6901f1e7-2423-4ce2-8e4e-d744f8768a03 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-726-933/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07475-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12785-964/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos energijos tiekimas“ dėl sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjas, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2014-04-29 Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. STNSUT-2014/12 (toliau – Sutartis) 6.4 papunktį; pripažinti negaliojančiu ab initio 2015-12-23 papildomÄ susitarimÄ prie Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. STNSUT-2014/12 Nr. 2 (toliau – Papildomas susitarimas). Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3910-845/2019 dėl Sutarties 11.4 papunktyje nustatytos arbitražinės iÅ¡lygos negaliojimo.

Nors atsakovė ieÅ¡kovei iÅ¡kėlusi ieÅ¡kinį arbitražo teisme dėl galimų nuostolių atlyginimo pagal ginčo sutartį, tačiau civilinė byla Nr. e2-3910-845/2019 buvo iÅ¡kelta iki ieÅ¡kinio arbitražo teismui pareiÅ¡kimo, todėl teismas turi kompetencijÄ nagrinėti ginÄÄ . IÅ¡kėlęs bylÄ , teismas jÄ turėtų stabdyti iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019. Ä®siteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 paaiÅ¡kės, ar arbitražinė iÅ¡lyga galiojanti ir kam priklauso ginčo pagal reiÅ¡kiamÄ ieÅ¡kinį nagrinėjimo kompetencija.

Ginčas teismingas bendros kompetencijos teismui, nes reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės normų. Å ioje byloje keliamas ginčas kilęs iÅ¡ energetikos teisinių santykių ir vieÅ¡ojo reguliavimo. Pripažinus ginÄÄ teismingÄ iÅ¡imtinai arbitražui, bÅ«tų apribota ieÅ¡kovės teisė į teisminę gynybÄ , kadangi ieÅ¡kovė neturėtų galimybės kelti atitinkamų teisės aktų teisėtumo klausimų; ginčas turėtų įtakos trečiųjų asmenų, kurie nėra arbitražinės iÅ¡lygos Å¡alimis, teisėms ir pareigoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-18 nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Apylinkės teismas nustatė, kad Sutarties 11.4. papunktyje nurodyta, kad, iÅ¡skyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kita ginčų nagrinėjimo tvarka, Å¡alims nesusitarus, kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis Sutarties pagrindu ar susijęs su Sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3910-845/2019 dėl Sutarties 11.4 papunktyje nustatytos arbitražinės iÅ¡lygos negaliojimo, tačiau kol iÅ¡lyga nepripažinta negaliojančia, iÅ¡lyga taikytina. Arbitražinėje iÅ¡lygoje numatyta sÄ lyga taikytina ne po bylos iÅ¡kėlimo, kaip nurodė ieÅ¡kovė, tačiau sprendžiant bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ . Neužkertamas kelias ieÅ¡kovei kreiptis su analogiÅ¡ku reikalavimu į Vilniaus komercinio arbitražo teismÄ arba sulaukti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 įsiteisėjimo, kuris gali sÄ lygoti ir galimybę kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

Spręsdamas dėl arbitražinės iÅ¡lygos galiojimo teismas spręs ir dėl Å¡alių santykių pobÅ«džio. Aplinkybės dėl galimo teisės aktų ginčijimo ar galimo trečiųjų asmenų dalyvavimo byloje jos iÅ¡kėlimo stadijoje nekeliant reikalavimų, susijusių su teisės aktų teisėtumu/neteisėtumu ir neįtraukus trečiųjų asmenų, neaktualios. III. Atskirojo skundo argumentai 3. IeÅ¡kovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-18 nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo.

AtskirÄ jį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais. 3.1. Pasisakydama dėl ieÅ¡kiniu keliamų reikalavimų prigimties ir pagrindų, kuriais apylinkės teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį, nurodė, kad: 3.1.1. ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir pagrindÄ grindė santykiais, kurie nearbitruotini. Arbitražinė iÅ¡lyga turėtų bÅ«ti vertinama kartu su ginčo pobÅ«džiu. Arbitražinės iÅ¡lygos galiojimas per se (liet. savaime) ne kliÅ«tis pripažinti atitinkamÄ ginÄÄ nearbitruotinu.

Apylinkės teismas apsiribojo tik ginčo arbitražinės iÅ¡lygos galiojimo aplinkybe ir nevertino ginčo galimo nearbitruotinumo klausimo. Teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar reikalavimas grindžiamas santykiais, kuriems taikomas arbitražinis susitarimas; 3.1.2. ieÅ¡kovė kelia reikalavimus ir juos grindžia pagrindais, kurie savo esme nearbitruotini. Ginčas kilęs iÅ¡ energetikos teisinių santykių ir vieÅ¡ojo reguliavimo, todėl tik ginčo nagrinėjimas teisme užtikrintų tinkamÄ bei teisėtÄ jo iÅ¡sprendimÄ , atsižvelgiant į esantį vieÅ¡Ä interesÄ .

Kadangi kilęs ginčas reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės, todėl tik valstybės teismas, turintis didesnius procesinius įgaliojimus, gali tinkamai nagrinėti bylÄ . Teismas nevertino ieÅ¡kinio argumentų dėl ginčo pobÅ«džio, kurie įrodo, jog: ginčas yra kilęs iÅ¡ Sutarties, reguliuojamos vieÅ¡osios teisės ir susijusios su vieÅ¡ojo intereso užtikrinimu; Sutarties ir ieÅ¡kiniu ginčijamų nuostatų sudarymas sÄ lygotas energetikos sektoriaus veiklos teisinio reguliavimo, kuriuo nustatyta pareiga sudaryti Sutartį su atsakovu pagal standartines sutarties sÄ lygas;

Sutartis ir jos sÄ lygos, įskaitant sÄ lygÄ dėl arbitražinės iÅ¡lygos, nebuvo ieÅ¡kovės laisvos valios iÅ¡raiÅ¡kos rezultatas; Sutartyje aptarta pareiga pirkti dujas kilo Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo veiklos užtikrinimo tikslu. Taigi Å¡ios pareigos vykdymas liečia ne tik ginčo Å¡alis bet ir sukelia erga omnes (liet. visiems) teisinius padarinius; atsakovė vykdo vieÅ¡Ä jÄ funkcijÄ â€“ užtikrinti SGD terminalo bÅ«tinÄ jÄ funkcijÄ ; atsakovei nurodytÄ funkcijÄ delegavo valstybė, t. y.

Energetikos ministro 2014-02-10 įsakymu atsakovė buvo paskirta tiekėju; ieÅ¡kovė įgyvendina vieÅ¡ojo intereso funkcijÄ , kadangi užtikrina Å¡ilumos tiekimÄ Kauno miestui ir elektros energijos tiekimo saugumÄ pagal teisės aktų reikalavimus. IeÅ¡kovės keliamas ginčas patenka į valstybės funkcijų, susijusių su vieÅ¡uoju interesu, sferÄ ; 3.1.3. skundžiama nutartimi netiesiogiai patvirtinama, jog yra didelė tikimybė, kad ginčas gali bÅ«ti teismingas iÅ¡imtinai teismui. Arbitraže gali bÅ«ti nagrinėjami tik iÅ¡ privatinių (komercinių) teisinių santykių kilę ginčai, o ginčai, kylantys iÅ¡ vieÅ¡osios teisės reguliuojamų teisinių santykių, negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže. Nepaisant to, jog Å¡alių sudaryta arbitražinė iÅ¡lyga galiojanti, ja negalima remtis, kai ginčas kyla iÅ¡ vieÅ¡osios teisės. Arbitražinio susitarimo taikymas ginčui neakivaizdus dėl aplinkybių, lemiančių santykio vieÅ¡Ä jį pobÅ«dį.

Teismas turėjo priimti ieÅ¡kinį ir suteikti galimybę ieÅ¡kovei teikti su tuo susijusius įrodymus bei atlikus tokių įrodymų vertinimÄ , taip iÅ¡aiÅ¡kinti arbitražinio susitarimo taikymo ribas, t. y. ar arbitražinis susitarimas taikomas ginčui. 3.2. IeÅ¡kovė nesutinka su apylinkės teismo pozicija, jog aplinkybė dėl galimo teisės aktų ginčijimo bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nekeliant reikalavimų, susijusių su teisės aktų teisėtumu / neteisėtumu, neaktuali. IeÅ¡kovei nesuteiktos procesinės teisės reikalauti teismo panaikinti teisės aktÄ remiantis jų nekonstitucingumu.

Teismas negali kelti reikalavimo asmeniui, teikiančiam ieÅ¡kinį, pateikti konkretų reikalavimÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su reikalavimu tirti vieno ar kito akto konstitucingumÄ , ir pagal tai spręsti dėl ginčo priskyrimo teismams ar arbitražui. Vertinant apylinkės teismo nutarties motyvus galima daryti prielaidÄ , jog tik atveju, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų suformulavusi reikalavimÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , teismas bÅ«tų vertinęs ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų galimÄ Ä¯takÄ poreikiui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir, atitinkamai, tai įtakotų teismo sprendimÄ dėl ginčo teismingumo.

IeÅ¡kinio dalykas ir pagrindas grindžiami teisinio reguliavimo prieÅ¡taravimu įstatymams ir Konstitucijai. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog byloje bus poreikis vertinti teisės aktų konstitucingumo klausimÄ ir ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu teiks atitinkamÄ praÅ¡ymÄ teismui. IeÅ¡kinio pateikimo ir priėmimo stadijoje nebÅ«tina ir neįmanoma pateikti visus procese galimai kilsiančius procesinius praÅ¡ymus. Pareiga kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atsiranda jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo atitiktimi Konstitucijai. 3.3.

IeÅ¡kinyje nurodyta, jog ieÅ¡kiniu keliamų klausimų sprendimas gali įtakoti ne tik ginčo Å¡alių, tačiau ir trečiųjų asmenų, valstybės institucijų, teises ir pareigas, kurios nėra Sutarties ir joje nustatytos arbitražinės iÅ¡lygos Å¡alimis. Siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , joje turi bÅ«ti nagrinėjami klausimai, faktiÅ¡kai liečiantys tiek arbitražinio susitarimo Å¡alimi nesančių subjektų, tiek ir valstybės institucijų interesus. Kadangi ginčas susijęs su vieÅ¡osios teisės normomis ir valstybiniu reglamentavimu SGD terminalo dujų vartojime bei jo sÄ naudų kompensavime, siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti tokiÄ specifikÄ turintį ginÄÄ , civilinės bylos nagrinėjimo metu kils bÅ«tinybė institucijų, kurioms pavesta vykdyti atitinkamų sričių priežiÅ«rÄ , dalyvavimui.

Tik teisminis civilinės bylos nagrinėjimas užtikrins teisingÄ bei teisėtÄ ginčo iÅ¡sprendimÄ , nes ginčo santykius reglamentuojant vieÅ¡osios teisės normomis, arbitražo teismas neturi procesinių teisių, kurios suteiktos teismams. Klausimas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylÄ yra procesinio pobÅ«džio, todėl aplinkybės, jog ieÅ¡kovė nenurodė trečiųjų asmenų, nekeičia teisinio santykio pobÅ«džio. Teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylÄ bei reikalavimo spręsti teisės aktų atitikį Konstitucijai nebuvimo netiesiogiai įrodo, jog Å¡ios aplinkybės visgi yra reikÅ¡mingos vertinant ginčo teismingumo (priskyrimo teismui) klausimÄ . 3.4.

Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 nagrinėjamas ginčas dėl Sutartyje nustatytos arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia. Atsakovė ieškovei yra pateikusi ieškinį arbitražo teisme dėl galimų nuostolių atlyginimo pagal ginčo Sutartį, tačiau toks atsakovės ieškinys arbitražo teismui buvo pateiktas jau po civilinės bylos Nr. e2-3910-845/2019 inicijavimo. Teismo nutartimi nebuvo tinkamai įvertinta nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-3910-845/2019 įtaka ieškovės procesinėms teisėms.

Teismo nutartyje nuoroda kreiptis su ieÅ¡kiniu į arbitražo teismÄ , prieÅ¡tarautų paties ieÅ¡kovės ginčo situacijos vertinimui ir arbitražinės iÅ¡lygos riboms. IeÅ¡kovei pasikreipus į arbitražo teismÄ , o teismui civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 pripažinus Sutartyje nustatytÄ arbitražo iÅ¡lyga negaliojančia, arbitražo teismo priimtas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas arba arbitražo byla turėtų bÅ«ti nutraukta. Teismo nurodyta pozicija prieÅ¡tarauja proceso ekonomiÅ¡kumo, operatyvumo ir teisei į teisingÄ teismo procesÄ principams.

Teismo vertinimas, jog ieÅ¡kovė pažeistas teises teisme galėtų apginti sulaukusi civilinės bylos Nr. e2-3910-845/2019 galutinio iÅ¡nagrinėjimo apriboja teisę į teisminę gynybÄ , apsunkina įrodinėjimo galimybę ir pažeidžia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teismo nutartis rodo, jog civilinės bylos Nr. e2-3910-845/2019 nagrinėjimo rezultatas turėtų tiesioginę įtakÄ ieÅ¡kiniu keliamo ginčo teismingumui. Tuo atveju, jeigu teismas vertino, jog civilinės bylos nagrinėjimo rezultatas ieÅ¡kiniu keliamai bylai turėtų įtakos, teismas turėjo įvertinti procesinę galimybę dėl bylos iÅ¡kėlimo ir jos nagrinėjimo sustabdymo.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ apylinkės teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. kai Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui.

14. Bylos duomenimis, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės 2014-04-29 buvo sudaryta Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis (El. b. l. 28–40). Å alys 2015-12-23 sudarė PapildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie 2014-04-29 Sutarties (El. b. l. 41–44).

15. Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimų – pripažinti negaliojančia ab initio Sutarties 6.4 papunkčio sÄ lygÄ . Sutarties 6.4 papunktyje Å¡alys sulygo tokį tekstÄ : „6.4. Gamtinių dujų tiekimo grafike numatytas gamtinių dujų kiekis pripažįstamas faktiÅ¡kai parduotu ir nupirktu dujų kiekiu, kurį Paskirtasis tiekėjas privalo parduoti Energijos gamintojui, o Energijos gamintojas privalo už parduotÄ dujų kiekį sumokėti Paskirtajam tiekėjui“. Kitas ieÅ¡kovės reikalavimas – pripažinti negaliojančia ab initio 2015-12-13 PapildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. STNSUT-2014/12. 16. 2014-04-29 Sutarties 11.4 papunktyje Å¡alys susitarė dėl arbitražinės iÅ¡lygos.

Sutarties 11.4 papunkčio tekstas toks: „11.4. IÅ¡skyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kita ginčo nagrinėjimo tvarka, Å¡alims nesusitarus, kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iÅ¡ Å¡ios Sutarties ar susijęs su Å¡ia Sutartimi, jo pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Å¡io teismo reglamentÄ . Arbitražinio teismo arbitrų bus 3 (trys). Arbitražinio teismo posėdžiai vyks Vilniuje. Arbitražiniame procese bus vartojama lietuvių kalba“.

17. Bylos ir informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-39254-2018-3) nagrinėjamas civilinis ginčas dėl 2014-04-29 Sutarties 11.4 papunkčio sÄ lygos pripažinimo negaliojančiÄ ab initio (El. b. l. 100–101) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 atsisakė priimti ieÅ¡kovės UAB Kauno termofikacijos elektrinės patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl Sutarties 6.4 papunkčio ir Papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiais ab initio.

18. IeÅ¡kovė 2019-03-12 padavė naujÄ ieÅ¡kinį (El. b. l. 1–27). Paduotame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-3910-845/2019 dėl Sutarties 11.4 papunktyje numatytos arbitražinės iÅ¡lygos (ne)galiojimo neiÅ¡nagrinėta, tačiau tarp Å¡alių kilęs ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi tai lemia ginčo nearbitruotinumas (ieÅ¡kinio 75–126 punktai). Ginčo nearbitruotinumas argumentuotas iÅ¡ esmės tuo, kad ginčas susijęs su vieÅ¡osios teisės normomis ir valstybiniu reguliavimu SGD terminalo dujų vartojime bei jo sÄ naudų kompensavime, t. y. kilęs ginčas reguliuojamas vieÅ¡osios teisės ir faktiÅ¡kai Å¡alis sieja ne sutartiniai, tačiau administraciniai, vieÅ¡osios teisės reguliuojami santykiai.

19. CPK 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡alys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginÄÄ dėl fakto ar (ir) teisės, iÅ¡skyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže. Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas nearbitruotinų ginčų sÄ raÅ¡Ä iÅ¡dėstė Komercinio arbitražo įstatymo normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015).

20. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, spręsdamas dėl Å¡alių nukreipimo spręsti ginÄÄ jų pasirinktu bÅ«du, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tarp Å¡alių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo bÅ«do nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumÄ . Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiÅ¡kintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo bÅ«do ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo bÅ«do ribas. Tai atliekama pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo bÅ«do turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017, 27 punktas).

21. Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAÄ®) 3 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad komercinis ginčas – bet koks Å¡alių nesutarimas dėl fakto ar(ir) teisės klausimų, kilęs iÅ¡ sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimÄ ar paslaugų teikimÄ , distribucijÄ , komercinį atstovavimÄ , faktoringÄ , nuomÄ , rangÄ , konsultavimÄ , inžinerines paslaugas, licencijavimÄ , investavimÄ , finansavimÄ , bankinę veiklÄ , draudimÄ , koncesijÄ , jungtinės veiklos kÅ«rimÄ ir vykdymÄ , bet kokiÄ kitokiÄ pramonės ar verslo kooperacijÄ , žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimÄ , sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimÄ oru, jÅ«ra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant.

KAĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus KAI 12 straipsnyje nustatytas išimtis. KAĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos; arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog nearbitruotinų ginčų teisinių santykių sritys negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

22. Visų pirma pažymėtina, kad nors pati ieškovė ieškinyje teigia, kad: „arbitražine išlyga negalima remtis, kai ginčas kyla iš viešosios teisės“, „ginčas yra susijęs su viešosios teisės normomis ir valstybiniu reguliavimu“, tačiau ieškinį teikė bendrosios kompetencijos teismui.

23. Pasisakant dėl ieškovės materialinių reikalavimų (Sutarties 6.4 papunkčio ir Papildomo susitarimo Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais ab initio) arbitruotinumo vertinama tai, jog Sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (El. b. l. 94–99) ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Šalys viena nuo kitos nepriklausomos, t. y. nė viena iš šalių neturi galimybės kitos šalies atžvilgiu priimti valdingų įpareigojimų.

24. Teismas pastebi, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2018-12-19 arbitražo byloje Nr. V-0018/2018e pradėjo arbitražo procedÅ«rÄ dėl ieÅ¡kovės UAB „LITGAS“, kurios teises ir pareigas perėmė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, ieÅ¡kinį atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinei dėl 1 799 744,66 Eur priteisimo (El. b. l. 78). Susipažinus su ieÅ¡kovės į bylÄ teiktais dokumentais (ieÅ¡kinio 72 punktu) matyti, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl Sutarties ir Papildomo susitarimo vykdymo.

25. Teismas sutinka su ieÅ¡kove, jog veikla, susijusi su SGD tiekimu, patenka į sferÄ , kuri reguliuojama ir vieÅ¡osios teisės normomis, tačiau tokia aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nepagrindžia ginčo nearbitruotinumo. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie tai, jog Sutarties 6.4 papunkčio sÄ lygos ir Papildomo susitarimo Nr. 2 (ne)galiojimas negali bÅ«ti kvestionuojamas arbitraže. Nei KAÄ®, nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato draudimo ieÅ¡kovei arbitražo byloje teikti prieÅ¡ieÅ¡kinį, prieÅ¡ingai, KAÄ® tiesiogiai mini prieÅ¡ieÅ¡kinio arbitraže galimybę (KAÄ® 4 straipsnio 4 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡alių ginčas, kuris kilo iÅ¡ teisinių santykių, susijusių su sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, nepagrindžia aplinkybės, jog ieÅ¡kovės keliami materialÅ«s reikalavimai negali bÅ«ti arbitruotini. Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir atskirajame skunde akcentuoja vieÅ¡osios teisės reguliavimÄ , tačiau nepateikė įtikinamų argumentų, jog ginčų dėl Sutarties ir Papildomo susitarimo vykdymo bei susitarimų sÄ lygų turi bÅ«ti privalomai nagrinėjimas tik teisme. IeÅ¡kovė nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ginčai tarp SGD tiekėjų dėl sutarčių vykdymo bei sutarčių sÄ lygų galiojimo nagrinėjami tik teismuose ar kitose kompetentingose valstybės institucijose.

27. IeÅ¡kovė nenurodė vieÅ¡osios teisės aktų, kuriais reguliuojama SGD tiekimo komercinė veikla, kurie numatytų iÅ¡imtinę valstybės kompetencijÄ nagrinėti ginčus tarp juridinių asmenų, kurie kyla iÅ¡ sutarčių vykdymo. PrieÅ¡ingai, KAÄ® pakeitimai įgalino arbitražo teismÄ nagrinėti ginčus tiek dėl fakto, tiek dėl teisės klausimų, nesvarbu iÅ¡ kurių konkrečių paslaugų teikimo tokie santykiai bÅ«tų kilę.

28. IeÅ¡kovė nurodė, jog dėl to, kad ginčas bus nagrinėjamas arbitraže, vertinant vieÅ¡osios teisės reguliavimÄ , kuriuo remiantis buvo sudaryta Sutartis bei Papildomas susitarimas, nebus galima kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieÅ¡kovės argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, jog, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Teismas byloje iÅ¡kilusį (ar bylos Å¡alies iÅ¡keltÄ ) klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ sprendžia savarankiÅ¡kai, t. y. savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Å i teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė Å¡alys praÅ¡ymÄ ir argumentus dėl Kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-4-370/2019, nutarties 77 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog viena vertus, vien tik ieÅ¡kovės abejonės tam tikrų teisės aktų konstitucingumo dar nėra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Kita vertus, Å¡alys, prieÅ¡ sudarydamos arbitražinę iÅ¡lygÄ , turėtų įvertinti teisinio reguliavimo skirtumus ir ypatumus, nagrinėjant ginÄÄ teisme ir arbitraže.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo priskyrimÄ spręsti teismui ar arbitražui siejo su arbitražinio susitarimo (arbitražinės iÅ¡lygos) galiojimu, o jį praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu kitoje byloje. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas įtvirtina atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindÄ dėl arbitražinio susitarimo (arbitražinės iÅ¡lygos) buvimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas turėjo priimti ieÅ¡kinį ir suteikti galimybę ieÅ¡kovei teikti su tuo susijusius įrodymus bei atlikus tokių įrodymų vertinimÄ , taip iÅ¡aiÅ¡kinti arbitražinio susitarimo taikymo ribas, t. y. ar arbitražinis susitarimas taikomas ginčui, priimti ieÅ¡kinį, o vėliau stabdyti bylÄ . Teismas, ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje nustatęs, kad Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ perduoti tÄ ginÄÄ spręsti arbitražui, pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

30. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodo, kaip ir su kokiais trečiaisiais asmenimis galimai yra susijęs inicijuojamas ginčas. Be to, pagal arbitražinį susitarimÄ (Sutarties 11.4 punktas), ginčas galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Å¡io teismo reglamentÄ . Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedÅ«ros reglamento 12 straipsnis numato, kad asmuo, turintis savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ vienai iÅ¡ Å¡alių, susijusį su nagrinėjama byla, turi teisę praÅ¡yti Arbitražo teismÄ leisti jam įstoti į bylÄ trečiuoju asmeniu, jeigu jį saisto arbitražinis susitarimas. Trečiasis asmuo įstoja į bylÄ tokia pat tvarka, kokia yra nustatyta ieÅ¡kovui. Å alis turi teisę savo pusėje įtraukti dalyvauti procese trečiuoju asmeniu nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų asmenį, jeigu jį saisto arbitražinis susitarimas.

31. Kiti ieškovės argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako.

32. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatęs aplinkybę, jog Sutarties 11.4 papunktyje arbitražinė iÅ¡lyga Å¡alims yra nenuginčyta ir galiojanti, pagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Nenustatyta, kad ieÅ¡kovės inicijuojamas ginčas bÅ«tų nearbitruotinas, todėl atskirajame skundė nurodytais argumentais skundžiamos nutarties teisinio pagrindo naikinti ar keisti nėra. Dėl Å¡ios priežasties skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Irmantas Å ulcas