6912d466-e28b-4a6d-8f81-270fbb1bdacf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2016 m. spalio 31 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Č., jos atstovui advokatui A. K., iÅ¡nagrinėjusi L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : L. Č. teisės pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas dėl to, kad ji 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 11.25 val., Algirdo g., Vilniuje, nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, įžeidinėjo juos necenzÅ«riniais žodžiais, grasino, kad atleis iÅ¡ darbo, raÅ¡ys skundÄ prokuratÅ«rai ir visus pasodins, taip įžeisdama pareigÅ«nų garbę ir orumÄ .

Nurodoma, jog Å¡iais veiksmais L. Č. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama L. Č. kaltės nepripažino. 2016-09-01 jai paskambino sÅ«nus E. ir pasakė, jog atvykę pareigÅ«nai suima jos kitÄ sÅ«nų D. Ji taksi iÅ¡skubėjo namo, kuriuose buvo 4 mažamečiai vaikai. Užėjusi į bendrabučio koridorių, pamatė prie jos buto durų stovintį pareigÅ«nÄ , kuris trankė duris.

Priėjusi paklausė, kodėl pareigÅ«nas daužo duris, pasakė esanti buto Å¡eimininkė, paprašė pareigÅ«no prisistatyti. PareigÅ«nas jai prie veido pakiÅ¡o tarnybinį pažymėjimÄ ir liepė atidaryti duris, kÄ ji ir padarė. Jokio konflikto tarp jos ir pareigÅ«no nebuvo. Ji pastarojo neįžeidinėjo, įvykdė nurodymÄ ir atrakino duris. Vėliau nežinia kodėl atvyko dar du pareigÅ«nai, ji pastarųjų irgi niekaip neįžeidinėjo (b. l. 6-7).Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiÅ¡kinimo nurodyta, jog                L.

Č. su pažeidimu nesutinka (b. l. 2).Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas A. S. parodė, jog vykdydamas gautÄ teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , kuriuo D. Č. buvo paskirta areÅ¡to bausmė, kartu su kolege I. M. vyko į Č. namus. Nuvykus D. Č. buvo sulaikytas, pats sulaikymas nevyko sklandžiai, tiek pats D. Č., tiek jo brolis E. Č. bandė sukliudyti. Išėjus su D. Č. į laukÄ , pamatė, kaip pastarojo brolis E. iÅ¡ trečio aukÅ¡to bendrojo naudojimo virtuvės lango į pareigÅ«nų tarnybinį automobilį metė žaliÄ kiauÅ¡inį, keikėsi jų atžvilgiu, dėl ko jo kolegė liko su sulaikytuoju tarnybiniame automobilyje, o jis grįžo atgal prie Č. buto iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Buto durys buvo uždarytos, jis beldė liepdamas E. Č. jas atidaryti. Pastarasis neklausė, girdėjo, kaip kažkam skambino, namuose taip pat buvo mažamečiai vaikai. Matė, kad E. Č. geranoriÅ¡kai durų neatidarys, buvo agresyvus, todėl iÅ¡kvietė į pagalbÄ daugiau policijos pareigÅ«nų. Taip jam bestovint prie durų ir bebeldžiant, pasigirdo, kaip koridoriumi atėjo moteris, kuri dar nepriėjusi prie buto durų Å¡aukė „eikit n...nuo mano buto durų“. Netrukus po jos pasirodymo atvyko ir iÅ¡kviesti pareigÅ«nai (jų buvo du).

Moteriai priėjus, paklausė, kas pastaroji yra. Å i prisistatė esanti buto savininkė, jis jos paprašė atidaryti duris, paaiÅ¡kino visÄ situacijÄ . Moteris buvo agresyviai nusiteikusi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, grasino, jog atleis iÅ¡ darbo, raÅ¡ys skundus. Jis L. Č. prašė nusiraminti ir nesikeikti. Visi trys su kolegomis bandė jÄ Ä¯kalbėti atidaryti duris, kÄ galiausiai ji sutiko padaryti, tik nurodė, jog prieÅ¡ įleidžiant jos sÅ«nus viskÄ filmuos. Po to, kai buto durys buvo atidarytos ir jie visi įėjo į vidų, L.

Č. elgėsi ramiai, nebesikeikė. Jau vėliau, iÅ¡sivedant sÅ«nų E., baigus filmuoti, ji vėl pradėjo įžeidinėti bei grasinti. Dėl jo atžvilgiu pavartotų necenzÅ«rinių žodžių (Å¡iuo momentu jau nebeatsimena, kokiais konkrečiais žodžiais buvo įžeidinėjamas) tuo metu pasijuto įžeistas, nors iÅ¡ esmės tokius keiksmus tenka iÅ¡klausyti kone kasdien. Keiksmažodžius girdėjo ir kiti koridoriuje buvę asmenys, kaimynai. Ar juos girdėjo atvykę kolegos, negali pasakyti, bet jie visÄ laikÄ buvo Å¡alia (b. l. 23-28).Teismo posėdyje apklausta liudytoja I.

L. teigė iÅ¡kvietimo aplinkybių gerai neatsimenanti. Su kolega važiavo tyrėjui į pagalbÄ sulaikant asmenį. Atvykus moteris buvo ar tai užsidariusi namuose, ar tai koridoriuje. Liudytoja patikslino, kad L. Č. visgi buvo koridoriuje. Gali pasakyti tik tiek, jog jos buvo praÅ¡oma atidaryti buto duris. Ji iÅ¡ pradžių ginčijosi, vėliau sutiko. Kaip ji elgėsi, ar vartojo necenzÅ«rinius žodžius, neatsimena, to neįsidėmėjo (b. l. 23-28).Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. parodė įvykį atsimenantis tik bendrais bruožais.

Vyko tyrėjams į pagalbÄ , kolega buvo nurodęs, jog vienas pilietis metė į pareigÅ«nų tarnybinį automobilį kiauÅ¡inį, reikėjo padėti jį sulaikyti. Kiek atsimena, jiems atvykus L. Č. buvo bendro naudojimo koridoriuje, ji bendravo su jo kolega, iÅ¡kvietusiu pastiprinimÄ . Atsimena, kad moteris per uždarytas duris kalbėjosi su viduje esančiu sÅ«numi, sakė, kad jis iÅ¡ pradžių įjungtų filmavimo kamerÄ , o tik po to atidarytų duris. Neatsimena, ar moteris vartojo kokius nors necenzÅ«rinius žodžius.

Ji labiau bendravo su jo kolega, pastarasis prašė jos atidaryti duris, o moteris iš pradžių aiškino sūnui to nedaryti, garsiai bendraudama su juo (sūnumi). Jis (A. K.) stovėjo šalia, tačiau, kaip minėjo, negali pasakyti, ar L. Č. keikėsi. Jis dėl pastarosios elgesio nesijautė įžeistas. Apskritai įvykio aplinkybių gerai neatsimena, kadangi panašių iškvietimų yra daug (b. l. 23-28).Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. Č. parodė, kad atvykę pareigūnai sulaikė jo brolį.

Vėliau pareigÅ«nas nežinia kodėl norėjo iÅ¡laužti buto duris, visaip grasino, sakė, jog iÅ¡kvies Vaikų teisių pareigÅ«nus (jis namuose buvo likęs su mažamečiais vaikais – broliu, krikÅ¡tadukte ir kt.), dėl ko labai iÅ¡sigando ir paskambino mamai, kad Å¡i sugrįžtų namo. Girdėdamas grasinimus, bijojo atidaryti duris. Per langÄ pamatęs taksi automobiliu grįžusiÄ mamÄ , iÅ¡ trečio aukÅ¡to iÅ¡metė jai raktus, o pats nuėjo prie durų klausytis. Girdėjo, kaip atėjusi mama sakė duris daužiusiam pareigÅ«nui, kad Å¡is taip elgtis negali, prašė negÄ sdinti vaikų, nelaužyti durų, aiÅ¡kino, kad namuose yra maži vaikai.

Jokių keiksmažodžių iÅ¡ motinos pusės jis negirdėjo. Taip pat negirdėjo, kad pareigÅ«nas bÅ«tų prašęs motinÄ nusiraminti ar nevartoti necenzÅ«rinių žodžių. Vėliau mama atrakino duris, jis viskÄ filmavo, nevyko joks konfliktas (b. l. 23-28). Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina. Administracine tvarka asmuo gali bÅ«ti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , reiÅ¡kiamÄ Å¾odžiu ar kÅ«no gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Administracinėn atsakomybėn traukiama L. Č. kategoriÅ¡kai nepripažino padariusi jai inkriminuojamÄ pažeidimÄ ir tvirtino, jog sulaukusi sÅ«naus skambučio skubiai sugrįžo namo, prie durų rado besibeldžiantį pareigÅ«nÄ .

Ji paprašė pastarojo nustoti daužyti duris, prašė negrasinti jos vaikams, tačiau jokių necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, pareigÅ«no neįžeidinėjo, vykdydama nurodymÄ atrakino buto duris (b. l. 6-7). Tuo tarpu policijos pareigÅ«nas A. S. tvirtina prieÅ¡ingai ir teismo posėdyje parodė, kad jam bebandant užeiti į butÄ , beldžiant į duris iÅ¡girdo moters balsÄ , pastaroji eidama iÅ¡ tolo Å¡aukė pasitraukti nuo durų, rėkė „eikit n... nuo mano buto durų“, vėliau įžeidinėjo necenzÅ«riniais žodžiais, nereagavo į jo reikalavimÄ apsiraminti ir nesikeikti (b. l. 23-28).

Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas vis dėlto neturi pagrindo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis liudytojo A. S. parodymais ir grįsti jais L. Č. kaltę (kitokių įrodymų byloje iÅ¡ esmės ir nėra). Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. S. nebuvo pilnai nuoseklus – antai, teisme tvirtino, kad į pagalbÄ iÅ¡kviesti kiti du pareigÅ«nai atvyko beveik kartu su L. Č., dėl ko iki užeinant į vidų, buvo visÄ laik Å¡alia, nors tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad atėjus L.

Č. jis jau stovėjo su policijos pareigūnais, visi buvo įžeidinėjami, po ko jis paskambino į VPK ir paprašė pagalbos. Netrukus atvyko patruliai, tačiau L. Č. tęsė savo įžeidinėjimus. Teisme liudytojas taip pat teigė, jog po to, kai visi užėjo į vidų ir buvo pradėta filmuoti, L. Č. elgesys pasikeitė, ji nebesikeikė, elgėsi tinkamai, nors tarnybiniame pranešime nurodė, kad pastaroji ir vėliau juos įžeidinėjo, grasino atleisianti iš darbo, rašysianti skundus ir juos visus pasodinsianti (b. l. 3, 23-28).

Apklausiamas teisme liudytojas negalėjo detalizuoti, kokiais konkrečiais žodžiais pasireiškė įžeidimas, prašė vadovautis tais, kuriais nurodė tarnybiniame pranešime, tuo pačiu pažymėjo, kad su panašiais atvejais susiduria beveik kasdien, situacija nebuvo išskirtinė, tačiau dėl L. Č. veiksmų jis įsižeidė (b. l. 23-28). Kaip matyti, A. S. tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas teisme tvirtino, kad įžeidimai buvo sakomi būnant jam ir kitiems pareigūnams (kiek buvo pareigūnų, neaišku, kadangi iš pradžių liudytojas aplinkybes aiškino vienaip, teisme kur kas kitaip, be to, teisme tvirtinęs, kad keiksmus L.

Č. rėkė iÅ¡ karto vos tik pasirodė, tačiau vėliau jau nebuvo tikras, ar necenzÅ«riniai žodžiai buvo vartojami atvykus kitiems dviem pareigÅ«nams, nors tuo pačiu tvirtino, kad pastarieji atvyko beveik vienu metu su L. Č.). Teismas į posėdį iÅ¡kvietė ir apklausė į pagalbÄ atvykusius pareigÅ«nus I. L. ir A. K., tačiau nė vienas jų negalėjo patvirtinti, jog L. Č. vartojo necenzÅ«rinius žodžius, keikėsi ar įžeidinėjo. PareigÅ«nai buvo Å¡alia, tačiau negirdėjo, kad pastaroji savo veiksmais bÅ«tų įžeidinėjusi kolegÄ , juo labiau, juos pačius.

Apklausiami I. L. ir A. K. parodė tik tai, kad moteris kalbėjo gana garsiai, šaukė, ji bendravo su bute buvusiu sūnumi, iš pradžių nesutiko atidaryti buto durų (b. l. 23-28). Tokiu būdu nė vienas iš kartu buvusių pareigūnų nepatvirtino         A. S. išsakytų teiginių. Teismui A. S. parodė, jog pareigūnai atvyko beveik vienu metu kaip ir L. Č., dėl ko sunkiai tikėtina, kad pastarieji, būdami šalia, prie tų pačių buto durų, galėjo negirdėti sakomų keiksmažodžių bei įžeidinėjimų.

Galiausiai netgi neatmetant A. S. parodymų, negalima nevertinti pačios situacijos pobÅ«džio – nagrinėjamu atveju L. Č. grįžo namo sužinojusi, kad vienas sÅ«nus yra sulaikytas, kitÄ norima apklausti ar tai sulaikyti (teisme liudytojas A. S. parodė paaiÅ¡kinęs, kad nori užeiti į vidų ir iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kito sÅ«naus veiksmų), namuose buvo keturi mažamečiai vaikai, dėl ko nežinodama visos situacijos, iÅ¡klausiusi sÅ«naus aiÅ¡kinimus neva pareigÅ«nai visaip grasina, pamačiusi į duris besibeldžiantį pareigÅ«nÄ , galėjo sureaguoti emocingai, galimai netgi pavartoti necenzÅ«rinius žodžius, tačiau daryti kategoriÅ¡kÄ ir abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad taip ji elgėsi turėdama konkretų tikslÄ , t. y. siekdama įžeisti pareigas vykdžiusį pareigÅ«nÄ , pagrindo nėra.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, jog                 L. Č. nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų (teisme A. S. nurodė iÅ¡sakęs reikalavimÄ nusiraminti, nesikeikti ir įžeidinėti, nors kiti liudytojai to nepatvirtino), taip pat neturėdamas pagrindo paÅ¡alinti kilusių abejonių, kurios laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančio in dubio pro reo principo, aiÅ¡kintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013), vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukia, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 dalies punktu, 287 straipsnio 1 dalies        2 punktu, n u t a r i a : L. Č. pradėtÄ administracinio teisės pažeidimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                             Julita Dabulskytė–Raizgienė