2022-06-01 Nr. AB-14487-3-62-3-00454-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2684-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00454-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos C. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos C. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja C. B. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 22S55164 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas nevertino pareiškėjos individualios situacijos, netyrė, ar jos atveju nėra diskriminacinių elementų – (duomenys neskelbtini), dėl to pareiškėja galėjo būti diskriminuojama kilmės valstybėje ir galėjo kilti sunkumų materialiai išsilaikyti.

3. Pareiškėja nesutiko su atsakovo motyvais, jog ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojai dėl jos asmeninių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų). Atsakovas neįvertino individualios pareiškėjos ekonominės padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo nuo ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Pareiškėja nurodė realias individualias aplinkybes ((duomenys neskelbtini)), dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje ir dėl kurių kyla grėsmė jos gyvybei, sveikatai. Sprendime nurodyta informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę šią grėsmę patvirtina. (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad padidintos rizikos asmenų grupės, kurioms priskiriama šeima, egzistuoja reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, todėl yra pagrindas pareiškėjai suteikti prieglobstį.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjos atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, atsižvelgti į pareiškėjos padėties skirtumus lyginant su kitais tos pačios šalies piliečiais. Atsakovo surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį nebus pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų, nėra duomenų, jog pareiškėja iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, taip pat nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl nustatytas 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo įvertintos ir ginčijamu Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Pareiškėja skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Sprendime padarytas išvadas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos papasakota istorija nebuvo paremta objektyviais duomenimis ir buvo prieštaringa. Atsižvelgus į pareiškėjos pasakojimo nesutapimus, taip pat tai, kad jos pasakojimui trūko konkretumo ir detalumo, jis buvo vertinamas kritiškai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymo negrindė bloga savo ekonomine padėtimi ir ginčijamame Sprendime nėra konstatuota, jog pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko dėl ekonominių priežasčių.

7. Dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėja išsiųsta iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ir nustatytas draudimas jai atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės valstybes atsakovas nurodė, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Todėl Departamentas pareiškėjai pagrįstai nustatė maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjos C. B. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento 2022 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 22S55164 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. (duomenys neskelbtini) pirminės apklauso metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apklausos metu pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

9.2. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

10. Teismas pažymėjo, kad Departamento pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jos visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojos pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį. Iš pareiškėjos apklausos Departamente matyti, kad, atsakydama į klausimus, prieglobsčio prašytoja pateikdavo minimalias ir nespecifines detales, atsakymai buvo lakoniški, pasakojimas nebuvo paremtas jokiais objektyviais duomenimis ir buvo abstraktus, nenuoseklus, neinformatyvus, prieštaringas, pasakodama apie (duomenys neskelbtini), nepateikė argumentų, lėmusių šį sprendimą, negebėjo papasakoti, kodėl (duomenys neskelbtini). Paklausta, kodėl (duomenys neskelbtini) pareiškėja atsakė, kad „(duomenys neskelbtini)“. Pirminės apklausos metu pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini), o vėlesnės apklausos metu iš pradžių pareiškėja teigė tą patį, kelis kartus paminėjo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau pareiškėja pakeitė savo pasakojimą ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti jai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija taip pat tokių prielaidų neleidžia daryti, kadangi (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju tikėtinas persekiotojas yra ne valstybė, o (duomenys neskelbtini), toks persekiojimas negali būti traktuojamas kaip toks, nuo kurio reikalinga užsienio valstybės apsauga. Iš duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė (duomenys neskelbtini), todėl yra laikoma (duomenys neskelbtini).

12. Teismas sutiko su Departamento padaryta išvada, jog pareiškėjos pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjos istorija nėra pagrįsta kitais (be jos pasakojimo) įrodymais, jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta ir jai šiuo pagrindu negali būti suteiktas pabėgėlio statusas.

13. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Departamentas nepagrįstai neatskyrė, ar pareiškėja yra ekonominė migrantė, ar prieglobsčio prašytoja, pažymėdamas, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymo negrindė bloga savo ekonomine padėtimi ir ginčijamame Sprendime nėra konstatuota, jog pareiškėja iš kilmės valstybės išvyko dėl ekonominių priežasčių.

14. Įvertinęs pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, teismas sprendė, kad Departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti veiksmai – kalėjimas arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėja neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jai galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Dėl Departamento Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos teismas aptarė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas. Teismas vertino, kad pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai dėl aptartų argumentų buvo atmestas, taip pat pareiškėjos atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (pareiškėja į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtusi Lietuvos–(duomenys neskelbtini) sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų), tai, kad nei iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, nei iki bylos išnagrinėjimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti jai savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Departamentas pagrįstai nusprendė ją išsiųsti būtent į šią šalį.

16. Teismas pažymėjo, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl šią Sprendimo dalį pakeitė ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Teismas vertino, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra proporcinga ir teisėta bei priimta individualaus įvertinimo pagrindu.

18. Nenustatęs pagrindų panaikinti Departamento sprendimą, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 19. Pareiškėja C. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėja taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, vadovavosi atsakovo klaidingai įvertinta informacija bei išvadomis, kurios yra priimtos, neįvertinus visų įrodymų, todėl neįvertino esminių pareiškėjos skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 bei priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą.

21. Pareiškėja pažymi, kad kylančią grėsmę ji sieja su (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas nesurinko aktualios ir naujausios informacijos, ar pareiškėja, susidūrusi su persekiojimu, gali kreiptis į kompetentingas institucijas ir sulaukti veiksmingos ir ilgalaikės apsaugos kilmės valstybėje. Pareiškėja priklauso asmenų grupei, kuriai gresia persekiojimo pavojus, o, įvertinus ir dabartinę situaciją kilmės valstybėje moterų atžvilgiu, pavojus gresia iki šiol. Tačiau atsakovas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini).

22. Pasak pareiškėjos, atsakovas, disponuodamas informacija apie kilmės valstybę, neatliko individualaus pareiškėjos vertinimo papildomos apsaugos suteikimo kontekste (persekiojimą gali vykdyti nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybės negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos), neįvertino individualios pareiškėjos situacijos ((duomenys neskelbtini)). Todėl skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas ir Departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjos prieglobsčio prašymą ir byloje esančius įrodymus, o, esant poreikiui, atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjos papasakota istorija nebuvo paremta objektyviais duomenimis ir buvo prieštaringa. Nei iš pareiškėjos pasakojimo, nei iš Departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat surinkta informacija neleidžia vertinti, kad pareiškėjai kilmės valstybėje kyla grėsmė susidurti su nežmonišku elgesiu. Visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos ir pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 22S55164, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą 5 metų terminą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl minėtą terminą sutrumpino iki 3 metų.

30. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjai galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

31. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus.

32. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

35. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

36. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 2, 9.1, 21).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, pritaria atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja nenurodė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jos baimę kilmės valstybėje būti persekiojamai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjos pasakojimas apie grėsmes kilmės valstybėje nepasižymėjo nuoseklumu ir detalumu, todėl pagrįstai buvo vertintas kritiškai ir nelaikytas patikimu įrodymu. Kaip minėta, aplinkybes apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pareiškėja nurodė tik vėlesnės apklausos metu, pirminėje apklausoje pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja negebėjo papasakoti, kodėl (duomenys neskelbtini), tik abstrakčiai nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Be to, iš pareiškėjos pasakojimo matyti, kad tiek dėl (duomenys neskelbtini), tiek dėl (duomenys neskelbtini) tikėtinas persekiotojas būtų ne valstybė, o (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų jai suteikti apsaugos nuo tariamo persekiotojo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinėmis“ priežastimis (jos rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais). To nepatvirtina ir Departamento Sprendime nurodyta pareiškėjos kilmės valstybės informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini).

39. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Nenustačius realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, negalėjo būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų pagrindu. Kaip matyti iš Departamento Sprendimo turinio, tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo rasta duomenų, jog po (duomenys neskelbtini) vyksta veiksmai, dėl kurių šalyje yra beatodairiškas smurtas, vien dėl kurio buvimas teritorijoje keltų grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Departamentas įvertino aktualią, iš įvairių šaltinių gautą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. taip, kaip palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

41. Kadangi pareiškėja nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento Sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Departamento sprendimas yra iš dalies pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos C. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius