2021-07-28 Nr. AB-15008-3-63-3-00121-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1639-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00121-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Bardaitis“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Bardaitis“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – MB) „Bardaitis“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba) Perleidžiamų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V1-114, (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-9(6.1) (toliau – ir Protokolas) dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktos perleidžiamos teisės į žvejybos Baltijos jūroje galimybes, bei įpareigoti Komisiją pareiškėjui suteikti perleidžiamąją teisę į žvejybos Baltijos jūroje galimybes.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Protokolo 1 punktu nutarta MB „Bardaitis“ nesuteikti perleidžiamųjų teisių į žvejybos Baltijos jūroje galimybes. Pareiškėjo manymu, Komisija neteisingai įvertino aplinkybes ir netinkamai taikė teisės aktų, kurių pagrindu priimtas toks sprendimas, nuostatas. Teiginys, kad 2017 m. laivu (duomenys neskelbtini) nebuvo žvejojama, pareiškėjo vertinimu, neatitinka tikrovės, nes 2017 m. juo naudojosi AB „Senoji Baltija“. 2017 m. rugsėjo 6 d. sutartimi AB „Senoji Baltija“ laivą (duomenys neskelbtini) su priklausiniais ir 1/7 dalį žvejybinės kvotos pareiškėjas pardavė A. G. ir L. G.. A. G. 2017 m. gruodžio 13 d. perleidžiamųjų teisių ir kvotų perleidimą įformino Žuvininkystės tarnyboje, nurodydamas, kad šias teises perduoda MB „Bardaitis“, o Žuvininkystės tarnyba 2018 m. sausio 9 d. patvirtino, kad 2018 m. A. G. MB „Bardaitis“ perleido atitinkamų žuvų nustatyto svorio žvejybos kvotą. Be kita ko, MB „Bardaitis“ laivas „(duomenys neskelbtini) perduotas su žvejybinės kvotos dalimi, todėl, pareiškėjo nuomone, 2017 m. MB „Bardaitis“ individualiomis žvejybos galimybėmis naudojosi. 2018 m. MB „Bardaitis“ nežvejojo, nes laivas (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas, o nuo 2018 m. liepos 1 d. galiojo draudimas žvejoti menkę, šprotai ir strimelė nebuvo žvejojami, nes buvo parduotos kvotos.

3. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant MB „Bardaitis“ prašymą dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, buvo nustatyta, jog nei 2017 m., nei 2018 m. MB „Bardaitis“ individualių žvejybos galimybių nenaudojo, t. y. žvejybos nevykdė. Nuo 2017 m. spalio 3 d. pareiškėjas buvo laivo „(duomenys neskelbtini) valdytojas, o nuo 2018 m. balandžio 19 d. – savininkas. Dokumentų išrašuose nėra duomenų, jog laivas (duomenys neskelbtini) negalėjo būti eksploatuojamas, kad buvo būtina atlikti jo remontą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2017 m. jis vykdė žvejybos veiklą. Atsakovas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (toliau – ir Žuvininkystės įstatymas) 174 straipsnio 11 dalį duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį. Šiuo atveju nėra duomenų, jog AB „Senoji Baltija“ buvo reorganizuota, todėl, atsakovo nuomone, nėra teisinio pagrindo taikyti Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 12 punkto nuostatas. Be to, vadovaujantis 2017 m. spalio 27 d. Tarybos Reglamentu (ES) 2017/1970, menkių žvejybos draudimas galiojo tik nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo galima visų rūšių žuvų žvejyba, o strimelių ir šprotų žvejyba nebuvo draudžiama.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo MB „Bardaitis“ skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl perleidžiamosios teisės į žvejybos Baltijos jūroje galimybes suteikimo. Konstatavus, jog pareiškėjas neatitinka Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, nes nei vienais iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki 2019 m. (2017–2018 m.) nenaudojo individualių žvejybos galimybių, vadovaujantis Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 įsakymu Nr. 3D-620 „Dėl Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 punktu, buvo priimtas sprendimas pareiškėjui MB „Bardaitis“ nesuteikti perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje.

7. Atsižvelgęs į Žuvininkystės įstatyme numatytą reglamentavimą (2 str. 141 ir 51 d., 17 str. 8 d., 171 str. 1, 2 ir 4 d.) teismas nurodė, kad visais atvejais žvejybos kvota, sugautų tos rūšies žuvų kiekis (istorinė dalis), yra skiriama fiziniam asmeniui ar ūkio subjektui, t. y. juridiniam asmeniui (ne laivui ar kitai plaukiojančiai priemonei), atsižvelgiant į ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį). Žuvininkystės įstatymo 171 straipsnio 1 ir 2 dalyse nėra numatyta, jog konkrečiam ūkio subjektui skiriant žvejybos kvotą, yra atsižvelgiama į kito laivo, nepriklausančio šiam ūkio subjektui, sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį).

8. Įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.39, 2.96–2.103 straipsnių nuostatas kartu su Žuvininkystės įstatymo nuostatomis, pagal kurias žvejybos kvotos yra skiriamos ūkio subjektui, atsižvelgiant į ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį), teismas darė išvadą, kad juridinio asmens prijungimo, sujungimo atvejais po reorganizavimo veikiančiam, juridiniam asmeniui pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos, o išdalijimo atveju reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos išdalijamos kitiems veikiantiems juridiniams asmenims; padalijimo atveju reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigtiems juridiniams asmenims pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos, įskaitant ir ūkio subjekto sugautų tos rūšies žuvų kiekis (istorinė dalis).

9. Individualios žvejybos galimybės ūkio subjektams yra skirstomos vadovaujantis Žuvininkystės įstatymu, t. y. viešosios teisės aktu ir šiems santykiams taikoma priešinga nei privatinėje teisėje pareiškėjo nurodyta taisyklė – galima tai, kas aiškiai leista. Žuvininkystės įstatymas nenumato, jog laivą įgijęs ūkio subjektas kartu įgyja teisę reikalauti, kad skiriant jam žvejybos kvotą, būtų atsižvelgiama į kito laivo sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį) už laikotarpį, kai laivas dar nepriklausė šiam ūkio subjektui. Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnyje 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriems yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama.

10. Pareiškėjas neginčijo fakto, jog 2017 ir 2018 m. žvejybos laivu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo ir pats žvejybos veiklos Baltijos jūroje nevykdė bei teigė, jog iki 2018 m. gegužės 10 d. laivas (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas. Nuo 2018 m. liepos 1 d. prasidėjus draudimui žvejoti menkę, šprotai ir strimelė nebuvo žvejojama, nes buvo parduotos jų žvejybos kvotos, o už gautas lėšas buvo suremontuotas laivas (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtino, jog teisėtas laivo (duomenys neskelbtini) valdytojas pareiškėjas yra nuo 2017 m. spalio 3 d., o jo savininku tapo 2019 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu. Kadangi pareiškėjas laivą (duomenys neskelbtini) įgijo iš fizinių asmenų, jis neįgijo teisės reikalauti, kad skiriant žvejybos kvotą, būtų atsižvelgiama į kito laivo sugautų tos rūšies žuvų kiekį (istorinę dalį) už laikotarpį, kai laivas jam dar nepriklausė, todėl pareiškėjo argumentas, jog žvejybos veiklą 2017 m. laivu (duomenys neskelbtini) vykdė AB „Senojo Baltija“, teismo vertinimu, nekeičia ginčijamo sprendimo esmės. Nesant duomenų apie tai, kad 2017–2018 m. pareiškėjas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nenustačius, kad visu 2017–2018 m. laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba buvo draudžiama, Protokolo dalį, kuria MB „Bardaitis“ nesuteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos Baltijos jūroje galimybes, teismas laikė teisėta ir pagrįsta. Konstatavęs, jog Protokolo dalis, kuria MB „Bardaitis“ nesuteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje, yra teisėta ir pagrįsta, teismas netenkino išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti Komisiją pareiškėjui suteikti perleidžiamąją teisę į žvejybos galimybes Baltijos jūroje.

III. 11. Pareiškėjas MB „Bardaitis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas nurodo, jog pateikė teismui duomenis, kad MB „Bardaitis“ buvo įkurta 2017 m. balandžio 24 d. įregistravus ją VĮ Registrų centre. Pagrindas įsteigti įmonę buvo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios 2.1 punkte buvo numatyta, jog iš AB „Senoji Baltija“, kuri tęsia veiklą, atskiriama dalis turto, t. y. veikiantis MŽTG žvejybinis laivas su priklausiniais, galiojančia dokumentacija bei 1/7 teisės į žvejybines kvotas, priklausančias AB „Senoji Baltija“ ir šios atskirtos dalies pagrindu kuriama nauja bendrovė. 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo pasirašyta žvejybinio laivo (duomenys neskelbtini) su priklausiniais bei 1/7 dalimi žvejybinės kvotos perleidimo sutartis. Taigi MB „Bardaitis“ įgijo laivą su visa jo istorija, kurioje aiškiai matėsi žuvies sugavimo kvota, skirta būtent šiam laivui. Atsižvelgus į tai, teismas nepagrįstai vertino ne laivo, o MB „Bardaitis“ istoriją.

13. Pareiškėjas pažymi, jog 2017 m. gruodžio 13 d. A. G. perleidžiamųjų teisių ir kvotų perleidimą įformino Žuvininkystės tarnyboje, nurodydamas, kad šias teises perduoda MB „Bardaitis“, o MB „Bardaitis“ su tuo sutiko. 2018 m. sausio 9 d. Žuvininkystės tarnyba, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 47 punktu, patvirtino MB „Bardaitis“ 2018 m. iš A. G. gautą žvejybos kvotą. 2018 m. vasario 7 d. UAB „Jūrų laivybos registras“ pareiškėjui nurodė atlikti privalomuosius laivo remonto darbus, kurių neatlikus – laivas negalėjo būti eksploatuojamas. Laivas buvo remontuojamas iki 2018 m. gegužės 10 d. Nuo 2018 m. spalio mėn. laivas pradėtas remontuoti kapitališkai, o remontas buvo baigtas, kai žvejyba nebuvo galima. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad nebuvo pagrindo taikyti Tvarkos aprašo 6 punktą ir nesuteikti galimybės pareiškėjui žvejoti. Be to, negalėjo būti taikomas Tvarkos aprašo 6 punktas, nes MB „Bardaitis“ laivą perėmė su visomis žuvies sugavimo kvotomis, o laivas 2017 m. žvejojo.

14. Pareiškėjo manymu, naujai paskirsčius žuvies sugavimo kvotas laivas negalėjo prarasti galimybės žvejoti, gauti naujas kvotas ir vykdyti žvejybos verslą. Teismas nepagrįstai vertino MB „Bardaitis“, o ne laivo žvejojimo periodus, dalyvavimą žvejybos versle bei išgaudant skirtas kvotas. Jeigu kvotos buvo perleistos kitoms žvejybos įmonėms, kol laivas negalėjo žvejoti, nes buvo remontuojamas, negalima, suremontavus laivą ir grąžinus jį į žvejybą, atimti žuvies sugavimo kvotų, kurias turėjo laivas. Nors kvotos yra skiriamos įmonei, o perleidžiamoji teisė suteikiama įmonei, tačiau kvotos apskaičiuojamas pagal laivo žuvies sugavimo kiekius per paskutiniuosius dešimt metų.

15. Atsakovas Žuvininkystės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pagal įstatymo reikalavimus ūkio subjektui perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Pagal ūkio subjekto MB „Bardaitis“ pateiktą prašymą dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes suteikimo Baltijos jūroje buvo nustatyta, kad MB „Bardaitis“ 2017–2018 m. žvejybos nevykdė. Nors pareiškėjas laivą (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. spalio 3 d. valdė pagal panaudos sutartį, o pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 2018 m. balandžio 19 d., jis šiuo laivu žvejybos veiklos nei 2017 m., nei 2018 m. nevykdė. Pareiškėjo pateiktų dokumentų išrašuose nėra paminėta, kad laivas negali būti eksploatuojamas ir kad yra būtina atlikti laivo remonto darbus.

17. Pareiškėjo teiginys, kad žvejybos veiklą laivas (duomenys neskelbtini)vykdė 2017 m., nes šis laivas priklausė ūkio subjektui AB „Senoji Baltija“, neturi įtakos, nes, atsakovo teigimu, pareiškėjas niekaip nesusijęs su AB „Senoji Baltija“ įmonės reorganizavimu ir/ar kitomis aplinkybėmis, todėl šiuo atveju negalima pritaikyti Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 12 punkto nuostatų, nes AB „Senoji Baltija“ nebuvo reorganizuota. 2017 m. rugsėjo 6 d. AB „Senoji Baltija“ perleidimo sutartimi A. ir L. G. perleido žvejybos laivą (duomenys neskelbtini) ir 1/7 dalį žvejybos kvotos, bet ne laivo istorinę dalį. Vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 11 dalimi, duomenys, naudojami apskaičiuojant atskaitos duomenis, negali būti sandorio dalykas, išskyrus ūkio subjekto reorganizavimo atvejį. Taigi atsakovas negalėtų laikyti jų atskaitos duomenimis, nes tai negali būti sandorio dalykas. Dokumentų, kad AB „Senoji Baltija“ buvo reorganizuota ir kad teisės ir pareigos perėjo MB „Bardaitis“, pareiškėjas nepateikė.

18. Kadangi AB „Senoji Baltija“ neperdavė teisių ir pareigų MB „Bardaitis“ reorganizavimo būdu, Žuvininkystės tarnybai nebuvo teisinio pagrindo taikyti Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 12 punkto nuostatų. Be to, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kodėl nuo 2017 m. spalio mėnesio nebuvo vykdoma žvejybos veikla, nes žvejybos laivas (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 3 d. panaudos sutartimi buvo perduotas panaudai ir žvejybos veiklai vykdyti, o 2018 m. pareiškėjas žvejybos laivą (duomenys neskelbtini) nusipirko ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. tapo laivo savininku. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo draudžiama žvejoti menkę, tačiau šis draudimas galiojo tik iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo galima visų rūšių žuvų žvejyba. Be to, pats pareiškėjas nurodė, kad perleido šprotų, menkių ir strimelių kvotas, o neturint kvotų žvejyba yra negalima. Remiantis Europos Komisijos 2019 m. liepos 22 d. Reglamentu (ES) 2019/1248 buvo uždrausta menkių žvejyba iki 2019 m. gruodžio 31 d. dienos, o vadovaujantis 2017 m. spalio 27 d. Tarybos Reglamentu (ES) 2017/1970, 2018 m. menkių žvejyba buvo draudžiama.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Perleidžiamų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos sprendimo, įforminto 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolu Nr. ŽKB-9(6.1), dalies, kuria MB Bardaitis nesuteiktos perleidžiamosios teisės į žvejybos Baltijos jūroje galimybes, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą dėl perleidžiamosios teisės į žvejybos Baltijos jūroje galimybes suteikimo. Komisija, vadovaudamasi Tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 įsakymu Nr. 3D-620, 6 punktu 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-9(6.1) 1 punktu priėmė ir įformino sprendimą pareiškėjai MB Bardaitis nesuteikti perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje, konstatavus, jog pareiškėjas neatitinka Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, nes nei vienais iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki 2019 metų (2017-2018 metai) nenaudojo individualių žvejybos galimybių.

23. Atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką (ūkio subjektų reorganizavimo reikšmės aspektu),detaliai aptaręs ir įvertinęs ginčo teisiniams santykiams taikytinas Žuvininkystės įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad šio įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad ūkio subjektui pagal atskaitos duomenis teisė į žvejybos galimybes suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriems yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo (išskyrus atvejį, jeigu ūkio subjektas nenaudojo individualių žvejybos galimybių dėl nenugalimos jėgos aplinkybių) individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Byloje nustatyta, kad 2017-2018 metais žvejybos laivu (duomenys neskelbtini) MB Bardaitis nesinaudojo ir žvejybos veiklos Baltijos jūroje nevykdė, t.y. pareiškėjas nenaudojo individualių žvejybos galimybių ne dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nenustačius, kad visu 2017-2018 metų laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba buvo draudžiama. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimams ir išvadai, kad ginčijamas atsakovo sprendimas teisėtas ir jo panaikinimui pagrindo nėra.

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Bardaitis“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė