gavęs tokį sąrašą, apsisprendęs būti perkeltas į kitas lygiavertes pareigas, pareigūnas turi teisę pasirinkti jam tinkančias pareigas ir, jam tai padarius (informavus apie savo pasirinkimą), atsiranda pagrįsti lūkesčiai užimti būtent jo pasirinktas pareigas. Šiame kontekste yra būtina pažymėti, kad paminėtam apsisprendimui pareikšti pareigūnui yra suteikiamas protingumo požiūriu pakankamas laikas (10 darbo dienų nuo aptariamo rašto gavimo dienos).

Pasisakydama dėl Rotacijos komisijos reikšmės rotacijos procedūroje, kolegija pirmiausia pažymi, kad šioje procedūroje Rotacijos komisija atlieka patariamąją funkciją, padedant Policijos departamento (vidaus reikalų centrinės įstaigos) vadovybei apsispręsti, kokiu iš pirmiau paminėtų būdu bus išspręstas rotacijos klausimas konkrečioje situacijoje. Tokia Rotacijos komisijos funkcija pasireiškia tam tikro (Aprašo 15 p. numatyto) pasiūlymo vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovui priėmimo būdu. Šiame kontekste pažymėtina, kad galutinį sprendimą, kuris sukelia rotuojamam pareigūnui tam tikras teisines pasekmes, priima būtent vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, kuris rezoliucijos ant Rotacijos komisijos posėdžio protokolo pasirašymo būdu pritaria arba motyvuotai nepritaria Aprašo 15.1-15.3 punktuose nurodytam komisijos pasiūlymui (Aprašo 16 p.). Todėl ABTĮ taikymo požiūriu būtent pastarasis sprendimas, o ne tam tikras Rotacijos komisijos pasiūlymo reikšmę turintis sprendimas yra (gali būti) administracinio teismo nagrinėjimo objektas, sprendžiant klausimą dėl pareigūno rotacijos teisėtumo ir pagrįstumo.

Kalbant apie šioje administracinėje byloje nagrinėjamą situaciją (šiuo atveju nėra aktualus klausimas dėl pareiškėjo palikimo tose pačiose pareigose Statuto 161 str. 2 d. numatytu pagrindu), pažymėtina, kad, spręsdama pareigūno (pareiškėjo) perkėlimo į kitas pareigas klausimą, Rotacijos komisija turi atsižvelgti į pareigūno (pareiškėjo) paskutinės atestacijos rezultatus, taip pat ji yra saistoma Aprašo 13.1 punkte nurodytų, jai patektų dokumentų: pirmiau aptartų Aprašo 10 punkte nurodyto pareigybių sąrašo bei paties pareigūno (pareiškėjo) apsisprendimo pasirinkti jam pasiūlytas vienokias arba kitokias pareigas. Tai reiškia, kad, spręsdama šį klausimą, Rotacijos komisija pirmiausia turi aptarti galimybę perkelti pareigūną į jo paties pasirinktas pareigas, o, nesant tokiai galimybei – aptarti klausimą dėl pareigūno perkėlimo į kitas paminėtame sąraše nurodytas pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad paminėto pareigybių sąrašo ribojamas pareigūno apsisprendimas būti perkeltam į tam tikras lygiavertes pareigas negali būti eliminuojamas visoje rotacijos procedūros eigoje, darytina išvada, kad pastarojoje situacijoje (kai nėra galimybės perkelti pareigūną į jo paties pasirinktas ir Aprašo 11 p. taikymo prasme jo nurodytas pareigas) pareigūnui turi būti suteiktas naujas (pagal analogiją su Aprašo 11 p. nustatytu) ne mažesnis kaip 10 darbo dienų terminas pateikti savo naują pageidavimą dėl pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka. Darydama tokią išvadą, kolegija atsižvelgia į tai, kad tam tikros pareigybės rotacija, pagal savo esmę, neturi tikslo sukelti rotuojamam pareigūnui neigiamų pasekmių (rotacijos tikslai yra nukreipti į visuomenei ir vidaus reikalų sistemai reikšmingą tam tikrų negatyvių reiškinių prevenciją), o, priešingai, garantuoja pareigūnui, kad (jam sutikus) jis bus perkeltas į iki rotacijos užimtoms pareigoms lygiavertes pareigas (Statuto 2 str. 13 d.). Todėl, sprendžiant pareigūno rotacijos klausimus, visose rotacijos stadijose pareigūno teisė į tam tikrų pareigų pasirinkimą negali būti niekaip ribojama. Tokios teisės apribojimas gali būti pripažintas esminiu Aprašo nustatytos rotacijos procedūros pažeidimu, o ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu gali būti pripažintas pagrindinės administracinės procedūros (taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą) pažeidimu, kuris yra pagrindas pripažinti administracinį sprendimą neteisetu.

Iš bylos matyti, kad paminėtas pareiškėjo 2013 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime išreikštas pageidavimas būti perkeltam į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato viršininko (paminėtame pareigų sąraše nurodytas) pareigas nebuvo kvestionuojamas iki Rotacijos komisijos 2014 m. sausio 13 d. posėdžio. Iš šio posėdžio 2014 m. sausio 20 d. protokolo (šio protokolo išrašo) matyti, kad tik šio posėdžio metu buvo pasiūlyta pareiškėjui užimti taip pat paminėtame sąraše nurodytas Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato viršininko (lygiavertes jo užimamoms pareigoms) pareigas. Tačiau byloje esančiame šio posėdžio protokolo išraše nėra duomenų apie pareiškėjo atžvilgiu svarstyto klausimo nagrinėjimo eigą. Be to, pagal šį išrašą negalima spręsti apie Policijos departamento vadovo sprendimo (pritarti komisijos pasiūlymui) atitikimą Aprašo 16 punkto reikalavimams. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip jau buvo pasakyta pirmiau, būtent Policijos departamento sprendimas ABTĮ taikymo požiūriu yra (gali būti) administracinio teismo nagrinėjimo objektas, sprendžiant klausimą dėl pareigūno rotacijos teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad šioje administracinėje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl tokio pobūdžio Policijos departamento sprendimo panaikinimo ir Policijos departamentas teismo nebuvo įtrauktas dalyvauti bylos nagrinėjime.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus dėl rotacijos procedūros laikymosi reikšmės nagrinėjamai bylai ir kolegijos šiuo klausimu padarytą teisės aiškinimo išvadą, kolegija konstatuoja, kad paminėtu būdu (Rotacijos komisijos posėdyje) pareiškėjui pateiktas pasiūlymas laikytinas esminiu Aprašo nustatytos rotacijos procedūros pažeidimu. Tačiau, atsižvelgdama į pirmiau aptartą Policijos departamento sprendimo reikšmę rotacijos procedūroje ir su šiuo sprendimu siejamus (kolegijos nurodytus) argumentus, kolegija daro išvadą, kad šioje apeliacinėje byloje pareiškėjo teismui paduotas skundas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos tesimo išaiškinimus.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Aprašo normas. Todėl teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 143 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė