Legislator Case Law & Legislation
69015397-9269-4e21-adfa-3a7175403597 AI generated

69015397-9269-4e21-adfa-3a7175403597 · Regionų administracinis teismas

Case Number 69015397-9269-4e21-adfa-3a7175403597
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Legislator headnote

AI generated

69015397-9269-4e21-adfa-3a7175403597 · Regionų administracinis teismas: Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 22 d. buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 325, kameroje buvo 2-5 asmenys, kameros plotas 21,23 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 10,61 kv. m iki 4,24 kv. m ploto; nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. kovo 11 d. – į kamerÄ Nr. 220, kameroje buvo 2 asmenys, kameros plotas 11,33 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo 5,66 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2017 m. kovo 14 d. – į kamerÄ Nr. 213, kameroje buvo 2 asmenys, kameros plotas 15,03 kv. m, taigi vienam asmeniui teko 7,51 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. balandžio 26 d.

Keywords

AI generated
warranted characteristic readiness for construction lack of substantive requirements landlord's additional performance untimely notification of defects conforming structure
AI generated
3b79f7b0-ce92-4fdf-9ac8-2d301480c1fc
?Administracinė byla Nr.
4056b12a-3216-416f-a5ed-773bc0905b2e
?Administracinė byla Nr.
685d3080-a4df-40e8-86b5-65473d2ff493
                                                           Administracinė byla Nr.
448c4204-301d-4d9b-99e3-66a4f9dd9cad
Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 90 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 18 d. iki 2014 m. birželio 9 d. jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, jam kameroje teko mažiau nei 3,00 kv. m ploto.
5c45226f-ea8a-493b-969c-f5717895e331
Administracinė byla Nr. I-1515-428/2016Proceso Nr. 3-62-3-00412-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74.(S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 29 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, į posėdį neatvykus pareiÅ¡kėjui bei atsakovo atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. C. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė :

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-292-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01602-2018-4 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 29 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus.

Teismas nustatė : pareiÅ¡kėjas A. G. (toliau – ir A. G., ir pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Kauno TI, atlyginti už laikotarpius nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. birželio (b. l. 1-14). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiÅ¡kėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma, didelę ploto dalį užėmė sanitarinis mazgas ir baldai.

Kamerose buvo dviaukščiai gultai be kopėtėlių. Kamerose nebuvo iÅ¡kvietimo mygtukų, tekdavo daužyti duris, kol kas nors iÅ¡girs. Pasivaikščioti buvo vedamas tik 1 valandÄ , nors turėjo bÅ«ti vedamas 8 valandoms. Buvo neužtikrintas nei dirbtinis, nei natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Patalpose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgna. Kamerose veisėsi vorai. MaistÄ Ä¯ kameras atneÅ¡davo jau atÅ¡alusį, dalindavo be pirÅ¡tinių. Dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė fizinius skausmus, psichologinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , todėl prašė teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Kauno TI su skundu nesutiko (b. l. 20-25). Nurodė, kad pareiškėjui Kauno TI buvo užtikrintas 3,6 kv. m teisės aktuose nustatytas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas. Teigė, kad visuomenės sveikatos centrai reguliariai atlieka kamerų patikrinimus, siekiant nustatyti, kaip įstaigoje laikomasi higienos normų reikalavimų. Visose kamerose yra centralizuota mechaninė ventiliacijos sistema, vėdinti patalpas taip pat galima per atvertus langus, sanitariniuose mazguose veikia mechaninė ištraukiamoji ventiliacija.

Visose kamerose veikia aliarminiai pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, praneÅ¡imų apie sugedusius aliarminius mygtukus negauta. PareiÅ¡kėjas vedamas pasivaikščioti buvo tiek, kiek nustato teisės aktai. Kauno TI asmenys maitinami vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, maistÄ dalijantys asmenys naudoja vienkartines pirÅ¡tines.

PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai teigia, kad buvo kankinamas, tačiau nepateikia įrodymų. Atsakovės atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, neturtinės žalos atlyginimÄ yra nepagrįstas. Teismas konstatuoja: Å¡ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2018 m. balandžio mėnesio kalinamas Kauno TI, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (b. l. 26-37, 153-154), todėl ginčui nagrinėti aktualus yra laikotarpis nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pagrindiniu skundo argumentu dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 22 d. buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 325, kameroje buvo 2-5 asmenys, kameros plotas 21,23 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 10,61 kv. m iki 4,24 kv. m ploto; nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. kovo 11 d. – į kamerÄ Nr. 220, kameroje buvo 2 asmenys, kameros plotas 11,33 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo 5,66 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2017 m. kovo 14 d. – į kamerÄ Nr. 213, kameroje buvo 2 asmenys, kameros plotas 15,03 kv. m, taigi vienam asmeniui teko 7,51 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. balandžio 26 d.

– į kamerÄ Nr. 129, kameroje buvo 2-5 asmenys, kameros plotas 20,44 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 10,22 kv. m iki 4,08 kv. m ploto; nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. – į kamerÄ Nr. 230, kameroje buvo 3-4 asmenys, kameros plotas 14,51 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 4,83 kv. m iki 3,62 kv. m ploto; nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. spalio 23 d. – į kamerÄ Nr. 211, kameroje buvo 1-4 asmenys, kameros plotas 16,33 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 16,33 kv. m iki 4,08 kv. m ploto; nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 14 d.

– į kamerÄ Nr. 347, kameroje buvo 2-4 asmenys, kameros plotas 15,42 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 7,71 kv. m iki 3,85 kv. m ploto (b. l. 26-37, 153-154, 157-159). Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas apie pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . Remiantis minėtais Kauno TI pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. ploto.

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ , ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už kameros ribų; nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys.

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad visose kamerose dviaukÅ¡tės lovos buvo be kopėtėlių, skirtų užlipti į antrÄ aukÅ¡tÄ . Ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustatė Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau – ir 2004 m.

AprÅ«pinimo normos, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir 2017 m. AprÅ«pinimo normos, galiojančios nuo 2017 m. birželio 8 d.), patvirtintos Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Tiek 2004 m. AprÅ«pinimo normose, tiek 2017 m. AprÅ«pinimo normose nurodyta, kad kamerų tipo patalpa turi bÅ«ti aprÅ«pinta metaline lova, stalu, taburete, Å¡iukÅ¡lių dėže ir kt., tačiau Å¡iuose sÄ raÅ¡uose nėra nurodytos pareiÅ¡kėjo minimos kopėčios užlipti į lovÄ , esančiÄ antrame aukÅ¡te, tokiu bÅ«du Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Kita vertus, jeigu pareiÅ¡kėjas dėl kokių nors priežasčių negalėjo užlipti į lovÄ antrame aukÅ¡te, jis dėl keliamų nepatogumų galėjo kreiptis į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus. Duomenų, kad tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs, byloje nėra, taigi darytina iÅ¡vada, jog gyvenimo sÄ lygos Kauno TI jį tenkino. Teismo nuomone, nesant konkrečių praÅ¡ymų dėl galimai pažeidžiamų pareiÅ¡kėjo teisių, tik abstrakčių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų pagrindu Å¡ia skundo apimtimi negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai ir neturtinės žalos egzistavimo faktas.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose bei dušo patalpose nebuvo pareigūnų iškvietimo sistemos. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau ir Eksploatavimo taisyklės) 14.4 p. numatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas).

Atsakovės atstovas tvirtino, kad kamerose pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai yra, apie jų gedimus Kauno TI informacijos neturi. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada, kaip ir koks konkretus pavojus jam buvo kilęs, kuomet jis galimai negalėjo prisiÅ¡aukti pagalbos. Å ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas nurodė abstrakčiai. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus(neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ dėl to, jog nėra iÅ¡kvietimo mygtukų arba dėl neveikiančių pavojaus mygtukų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini neįrodytais. Dėl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų duÅ¡uose teismas pažymi, jog Eksploatavimo taisyklėse nėra reikalavimo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukus pasivaikščiojimo kiemeliuose ar duÅ¡uose, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad buvo vedamas pasivaikščioti tik 1 valandÄ per dienÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, jog tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau – Komitetas) mano, jog turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. administracinė byla Nr. A-618-552/2016).

Pastebėtina, kad Komitetas minėtÄ rekomendacijÄ teikė pareiÅ¡kėjo nurodytoje Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] ir nurodė, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinė jų teisė. Taigi, rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl teisės į aÅ¡tuonių valandų buvimÄ lauke atmestini kaip nepagrįsti.

Tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų teisinės padėties ypatumus nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnis. Asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais (12 straipsnio 1 dalis). Suimtiesiems prilyginami nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas; nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kė norÄ atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas; nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ , – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas.

Suimtųjų teisė pasivaikščioti gryname ore numatyta Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ . Paties pareiÅ¡kėjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikščiojimui gryname ore, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui priklausė teisė pasivaikščioti gryname ore daugiau kaip 1 valandÄ , todėl jo teisės dėl pasivaikščiojimo pažeidžiamos nebuvo.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, bÅ«davo labai drėgna, kaupėsi pelėsis, buvo juntama tualeto smarvė. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 punktas). Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad gyvenamosios patalpos Kauno TI vėdinamos per atidaromus langus ir mechaninės ventiliacijos bÅ«du, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktos foto nuotraukos (b. l. 41, 45). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drėgmės patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie pelėsį ir grybelį gyvenamosiose patalpose, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonėmis (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, kibiras, valikliai). Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡o 6 punkte nurodyta, kad atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo tvarko kamerÄ , plauna grindis, sanitarinius įrengimus, vėdina patalpas ir palaiko kameroje Å¡varÄ bei tvarkÄ (b. l. 81).

Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Kauno TI negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje laikomi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. IÅ¡ į bylÄ pateiktų Kauno visuomenės sveikatos centro bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktų (b. l. 118-145) matyti, kad Kauno TI buvo nuolat tikrinama, ar patalpos atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Higienos normos HN 134:2015 16, 17 bei 39 punktų pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamos temperatÅ«ros, vėdinimo, susikaupusio pelėsio ir grybelio iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dienÄ trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos, dirbtinis apÅ¡vietimas buvo per stiprus. Pagal Eksploatavimo taisyklių 14.3 punktÄ kamerose privalo bÅ«ti įrengtas tiek dieninis, tiek ir naktinis apÅ¡vietimas.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento, taip pat nenustato virÅ¡utinės dirbtinio apÅ¡vietimo ribos. Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ , tačiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė Å¡ias aplinkybes.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Kauno TI vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinę apÅ¡vietÄ . Tai patvirtina ir į bylÄ pateikti Kauno visuomenės sveikatos centro bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktai (b. l. 118-145). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

PareiÅ¡kėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylÄ duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į Kauno TI administracijÄ , o Å¡iuo metu nesant galimybės nustatyti, kokia apÅ¡vieta buvo ginčui aktualiu laikotarpiu, teismas neturi pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo pilna vorų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (toliau – ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Taigi, bÅ«tent Kauno TI turi pareigÄ laikytis nuteistųjų laikymo sÄ lygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimÄ apie tai, todėl, atsakovės atstovui nepateikus informacijos (patikrinimų aktų ir kt.) dėl pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai, Å¡i aplinkybė vertintina pareiÅ¡kėjo naudai, pripažįstant, jog pareiÅ¡kėjui bÅ«nant Kauno TI nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė, t. y. buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 20 punktas.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, kad kamerų sanitariniai mazgai įrengti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – neturi atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai nuo bendros erdvės atitverti metaline sienele, kurios aukÅ¡tis 2,1 metro, praėjimas atitvertas durimis, veikia iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Å ias aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateikta foto nuotrauka (b. l. 72). Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl atskiros oro Å¡alinimo sistemos sanitariniame mazge nebÅ«vimo atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas taip pat akcentavo, kad Kauno TI patiekiamas maistas neatitinka fiziologinių energetinių normų, be to, atneÅ¡amas jau atÅ¡alęs, jį tiekiant nemÅ«vimos vienkartinės pirÅ¡tinės. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.), Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog Kauno TI tiekiamo maisto valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pateikiamo maisto iÅ¡vaizdÄ ir kvapÄ Ä¯vertina ir iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalinimo įstaigos vyriausiasis specialistas, remdamasis Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Ä® bylÄ pateikti Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų patikrinimų medžiaga bei Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolai (b. l. 99-117) patvirtina, kad maisto dienos patiekalų energetinė vertė atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pažeidimų nebuvo užfiksuota. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo maisto labai abstraktÅ«s, Å¡ių aplinkybių jis visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl tik pagal tokias pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovės atstovo veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams.

Darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovės atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus. PareiÅ¡kėjo nurodomos bendro pobÅ«džio aplinkybės apie kalinimo sÄ lygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepilnaverčio maisto, nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad maistas yra gabenamas sandariuose termosuose, kurie užtikrina pristatomo maisto temperatÅ«rÄ .

Siekiant užtikrinti maisto higienÄ , maistÄ dalinantys asmenys naudoja vienkartines pirÅ¡tines. Nurodytos aplinkybės kitais byloje esančiais įrodymais nepaneigtos, todėl teismas jomis remiasi. PareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl atÅ¡alusio maisto bei vienkartinių pirÅ¡tinių nenaudojimo yra atmetami kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Kauno TI pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad visÄ ginčo laikotarpį nebuvo tinkamai vykdoma parazitų kontrolė.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės atstovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl jis patyrė nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nagrinėjant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiÅ¡kėjo teisių apimtį.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT (žr. pvz., 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-920-438/2019), gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nors pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis (nebuvo laisvalaikio kambario, trÅ«ko sanitarinių įrenginių sanitariniuose mazguose, netinkamai vykdomas kenkėjų naikinimas), nesant įrodymų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, yra pagrindas Å¡ioje byloje nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A.

G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas suėmimo vykdymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. birželio 14 d. buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Nijolė Čekanauskienė