691045aa-3ff5-41c4-b2c8-b5214cd2f5c0 · Vilniaus apygardos teismas

                                              Civilinė byla Nr. 2A-897-534/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12411-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija: 41., 45.1., 50.1., 54., 71., 2.1.25. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Alvydo Barkausko, RÅ«tos Veniulytės-JankÅ«nienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Luido keramika“ apeliacinį skundÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Luidas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Luido keramika“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , NUSTATĖ:IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo, 68977 litų 74 centų skolÄ , 6 procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, Savo reikalavimus ieÅ¡kovas kildino iÅ¡ Å¡alių pasiraÅ¡ytos partnerystės - bendradarbiavimo sutarties (toliau tekste ginčo sutartis). Nurodė, kad dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovas konkliudentiniais veiksmais davė suprasti, jog ginčo sutarties nevykdys.

IÅ¡kėlus bankroto bylÄ ieÅ¡kovui 2007-11-07 tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta ginčo sutartis pasibaigė, atsakovo skola susideda iÅ¡ 41 561,68 litų pervesto avanso, kuris iÅ¡ tikrųjų laikytinas paskola atsakovui, 24 000 litų nesumokėtų už automobilio perleidimÄ , 3267 litų už buitinio vagonėlio ir namelio nuomÄ , 149,06 litų už ryÅ¡io paslaugas. IeÅ¡kovas nurodė, kad skolos dydis patvirtintas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktais. Atsakovas atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad pervesti pinigai panaudoti sutarties vykdymui pagal paskirtį, kad ginčo sutarties tikslas buvo Keraminių dirbinių gamyklos statyba, kad abi Å¡alys turėjo atlikti tam tikrus darbus tikslui pasiekti, kad sutartis buvo vykdoma keturis metus iki bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, nuo 2007 11 mėn. iki 2011 12 mėn., sutartis buvo neterminuota orientacinė dalies darbų pabaiga numatyta 2015 metais. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo ginčo sutarties traktavimu paskolos sutartimi, nurodė jog tai, kad ginčo sutartis yra jungtinės veiklos sutartis įrodo jos punktuose 2.1. ir 2.2. numatytas sutarties Å¡alių įnašų į bendrÄ jungtinę veiklÄ pasiskirstymas.

IeÅ¡kovo įneÅ¡tÄ avansÄ atsakovas turėjo panaudoti statybos paruoÅ¡iamiesiems darbams atlikti: molio karjerų žvalgybai, poveikio aplinkai vertinimui atlikti, verslo plano sudarymui, paraiÅ¡kos ES paramai gauti paruoÅ¡imui, bandymų atlikimui, darbuotojų atlyginimams. Partnerių įnaÅ¡ai buvo panaudoti pagal paskirtį vykdant sutartį ir tapo jos Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe bei turėjo bÅ«ti gražinti ne anksčiau 2015 metų ir tik tokiu atveju jei bÅ«tų gautos pirmosios įplaukos vykdant ginčo sutartį.

Sutarties partneriai patyrė daugiau iÅ¡laidų nei ieÅ¡kovas buvo įnešęs Atsakovo manymu, sutarties preambulėje suformuluota nuoroda, kad bÅ«tent ieÅ¡kovas ateityje turėjo įgyti iÅ¡skirtinę teisę realizuoti gamyklos produkcijÄ , suteikė ieÅ¡kovui ženklų pranaÅ¡umÄ , todėl ir jo atsakomybė nepavykus pasiekti sutarties tikslo turėtų bÅ«ti didesnė. Nurodė, kad dėl to, jog ieÅ¡kovas nebeketina toliau vykdyti ginčo sutarties, nereiÅ¡kia jog atsakovas privalo gražinti ieÅ¡kovo jam perduotas pinigines lėšas pagal sutartį po pirmų finansinių įplaukų vykdant sutartį.

Nurodė, kad projektas neįgyvendintas dėl to jog pats ieškovas toliau neorganizavo statybos darbų, susiklostę šalių teisiniai santykiai nėra paskoliniai, todėl prašo ieškinį atmesti. Šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai neįrodo paskolinių santykių tarp šalių egzistavimo fakto. Tai tik buhalteriniai dokumentai, parengti vadovaujantis apskaitos duomenimis, juose tik įvardijamos sumos, bet ne jų mokėjimo teisiniai pagrindai ar reikalavimo teisių pripažinimai. Net ir pripažinusi ieškovo atliktus įnašus paskola, šios paskolos, terminai nėra suėję.

Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus pozicija, kad 2012 04 06 iÅ¡siųsdamas atsakovui raginimÄ skolininkui jis Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste Ä®BÄ®) 17 straipsnio 2 dalies prasme informavo skolininkÄ jog nebeketina toliau vykdyti sutarties. Nurodė jog pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 4 punktÄ , 35 straipsnį, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių pabaigÄ bankroto administratorius praneÅ¡a mintuose straipsniuose nustatyta tvarka. Bankroto administratoriui tinkamai nepraneÅ¡us apie sutarties nutraukimÄ ji tebegalioja todėl atsakovui pareiga gražinti gautas iÅ¡ ieÅ¡kovo įplaukas pagal ginčo sutarties 4.4. punktÄ , gavus pirmÄ sias įplaukas vykdant sutartį.              II.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 05 16 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 68 977 litų 74 centų skolÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-01-18 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisė valstybės naudai iÅ¡ atsakovo žyminį mokestį 2069 litus 33 centus.Teismas pagal byloje pateiktus įrodymus nustatė, kad ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ jis teisėtai ir pagrįstai turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo sugrÄ Å¾inti skolÄ , avansu pervestus pinigus, nes sutaris nutraukta dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

IeÅ¡kovas atsakovui pinigus pervedė su sÄ lyga, kad pastarasis juos grÄ Å¾ins iki 2015 metų. Sutarčiai nutrÅ«kus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti pervestus atsakovui pinigus, nes pagal sutarties sÄ lygas jie privalėjo bÅ«ti sugrÄ Å¾inti. Bankroto administratorius, vykdydamas Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 ir 23 punktais numatytas pareigas, turi teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ skolininko skolÄ už automobilio pardavimÄ , ryÅ¡io paslaugas, už buitinio vagonėlio ir namelio nuomÄ .

Teismas nurodė, kad iÅ¡ 2007 11 07 partnerystės – bendradarbiavimo sutarties (b.l.62-64) 2.1. punkto nustatyta, jog ieÅ¡kovas įsipareigojo atlikti darbus susijusius su gamyklos statybų darbų organizavimu, rangovų atranka, garantuoti avansinį apmokėjimÄ atsakovui už bÅ«tinus darbus. Sutarties 2.2. punkte atsakovas UAB „Luido keramika“ pagal sutartį įsipareigojo už ieÅ¡kovo avansu pervestus pinigus atlikti konkrečius darbus: molio karjerų detaliÄ Å¾valgybÄ ; poveikio aplinkai vertinimÄ ; paruoÅ¡ti verslo planÄ keramikos gaminių gamyklos statybai; laiku pateikti paraiÅ¡kÄ LYDERIS.LT ES finansavimui gauti; atlikti esamų naudingų iÅ¡kasenų – molio bandymus tikslu nustatyti galimo jų panaudojimo IAE radioaktyvių medžiagų saugyklų statyboms; atsakingų darbuotojų atlyginimams.

Sutarties 4.1. numatė, kad ieÅ¡kovo avansas sumokamas per 10 dienų nuo paraiÅ¡kos gavimo dienos į atsakovo sÄ skaitÄ . Sutarties 4.2. punkte numatyta, kad atsakovas ieÅ¡kovui pateiks ataskaitÄ kaip buvo panaudotas avansas. Teismas iÅ¡nagrinėjęs raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ nurodė jog įrodžius, kad lėšos buvo pervestos, dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nutrÅ«kus sutarčiai, taikytina restitucija, o ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti viskÄ , kÄ buvo perdavęs atsakovui vykdydamas sutartį.

Teismas remdamasis byloje pateiktu 2010-09-24 perdavimo-priėmimo akto kopija (b.l.69) nustatatė, kad atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo už 37 000 litų įsigijo automobilį (b.l.69). Nustatęs, kad dalį kainos – 13 000 Lt atsakovas sumokėjo pagal PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ LUD Nr.09953853 (b.l.70), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė likusiÄ 24000 Lt automobilio kainos dalį. Taip pat priteisė pagal PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ LUD Nr.09953875 (b.l.72) neapmokėtÄ 3267 litų sumÄ už buitinio vagonėlio ir namelio nuomÄ , bei pagal 2009-13-31 PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ LUD Nr.09953286 (b.l.68) neapmokėtas ryÅ¡io paslaugas 149,06 litų, nes Å¡alys neginčijo aplinkybės, kad ieÅ¡kovas atsakovui buvo suteikęs galimybę naudotis ryÅ¡io paslaugomis.

Teismas nurodęs jog ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktu sutartis pasibaigė įstatyme numatytu pagrindu, remtasis CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostata, taikė restitucijÄ . Teismas konstatavo jog raÅ¡ytiniai įrodymai (b.l.103, 104-106,116-143) rodo, kad tik dalis avanso 29 062 litai panaudoti pagal sutarties sÄ lygas ir kad avanso sumÄ atsakovas ieÅ¡kovui privalo grÄ Å¾inti pagal sutarties 4.4. punkto sÄ lygas iki 2015 metų (b.l.63).

IeÅ¡kovas nebuvo prisiėmęs sutartinės prievolės apmokėti finansinio tarpininko paieÅ¡kos iÅ¡laidas, už leidimÄ eksploatuoti karjerÄ . Teismas pažymėjo jog atsakovas nenurodė, kad ieÅ¡kovas pinigus pervedė atsakovui ne kaip negrÄ Å¾inamÄ Ä¯naÅ¡Ä Ä¯ bendros veiklos plėtrÄ , ne dovanojimo sutarties pagrindu, o finansavo konkrečius atsakovo darbus numatytus sutarties 2.2. punkte su sÄ lyga, kad pinigai bus sugrÄ Å¾inti. IeÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys kildinamas ne iÅ¡ deliktinės žalos atlyginimo ar sutartinės prievolės nevykdymo ir nuostolių atlyginimo, o dėl restitucijos taikymo nutrÅ«kus jungtinės veiklos sutarčiai dėl ieÅ¡kovo bankroto.

Tai nebuvo ieÅ¡kovo lėšos negrÄ Å¾inamai investuotos į projektÄ , negrÄ Å¾inamai pervestos vykdyti projektui, tai buvo lėšos pervestos atsakovui konkretiems darbams vykdyti pagal sutartį su sÄ lyga, kad atsakovas pinigus grÄ Å¾ins. Teismas atmetė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus (b.l.67,73) vertino kaip finansinius dokumentus, pasiraÅ¡ytus abiejų Å¡alių finansinę apskaitÄ vedančių darbuotojų, įrodančius Å¡alių tarpusavio skolinius įsipareigojimus, vertintinus kartu su kitais įrodymais, kuriuos apibendrinus galima nustatyti faktines aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai įvertinti.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Ä® JÄ® ARGUMENTAI.Atsakovas apeliaciniu skundu prašė 2013 05 16 Vilniaus apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčo sutartis buvo neterminuota, iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdoma keturis metus, tarp Å¡alių buvo susiklosčiusi tam tikra sutarties vykdymo praktika, į kuriÄ reikia atsižvelgti sprendžiant ginÄÄ . Teismas netinkamai aiÅ¡kino ieÅ¡kovo sumokėto avanso paskirtį, nelaikė jo įnaÅ¡u į bendrÄ jungtinę veiklÄ , netinkamai aiÅ¡kino ginčo sutarties 2., ir 4.4. punktuose nustatytas Å¡alių teises ir pareigas bei sÄ lygas.

Tinkamai įvertinus 2 punkte įvardijamas Å¡alių pareigas ir teises ieÅ¡kovo avansas laikytinas jo įnaÅ¡u į bendrÄ veiklÄ pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį. Apeliantas rėmėsi Kasacinio teismo 2011 05 06 nutartyje 3K -3-328/2011 suformuota praktika, kad jei viena Å¡alis sumoka avansÄ , tai Å¡i suma turi bÅ«ti įskaitoma kaip mokestis už darbus, kad avansas atlieka apmokėjimo už darbÄ funkcijÄ . Nurodė, kad avansas yra mažesnis už Å¡alių patirtas iÅ¡laidas (44 506 Lt) vykdant sutartį.

Nurodė jog sutarties 4.4. punkte nurodyta sÄ lyga, kad avansas pradedamas gražinti po pirmųjų įplaukų, gautų vykdant sutartį ir gražinamas ne vėliau kaip iki 2015 metų reiÅ¡kia jog avansas turi bÅ«ti gražinamas tik tuo atveju jei bÅ«tų gautos įplaukos, todėl Å¡alims nebegalint toliau vykdyti sutarties dėl bankroto bylos vienam iÅ¡ partnerių iÅ¡kėlimo, antrajam partneriui (atsakovui) nekyla pareiga gražinti sumos, kuri laikytina įnaÅ¡u į bendrÄ veikÄ . Teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėjo klaidingos iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas nebuvo prisiėmęs sutartinės prievolės apmokėti finansinio tarpininko paieÅ¡kos iÅ¡laidas, už leidimÄ eksploatuoti karjerÄ .

Minėtos paslaugos buvo bÅ«tinos siekiant sutartyje numatytų tikslų, vykdant sutarties 2.2. punktÄ , Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir ieÅ¡kovas pasiraÅ¡ydamas ginčo sutarties įsipareigojimų vykdymo suvestinę už laikotarpį nuo 2010 01 mėn. iki 2012 12 mėn. Teismas taip pat netinkamai vertino Å¡alių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, kurie apelianto nuomone neįrodo nei paskolos, nei skolos susidarymo fakto, tai tik iÅ¡vestiniai dokumentai, parengti Å¡alių buhalterių, vadovaujantis apskaitos duomenimis, kuriuose įvardijamos tik sumos, bet ne jų atsiradimo pagrindai ar reikalavimų pagrįstumas, bet to. abejuose dokumentuose tai pačiai datai įvardijamos skirtingos sumos, kas įrodo jų nepatikimumÄ .

Apeliantas taip pat teigė, kad teismas nepagrįstai taikė restitucijÄ . Jo nuomone teismas supainiojo sandorio negaliojimo ir sandorio pasibaigimo teisines pasekmes. Nurodė jog Å¡iuo atveju sutartis pasibaigė esant CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytoms aplinkybėms, Todėl pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai taikytinos CK 6. 978 straipsnio 4 dalies nuostatos. Nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta CK 145 straipsnio 1 dalyje įvardijamų pagrindų restitucijai taikyti. Taip pat netaikytina CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri taikoma kai sutartis nutraukiama, Å¡iuo atveju sutartis pasibaigė, be to teismas nepagrįstai taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ , nors pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalies nuostatas, taikytina dviÅ¡alė restitucija.

Apeliantas neginčijo kad už iÅ¡ ieÅ¡kovo įigytÄ automobilį nėra sumokėjęs kainos dalies lygio 27 416,06 Lt, tačiau nurodė Å¡iÄ sumÄ su ieÅ¡kovo sutikimu panaudojęs Nurodė, kad apeliacinį skundÄ patenkinus bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ bankroto administravimui paskirtų lėšų, nes ieÅ¡kinį pareiÅ¡kus bankroto administratoriui Å¡ios iÅ¡laidos priskirtinos bankroto administravimo iÅ¡laidoms. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti o pirmosios instancijos sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Jis nurodė jog pagal ginčo sutarties 2. bei 4.4. punktų nuostatas ieÅ¡kovas įsipareigojo pervesti avansÄ parengiamiesiems darbams apmokėt, kuris turėjo bÅ«ti gražintas ne vėliau kaip iki 2015 metų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡io avanso suma tapo jungtinės veiklos partnerių daline nuosavybe, dalintina pagal CK 6.978 straipsnio 4 dalies nuostatÄ . Taip pat rėmėsi pažodiniu ginčo sutarties 4.4. punkto teksto aiÅ¡kinimu, atkreipdamas dėmesį, kad tekste nurodyta jog antrasis partneris (atsakovas) avansu gautus pinigus privalo gražinti pirmajam partneriui po pirmųjų finansinių įplaukų gautų vykdant Å¡iÄ sutartį, tačiau visa suma turi bÅ«ti gražinta ne vėliau kaip iki 2015 metų.

Nurodė, kad tokia Å¡io punkto formuluotė reiÅ¡kė, kad avanso gražinimas buvo susietas su tam tikrais įvykiais (pirmųjų finansinių įplaukų gavimu) arba tam tikra data (iki 2015 metų), toks formulavimas reiÅ¡kia, kad avansas bet kokiu atveju turėjo bÅ«ti gražintas iki 2015 metų, Todėl apelianto teiginys, kad 4.4 punktas yra sÄ lyginė nuostata, vykdytina tik esant sÄ lygai, kad bus gautos pirmosios finansinės įplaukos yra niekuo nepagrįstas. Taip pat nurodė jog apeliantas yra pripažinęs 41 561, 68 Lt įsiskolinimÄ 2011 12 31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, kurį pasirašė apelianto generalinis direktorius R.

D.. Todėl, pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį aktas yra pasiraÅ¡ytas įgaliojimus turinčio asmens, o pagal Kasacinio teismo praktikÄ skolų suderinimo aktai laikomi įrodymais patvirtinančias, kad Å¡alys buvo susitarusios dėl tokio įsiskolinimų dydžio. IeÅ¡kovas nurodė sutinkÄ s, kad ginčo sutartis yra pasibaigusi CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, ieÅ¡kovui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Tačiau atkreipė dėmesį, kad pagal Å¡io straipsnio 2 dalį pasibaigus jungtinės veikos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai gražinami juos perdavusiems partneriams, tuo tarpu pagal to paties straipsnio 4 dalį turtas esantis bendrÄ ja daline nuosavybe padalijamas tarp partnerių.

Tokiu įstatyminiu reglamentavimu ieÅ¡kovo nuomone siekiama, kad pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai kiekvienas iÅ¡ partnerių atgautų įneÅ¡tÄ turtÄ . Apeliantas niekaip nepagrindė savo teiginio, kad 27 416,07 sumÄ panaudojo jungtinės veiklos sutarčiai vykdyti. Ginčo, kad Å¡iai sumai buvo suteiktos paslaugos ir pateiktos prekės nėra, šį įsiskolinimÄ patvirtina į bylÄ pateiktos atsakovo neapmokėtos sÄ skaitos – faktÅ«ros, įrodymų, kad minėtas prekės buvo panaudotos kaip įnaÅ¡as į jungtinę veiklÄ nėra kaip nėra ir įrodymų, kad sutarties vykdymo metu bÅ«tų susidarę papildomų iÅ¡laidų, kurias reikėtų papildomai dengti.

IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IÅ VADOSBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Ginčas byloje yra kilęs iÅ¡ sutartinių santykių, ginčo sutarčiai pasibaigus vienai iÅ¡ Å¡alių iÅ¡kėlus bankroto bylÄ .

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lema sutarties esmė arba įstatymai. Minėto straipsnio 2 - 4 dalys numato jog Å¡alys gali nustatyti, kad sutartis taikoma iki jos sudarymo atsiradusiems jų santykiams. Sutartyje ar įstatymuose gali bÅ«ti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiÅ¡kia ir Å¡alių prievolių pagal sutartį pabaigÄ .

Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia Å¡alių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimÄ . Sprendžiant ginčus kilusius iÅ¡ sutartinių santykių, bÅ«tina aiÅ¡kintis jų turinį prisilaikant CK 6.193 straipsnyje sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, pagal kurias sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį, pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Jeigu Å¡alių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys.

Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sÄ lygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sÄ vokų, kurios gali turėti kelias reikÅ¡mes, Å¡ioms sÄ vokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ , reikÅ¡mė. Kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai.

AiÅ¡kinant sutartį, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.Å alys ginčo sutartį pavadino partnerystės – bendradarbiavimo sutartimi. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kindamasis ginčo sutarties turinį teisingai kvalifikavo ginčo sutartį laikydamas jÄ jungtinės veiklos sutartimi. Pagal 6.969 straipsnio 1 dalyje suformuluotÄ jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sampratÄ , tai tokia sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui, tikslui arba tam tikrai veiklai.

Ginčo sutarties esmė ir tikslai atsispindi sutarties įžanginėje dalyje (pirmosios instancijos teismas jÄ vadina preambule), kurioje nurodyta, kad Å¡alys, sutartyje įvardijamos partneriais, ieÅ¡kovas pirmuoju partneriu, atsakovas antruoju partneriu, atsižvelgdamos į tai, kad pirmasis partneris aktyviai dalyvaudamas statybų versle buvo sukaupęs daugiametę patirtį valdydamas materialinius ir finansinius iÅ¡teklius, įsigijęs 4 ha ir iÅ¡sinuomojęs 3,9 ha sklypus keraminių statybos medžiagų gamyklai statyti Didžiasalyje Ignalinos rajone, bei gavęs leidimÄ molio karjero eksploatacijai, o antrasis partneris, jo darbuotojai turėjo didelės patirties keraminių statybos medžiagų gamyboje, technologijoje, molio karjerų eksploatacijoje, molio moksliniuose tyrimuose, nutarė sujungti savo žinias ir patirtį ir ateityje      bendromis jėgomis vykdyti keraminių statybinių medžiagų gamyklos statybÄ .

Įžanginėje sutarties dalyje taip pat nurodyta, kad ateityje gamyklos gaminama produkcija bus iÅ¡skirtinai realizuojama pirmojo partnerio. Partneriai įsipareigojo detaliai iÅ¡tirti molį surasti didesnes jo panaudojimo galimybes, partneriai nutarė vykdyti Å¡ias užduotis nesteigdami atskiro juridinio asmens. Taigi, iÅ¡ Å¡ios sutarties dalies formuluočių galima spręsti, kad sutarties tikslas buvo paruoÅ¡iamųjų darbų siekiant pastatyti keraminių statybos medžiagos gamyklÄ Ä¯vykdymas bei galimybių studijos ir gamyklos statybai atlikimas ir vėlesnės jos statybos.

Å is tikslas atsispindi ir sutarties 2 punkte, kuriame partneriai pasidalijo darbus pirmasis partneris (ieÅ¡kovas) turėjo besÄ lygiÅ¡kai prisidėti prie keraminių statybinių medžiagų gamyklos statybos, privalėjo atlikti visus darbus susijusius su gamyklos statybos darbų organizavimu, rangovų atranka, garantuoti avansinį apmokėjimÄ antrajam partneriui už bÅ«tinus atlikti darbus sutartyje numatytam tikslui pasiekti (2.1. punktas). Antrasis partneris (atsakovas) privalėjo organizuoti visus paruoÅ¡iamuosius ir einamuosius darbus sutartyje numatytam tikslui pasiekti, panaudodamas pirmojo partnerio avansu pervestus pinigus, t.y. atlikti: molio karjerų detaliÄ Å¾valgybÄ , poveikio aplinkai vertinimÄ , paruoÅ¡ti verslo planÄ keramikos gaminių gamyklos statybai, laiku pareikÅ¡ti paraiÅ¡kÄ LYDERIS LT finansavimui gauti, atlikti esamų naudingų iÅ¡kasenų (molio) bandymus tikslu nustatyti galimo jų panaudojimo IAE radioaktyvių medžiagų saugyklų statyboms (2.2. punktas).

Tai rodo kad pirmojo partnerio įnaÅ¡u į jungtinę veiklÄ turėjo bÅ«ti lėšos skirti paruoÅ¡iamiesiems gamyklos statybos darbams, o antrojo partnerio įnaÅ¡as buvo jo žinios ir veikla atliekant Å¡iuos paruoÅ¡iamuosius darbus. Remdamasis bylos medžiaga pirmosios instancijos teismas teisingai yra nustatęs, kad antrajam partneriui avansu buvo pervesta atsakovui 41 561,68 Lt. Tačiau kolegija nesutinka, su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada jog tik dalis avanso 29 062 Lt atsakovo buvo panaudoti pagal paskirtį, kad neva ieÅ¡kovas nebuvo prisiėmęs prievolės apmokėti finansinio tarpininko iÅ¡laidas už leidimÄ eksploatuoti karjerÄ , tokia iÅ¡vada nepagrįsta, nes ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs finansuoti, o atsakovas atlikti paruoÅ¡iamuosius gamyklos statybos darbus, tame tarpe ir žaliavų (molio) karjerų žvalgybÄ , kuri kolegijos nuomone neįmanoma neturint leidimo eksploatacijai.

Taigi, Å¡ios iÅ¡laidos nors ir nebuvo detalizuotos sutarties 2.2. punkte, tačiau neiÅ¡vengiamos vykdant paruoÅ¡iamuosius darbus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog beveik visi paruoÅ¡iamieji darbai buvo atlikti, o jų finansavimui sutarties 4.2. punkte buvo numatytas net 200 000 Lt limitas, kurio atsakovas negalėjo virÅ¡yti.                 Byloje yra iÅ¡kilęs klausimas dėl Å¡alių įnašų į bendrÄ veiklÄ ir jų likimo pasibaigus sutarčiai. CK 6.970 straipsnio 1 dalis nustato, kad partnerio įnaÅ¡u pripažįstama visa, kÄ jis įneÅ¡a į bendrÄ veiklÄ â€“ pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai.

Minėto straipsnio 2 dalyje suformuota prezumpcija, kad partnerių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Ä®naÅ¡as įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu. Partnerių įneÅ¡tas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai pagal įstatymÄ laikomi visų partnerių bendrÄ ja daline nuosavybe, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). CK 6.974 straipsnis nustato iÅ¡laidų ir nuostolių paskirstymÄ tarp partnerių, ir numatydamas, kad bendrų iÅ¡laidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymÄ nustato jungtinės veiklos sutartis.

Jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras iÅ¡laidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. Susitarimas, kuris visiÅ¡kai atleidžia vienÄ iÅ¡ partnerių nuo bendrų iÅ¡laidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Gi Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas siekia visus nuostolius ir iÅ¡laidas, patirtus vykdant ginčo sutartį perkelti vienam atsakovui. Taigi, toks jo siekis prieÅ¡tarauja nustatytam įstatyminiam reguliavimui, kaip beje ir ginčo sutarties nuostatoms, nes sutarties 1.2, punkte numatyta, kad kiekvienas partneris individualiai atsako už ginčo sutartyje nurodytų atitinkamų įsipareigojimų įvykdymÄ ir darbų atlikimÄ bei už visus ir bet kuriuos su tuo susijusius galimus finansinius įsipareigojimus, nuostolius ir pelnÄ patirtÄ ryÅ¡ium su įsipareigojimų ir darbo apimtimi.

Tokia Å¡io punkto formuluotė reiÅ¡kia jog kiekvienas iÅ¡ partnerių atsako už nuostolius, kurie gali kilti dėl jo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas ar ieÅ¡kovas bÅ«tų pažeidę kokias nors savo pareigas numatytas sutartyje todėl ir reikalauti nuostolių atlyginimo nei viena iÅ¡ Å¡alių neturi pagrindo. Nagrinėjamu atveju sutartis pasibaigė CK 6.977 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu t.y. pirmajam partneriui iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Reikia pažymėti, kad pasiraÅ¡ytoji sutartis nenumato kokios pasekmės iÅ¡tinka Å¡alis sutarčiai pasibaigus Å¡iuo pagrindu.

Todėl taikytinos įstatyme CK 6.977 straipsnio 2-5 dalyse numatytos pasekmės. Minėtos įstatymo nuostatos numato, kad pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grÄ Å¾inami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato Å¡alių susitarimas. Nuo jungtinės veiklos sutarties pabaigos momento jos dalyviai solidariai atsako tretiesiems asmenims pagal neįvykdytas bendras prievoles. Turtas, esantis bendrÄ ja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal Å¡io kodekso ketvirtosios knygos nustatytas taisykles.

Partneris, įnešęs individualiais požymiais apibÅ«dintÄ daiktÄ , pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam tÄ daiktÄ , jeigu dėl to nebus pažeisti kitų partnerių ir kreditorių interesai. Byloje nenustatyta, kad jungtinės veiklos vykdymui bÅ«tų perduoti kokie nors Å¡alims priklausantys daiktai, ar kad iÅ¡ jungtinės veiklos bÅ«tų kilę kokių nors prievolių, tretiesiems asmenims, kurios nėra įvykdytos. IeÅ¡kovo atsakovui sumokėtas avansas, atsakovo atliktas darbas organizuojant paruoÅ¡iamuosius einamuosius darbus, panaudojant savo žinias ir patirti laikytini Å¡alių įnaÅ¡ais į bendrÄ jÄ veiklÄ , kurie ginčo sutartyje nenumačius kitaip pagal CK 6. 970 straipsnio nuostatas laikytini lygiais.

Atsižvelgiant į pasakyta Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ir neteisingai aiÅ¡kino ginčo sutarties 4.4.punktÄ numačiusį, kad antrasis partneris (atsakovas) avansu gautus pinigus privalo pradėti gražinti pirmajam partneriui po pirmųjų finansinių įplaukų, gautų vykdant Å¡iÄ sutartį, tačiau visa suma turėjo bÅ«ti gražinat ne vėliau kaip iki 2015 metų, tiek pažodinis tiek sisteminis Å¡ios ginčo sutarties aiÅ¡kinimas atsižvelgiant į visos sutarties nuostatas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas turėtų teisę reikalauti gražinti avansu įmokėtus pinigus iÅ¡ atsakovo tik įvykus tam tikriems juridiniams faktams gavus pirmÄ sias finansines įplaukas t.y. gavus finansavimÄ gamyklos statyboms arba suėjus nustatytam terminui iki 2015 metų.

Tačiau kaip jau minėta sutartis pasibaigė neįgyvendinus jos tikslo, tame tarpe ir negavus finansavimo ir dar nesuėjus nustatytam terminui. Todėl ieÅ¡kovui visus gautus pinigus panaudojus pagal paskirtį pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ Å¡alys viena kitai nuostolių ir iÅ¡laidų neprivalo atlyginti. Todėl dalyje dėl sumokėto avanso priteisimo pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetant, be avanso, prie iÅ¡laidų kurios kurias pagal sutartį avansu turėjo finansuoti pirmasis partneris (ieÅ¡kovas) priskirtinos ir iÅ¡laidos ryÅ¡iams - 149,06 Lt, buitinio namelio nuomai - 3 267 Lt (b.l. 58,72), kaip iÅ¡laidos gamyklos paruoÅ¡iamiesiems darbams finansuoti.

įvardijamos skirtingos sumos, kas įrodo jų nepatikimumÄ . Kolegija Å¡iuo klausimu sutinka su apelianto iÅ¡sakytais teiginiais jog dėl ieÅ¡kovo bankroto pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai taikytinos CK 6. 978 straipsnio 4,5 dalies nuostatos, tačiau Å¡iuo atveju Å¡alių įnaÅ¡ai nebuvo turtiniai ieÅ¡kovas pinigus įnešė atsakovo veiklai finansuoti, taigi ieÅ¡kovas įnešė lėšas, o atsakovas savo žinias ir darbÄ . Todėl ieÅ¡kovui gražinus įneÅ¡tas lėšas, bÅ«tų pažeistos atsakovo teisės, nes atsakovui gražinti jo įnaÅ¡o (atlikto darbo) nebÅ«tų galimybės (CK 6. 978 straipsnio 5 dalis).

Taigi, esant nustatytam specialiajam teisiniam reguliavimui teismas nepagrįstai taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ . Tuo tarpu automobilį Nissan X- Trail 2007 metų gamybos, kaip matyti iÅ¡ 2010 09 24 perdavimo – priėmimo akto (b.l.

69) formuluotės ieÅ¡kovas yra pardavęs atsakovui už 37 000 Lt, iÅ¡ kurių 13 000 Lt atsakovas apmokėjo 2012 03 07 mokėjimo pavedimu, dalinai apmokėdamas sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ LUD Nr. 09953853 iÅ¡raÅ¡ytÄ už parduotÄ automobilį. LikusiÄ 24 000 Lt sumÄ atsakovas yra skolingas todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui, Å¡ioje dalyje sprendimÄ paliekant nepakeistÄ , o likusioje dalyje teismo sprendimas keistinas ieÅ¡kinį atmetant. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovo valstybės naudai buvo priteisęs 2069 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo, paduodant ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovas, o paduodant apeliacinį skundÄ atsakovas atleisti pagal įstatymÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ ).

Kadangi nutartimi iÅ¡ dalies patenkinus apeliaciniu skundÄ sumažinama iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisiama suma, atitinkamai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas atsižvelgdamas į Å¡alių elgesį proceso metu, tiksliau į tai, kad nesÄ Å¾iningo Å¡alių elgesio proceso metu nenustatyta, o ieÅ¡kovui iÅ¡kelta bankroto byla teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisia (panaikina sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovo buvo priteistas žyminis mokestis valstybės naudai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija                                                     NUTARIA:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimÄ pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: IeÅ¡kinį tenkinti dalinai; priteisti ieÅ¡kovo BUAB „Luidas“, j.a.k.122911551, naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Luido keramika“, j.a.k.300566802, 24 000 Lt dvideÅ¡imt keturis tÅ«kstančius litų) skolÄ , 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-01-18 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Panaikinti sprendimo dalį, kuria valstybės naudai iÅ¡ atsakovo UAB „Luido keramika“, j.a.k.300566802, priteistas 2069 Lt žyminis mokestis valstybės naudai.                    Teisėjai                                                           RÅ«ta Veniulytė –JankÅ«nienė                                                                                                                                                                    Alvydas Barkauskas                                                                                            Liuda Uckienė          Â