6912e636-eef4-44a5-8de4-513b2e0fac8e · Å akių rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1-156-876/2011Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00485-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5., 1.2.26.2.1. (N) (S) ŠAKIU RAJONO APYLINKES TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužes 18 d.Šakiai              Šakiu rajono apylinkes teismo teiseja Judita Sungailaite, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant kaltinamajam E. B., gynejui advokatui Aleksandrui Ušciauskui, prokurorui Audriui Ažukui,nukentejusiajai A. R., teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimes (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasiu išsilavinima, nevedes, nedirbantis, neteistas,kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p, 284 str. 1 d. padarymu n u s t a t e:

E. B. 2010 m. rugpjucio 16 d. apie 7 val. 30 min. Ramoniškiu kaime, Sudargo seniunijoje, Šakiu rajone, vieštoje vietoje Pagegiu rinktines Rociškiu užkardos Ramoniškiu pasienio kontroles punkte, ižiuliu elgesiu demonstruodamas nepagarba aplinkiniams, ignoruodamas žmoniu bendravimo taisykles, tycia iš chuliganišku paskatu sudave kumštimi viena smugi nukentejusiajai A. R. i veida ir padare poodines kraujosruvas kairiame skruoste – žande, kaires akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio lužima ir tokiu budu nesunkiai sutrikde nukentejusiosios sveikata bei sutrikde viešaja tvarka.

Kaltinamasis E. B. nurode, kad kaltu prisipažista dalinai ir paaiškino, jog 7.30 val. atvažiavo prie švisoforo ivažiuoti i muitine. Automobilio langas buvo atidarytas ir jis pajuto, jog i veida kažka paleido. Suprato, kad žvyras. Jis iššoko iš automobilio ir pasake, kad nuekntejusioji eitu i automobili. Taciau nukentejusioji privejo prie jo, jis ja stume nuo saves, nukentejusioji pašoko ir su galva trenkesi i galini automobilio sprna. Jis nukentejusiaja stume nuo saves todel, kad norejo išvengti spyrio i tarpukoji, nes anksciau ji Rusijos puseje buvo toks ivykis.

Jis nežino, ar kažkas mate konflikta, ten buvo žmoniu, taciau niekas nesikišo. Del ko kilo konfliktas, jis nežino. Jis jau dešimt metu važineja i Rusija parsivežti benzino, važiuojant visada buna itampa, nes reikia ivažiuoti i muitine. Nukentejusioji taikesi jam spirti i tarpukoji, jis prisidenge, o paskui ja pastume, tai buvo gynyba. Ji atbego ir taikesi spirti, jis taip suprato, nes ji atsistojo tokia stovesena, kad galetu smugiuoti.              E. B. padarytas nusikalstamas veikas irodytos ir kitais byloje surinktais irodymais:             Nukentejusioji A.

R. nurode, kad 2010 m. rugpjucio 16 d. buvo surašinejamos eiles, ji atvažiavo ir sustojo eileje. B. atvažiavo be eiles. Kai buvo neutralioje zonoje, B. grižinejo iš Rusijos. Ji buvo išlipusi iš automobilio, ir B. buvo išlipes, jis kažka veike prie automobilio bagažines, paskui atsisedo i automobili. Ji priejo ir paklause, ar pavyko prasmukti be eiles, tada B. išlipo iš automobilio ir trenke jai. Jis trenke i kairi žanda kumšciu. Jai susvaigo galva, ji pritupe, o jis išvažiavo i Lietuvos muitine. Ji jam buvo spyrusi prieš kokius 4-5 metus, koviniu veiksmu ji nemoka, i jo automobili ji nieko nemete.

Ivyki mate ir pasienieciai ir muitininkai, buvo daugiau žmoniu, kurie prieje klause, kas atsitiko. Jos automobilis stovejo per 2-3 automobilius i Rusijos puse, o jis i Lietuvos.              Liudytoja V. R. teismo posedžio metu nurode, kad 2010 m. rugpjucio menesi jie važiavo i Rusija, ji buvo neutralioje zonoje. Aušra stovejo priekyje per kelis automobilius, o B. važiavo iš Rusijos puses. Ji pamate, kaip Aušra atsitupe, paskui atsistojo ir užsieme veida. Ji buvo per keturis automobilius ir mate smugi.

Aušra stovejo netoli savo automobilio. E. B. smugiavo iš rankos i veida, tai tikrai nebuvo stumimas, sudave i kaire puse veido. Po smugio Aušra atsitupe, atsistojo ir nuejo prie savo automobilio. Po to ji kalbejo su Aušra, kuri skundesi, kad svaigsta galva. Kas buvo prieš ivyki ji nemate, ka kalbejo – negirdejo.              Liudytojas E. B. teismo posedžio metu nurode, kad 2010 m. rugpjucio menesi jis buvo iškviestas i Jurbarko ligonines priimamaji skyriu, nes ten buvo sužalotas asmuo. Ten buvo nuekntejusiojo, prieme jos pareiškima, surado B.

Pasienyje žiurejo irašus. Iraše matesi, kaip B. sedi automobilyje, prie jo prieina nukentejusioji, ji nueina ir išlipa B., paskui nukentejusioji atsitupusi ir po kiek laiko nueina. Pacio smugio nesimate, nes užstojo kelio ženklas. Jis pamena, kad B. sake, jog nuekntejusioji pati užsikabino ir todel sudave. Sake, kad konfliktas ivyko del to, kad ivažiavo be eiles. Iraše automobilis matesi iki puses, matesi dureles. Ivykis buvo prie automobilio galo. Iš irašo jis suprato, kad asmenys stovi ir kalbasi, kad nukentejusioji šokineja, to nebuvo matyti.

Nukentejusioji niekur nebuvo nuejusi, ji pritupe prie automobilio.             Liudytojas A. G. teismo posedžio metu nurode, kad ji su kolega peržiurejo iraša, kuriame matesi automobiliu eile, moteris eina prie automobilio, kalbasi ir eina prie savo automobilio, tada išlipa vyras iš automobilio Audi ir tai moteriai kažka sako. Ta vaizda, kas vyksta, užstojo kelio ženklas, taciau matosi rankos ir kaip moteris atsitupia, o vyras seda i automobili ir nuvažiuoja, moteris atsistoja ir nueina. Pacio smugio nesimato.

Vyriškis stovejo arciau savo automobilio, nugara i vaizdo kamera, toje vietoje daugiau žmoniu nebuvo. Kur buvo moteris toje puseje kažkas išlipo iš automobilio ir priejo prie moters. Nukentejusioji nestovejo kovine stovesena.              Liudytojas R. J. teismo posedžio metu nurode, kad 2010 m. rugpjucio menesi i ji kreipesi pareigunai ir praše surasti vaizdo iraša, kur buvo sumušta R. Irašas saugomas 2-3 savaites, šiuo metu irašo jau nera. Per iraša mažai kas matesi, nes užstojo kelio ženklas.

Iraše matesi, kaip iš Lietuvos i neutralia zona atvažiavo baltos spalvos BMW automobilis, po kiek laiko iš Rusijos puses ivažiavo raudomos spalvos Audi, iš baltos spalvos automobilio išlipusi moteris priejo prie raudonos spalvos automobilio, paskui apsisuko ir ejo nuo jo atgal. Tada iš raudonos spalvos automobilio išlipo vyras ir nuejo link moters, po to vyras pasitrauke sedo i automobili, o moteris tupi ir paskui keliasi. Ten žmoniu buvo išlipusiu, bet kas tokie jis nežino.              Liudytojas J.

Š. teismo posedžio metu nurode, kad tarp tu dvieju asmenu ivyko konfliktas pasienyje. Nukentejusioji buvo prieš ji eileje ivažiuoti i Rusija, o B. grižo iš Rusijos. Ji priejo prie B. automobilio ir kažka mete i jo automobili, ka mete, nemate, B. jai liepe dingti. Ji grižo prie savo automobilio, paskui vel priejo prie B. automobilio. Po to B. išlipes ja stumtelejo. Jis buvo šalis, sedejo automobilyje ir mate. B. stumtelejo, nukentejusioji pritupe ir pasake, kad dabar jam bus. Nukentejusioji tik pritupe, nenukrito, jis nemate, kad ji butu trenkusis i automobili.

Sužalojimu nemate, kraujas iš niekur nebego. Nukentejusioji stovejo kumšti sugniaužusi ir rankas i prieki atkišusi ir šokinejo prie B., jis suprato, kad ji buvo nusiteikusi gresmingai. Nukentejusiosios niekas nemuše, tik pastume.              Specialisto išvadoje Nr. G343-10(10) nurodoma, kad A. R. padaryta poodines kraujosruvos kairiame skruoste – žande, kaires akies apatiniame voke, kairio skruostikaulio lužimas. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes del kairio skruostikaulio lužimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.

Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktai, pvz. ranka, kumšciu ir pan. vieno smugio pasekoje nurodomu laiku. (b.l. 12). Specialistas Algirdas Jokšas teismo posedžio metu paaiškino, kad smugis buvo suduotas i veido kaire puse, kairio skruostikaulio sriti. Apžiurint gydymo istaigoje nustatyta laiptelis kairei akiduobei kairiame krašte, vadinasi smugis buvo i skruostikauli. Tokie sužalojimai ivyksta ne nuo kritimo ar atsitrenkimo i kažkokius daiktus, bet nuo tiesioginio smugio. Suduota su daiktu be jokiu briaunu, išsikišimu, kampu, nes kitaip matytusi odoje išoriniai sužalojimai.

Tai gali buti delnas, kumštis. Kad sužeisti žmogaus kauline struktura, reikia didesnes jegos negu pastumimas, tai reikalinga koncentruota jega i tam tikra lokalia vieta. Stumiant pirštu galais nuo saves tokie sužalojimai neivyksta. Filmuotos medžiagos apžiuros protokole nurodytos užfiksuotos ivykio aplinkybes. (b.l. 15-16).              Iš E. B. charakterizuojancios medžiagos matyti, kad psichiatro ir priklausomybes ligu kabinetu iskaitoje neirašytas (b.l. 66), administracine tvarka baustas viena karta (b.l. 67), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 113), Jurbarko miesto seniunija duomenu apie kaltinamaji neturi (b.l. 68).             Ivertinus visus byloje surinktus irodymus, pripažintina, kad E. B. ivykde nusikalstamas veikas.

Del nusikalstamos veikos kvalifikavimo              Kaltinamajame akte nurodytos ivykio faktines aplinkybes, kurios kaip nurodoma atitinka BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. E. B. iš dalies gincija sudaves nukentejusiajai, teigia, kad jis tik stume ja nuo saves, taciau tokie teisiamojo parodymai neatitinka bylos aplinkybiu. Teismo posedžio metu apklausta nukentejusioji A. R. dave nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino liudytojai V. R., E. B., A. G., R. J.. Nukentejusioji nurode, jog ji pati priejo prie E. B., kuris del jos pasakytu žodžiu išlipo iš automobilio, trenke jai i veida.

Nuo smugio nuekntejusiajai susvaigo galva, ji pritupe, o teisiamasis sedo i savo automobili ir nuvažiavo. Tokias aplinkybes patvirtino liudytoja V. R., kuri nurode maciusi, kaip E. B. sudave smugi nukentejusiajai. Liudytojai E. B., A. G., R. J. nurode, jog mate ivykio vietoj daryta vaizdo iraša, kuriame matesi, kaip nuekntejusioji priejo prie teisiamojo, po to pritupe. Kaip matyti šie irodymai patvirtina, jog nukentjeusioji A. R. nurode teisingas ir nuoseklias ivykio aplinkybes. Tuo tarpu pats kaltinamasis ir liudytojas J. Š. teige, jog nuekntejusioji buvo tik pastumta, taciau šie parodymai prieštarauja ne tik kitiems parodymamas, taciau ir specialisto išvadai, bei specialisto paaiškinimams.

Specialisto išvadoje (b.l.

12) nurodoma, kad sužalojimas padarytas kietais bukais daiktai, vieno smugio pasekoje. Taip pat specialistas teismo posedžio metu nurode, kad skruostikaulio lužimas negalejo buti padarytas pastumiant, tokiam sužalojimui padaryti reikia didesnes jegos negu pastumimas, tai reikalinga koncentruota jega i tam tikra lokalia vieta. Stumiant pirštu galais nuo saves tokie sužalojimai neivyksta. Taip pat tokie sužalojimai ivyksta ne nuo kritimo ar atsitrenkimo i kažkokius daiktus, bet nuo tiesioginio smugio. Šios aplinkybes patvirtina, kad E. B. sudave smugi nuekntejusiajai, o jo teiginys, jog jis tik stume yra neteisingas.

             E. B. suduodamas nukentejusiajai smugi i veida, padare A. R. nesunku sveikatos sutrikdyma. Suduodamas smugius teisiamasis veike tiesiogine neapibrežta tycia, nes nenumate savo veiksmu pasekmiu, todel baudžiamojon atsakomyben trauktinas del kilusiu pasekmiu, del nesunkaus sveikatos sutrikdymo.              E. B. yra kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., tai yra del nesunkaus sveikatos sutrikdymo del chuliganišku paskatu. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkta atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino del chuliganišku paskatu.

Vadinasi, norint nusikalstama veika kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkta, butina nustatyti jos motyva – chuliganiškas paskatas. Teismu praktikoje laikomasi nuomones, kad nusikalstama veika pripažistama padaryta del chuliganišku paskatu, kai tai daroma del aiškaus žmogaus ar visuomenes negerbimo, elementariu morales ir elgesio normu niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššukis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinama požiuri i juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip preteksta savo veiksmams mažareikšme dingsti (kasacines bylos Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus 2010 m. lapkricio men. 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2010).Bylos duomenys patvirtina, jog E. B. sudave nukentejusiajai be dingsties, del jos pasakytu žodžiu teisiamajam.

E. B. yra tvirto sudejimo vyras, kursi viešoje vietoje sudave nukentejusiajai, tai parodo jo nepagarba visuomenei, jo niekinama požiuri i morales normas ir visuomeneje nusistovejusias taisykles. Suduodamas smugi už save žymiai silpnesniam žmogui teisiamasis pademonstravo niekinama požiuri i nukententejusiaja ir kitus buvusius asmenis. Pats teisiamasis nurode, kad jis susierzino del nukentejusiosios elgesio, taciau teismas konstatuoja, kad jo poelgis buvo neadekvatus nukentejusiosios elgesiui. Del nurodytu aplinkybiu teismas mano, kad E. B. veiksmai buvo pagristai kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.              E. B. taip pat pateikti kaltinimai pagal BK 284 str. 1 d. del viešosios tvarkos pažeidimo.

Nurodyto nusikaltimo veika pasireiškia, kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ir veika turi buti padaryta viešoje vietoje. Kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis – ižulus elgesys reiškia agresyvu, morales požiuriu nepriimtina, aplinkinius šokiruojanti veikima, kuriuo trikdoma visuomenes rimtis ir viešoji tvarka. Kaip jau nurodyta šie veiksmai turi buti atlikti viešoje vietoje. Teismu praktikoje viešoji vieta suprantama, kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teise lankytis bet kurie asmenys.

Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kaip matyti, E. B. prieš nukentejusaja A. R. smurta naudojo pasienio kontroles punkte, dienos metu. Akivaizdu, jog ivykio vieta yra vieša vieta, kurioje dažniausiai yra daug asmenu. Be to, nukentejusioji bei liudytojai teismo posedžio metu nurode, jog ivykio metu toje vietoje buvo kitu asmenu. Teisiamojo atlikti smurtiniai veiksmai prieš kita asmeni, pripažinti ižuliu elgesiu ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudeties požymius.

Be to, kvalifikuojant veika pagal nurodyta straipsni, butina nustatyti, jog nepagarbos aplinkai ir aplinkiniams demonstravimas sutrikde visuomenes rimti. Iš bylos duomenu matyti, kad E. B. atlikti smurtiniai veiksmai sutrikde visuomenes rimti, nes teismo posedyje apklausta V. R., J. Š. nurode, jog tuo metu pasienio kontroles punkte buve kiti asmenys mate naudojama smurta, i tai atkreipe demesi, tuo metu žmones stebejo ivyki bei buvo nutrauktas ju poilsis ar darbo veikla.              Ivertinus visus byloje surinktus irodymus, pripažintina, kad E. B. ivykde jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.

Pats teisiamasis padaryta baudžiamaja veika pripažino iš dalies, teige, kad tai buvo butinoji gintis bei jis nesudave smugio. Atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Del butinosios ginties E. B. prašo jo veiksmus vertinti kaip padarytus butinosios ginties salygomis. Pagal BK 28 straipsnio 2 dali butinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi, jei nebuvo peržengtos butinosios ginties ribos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. sudave smugi A. R. del nukentejusiosio pasakytu žodžiu. Taip pat E. B. nurode, jog jis stume nukentejusiaja, nes norejo apsisaugoti nuo jos spyrio, nes jo žodžiais, nukentejusioji buvo pasirengusi jam spirti ir buvo anksciau spyrusi. Teismas konstatavo, jog šios aplinkybes neatitinka bylos duomenu, nes teisiamsis ne stume A. R., o jai sudave, be to, vaizdo iraša mate liudytojai paneige tai, kad nukentejusiojis stovejo kovineje stovesenoje ir pan. Pažymetina, kad teise i butinaja ginti iškyla tada, kai egzistuoja butinosios ginties situacija.

Butinosios ginties situacija sukelia pavojingas kesinimasis. Tuo tarpu šiuo atveju jokio realaus ir akivaizdaus pavojaus teisiamojo gyvybei ar sveikatai negrese. Akivaizdu, jog nukentejusioji, kuri yra žymiai silpnesne fiziškai, negalejo sukelti teisiamojo sveikatai ir gyvybei pavojaus. Tuo tarpu teisiamojo panaudotas smurtas prieš nukentejusiaja neatitinka proporcingumo principo prieš E. B. isivaizduota jos keliama gresme. Nesant butinosios ginties salygoms, nera pagrindo kalbeti apie butinosios ginties ribu peržengima. Del bausmes dydžio              Del bausmes dydžio              Skiriant bausme butina laikytis BK 54 str. numatytu bendruju bausmiu skyrimo pagrindu.

Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausme butina atsižvelgti i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta bausmes rušis yra – laisves atemimas iki penkeriu metu. E. B. ivykde tycine nusikalstama veika, šis ivykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. B. suvoke atliekantis neteisetus veiksmus ir juos vykde, taciau jo veiksmai buvo spontaniški ir iššaukti tuo metu susiklosciusios situacijos.

Tad darytina išvada, jog padaryta veika yra atsitiktine ir padaryta del tuo metu susiklosciusios nepalankios situacijos. E. B. nedirbantis, anksciau administracine tvarka baustas, neteistas. Jo veiksmuose atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta.              BK 55 str. nurodoma, jog asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes, taciau E. B. yra teisiamas nors ir už apysunki nusikaltima, taciau pagal kvalifikuota nusikaltimo sudeti, kurio sankcijoje yra numatyta tik laisves atemimo bausme iki penkeriu metu.

Kadangi E. B. neprisipažino del padaryto nusikaltimo, tad taikyti BK 62 str. nera galimybiu, todel jam skirtina mažesne negu sankcijoje numatytas vidurkis. Taciau teismas atsižvelgdamas i nustatytas bylos aplinkybes, E. B. asmenybe, konstatuoja, jog vadovaujantis BK 75 str. bausmes vykdymas atidetinas. Atsižvelgiant i paskirtos bausme dydi, bausmes vykdymas atidetinas 1 metmas. Kadangi abi nusikalstamos veikos padarytos viena kaltinamojo veika, tad laikytinos idealiaja nusikalstamu veiku sutaptimi, ir vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. subendrintinos apemimo budu.

BK 75 str. 2 d. nurodomo, jog asmeniui atidejus bausmes vykdyma, teismas paskiria numatytus ipareigojimus. Siekiant, kad paskirta bausme pasiektu BK 41 str. numatytus tikslus bei paveiktu E. B., kad jis laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, teismas konstatuoja, jog teisiamaji butina ipareigoti atlyginti padaryta turtine žala ir atsiprašyti nukentejusiosios. Del turtines ir neturtines žalos atlyginimo              Nukentejusioji A. R. pateike civilini ieškini, kuriuo prašo priteisti 15000 turtines ir neturtines žalos atlyginimo.

BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtine žala gali buti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtines žalos samprata suformuota BK 6.249 str. 1 d., kur nurodoma, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turetos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nukentejusioji A. R. prašo priteisti bendrai 15 000 Lt turtines ir neturtines žalos, taciau nepateike jokiu irodymu, pagrindžianciu patirta turtine žala. Atsižvelgiant i nurodyta, teismas konstatuoja, jog turtines žalos atlyginimo paskirtis – sugražinti nukentejusaja i ta pacia padeti, buvusia iki nusikaltimo padarymo.

Kaip matyti šiai dienai, nukentejusiosios žodžiais, ji patyre turtine žala, taciau nenurode, kokia konkreti turtines žalos suma. Atsižvelgianti nurodyta teismas konstatuoja, jog ieškinio dalis del turtines žalos atmestinas.               CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikta neturtines žalos samprata. Žala padaroma vertybems, kurios neturi pinigines išraiškos, taciau civiline teise jas gina turtiniais budais, o neturtine žala ivertinama ir atlyginama pinigais. Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d. nutarime yra konstataves, kad žalos atlyginimas ivairiose valstybes funkciju vykdymo srityse gali buti reguliuojamas skirtingai.

Pabrežta ir tai, kad istatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis butu galima nustatyti (ivertinti) atlygintinos žalos dydi, neturi kliudyti teismui vykdyti teisinguma – atsižvelgus i visas turincias reikšmes bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybes instituciju, pareigunu neteisetais veiksmais padarytos materialines ir (arba) moralines žalos dydi, ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisinga atlyginima už ta asmens patirta materialine ir (arba) moraline žala.

Nustatant neturtines žalos dydi, svarbu tai, kad neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi. LAT ne karta yra pažymejes, kad neturtine žala yra bendrieji nuostoliai, kuriu konkretus dydis neirodinejimas; jis pagal teisiškai reikšmingu konkrecioje byloje kriteriju visuma nustatomas teismo. Taigi priteistinas neturtines žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtines žalos dydžio ivertinimo kriterijus ir atsižvelgiant i neturtines žalos instituto paskirti – teisingai kompensuoti patirta dvasini skausma, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus (CK 6.250 straipsnis).

Materialios kompensacijos už moraline žala paskirtis – sudaryti materialias salygas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugražinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – pinigai ar materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 19 d. nutarimas). Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo neturtinems vertybems padaryta žala (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. lapkricio 23 d. nutartis civilineje byloje K.

A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtines žalos ivertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo pinigine išraiška atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.CK 6.250 straipsnio 2 d. itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai ar del asmens gyvybes atemimo bei kitais istatymu numatytais atvejais. Neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra:

1) neturtines žalos pasekmes;

2) žala padariusio asmens kalte; 3)žala padariusio asmens turtine žadeti;

4) tai, ar padaryta turtine žala, i padarytos turtines žalos dydi;

5) kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes;

6) sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtines žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingu aplinkybiu visuma. Be to, pagal formuojma teismu praktika butina atsižvelgti i teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašiomis faktinems aplinkybems, neturtines žalos atlyginimo klausimai bylose butu sprendžiami vienodai. Nukentejusiosios A. R. civilinis ieškinys del neturtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtines žalos dydžio, skirtingai negu turtines, neimanoma tiksliai ivertinti pinigais, todel neturtines žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi.

Priteisiant del nusikaltimo patirta neturtine žala siekiama ne nubausti žala padariusi asmeni, o atkurti nukentejusiojo ir žala padariusio asmens teisetu interesu pusiausvyra. Teismas pripažista, kad A. R. del padaryto nusikaltimo patyre fizini skausma, pažeminima, baime ir nerima del savo sveikatos. Del ilgo gydymo buvo apribotos jos socialinio gyvenimo galimybes. Taip pat nustatant neturtines žalos dydi butina atsižvelgti i tai, kad nusikaltimas padarytas tyciniais teisiamojo veiksmais, E. B. šiuo metu gauna išankstine pensija, kurios dydis 537,85 Lt, jo sutuoktine yra bedarbe.

Jam nuosavybes teis priklauso ½ buto, kuriame jis gyvena. Šios aplinkybes patvirtina, jog teisiamoji finansine padetis yra sunki, ir tai yra vienas iš kriteriju ikuri butina atsižvelgti nustatant neturtines žalos dydi. Taciau butina ivertinti ir tokias aplinkybes, jog A. R. buvo suduota netiketai dienos metu viešoje vietoje. Konfliktas ivyko del teisiamojo E. B. nesusivaldymo ir emociju proveržio. Sprendžiant su vertinimais susijusius teises taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik i istatymo teksta, bet ir i sukaupta teismu praktika, tad atsižvelgdamas i nurodytas aplinkybes bei teismu praktika (LAT nutartys Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-253/2009, 2K-303/2006), teismas konstatuoja, jog A.

R. priteistina 4000 Lt neturtines žalos dydžio atlyginimas. Civiline ieškove Valstybine ligoniu kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateike civilini ieškini, kuriame, remdamasi tuo, jog už A. R. gydyma del 2010 m. rugpjucio 16 d. sužalojimu Ligoniu kasa sumokejo gydymo istaigoms 1759, 29 Lt (tukstani septynis šimtus penkiasdešimt devynis litus 29 ct.) suma. Civilines ieškoves prašymas pripažintinas pagristu ir irodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priemimo skyriuje apskaitos kortele, ambulatorinio gydymo apskaitos kortele ir išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele ( b.l. 19-22), todel tenkintinas visiškai.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

             E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir paskirti 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme.             E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti 6 menesiu laisves atemimo bausme.             Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apemimo budu ir galutine bausme paskirti 1 metu 6 menesiu laisves atemimo bausme.             Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. bausmes vykdyma atideti 1 metams, ipareigojant per bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi atlyginti nusikaltimu padaryta turtine žala, ir atsiprašyti nukentejusiosios.

Laisves atemimo bausmes vykdymo termino pradžia skaiciuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti nuosprendžiui isiteisejus panaikinti.Valstybines ligoniu kasos civilini ieškini tenkinti visiškai ir priteisti iš E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1759,29 Lt (viena tukstanti septynis šimtus penkiasdešimt devynis Lt 29 ct) išlaidu nukentejusiosios A. R. sveikatos priežiuros paslaugoms apmoketi Valstybines ligoniu kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveines adresas Kalvariju g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji saskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.             Nukentejusiosios A.

R. civilini ieškini tenkinti iš dalies ir iš E. B., asm.kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 4000 (keturis tukstancius) Lt neturtinei žalai atlyginti A. R., asm.kodas (duomenys neskelbtini)             Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali buti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacini skunda Šakiu rajono apylinkes teisme. Teisejos parašas.Nuorašas tikras: Teiseja                                                                                                                     Judita Sungailaite