2019-06-05 Nr. AB-12427-3-65-3-00144-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-23-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00144-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. gegužės 11 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. Sr-2786 „Dėl socialinės paramos padidinimo, vienkartinės pašalpos skyrimo, įsiskolinimo nurašymo“; 2) įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) tenkinti pareiškėjo prašymą dėl socialinės paramos padidinimo, vienkartinės pašalpos skyrimo.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas ir priimtas nagrinėti pareiškėjo V. J. prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-2620-502/2018. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą prieš tai minėtoje administracinėje byloje netenkino ir neatnaujino proceso pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo.

II. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį.

Pareiškėjas prašo paaiškinti, kodėl teismui atsisakyti atnaujinti procesą užtruko 2,5 mėnesio ir pateikė pavyzdį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tai atlieka per 3 darbo dienas. Pareiškėjas pažymi, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta jo blogėjančios situacijos dinamika (pridėtas 2018 m. gruodžio 3 d. prašymas Panevėžio miesto savivaldybei), kurią lėmė tai, kad teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. priėmė neobjektyvią nutartį, o proceso atnaujinimas reikalingas susidariusiai situacijai ištaisyti. Pareiškėjas prašo paaiškinti, kodėl teismas nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl jo konstitucinių teisių pažeidimo, ypač dėl socialinės rūpybos ir su ja susijusių abipusių prievolių, nepasisakė dėl nusikalstamo teisinio reguliavimo ir išaiškinti šio proceso prasmę bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vaidmenį ginant asmenį nuo administracinių pažeidimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Vadovaujantis ABTĮ 96 straipsnio 3 dalimi, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šios proceso teisės normos prasmę, yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-120-602/2015; 2018 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-78-261/2018).

Prašomoje išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartyje buvo sprendžiamas pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2620-502/2018 klausimas. Iš apeliacinės instancijos teismo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-2620-502/2018 netenkinto ir neatnaujino proceso administracinėje byloje Nr. A-2620-502/2018 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašomos išaiškinti apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, vienareikšmė ir nereikalaujanti papildomo išaiškinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašyme išaiškinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio ir abstraktūs, kuriais iš esmės siekiama ne teismo nutarties rezoliucinės dalies išaiškinimo, o tolimesnio situacijos aiškinimo (teisinių konsultacijų teikimo). ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme tai būtų sprendimo turinio pakeitimas, kuris yra neleistinas. Tokio pobūdžio klausimai nėra teismo sprendimo išaiškinimo instituto, kurio paskirtis – pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašoma išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis yra aiški ir suprantama. Prašymas išaiškinti šią nutartį neatitinka ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, todėl negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo V. J. prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutarties išaiškinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė