AS-556-743-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS556-743/2012

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00227-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. K. ir M. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. K. ir M. V. skundą atsakovui Molėtų rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriui dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2012 m. rugsėjo 21 d. gautas pareiškėjų P. K. ir M. V. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriuo pareiškėjai prašo panaikinti 1991 m. gegužės 30 d. Alantos apylinkės tarybos I šaukimo sesijos sprendimą „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui“ dalyje dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo G. J. ir 1994 m. liepos 21 d. Alantos apylinkės viršaičio A. K. išduotą pažymėjimą Nr. 135.

Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios. Pareiškėjai nurodė, kad jie apie skundžiamų aktų galimą neteisėtumą įsitikino 2012 m. rugpjūčio 28 d., juos patraukus trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Panevėžio apygardos administracinio teismo nagrinėjamojoje byloje Nr. I-325-283/2012 ir juos atstovaujančios advokatės pareikalavimu gavus žemės tvarkymo bylą Nr. 356. Tik susipažinę su žemės tvarkymo byloje esančių dokumentų visuma, galėjo spręsti, kad šių administracinių aktų pagrindu G. J. tariamai įgijusi teises sieks ginčyti jų teises.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo 2012 m. rugsėjo 7 d. buvo padavę skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje konstatavo, kad Panevėžio apygardos administraciniame teisme ir Kauno apygardos administraciniame teisme dar 2005-2006 m. buvo nagrinėtos administracinės bylos, kuriose buvo sprendžiamas ginčas dėl žemės tarp G. J. ir E. K. (Panevėžio apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-14-279-2005 ir I-753-552-2005, Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-196-31-06), apeliaciniai skundai dėl šiose bylose priimtų sprendimų buvo nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Pareiškėjai yra E. K., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojai. Administracinėje byloje Nr. I-753-552-2005 Molėtų rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymu buvo prašoma panaikinti 1991 m. gegužės 30 d. Alantos apylinkės tarybos I šaukimo 5 sesijos sprendimą „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui“ dalyje dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo G. J., t. y. suformuluotas reikalavimas teismui analogiškas reikalavimui P. K. ir M. V. naujai paduodame skunde. Minėtoje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta E. K., jai teisme atstovavo P. K., kuris dalyvavo Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdyje 2005 m. gruodžio 1 – 9 d., teikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atsiliepimą į kitų proceso dalyvių apeliacinius skundus, pasirašydamas šiuos dokumentus pagal įgaliojimą, dalyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje 2006 m. birželio 6 d.

Jau šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje buvo pateiktas tiek 1991 m. gegužės 30 d. Alantos apylinkės tarybos I šaukimo sesijos sprendimas „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui“ dalyje dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo G. J., tiek 1994 m. liepos 21 d. Alantos apylinkės viršaičio A. K. išduotas pažymėjimas Nr. 135 (administracinė byla Nr. I-753-552-2005), šie įrodymai buvo pagarsinti teismo posėdžio metu. Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-14-279-2005, kurioje E. K. buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, priimtas 2005 m. kovo 18 d. sprendimas apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas, byla perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

P. K., kaip E. K. atstovas, dalyvavo Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, po E. K. mirties P. K. ir M. V. buvo įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, P. K. dalyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartyje taip pat paminėti ir analizuoti pareiškėjų skundžiami aktai, įvardinta jų priėmimo data, atskleistas jų turinys ir esmė. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjams apie skundžiamus aktus bei jų sukeliamas teisines pasekmes jau buvo žinoma nuo 2005 metų, o vėliausiai – nuo 2008 m. balandžio 24 d.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjams skundą su priedais.

Teismas konstatavo, jog ABTĮ 33 straipsnis numato, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teismas spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, vertino, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų skundo padavimo teismui termino praleidimo laikotarpis yra neprotingai ilgas, termino skundui paduoti praleidimas nėra pagrįstas objektyviomis nuo pareiškėjų valios nepriklausančiomis priežastimis, padarė išvadą, kad nėra teisėto pagrindo atnaujinti pareiškėjams terminą skundui paduoti. Nesant pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir prašymą dėl termino atnaujinimo patenkinti.

Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai termino praleidimo laikotarpį siejo su administracine byla Nr. I-753-552/2005. Atkreipia dėmesį, kad nei 1991 m. gegužės 30 d. Alantos apylinkės tarybos I šaukimo sesijos sprendime „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui“, nei 1994 m. liepos 21 d. Alantos apylinkės viršaičio A. K. išduotame pažymėjime Nr. 135 nėra nurodyta, kad asmeninio ūkio žemė trečiajam suinteresuotam asmeniui G. J. yra skiriama jiems nuosavybės teise atkuriamos žemės vietoje. Todėl pačių šių administracinių aktų priėmimas ar jo turinio žinojimas nelėmė jų teisinės padėties pasikeitimo.

Atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje Nr. I-753-552/2005 buvo keliamas klausimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumo tik tuo atžvilgiu, jog trečiasis suinteresuotas asmuo G. J. 1991 m. gegužės 30 d. Alantos apylinkės tarybos I šaukimo sesijos sprendimo priėmimo momentui gyveno Kaune ir nebuvo tinkamas subjektas asmeniniam ūkiui įgyti. Administracinėje byloje Nr. I-753-552/2005 ginčijamų administracinių aktų neteisėtumas niekaip nebuvo siejamas su galimu jų teisių pažeidimu. Pareiškėjai nėra teisininkai ir neturi specialių žinių, administracinėje byloje Nr. I-753-552/2005 nebuvo atstovaujami advokato.

Teismas ignoravo tą faktą, kad aplinkybė, jog aukščiau įvardinti administraciniai aktai turės tiesioginės įtakos jų teisėtiems interesams, paaiškėjo tik administracinėje byloje Nr. I-325-283/2012. Būtent šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo G. J., remdamasi ginčijamais administraciniais aktais, pareiškė reikalavimus dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų panaikinimo. Tai tiesiogiai daro įtaką jų teisinei padėčiai, nes administracinėje byloje Nr. I-325-283/2012 patenkinus skundą jie neteks nuosavybės teisės į konkrečius žemės sklypus.

Pareiškėjai nėra įgalioti ginti viešo intereso, todėl prašyti panaikinti 1991 m. gegužės 30 d. Alantos apylinkės tarybos I šaukimo sesijos sprendimą „Dėl žemės skyrimo asmeniniam ūkiui“, bei 1994 m. liepos 21 d. Alantos apylinkės viršaičio A. K. išduotą pažymėjimą Nr. 135 įgijo teisę tik tada, kai šių administracinių aktų pagrindu įgytomis teisėmis motyvuojamas reikalavimas administracinėje byloje Nr. I-325-283/2012. Pažymi, kad iki 2012 m. birželio 27 d. jų įtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į administracinę bylą Nr. I-325-283/2012, pareiškėjai nesuvokė, jog asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimas trečiajam suinteresuotam asmeniui G.

J. gali jiems sukelti neigiamas pasekmes ir vėliau užkirsti kelią nuosavybės teisių atkūrimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Šios bylos dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų - reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo 2012 m. rugsėjo 7 d. buvo padavę skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kadangi pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, 2012 m. rugsėjo 17 d. skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjams apie skundžiamus aktus bei jų sukeliamas teisines pasekmes jau buvo žinoma nuo 2005 metų, o vėliausiai – nuo 2008 m. balandžio 24 d.

Pareiškėjai pakartotinai 2012 m. rugsėjo 21 d. pateikė skundą teismui (išsiuntė paštu 2012 m. rugsėjo 20 d.), prašydami atnaujinti terminą skundui paduoti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pareiškėjų išvardintos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjų valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo galimybės laiku pateikti skundo teismui. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su pačių pareiškėjų pasirinktu jų elgesio variantu. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su administracinių aktų apskundimu, ir tokiais veiksmais patys sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pareiškėjams esant aktyviems ir rūpestingiems, sužinojus apie skundžiamus aktus, buvo pakankamas terminas skundui paruošti, pareiškėjai taip pat turėjo galimybę pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra pagrįsta, jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų P. K. ir M. V. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius