2021-11-17 Nr. AB-24422-3-61-3-01829-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2496-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01829-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija (toliau – ir Pareiškėjas, Filharmonija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Atsakovas, Agentūra) 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad įgyvendindamas projektą „Lietuvos nacionalinės filharmonijos modernizavimas“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-304-01-0010 (toliau – ir Projektas), įvykdė supaprastintą atvirą Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos kultūros paskirties pastato (7.10.), Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, didžiosios salės tvarkybos darbų ir remonto darbų pirkimą, pirkimo Nr. 386093 (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) buvo paskelbtas 2018 m. liepos 17 d. Pirkimas buvo vykdomas pagal CVP IS paskelbtas sąlygas (toliau – ir Pirkimo sąlygos). Pareiškėjas nurodė, kad Pirkimui turi būti taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuo 2018 m. sausio 1 d iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos nuostatos. Teigė, kad pirkimo objektas - Filharmonijos kultūros paskirties pastato (7.10.), Aušros Vartų g. 5, Vilniuje, Didžiosios salės tvarkybos remonto darbai, į kurių apimtis įeina grindų remontas, vėdinimo sistemos remontas, elektros tiekimo sistemos remontas, saugomų vertingų savybių tvarkybos darbai (toliau – ir Tvarkybos ir remonto darbai, darbai), projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Visi Didžiosios salės darbai turėjo būti baigti ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 3.4 lentelėje buvo keliami tokie reikalavimai tiekėjui – turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti: turėti atestatą (ar lygiavertį dokumentą) suteikiantį teisę atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai (VĮ Statybos produktų sertifikavimo centro išduotas dokumentas (atestatas ar teisės pripažinimo pažyma), patvirtinantis teisę tiekėjui atlikti darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai) (toliau – ir Reikalavimas Nr. 1). 5 punkte - turėti bent 1 (vieną) tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiūros specialistą, atestuotą šiose tvarkybos darbų projektų rūšyse: 1. Architektūrinio paveldo tvarkybos projektai; 2. Architektūrinės polichromijos tvarkybos projektai., turintį Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos išduotą atestatą, patvirtinantį teisę eiti nurodytas pareigas. Jei Kultūros paveldo specialisto atestatas išduotas iki 2017 m. sausio 1 d.: veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų rengimas; specializacija: architektūros projektai. Jei atestatas išduotas po 2017 m. sausio 1 d.: veiklos rūšis – tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūra ir vadovavimas tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūrai; specializacija: tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiūra (toliau – ir Reikalavimas Nr. 2).

4. Pareiškėjas teigė, kad Pirkimo sąlygų 6 priede buvo nustatyta ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai ir tvarka (toliau – ir Pasiūlymo vertinimo tvarka), kurios vienas iš kriterijų buvo darbų atlikimo laikas, pasiūlyme nurodomas kalendorine data. Tiekėjas kartu su pasiūlymu turėjo pateikti darbų atlikimo grafiką ir darbų vykdymo aprašymą (darbų atlikimo grafiko aiškinamąjį raštą), kuris turėjo pagrįsti siūlomą darbų atlikimo terminą. Nepateikus darbų atlikimo grafiko ar darbų vykdymo aprašymo arba pateikus reikalavimų neatitinkantį darbų vykdymo aprašymą, tiekėjo siūlomas darbų atlikimo terminas pripažįstamas nepagrįstu, toks darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siūlo atlikti maksimaliais galimais terminais. Nurodė, kad jog 2018 m. gruodžio 11 d. Pareiškėjas ir Pirkimo laimėtojas UAB „Infes“ (toliau – ir Tiekėjas) sudarė Pirkimo sutartį Nr. Ū-164 (toliau – ir Pirkimo sutartis) ir 2019 m. sausio 22 d. Agentūrai pateikė Pirkimo sąlygas. Atlikusi Pirkimo sąlygų patikrą, Agentūra įtarė, kad Pirkimas buvo įvykdytas galimai pažeidžiant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindinius pirkimų principus, taip pat VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Pareiškėjas nurodė, jog 2019 m. rugsėjo 30 d. iš Tiekėjo priėmusi pagal Pirkimo sutartį atliktus darbus ir patvirtinusi, kad šie buvo atlikti tinkamai ir laiku.

5. Filharmonija skunde nurodė, jog Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) 2019 m. balandžio 19 d. Parengė Viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos patikrinimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita), kurioje pateikiami bendro pobūdžio pastebėjimai dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarkos. Teigė, jog 2020 m. balandžio 23 d. gavusi Agentūros 2020 m. balandžio 22 d. lydraštį Nr. 2020/2-2843, kuriuo kartu buvo įteiktas Sprendimas, nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 311 punkto, 7 priedo 6 punkto ir 10 punkto nuostatomis dėl netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo, Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų (toliau – ir Gairės), taikytinų Europos Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Naujos gairės), pritaikė bendrą 25 procentų nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, finansinę korekciją. Pažeidimo tyrimo metu netinkamomis finansuoti išlaidomis nustatyta 359 627,13 Eur (25 proc. nuo tinkamos finansuoti Pirkimo sutarties vertės – 1 438 508,50 Eur.).

6. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra Sprendime konstatavo, jog, nustatydama Reikalavimą Nr. 1, Pareiškėjas nesilaikė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų ir pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus, kadangi:

a) Pirkimo paskelbimo metu žinojo, kad Pirkimo objektu esantys Tvarkybos ir remonto darbai priskirtini paprastojo remonto kategorijai;

b) Pirkimu faktiškai įsigyti tvarkomieji paveldosaugos darbai ir tvarkomieji statybos darbai, kurių rūšis – paprastasis remontas. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai ir į teisinį reglamentavimą, pagal kurį kultūros paveldo objekte atliekant tvarkomuosius paveldosaugos ir tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas, rangovas neprivalo būti atestuotas, todėl konstatavo, kad Pareiškėjas Pirkimo objektui nustatė neproporcingą kvalifikacijos reikalavimą. Nurodė, kad Pirkimo paskelbimo metu neturėjusi duomenų ir negalėjusi nustatyti, kad Pirkimo objektu esantys darbai priskirtini paprastojo remonto kategorijai, tuo tarpu Reikalavimo Nr. 1 (teisė atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose) nustatymas Pirkimo sąlygose pateisinamas ypatinga objekto svarba, keliamais specifiniais kultūros paveldosaugos reikalavimais ir kitomis objektyviomis priežastimis.

Filharmonija rėmėsi VPĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010) ir teigė, kad pagal Pirkimo sąlygų 2.1 punktą Pirkimu kartu buvo perkami Tvarkybos ir remonto darbai bei projektavimo paslaugos. Pirkimo paskelbimo ir laimėtojo nustatymo metu nebuvo žinoma, kokios rūšies statinio remonto darbai bus atliekami, kadangi nebuvo parengtas statybos projektas. Nurodė, jog iš Pirkimo sąlygų 3 priede Užsakovo reikalavimai pateikiamo numatomų atlikti darbų aprašymo aišku, kad numatomų atliki statybos darbų rūšis - statinio remontas.

Nuorodų į konkrečia statinio remonto rūšį (paprastasis ar kapitalinis) Pirkimo sąlygų 3 priede nėra. Įvertinus Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VII ir VIII skyriuose paprastajam ir kapitaliniam remontui priskiriamus darbus, taip pat atsižvelgus į tai, kad Pirkimo sąlygų rengimo ir Pirkimo vykdymo metu statybos projektas dar nebuvo parengtas, o Tvarkybos ir remonto darbai bus atliekami seniai statytame, ypatingos svarbos ir reikšmės kultūros paveldo statinyje, Pareiškėjas teigė negalėjęs tiksliai nusakyti remonto rūšies Pirkimo vykdymo metu.

Teigė, jog kultūros paskirties pastatas, esantis Aušros Vartų g. 5, Vilniuje (toliau – ir Statinys), yra ypatingasis statinys, didžiulės architektūrinės bei istorinės vertės pastatas, užregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre kaip buvę miesto salės rūmai, unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 10361, įregistravimo registre data – 1993 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 1553 „Dėl kultūros paveldo objektų paskelbimo kultūros paminklais“ buvę miesto salės rūmai (Statinys) – paskelbti paminklu (Nr. S921).

Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-190) nustatytas Statinio apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Pareiškėjas rėmėsi Įsakymu Nr. V-190 ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis ir teigė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2012 m. rugsėjo 18 d. aktu Nr. KPD-RM-1818 (toliau – ir Aktas) nustatė šias Statinio vertingąsias savybes: aukštų išplanavimas - kapitalinių sienų tinklas (Akto 7.1.1.2 punktas); konstrukcijos - Didžiosios salės betono monolito cilindrinis skliautas; dvivėrių medinių įsprūdinių durų tipas į Didžiąją, Mažąją sales ir bufeto patalpą;

Didžiosios salės metalinis su paauksuotomis detalėmis balkono aptvėrimas (Akto 7.1.1.4 punktas); patalpų architektūrinės detalės - Didžiosios salės balkonas, paremtas pasparomis ir dekoruotas gipso lipdiniais (Akto 7.1.1.5 punktas); interjeras - Didžiosios salės patalpos Nr. 3 visumos sprendinys (Akto 7.1.1.6 punktas).

7. Pareiškėjas nurodė, jog šio Pirkimo atveju buvo galimi tik tvarkybos konservavimo ir restauravimo darbai, todėl, Pareiškėjo manymu, akivaizdu, kad buvo neįmanoma atlikti Pirkimo sąlygose nurodytus Didžiosios salės patalpos darbus nekeičiant nustatytų vertingųjų savybių, net jeigu tai būtų buvę ir kai kurie paprastojo remonto darbai. Didžiosios salės kėdžių demontavimo, grindų medinių konstrukcijų ardymo, naujų grindų įrengimo, pasenusių apšvietimo sistemų atnaujinimo darbai būtų buvę traktuojami, kaip vertingąsias savybes sunaikinę darbai, už ką fiziniai ir juridiniai asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Pareiškėjas teigė, kad rengiant Pirkimo sąlygas, tvarkomiesiems statybos darbams galbūt galėjo būti priskirti tik vėdinimo sistemos remonto darbai, tačiau tai negalėjo būti įprasti remonto darbai – pakeisti senus ortakius ir ventiliatorius naujai, nes, net ir atlikus šiuos darbus, modernizuota vėdinimo sistema negalėjo užtikrinti reikiamo mikroklimato palaikymo didžiojoje salėje, dėl to buvo planuojama dalį ventiliacijos sistemos įrengti po grindimis, keičiant kai kurias salės laikančiąsias konstrukcijas. Nurodė, jog rengiant Pirkimo sąlygas, vėdinimo sistemos skaičiavimai nebuvo atlikti, projektas nebuvo parengtas, todėl nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti, ar pavyks pasiekti ypatingai svarbius patalpos temperatūros, tiekiamo šviežio lauko oro ir ištraukiamo oro kiekio parametrus, nepažeidžiant triukšmo lygio patalpoje reikalavimų ir, kas ypatingai svarbu, didžiosios salės natūralios akustikos ir vertingųjų savybių. Pabrėžė, jog Pirkimo sąlygose buvo pasirinkta apibendrinta statybos darbų rūšis - remontas, tiksliau nenurodant, ar tai bus kapitalinio ar paprastojo remonto darbai, tačiau darant pagrįstą prielaidą, kad vėdinimo sistemos keitimas gali būti susijęs su kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas manė, jog yra svarbu įvertinti, kad Pirkimo pasiūlymų pateikimo terminas buvo 2018 m. rugpjūčio 2 d., o visi didžiosios salės Tvarkybos ir remonto darbai turėjo būti baigti ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (Pirkimo sąlygų 2.1 punktas). Pareiškėjas nurodė, jog tai tikrai trumpas laiko tarpas, per kurį Tiekėjas įvykdė Pirkimo sutartį, atsižvelgiant į tai, kad reikėjo atlikti būtinus tyrimus, parengti projektą, gauti leidimą darbams atlikti bei atlikti pačius Tvarkybos ir remonto darbai.

9. Pareiškėjas tvirtino, jog iki Pirkimo sutarties vykdymo pradžios įsitikino, jog Tiekėjas turi teisę atlikti visus Pirkimo sutarties objektu esančius darbus. Vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 pateiktu išaiškinimu, VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata ir teigė, kad šios nuostatos buvo perkeltos į Pirkimo sąlygų 3.10 punktą ir Pirkimo sutarties 5.10 punktą ir nesutiko su Agentūros argumentais, kad pirkimų dalyviai reikalaujamą kvalifikaciją turi įgyti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, todėl Tiekėjo specialistės S. D. 2018 m. rugsėjo 10 d. atestatas Nr. 0276 nepagrindžia Tiekėjo atitikimo Reikalavimams Nr. 2 ir Nr. 3. Pažymėjo, kad iki Pirkimo sutarties vykdymo prašiusi Tiekėjo specialistų patikslinti Pirkimo sutarčiai vykdyti būtiną kvalifikaciją ir pastebi, kad Tiekėjo specialistės S. D. 2018 m. rugsėjo 10 d. atestatas Nr. 0276 atitiko Reikalavimus Nr. 2 ir Nr. 3, tuo pačiu teigė, kad su šia aplinkybe Sprendime sutinka ir Agentūra. Filharmonija nurodė, jog tuo atveju, jeigu Pareiškėjas nebūtų leidęs Tiekėjui patikslinti teisės verstis veikla trūkumo ir būtų atmetęs jo pasiūlymą, toks sprendimas potencialiai būtų pripažintas neteisėtu.

10. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo išvada, jog Pirkimo sąlygų 6 priede nustatęs Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarką, Pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, VPĮ 35 straipsnio 4 dalies ir 55 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas. Teigė, jog kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo objektu buvo Pirkimo dalyvių nurodytas darbų atlikimo terminas, kuriam pagrįsti pateikiamas „Darbų atlikimo grafikas“ ir jo aiškinamasis raštas „Darbų vykdymo aprašymas“ su Pirkimo sąlygose įvardintomis dalimis, todėl nurodė, jog nebuvo poreikio detalizuoti „Darbų vykdymo aprašymo“ struktūrinių dalių informacijos turinio.

Pareiškėjas rėmėsi VPĮ 35 straipsnio 4 dalies ir 55 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis, LAT 2013 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013, 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2001 m. spalio 18 d. sprendime SIAC Construction, C-19/00, 2003 m. gruodžio 4 d. sprendime byloje EVN ir Wienstrom, C-448/01, 2012 m. gegužės 10 d. sprendime Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10 pateiktais išaiškinimais ir teigė, kad VPĮ ir teismų praktika neriboja perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisės nustatyti savo poreikius atitinkančius kriterijus, tačiau pasiūlymų vertinimo rezultatas neturi iškraipyti konkurencijos ir suteikti neribotos laisvės perkančiajai organizacijai subjektyviai vertinti pasiūlymus.

Pareiškėjas nurodė, kad kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo objektu buvo Pirkimo dalyvių nurodytas darbų atlikimo terminas, kuriam pagrįsti pateikiamas „Darbų atlikimo grafikas“ ir jo aiškinamasis raštas „Darbų vykdymo aprašymas“ su Pirkimo sąlygose įvardintomis dalimis. Pirkimo sąlygų 6 priede nurodyta, kad pasiūlymus vertinant pagal pasiūlymų vertinimo kriterijų (T1) „Darbų atlikimo laikas“ – geriausiai bus įvertintas tiekėjo pasiūlymas, kuriame nurodytas darbų atlikimo terminas yra trumpiausias.

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo tvarkoje taip pat nurodyta, kad Apskaičiuojant balo reikšmę iš 2019 m. rugsėjo 30 d. atimama Tiekėjo nurodyta kalendorinė data ir taip apskaičiuojamas darbų atlikimo laiko sutaupymas dienomis. Didžiausią darbų atlikimo laiko sutaupymą dienomis pasiūlęs tiekėjas įvertinamas maksimaliu balu, kitų tiekėjų vertinimas apskaičiuojamas proporcinga. Teigė, jog (T1) „Darbų atlikimo laikas“ kriterijumi ir nustatyta tvarka nebuvo siekiama ekonominę naudą pamatuoti vertinant tiekėjų pasiūlymuose pateiktus aprašymus, jie yra skirti pasiūlyme nurodytam darbų atlikimo terminui pagrįsti, t. y. tiekėjams nėra duodami papildomi balai už pateiktus tiekėjų aprašymus ir (ar) jų detalumą.

11. Pareiškėjas teigė, kad finansinių korekcijų taikymas ir jų dydis negali būti formalus, bet priešingai – jas taikant turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą, viešąjį interesą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. Pareiškėjas mano, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kuris taip pat įtvirtintas kaip bendrasis ES principas finansinių korekcijų taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir teismų praktikoje (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 5 straipsnis, ESTT 2009 m. liepos 7 d. sprendimas British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C-558/07, ECLI:EU:C:2009:142; Europos Komisijos 2001 m. kovo 2 d. reglamento (EB) Nr. 448/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl iš struktūrinių fondų suteiktos paramos finansinių koregavimų atlikimo tvarkos 2 straipsnio 2 punktas; Gairių 1.2 punktas). Nurodė, jog Agentūra tik formaliai atsižvelgė į finansinės korekcijos taikymo principus ir neatsižvelgė į nurodytuose teisės aktuose akcentuojamą finansinės korekcijos proporcingumo principą, kuris reguliuoja finansinių korekcijų taikymą bei jų nustatymo dydį, nevertino: pažeidimo pobūdžio, jo pasekmių (nėra sukeliama žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui), neatsižvelgė į pažeidimų formalų pobūdį – faktiškai konkurencija nebuvo apribota, o Pareiškėjo priimtus sprendimus Pirkimo metu lėmė aukščiau nurodytos objektyvios aplinkybės ir priežastys. Filharmonija pažymėjo, kad Gairėse nurodyti finansinių pataisų dydžiai yra rekomendaciniai, todėl, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius, Agentūra turi teisę nuo jų nukrypti, atsižvelgdama į pažeidimų mažareikšmiškumą ir (ar) įvertinusi lengvą šių pažeidimų pobūdį, galėjo iš viso netaikyti finansinių korekcijų arba taikyti minimalias finansinių korekcijų reikšmes, vien dėl to, kad Pirkimas buvo vykdomas supaprastina tvarka ir nekėlė tarptautinio susidomėjimo, todėl laikytinas nereikšmingu Europos Sąjungos vidaus rinkai.

12. Atsakovas Agentūra su Pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė tas pačias faktines aplinkybes kaip ir Pareiškėjas, teigė, jog išsamūs Agentūros argumentai dėl nustatytų pažeidimų yra pateikti Sprendime, todėl atsiliepime jų nekartojo.

13. Atsakovas nurodė, kad perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu ir teigė, kad, aiškindami viešųjų pirkimų nuostatas nacionaliniai teismai, taip pat akcentuoja perkančiosios organizacijos pareigą, atsižvelgiant į pirkimo objektą, nustatyti tikslius, aiškius, proporcingus, pagrįstus kvalifikacijos reikalavimus. Agentūra teigė, jog vertindama Pirkimo sąlygas, Agentūra nustatė, kad Pareiškėjas įvykdė supaprastintą pirkimą (atviro konkurso būdu), o Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad Pirkimą laimėjęs rangovas turės suprojektuoti ir atlikti tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas. Nurodė, kad Pirkimo sąlygų 3.4 lentelės 8 punkte nustatytas Reikalavimas Nr. 1. Agentūra rėmėsi Lietuvos Respulikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalimi, NKPAĮ 231 straipsnio 19 dalimi ir teigė, kad NKPAĮ nustato reikalavimus tik tvarkomųjų paveldosaugos darbų specialistams, o ne tvarkomųjų paveldosaugos darbų rangovams ir nei Statybos įstatymas, nei NKPAĮ nenustato reikalavimo, kad kultūros paveldo statinyje atlikdamas tvarkomuosius paveldosaugos darbus ar tvarkomuosius statybos darbus, kurių rūšis – paprastasis remontas, rangovas būtų atestuotas Statybos įstatyme nustatyta tvarka, nurodė, jog nagrinėjamu atveju tiek tvarkomuosius paveldosaugos, tiek tvarkomuosius statybos darbus galėjo vykdyti ir neatestuotas rangovas, todėl teigė pagrįstai nustačiusi, kad aptartas Pirkimo objekto kvalifikacijos reikalavimas neproporcingas ir nepagrįstas.

14. Agentūra nesutiko ir su Pareiškėjo teiginiu, kad visi darbai atliekami didžiosios salės patalpoje turėjo būti priskirti tvarkybos (konservavimo ir restauravimo) darbams, veikiantiems objekto vertingąsias savybes. Rėmėsi NKPAĮ 2 straipsnio 16, 36 ir 3 punktais, LAT 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017 ir nurodė, kad esminis skirtumas tarp Statybos įstatymo ir NKPAĮ normų atribojimo yra remonto darbų santykis su statinio vertingosiomis savybėmis ir autentiškumu. Teigė, kad jeigu kultūros paveldo statinio darbai yra nesusiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo keitimu, išsaugojimu, remontuojant kultūros paveldo statinius, reikia vadovautis Statybos įstatymu ir Statybos įstatymo poįstatyminiais aktais. Tuo atveju, kai remonto darbai susiję su vertingųjų savybių ar autentiškumo išsaugojimu – vadovaujamasi NKPAĮ ir galimi tik tvarkybos darbai. Pažymėjo, kad remonto darbų, kurie būtų laikomi tvarkomaisiais paveldosaugos darbais arba tvarkomaisiais statybos darbais atskyrimas yra galimas vertinant atliekamų darbų turinį, o vien tik aplinkybė, kad perkami darbai bus atliekami ypatingame statinyje, nepagrindžia šių darbų priskyrimo tvarkybos darbams. Nurodė, jog aplinkybė, kad Pareiškėjas negalėjo aiškiai ir tiksliai apibrėžti Pirkimo objekto dėl to, kad ketino kreiptis į kompetentingą instituciją dėl statinio vertingųjų savybių ir vertingų dalių bei elementų patikslinimo, vadovaujantis viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu, nėra pateisinanti aplinkybė, eliminuojanti Pareiškėjui nustatytos pareigos tinkamą vykdymą. Teigė, jog pareiga aiškiai apibrėžti Pirkimo objektą yra nustatyta Pareiškėjui, o šios pareigos neįvykdymo pasekmės negali būti pateisinamos nustatant aukštus kvalifikacijos reikalavimus, kurie, nagrinėjamu atveju, nepagrįstai susiaurina visų galimų tiekėjų sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai.

15. Agentūra nurodė, kad Pareiškėjo papildomai paprašius pateikti paaiškinimus dėl Agentūros nustatyto pažeidimo, buvo pateiktas specialistės S. D. 2018 m. rugsėjo 10 d. atestatas Nr. 0276, pažymėjo, kad pasiūlymo pateikimo metu Tiekėjas šios specialistės kvalifikacijos neįrodinėjo Pirkimo sąlygų atitikimo. Atsakovas nesutiko su Pareiškėjo teiginiu, kad Agentūra Sprendime nustatė, kad specialistės S. D., atestatas, kuriuo suteikta teisė rengti architektūrinio paveldo tvarkybos ir architektūrinės polichromijos tvarkybos darbų projektus, atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, nes pasiūlymai turėjo būti pateikti iki 2018 m. rugpjūčio 2 d., nustatytą kvalifikaciją S. D., įgijo 2018 m. rugsėjo 10 d. – pasiūlymo pateikimo dienai ši specialistė tokios kvalifikacijos neturėjo, todėl Tiekėjo pateiktas pasiūlymas negalėjo būti pripažintas atitinkančiu Pirkimo sąlygų reikalavimus ir turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimų.

16. Atsakovas teigė, kad pagal Pirkimo sąlygų 10.1 punktą perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainos ir kokybės santykį 6 priede nustatyta tvarka. Pirkimo sąlygų 6 priede „Pasiūlymų ekonominio vertinimo tvarka“ vienas iš kriterijų buvo (T1) „Darbų atlikimo laikas“, kuris turėjo būti nurodytas kalendorine data. Tiekėjas kartu su pasiūlymu turėjo pateikti Darbų atlikimo grafiką ir Darbų vykdymo aprašymą (darbų atlikimo grafiko aiškinamąjį raštą), kuris turėjo pagrįsti siūlomą terminą. Nepateikus Darbų atlikimo grafiko ar Darbų vykdymo aprašymo arba pateikus reikalavimų neatitinkantį Darbų vykdymo aprašymą, tiekėjo siūlomas darbų atlikimo terminas pripažįstamas nepagrįstu ir toks darbų atlikimo grafikas įvertinamas 0 balų ir laikoma, kad tiekėjas darbus siūlo atlikti maksimaliais galimais terminais. Agentūra nurodė, jog vertinant šios Pirkimo sąlygos turinį, galimi du Darbų vykdymo aprašymo trūkumai, dėl kurių tiekėjui būtų skiriama 0 balų, t. y.: 1) kai Darbų vykdymo aprašyme nėra pateikta visa Pirkimo sąlygų 3 punkte nurodyta informacija, t. y. preziumuojama, kad nepateikus bet kokios dalies informacijos Darbų vykdymo aprašyme, jis bus laikomas netinkamu; 2) Darbų vykdymo aprašyme yra pateikta visa prašoma informacija, tačiau iš jos yra akivaizdu, kad tiekėjas neįvykdys darbų per siūlomą terminą. Atkreipė dėmesį į tai, kad, įvertinus Pirkimo sąlygose pateiktus netinkamo Darbų vykdymo aprašymo pavyzdžius, negalima objektyviai nustatyti, kokia statybos brigados kiekybinė sudėtis bus laikoma netinkama arba tinkama, nes reikalavimuose Darbų vykdymo aprašymui tai nėra nurodyta. Taigė, kad Darbų vykdymo aprašymo tinkamumas priklausė nuo pareiškėjos subjektyvaus sprendimo, o ne nuo aiškių ir nedviprasmiškų Pirkimo sąlygų nuostatų, nes Pirkimo sąlygose nebuvo aiškios ir išsamios Darbų vykdymo aprašymo vertinimo tvarkos, todėl nurodė, kad Pareiškėjas neįrodė vienodo elgesio visų Pirkime dalyvaujančių tiekėjų atžvilgiu, o Pirkimo sąlygų 6 priedo 3 dalyje naudojamos sąvokos „akivaizdu“, „netinkama“, „nelogiška“ negali būti pripažįstamos visuotinai vienodai teikėjų suprantamomis.

17. Agentūra pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Atsakovas Sprendimu nustatė ir pagrindė pažeidimus ir teigė, kad aptartais VPĮ pažeidimais, kurie laikytini esminiais, Pareiškėjas tuo pačiu savo veiksmais padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl manė, kad finansinė korekcija Pareiškėjui pritaikyta pagrįstai. Atsakovas rėmėsi Gairių 1.3 punktu ir pažymėjo, kad, kai viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai, nesilaikant taisyklių, sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus, todėl nesutiko su Pareiškėjo teiginiais, kad nustatyti pažeidimai yra formalaus pobūdžio ir mažareikšmiai, nes vien tik viešųjų pirkimų principų pažeidimas sudaro pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones.

18. Atsakovas nurodė, kad finansinė korekcija kiekvienam nustatytam pažeidimui buvo taikyta vadovaujantis Gairėmis, taip pat pagal analogiją atsižvelgta į Naujas gaires, siekiant papildomai įvertinti jose nustatytus kriterijus. Nurodė, kad pagal Europos Komisijos (toliau – ir EK) 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo 3 punkto nuostatą šios gairės taikomos visiems po 2019 m. gegužės 14 d. pradėtiems pažeidimų tyrimams, ir tuo atveju, jei EK atliktų Projekto patikrinimą ir nustatytų pažeidimus, ji vadovaudamasi minėtu EK sprendimu taikytų ne Gaires, o būtent Naujas gaires, teigė, kad Agentūra ne tik galėjo atsižvelgti į naujas Gaires, bet ir jomis vadovautis. Agentūra pažymėjo, jog nustatant kiekvienam pažeidimui taikytą finansinę korekciją, buvo vertintos su tuo pažeidimu susijusios aplinkybės. Teigė, kad nustačius, jog, vertindama Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, Pareiškėjas juos aiškino ir taikė taip, kad Pirkimo sąlygose aiškiai nustatytų ir apibrėžtų kvalifikacijos reikalavimų turinys buvo pakeistas, siekiant nepagrįstai pateisinti Tiekėjo pateikto Atestato atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems reikalavimams, nesutiko su Pareiškėjo teiginiu, kad aptartas pažeidimas nepatenka į Gairių taikymo sritį ir atitinkamai už šį pažeidimą Agentūra negalėjo taikyti finansinės korekcijos. Nurodė, kad už tinkamą viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą yra atsakinga Pareiškėjas, o ne Agentūra, todėl pirkimų sąlygų derinimo su Agentūra metu Agentūra teikia rekomendacijas, o pirkimus vykdo ir pirkimo laimėtojus nustato savarankiškai projekto vykdytojai, todėl Pareiškėjas savarankiškai yra atsakingas už Pirkimo pažeidimus.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu Pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino Agentūros 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalį, kurioje nustatytas 25 procentų netinkamų finansuoti išlaidų dydis ir nustatė 359 627,13 Eur netinkamų finansuoti išlaidų ir įpareigojo Agentūrą spręsti netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo klausimą iš naujo.

20. Teismas nustatė, kad Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, įvykdė supaprastintą Pirkimą, kuris paskelbtas 2018 m. liepos 17 d. Atlikusi Pirkimo procedūrą, su laimėtoju UAB „Infes“ 2018 m. gruodžio 11 d. buvo sudaryta Sutartis. Pirkimu buvo perkami Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastato, kuris yra kultūros paveldo objektas – buvę Miesto salės rūmai (unikalus objekto kodas Kultūros vertybių registre 10361, statusas – paminklas) didžiosios salės tvarkybos ir statybos darbai. Agentūra atlikusi Pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, kad Pirkimas įvykdytas galimai pažeidžiant pagrindinius VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus pirkimų principus, 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei VPĮ 35 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 5 ir 6 dalis, 2019 m. gegužės 7 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėjo pažeidimo tyrimą. Agentūra atlikusi pažeidimo tyrimą ir Pirkimo dokumentus, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad Pareiškėjas, Pirkimo sąlygose nustatydama nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, kuris dirbtinai ribojo tiekėjų konkurenciją, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus; Pirkimo laimėtoju pripažindama tiekėją, kuris neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, Pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas bei VPĮ 47 straipsnio 1 dalį; Pareiškėjo Pirkimo sąlygose nustatyta ekonominio naudingumo kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo tvarka nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, todėl buvo konstatuota, kad Pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei 55 straipsnio 5 ir 6 dalis.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pareiškėjo Pirkimo sąlygose nurodytus darbus galėjo vykdyti ir neatestuotas rangovas, todėl Pirkimo dokumentų 3.4 lentelės 8 punkte Pareiškėjas nepagrįstai nustatė kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui turėti teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti: turėti atestatą (ar lygiavertį dokumentą), suteikiantį teisę atlikti bendruosius darbus ypatinguose statiniuose: negyvenamieji statiniai. Nurodė, jog VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad, vykdant pirkimą, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

Teisėjų kolegija rėmėsi VPĮ 47 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodo, kad tikrindama tiekėjo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų:

1) teisę verstis atitinkama veikla;

2) finansinį ir ekonominį pajėgumą;

3) techninį ir profesinį pajėgumą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Paslaugų pirkimo atveju ji gali pareikalauti, kad tiekėjai turėtų specialų leidimą arba būtų tam tikrų organizacijų nariai, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje. Teismas nustatė, kad Reikalavimas Nr. 1 nagrinėjamuoju atveju buvo neproporcingas pirkimo darbams ir neabejotinai apribojo galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti kitiems kandidatams, todėl pripažino pagrįsta Atsakovo išvadą, kad Pareiškėjas, nesilaikydamas VPĮ 47 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, Pirkimo objektui nustatė neproporcingą ir dirbtinai ribojusį konkurenciją kvalifikacijos reikalavimą, kuris nebuvo reikalingas pirkimo sutarčiai įvykdyti, taip susiaurindamas galinčių dalyvauti Pirkime tiekėjų ratą ir pažeisdamas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo principus.

22. Teismas nurodė, kad Pareiškėjas Pirkimo dokumentų 3.4 lentelės 5 punkte nustatė reikalavimą tiekėjui turėti bent 1 (vieną) tvarkybos darbų projektų sprendinių įgyvendinimo priežiūros specialistą, atestuotą šiose tvarkybos darbų projektų rūšyse:

1. architektūrinio paveldo tvarkybos projektai;

2. architektūrinės polichromijos tvarkybos projektai (Reikalavimas Nr. 2); 6 punkte nustatė reikalavimą tiekėjui turėti bent 1 (vieną) tvarkybos darbų projektų rengimo specialistą, kuris turi teisę rengti ir/ar vadovauti projektavimui šiose specializacijose:

1. architektūrinio paveldo tvarkybos darbų projektavimas;

2. architektūrinės polichromijos tvarkybos darbų projektavimas (Reikalavimas Nr. 3). Teismas rėmėsi VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuris nurodo, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, be kita ko – ir kai pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, reikalaujamus pagal šio įstatymo 48 straipsnį, nediskriminacines taisykles ir kriterijus, nustatytus pagal šio įstatymo 54 straipsnį.

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje pareiga perkančiajai organizacijai privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų:

1) teisę verstis atitinkama veikla;

2) finansinį ir ekonominį pajėgumą;

3) techninį ir profesinį pajėgumą. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatavo, jog Pirkimo laimėtoju pripažinusi tiekėją, kuris neatitiko kvalifikacijos reikalavimų, pareiškėja pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 47 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, todėl Agentūros sprendimą laikė pagrįstu. Teismas pažymėjo, jog keistai atrodo situacija, kai Pareiškėjas, kuris skunde akcentuoja ypatingą Filharmonijos pastato, kaip kultūros paveldo, statusą, siekį išsaugoti pastato vertingąsias savybes, laimėtoju pripažino jos pačios nustatytų reikalavimų neatitikusį tiekėją, neturinti specialistų, atestuotų architektūrinio paveldo tvarkybos projektų ir architektūrinės polichromijos tvarkybos projektavimo tvarkybos darbų rūšyse.

23. Teismas vadovavosi VPĮ 35 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurioje parašyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Pagal VPĮ 55 straipsnio 5 dalį pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus. Pagal to paties straipsnio 6 dalį perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka. Teisėjų kolegija nusprendė, jog nagrinėjamuoju atveju nėra galimybės objektyviai patikrinti Pareiškėjo Pirkimo sąlygose nustatyto kriterijaus (T1) „Darbų atlikimo laikas“ vertinimo tvarkos, ji nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta ir galėjo suteikti Pareiškėjui neribotą pasirinkimo laisvę, todėl Agentūros išvada, jog Pareiškėjas šiuo aspektu pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, VPĮ 35 straipsnio 4 dalį bei 55 straipsnio 5 ir 6 dalis laikytina pagrįsta.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Sprendimo turinio matyti, kad šiuo atveju nebuvo pritaikyta maksimali 25 procentų pataisos norma, kaip numatyta Naujųjų gairių 2.2 lentelės 14 punkte, ir iš aplinkybės, kad pataisos norma buvo sumažinta iki 10 procentų, tikėtina, kad šiuo atveju buvo taikytos Gairių 2.1 lentelės 8 punkto nuostata, tačiau iš Sprendimo turinio visiškai neaišku, kodėl Pareiškėjo atveju negalėjo būti pritaikyta šiame punkte numatyta 5 procentų dydžio pataisos norma. Teismas nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos VAĮ 3 straipsnyje buvo įtvirtinti viešojo administravimo principai, be kita ko, išsamumo, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (13 punktas) bei draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius), kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, padėties (14 punktas).

To paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinti reikalavimai individualiam administraciniam aktui ir nustatyta, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Teisėjų kolegija konstatavo, jog Agentūra nepagrįstai Pareiškėjo pažeidimo tyrimo atveju pritaikė Naujųjų gairių nuostatas, galėjo būti neteisingai įvertinti Sprendime nustatyti Pareiškėjo pažeidimai bei pritaikytos finansinės korekcijos, todėl nurodė, kad Sprendimo dalis dėl finansinių korekcijų taikymo neatitinka Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos VAĮ 3 straipsnio 13 ir 14 punktų bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Pažymėjo, jog esant šioms aplinkybėms, Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, Sprendimo dalis, kuria pareiškėjai pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija ir nustatyta netinkama finansuoti 359 627,13 Eur išlaidų suma nuo tinkamos finansuoti 1 438 508,50 Eur Pirkimo sutarties vertės, naikintina ir Atsakovas įpareigotas netinkamų finansuoti lėšų klausimą išnagrinėti iš naujo atsižvelgiant į Sprendime pateiktus išaiškinimus.

III. 25. Atsakovas Agentūra apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Pareiškėjo 2020 m. gegužės 25 d. skundą dėl 2020 m. balandžio 22 d. Agentūros sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

26. Atsakovas nurodo, kad Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad: „Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju Agentūra) nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą privalo vadovautis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316, (toliau – ir PAFT), t. y.: - PAFT 311 p. nustatyta: „Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka“. Teigia, kad pažeidimo tyrimo metu nustatytas VPĮ pažeidimas ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. Atsakovas nurodo, jog Sprendime dėl pažeidimo taiko naujas Gaires, nes, minėtame Sprendime dėl pažeidimo, Agentūra aiškiai nurodė, kad atsižvelgė į naujų Gairių nuostatas, tačiau sprendimą dėl finansinės korekcijos dydžio, priėmė būtent vadovaudamasis Gairių nuostatomis. Teigia, jog atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas niekaip nepagrindė ir nenurodė, kodėl Atsakovas Sprendime dėl pažeidimo negalėjo atsižvelgti į naujas Gaires, kuriomis, kaip nustatyta, Agentūra nesivadovavo nustatydama konkretaus dydžio finansines korekcijas už konkrečius nustatytus pažeidimus.

27. Agentūra nurodo, kad priimdama sprendimą dėl konkrečios finansinės korekcijos taikymo, vadovavosi Gairėmis, ir priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, į naujas Gaires Agentūra tik atsižvelgė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi naujomis Gairėmis. Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Atsakovas nurodo, jog tokia pataisa paskirta pagal analogiją vadovaujantis Gairių 2.2 lentelės 13 punktu, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nustatomas, kai atrankos kriterijai buvo pakeisti vykdant atranką, todėl priimti konkurso dalyviai, kurie neturėjo būti priimti, jeigu būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc. atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Tuo pačiu Atsakovas atsižvelgė pagal analogiją į Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai atrankos kriterijai (arba techninės specifikacijos) buvo pakeisti atrankos etape arba buvo netinkamai taikomi atrankos etapo metu, todėl buvo priimti tokie laimėję pasiūlymai, kurie nebūtų buvę priimti (arba buvo atmesti pasiūlymai, kurie turėjo būti priimti), jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai, ir taikoma 25 proc. pataisos normai. Pirmosios instancijos konstatavo, kad „Taigi, šiuo atveju Atsakovas taip pat neįvertino pažeidimo sunkumo, kaip turėtų būti pagal Gairių 2.2 lentelės 13 punktą, tačiau skyrė Pareiškėjui maksimalią 25 procentų finansinę korekciją, kaip numatyta Naujųjų gairių 2.2 lentelės 14 punkte“. Agentūra teigia, kad remiantis šia sprendimo dalimi, vertinama, kad pirmosios instancijos teismas daro analogišką nepagrįstą išvadą, kaip ir dėl pažeidimo Nr. 1, ir papildomai nurodo, kad Atsakovas dar ir pažeidimo sunkumo neįvertino, tačiau su šiomis pirmosios instancijos teismo nepagrįstomis išvadomis, Atsakovas kategoriškai nesutinka, nes remiantis Sprendimu, Agentūra vertino su nustatytu pažeidimu susijusias aplinkybes.

28. Agentūra apeliaciniame skunde nurodo, jog nepagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad „nagrinėjamuoju atveju pažeidimas dėl Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3 nustatytas pripažinus, kad pareiškėja nepagrįstai laimėjusiu pripažino tiekėją, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3, tačiau ne dėl to, kad atrankos kriterijai buvo pakeisti vykdant atranką“. Šiuo atveju, kaip konstatuota Sprendime bei teismo sprendime, Pranešėjas priėmė Tiekėjo pasiūlymą, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atsakovas teigia, kad atrankos kriterijai buvo pakeisti pasiūlymų vertinimo etape, priešingu atveju Tiekėjo pasiūlymas nebūtų buvęs pripažintas laimėtoju. Nurodo, jog tai visiškai atitinka Gairių 2.2 lentelės 13 p., nustatytą pažeidimo aprašymą, t. y., kad pažeidimas nustatomas, kai „atrankos kriterijai buvo pakeisti vykdant atranką, todėl priimti konkurso dalyviai, kurie neturėjo būti priimti, jeigu būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai. Atsakovas pažymi, kad aptarta pirmosios instancijos sprendimo dalis nepagrįsta dėl to, kad, visų pirma, Sprendime aiškiai nurodyta, kad Agentūra atsižvelgė, o ne vadovavosi naujomis Gairėmis, todėl nėra aišku, kurios Sprendimo dalies turinį įvertinęs Vilniaus apygardos administracinis teismas, darė šią nepagrįstą išvadą. Visų antra, atsižvelgiant į tai, kad Sprendime nustatytų pažeidimų atveju buvo vertinamas pažeidimo sunkumas, todėl nėra aišku, kuo remiantis teismas priėmė šią prieštaringą ir nepagrįstą išvadą.

29. Atsakovas skunde teigia, kad atsižvelgiant į naujų Gairių 2.2 lentelės 14 punktą, kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai yra nepakankamai išsamus sutarties sudarymo kriterijų ir jų lyginamųjų svorių aprašymas ir esant situacijai, kai nei paskelbtame skelbime apie pirkimą, nei pirkimo specifikacijose nėra pakankamai išsamiai aprašyti sutarties sudarymo kriterijai ir jų lyginamieji svoriai, todėl netinkamai apribojama konkurencija (t. y. pakankamai išsamios informacijos trūkumas galėjo atgrasyti galimus konkurso dalyvius), ir taikoma 10 proc. pataisos norma. Nurodo, jog daro išvada, kad, kaip ir Pažeidimo Nr. 1 bei Pažeidimo Nr. 2 atveju, taip ir Pažeidimo Nr. 3 atveju, Agentūra aiškiai nurodė, kad priimdama sprendimą dėl konkrečios finansinės korekcijos taikymo, vadovavosi Gairėmis, o į naujas Gaires tik atsižvelgė. Teigia, kad atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad teismas tapačius dalykus, susijusius su finansinės korekcijos taikymu, vertino skirtingai, todėl priėmė visiškai nepagrįstą, nemotyvuotą, prieštaringą ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkantį šioje dalyje sprendimą.

30. Agentūra apibendrinama nurodo, kad sprendimo dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas panaikino Atsakovo Sprendimo dalį, kurioje nustatytas 25 procentų netinkamų finansuoti išlaidų dydis ir nustatyta 359 627,13 Eur netinkamų finansuoti išlaidų suma, įpareigojant Agentūrą spręsti netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo klausimą iš naujo, yra nepagrįsta ir nemotyvuota, nes, remiantis Sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, daroma išvada, kad Atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi Gairėmis nustatė konkretiems pažeidimams, kurių pagrįstumą patvirtina ir pirmosios instancijos teismas, konkrečius finansinės korekcijos dydžius. Teigia, jog Agentūra pagrįstai ir motyvuotai nustatė kiekvienam nustatytam pažeidimui taikytinos korekcijos dydį, todėl daroma išvada, kad nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo apibendrinanti išvada, kad „Agentūra nepagrįstai pareiškėjos pažeidimo tyrimo atveju pritaikė Naujųjų gairių nuostatas, galėjo būti neteisingai įvertinti Sprendime nustatyti Pareiškėjo pažeidimai bei pritaikytos finansinės korekcijos, todėl nurodo, kad teismo sprendimo dalis dėl finansinių korekcijų taikymo neatitinka Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 ir 14 punktų bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

31. Pareiškėjas atsiliepime su Atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atnaujinti procesinį terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti.

32. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pratęsti procesinį terminą atsiliepimui pateikti. Nurodo, jog remiasi ABTĮ 64 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atnaujinti procesinį terminą šiam atsiliepimui pateikti, kadangi jis praleistas, Pareiškėjo nuomone, dėl svarbių priežasčių. Teigia, jog Atsakovo apeliacinis skundas buvo gautas 2020 m. gruodžio 29 d. 2020 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi priėmė nagrinėti apeliacinį skundą ir perdavė jį nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėjas nurodo, jog jo atstovas periodiškai tikrino administracinės bylos Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą tikėdamasis pirmos instancijos teismo pranešimo arba nutarties dėl nustatyto termino Pareiškėjo atsiliepimui pateikti. Nesant jokių procesinių veiksmų administracinėje byloje, Pareiškėjo atstovas vertino, kad terminas atsiliepimams nėra nustatytas dėl didelio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbo krūvio, tačiau Pareiškėjui dar nepateikus atsiliepimo į apeliacinį skundą, 2021 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį skirti administracinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. spalio 20 d. 1000 val. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo informavimas lydraščiu, apie terminą atsiliepimui pateikti neatitinka ABTĮ 72 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ABTĮ nustato konkrečius informavimo būdus, įprastai pirmosios instancijos teismas priima nutartį, pvz., priimti apeliacinį skundą bei įpareigoti per keturiolika dienų pateikti atsiliepimą. Pareiškėjas nurodo, kad lydraščio turinio netikrino, nes tikėjosi teismo nutarties apie nustatytą terminą atsiliepimui pateikti. Pareiškėjas mano, jog egzistuoja objektyvios priežastys atnaujinti procesinį terminą šiam atsiliepimui pateikti. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis teismas taip pat turėtų atsižvelgti, kad atnaujinti procesinį terminą prašoma ne skundui, bet atsiliepimui pateikti, todėl jo priėmimas neturės įtakos teisinių santykių stabilumui, bet bus užtikrinta Pareiškėjo teisė atsikirti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

33. Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra taikydama finansines korekcijas atskirų pažeidimų atveju, negalėjo nei atsižvelgti, nei vadovautis Naujomis gairėmis ar taikyti jas pagal analogiją. Mano, jog įvertinus Sprendimo turinį, Atsakovas pažeidimus Pirkime iš esmės kvalifikavo pagal Naujas gaires arba neįvertino finansinės korekcijos mažinimo galimybių, kurios nustatytos taikomose Gairėse. Pareiškėjas teigia, jog tinkamas Gairių taikymas ir pažeidimų kvalifikavimas lemia mažesnės finansinės korekcijos taikymą ir tai patvirtina Pareiškėjo argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai. Filharmonija pažymi, jog jam kilo abejonių, ar Agentūra, taikydama finansinę korekciją Reikalavimo Nr. 1 atveju, įvertino galimybę taikyti 5 proc. pataisos normą, kuri numatyta Gairių 2.1 lentelės 10 punkte. Nurodo, jog Agentūra Sprendime nustatė šias pažeidimą lengvinančias aplinkybes – buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas Europos Sąjungos vidaus rinkai; kad nustatytas reikalavimas nebuvo proporcingas Pirkimo objektui, tačiau įvertinus viešai prieinamą informaciją (tokį atestatą turėjo daugiau nei 40 tiekėjų), daroma išvada, kad jis nebuvo toks, kuris sudarytų sąlygas pasiūlymą pateikti išimtinai vienam tiekėjui; kad pasiūlymus pateikė trys tiekėjai, iš kurių du buvo atmesti, nes nepateikė arba nepatikslino dokumentų, susijusių su pasiūlymu, tačiau ne dėl diskriminuojančio Reikalavimo Nr.1; kad pretenzijų dėl Reikalavimo Nr. 1 nebuvo, tačiau pritaikė 10 proc. finansinę korekciją, kuri numatyta Projektui netaikomų Naujų gairių 2.1 lentelės 11 punkte, nors Gairių 2.1 lentelės 10 punktas aiškiai numato, kad finansinė korekcija gali būti mažinama iki 5 proc. Pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu pagrįstai sprendė, kad nors Apeliantė nurodė taikanti tiek Gairių, tiek Naujųjų gairių nuostatas, finansinė korekcija Pareiškėjui pritaikyta atsižvelgiant į Naujųjų gairių nuostatas, t. y. joje numatytą finansinės korekcijos dydį, tačiau nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomo.

34. Pareiškėjas pažymi, kad iš Agentūros Sprendimo turinio matyti, kad Atsakovas tariamą pažeidimą kvalifikuoja pagal Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punkte, kadangi Sprendime nėra argumentuojama dėl atrankos kriterijaus pakeitimo Pirkimo procedūrų metu, tačiau Agentūra aiškiai nurodo, jog perkančioji organizacija, neatmesdama Tiekėjo pasiūlymo, kuris neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų Reikalavimų Nr. 2 ir Nr. 3, ir pripažindama jį laimėtoju, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą, VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas teigia, jog iš Sprendimo matyti, jog Agentūra nurodo, kad Filharmonija netinkamai taikė atrankos etapo metu, todėl buvo priimtas toks laimėjęs pasiūlymas, kuris, Agentūros vertinimu, nebūtų buvęs priimtas, jei būtų buvę taikyti paskelbti atrankos kriterijai. Pareiškėjas mano, kad iš šių aplinkybių aišku, jog Agentūra ne tik atsižvelgia į Naujas gaires, kaip pati nurodė, bet išskirtinai vadovaujasi Naujų gairių nuostatomis kvalifikuodama Pažeidimą Nr. 2.

35. Pareiškėjas nurodo, jog Pirkimo sąlygų 6 priede buvo pateikta aiški ir objektyvi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarka, t. y. skelbime apie pirkimą ir konkurso specifikacijose nurodyti atrankos kriterijai bei jų korekciniai koeficientai. Pareiškėjas mano, jog Agentūros tariamai nustatytas pažeidimas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarkos negalėjo būti kvalifikuojamas pagal Naujų gairių 2.2 lentelės 14 punktą, tačiau atsižvelgiant į taikomų Gairių 2.1 lentelės 8 punktą, Atsakovas turėjo taikyti minimalią 5 procentų finansinę pataisą, kadangi atrankos kriterijai buvo nustatyti, bet nepakankamai išsamūs. Pareiškėjas teigia, jog Agentūros atliktas pažeidimų kvalifikavimas atsižvelgiant į Naujas gaires pagal analogiją lėmė netinkamą Pareiškėjo atliktų pažeidimų kvalifikavimą, todėl buvo pritaikyti nepagrįsti finansinių korekcijų dydžiai, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, kad Sprendimo dalis finansinių korekcijų apimtyje neatitiko VAĮ 3 straipsnio 13 ir 14 punktų bei 8 straipsnio 1 dalies keliamų išsamumo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje kilęs ginčas dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. balandžio 22 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo buvo pripažinta, jog pareiškėjas padarė viešųjų pirkimų procedūros pažeidimus ir jam buvo pritaikyta bendra 25 procentų nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pareiškėjas nesutikdamas tiek su Sprendime nurodytais pažeidimais, tiek ir su pritaikytos finansinės korekcijos dydžiu, kreipėsi į teismą, kuris pripažino, jog Agentūros Sprendime nurodyti Filharmonijos padaryti pažeidimai buvo, tačiau Agentūra tinkamai nepagrindė taikyto finansinės korekcijos dydžio ir, panaikinęs šią Sprendimo dalį, grąžino finansinės korekcijos ir netinkamų finansuoti lėšų dydžio nustatymo klausimą nagrinėti iš naujo Agentūrai.

38. Atsakovas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl teisės akto, kuriuo vadovaujantis buvo nustatytas netinkamų finansuoti lėšų dydžio klausimas, taikymo bei taikytos sankcijos individualizavimo.

39. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Laikydamasi šių taisyklių, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra apskundęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje patvirtintos Agentūros išvados dėl Pareiškėjo padarytų pažeidimų viešųjų pirkimų procedūroje, o atsakovas taip pat nekvestionuoja šios teismo sprendimo dalies. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas, aptardamas pareiškėjo padarytus viešųjų pirkimų pažeidimus, būtų netinkamai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ar netinkamai pritaikęs aktualias teisės normas, todėl plačiau dėl Filharmonijos padarytų viešųjų pirkimų pažeidimų nepasisakys.

41. Prieš pasisakydama dėl nustatytų pažeidimų kvalifikavimo ir finansinės korekcijos dydžio taikymo, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog šiai ginčo daliai spręsti aktualūs teisės aktai yra Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintos Gairės dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą ir Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 patvirtintos Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės.

42. Pažymėtina, kad Naujosios gairės galėtų būti taikomos nagrinėjamu atveju tik tada, jei jose nustatytas teisinis reguliavimas lengvintų pažeidimus padariusio asmens padėtį, nes ginčijamu sprendimu konstatuoti pažeidimai padaryti 2018 metais, t.y. iki Naujųjų gairių patvirtinimo ir įsigaliojimo. Dėl šios priežasties nėra pagrįsti atsakovo argumentai, susiję su tuo, kad jei Europos Komisija po Naujųjų gairių patvirtinimo atliktų Projekto patikrinimą ir nustatytų pažeidimus, ji taikytų ne Gaires, o būtent Naujas gaires ir tai reiškia, kad atsakovas ne tik galėjo atsižvelgti į naujas Gaires, bet ir jomis vadovautis. Agentūra yra įgyvendinančioji institucija, kuriai pavesta, be kita ko, tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai, atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus bei nustatyti pažeidimus. Vykdydama jai pavestas funkcijas, Agentūra privalo patvirtinti tik tinkamas finansuoti išlaidas, todėl nustačiusi aukščiau įvardintus pažeidimus, pati Agentūra vertina, apskaičiuoja ir nustato, kokia yra tinkamų išlaidų dalis (suma) pagal konkrečią sutartį , taigi ji pati turi vadovautis tik pažeidimo padarymo metu galiojančiais teisės aktais.

43. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Agentūra priimdama sprendimą dėl konkrečios finansinės korekcijos taikymo, vadovavosi Gairėmis, o į Naujas gaires tik atsižvelgė. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo V skyriaus, Agentūra ne tik metodiniu aspektu atsižvelgė į Naująsias gaires bei jose paaiškintas situacijas, kaip parenkama viena ar kita finansinė korekcija, tačiau ir Naująsias gaires taikė pagal analogiją, Sprendimo V skyriaus 1 punkte nurodydama Naujųjų gairių 2.1 lentelės 11 punktą, o Sprendimo V skyriaus 2 ir 3 punkte nurodydama Naujųjų gairių 2.1 lentelės 14 punktą ir taikydama būtent Naujosiose gairėse numatytus konkrečius finansinių korekcijų dydžius. Dėl šios priežasties pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog Agentūra taikė Naująsias gaires, nors jos dar negaliojo pažeidimo padarymo metu, o su tuo susiję apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

44. Atskirai atkreiptinas dėmesys, jog Gairėse dėl daugelio pažeidimų buvo leidžiama taikyti skirtingas netinkamų apskaičiuoti išlaidų pataisų normas (5, 10, 25 ir 100 proc.) , įgaliotai organizacijai konkrečiu atveju atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Tuo tarpu Naujose gairėse dėl kiekvienos pažeidimo rūšies numatoma konkreti finansinės pataisos norma. Dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad Naujosios gairės lengvino pareiškėjo padėtį ir turėjo grįžtamąją galią.

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą. Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priedu patvirtinto Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 10.1-10.4 punktuose (žr., pvz., 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-719-415/2020, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019 ir kt.).

46. Nagrinėjamu atveju Agentūra tinkamai nepagrindė, kodėl buvo taikytos, atitinkamai už pirmą pažeidimą - 10 procentų finansinė korekcija, už antrą ir trečią pažeidimą – 25 procentų finansinė korekcija, už ketvirtą pažeidimą – 10 procentų finansinė korekcija, kai Gairės leido tokias korekcijas mažinti iki 5 procentų. Vien nuorodos į Naujųjų gairių nuostatas arba padaryto pažeidimo ypatybių aprašymo tokiam pagrindimui nepakanka, Agentūra Sprendime turėjo pagrįsti, kodėl skirtos finansinės korekcijos yra proporcingos padarytiems pažeidimams pagal jų pobūdį, sunkumą, svarbą, padarytus galimus nuostolius Europos Sąjungos biudžetui ir pan. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad Sprendimo dalis dėl finansinių korekcijų taikymo nebuvo tinkamai motyvuota, pagrįsta objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o pritaikytos finansinės pataisos nebuvo tinkamai individualizuotos. Šie trūkumai turėtų būti ištaisyti, Agentūrai iš naujo sprendžiant tinkamų finansuoti išlaidų dalies ir taikytinos finansinės korekcijos klausimus.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, todėl pareiškėjas įgytų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis numato, kad tokį prašymą dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis turi pateikti teismui raštu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šiuo atveju patirtų atstovavimo išlaidų dydį pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti teismui jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl negali būti vertinami, o pareiškėjo prašymas atlyginti patirtas išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė