69015397-9269-4e21-adfa-3a7175403597 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedneteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 str.), 4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybÄ, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybÄs) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisÄtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Legislator headnote
AI generated69015397-9269-4e21-adfa-3a7175403597 · Regionų administracinis teismas: Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkriÄio 10 d. iki 2017 m. vasario 22 d. buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 325, kameroje buvo 2-5 asmenys, kameros plotas 21,23 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 10,61 kv. m iki 4,24 kv. m ploto; nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. kovo 11 d. â į kamerÄ Nr. 220, kameroje buvo 2 asmenys, kameros plotas 11,33 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo 5,66 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2017 m. kovo 14 d. â į kamerÄ Nr. 213, kameroje buvo 2 asmenys, kameros plotas 15,03 kv. m, taigi vienam asmeniui teko 7,51 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. balandžio 26 d.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla Nr. I-292-279/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01602-2018-4 Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 29 d. PanevÄžys Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mų teisÄja NijolÄ ÄekanauskienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. G. skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus.
Teismas nustatÄ : pareiÅ¡kÄjas A. G. (toliau â ir A. G., ir pareiÅ¡kÄjas) skundu kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau â ir Kauno TI), priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dÄl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis Kauno TI, atlyginti už laikotarpius nuo 2016 m. lapkriÄio 8 d. iki 2018 m. birželio (b. l. 1-14). PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kurios buvo perpildytos ir jose pareiÅ¡kÄjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisÄs aktuose minimali norma, didelÄ ploto dalį užÄmÄ sanitarinis mazgas ir baldai.
Kamerose buvo dviaukÅ¡Äiai gultai be kopÄtÄlių. Kamerose nebuvo iÅ¡kvietimo mygtukų, tekdavo daužyti duris, kol kas nors iÅ¡girs. PasivaikÅ¡Äioti buvo vedamas tik 1 valandÄ , nors turÄjo bÅ«ti vedamas 8 valandoms. Buvo neužtikrintas nei dirbtinis, nei natÅ«ralus apÅ¡vietimas. Patalpose nebuvo ventiliacijos, buvo drÄgna. Kamerose veisÄsi vorai. MaistÄ Ä¯ kameras atneÅ¡davo jau atÅ¡alusį, dalindavo be pirÅ¡tinių. DÄl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjas patyrÄ fizinius skausmus, psichologinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažÄjimÄ , todÄl praÅ¡Ä teismo priteisti jam neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Kauno TI su skundu nesutiko (b. l. 20-25). NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjui Kauno TI buvo užtikrintas 3,6 kv. m teisÄs aktuose nustatytas minimalus asmeniui kameroje tenkantis plotas. TeigÄ, kad visuomenÄs sveikatos centrai reguliariai atlieka kamerų patikrinimus, siekiant nustatyti, kaip įstaigoje laikomasi higienos normų reikalavimų. Visose kamerose yra centralizuota mechaninÄ ventiliacijos sistema, vÄdinti patalpas taip pat galima per atvertus langus, sanitariniuose mazguose veikia mechaninÄ iÅ¡traukiamoji ventiliacija.
Visose kamerose veikia aliarminiai pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai, praneÅ¡imų apie sugedusius aliarminius mygtukus negauta. PareiÅ¡kÄjas vedamas pasivaikÅ¡Äioti buvo tiek, kiek nustato teisÄs aktai. Kauno TI asmenys maitinami vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklÄmis, patvirtintomis KalÄjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2006 m. gegužÄs 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, maistÄ dalijantys asmenys naudoja vienkartines pirÅ¡tines.
PareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai teigia, kad buvo kankinamas, taÄiau nepateikia įrodymų. AtsakovÄs atstovo teigimu, pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Kauno TI, neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra nepagrįstas. Teismas konstatuoja: Å¡ioje byloje ginÄas kilÄs dÄl Lietuvos valstybÄs pareigos atlyginti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kÄjo teigimu, jis patyrÄ laikotarpiu nuo 2016 m. lapkriÄio 8 d. iki 2018 m. balandžio mÄnesio kalinamas Kauno TI, teisÄs aktų reikalavimų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2016 m. lapkriÄio 10 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (b. l. 26-37, 153-154), todÄl ginÄui nagrinÄti aktualus yra laikotarpis nuo 2016 m. lapkriÄio 10 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (toliau â ir ginÄo laikotarpis). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, atsiradusios dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.271 straipsnis).
Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). TurtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos KalÄjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
ValstybÄs pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybinÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (CK 6.248 str.), 4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybÄ, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybÄs) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisÄtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pagrindiniu skundo argumentu dÄl neturtinÄs žalos atsiradimo pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad Kauno TI buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisÄs aktuose. KalÄjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,DÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3 punktu nustatyta, jog iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinÄs kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu nuo 2016 m. lapkriÄio 10 d. iki 2017 m. vasario 22 d. buvo paskirtas į kamerÄ Nr. 325, kameroje buvo 2-5 asmenys, kameros plotas 21,23 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 10,61 kv. m iki 4,24 kv. m ploto; nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. kovo 11 d. â į kamerÄ Nr. 220, kameroje buvo 2 asmenys, kameros plotas 11,33 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo 5,66 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 12 d. iki 2017 m. kovo 14 d. â į kamerÄ Nr. 213, kameroje buvo 2 asmenys, kameros plotas 15,03 kv. m, taigi vienam asmeniui teko 7,51 kv. m ploto; nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. balandžio 26 d.
â į kamerÄ Nr. 129, kameroje buvo 2-5 asmenys, kameros plotas 20,44 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 10,22 kv. m iki 4,08 kv. m ploto; nuo 2017 m. balandžio 27 d. iki 2017 m. gegužÄs 23 d. â į kamerÄ Nr. 230, kameroje buvo 3-4 asmenys, kameros plotas 14,51 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 4,83 kv. m iki 3,62 kv. m ploto; nuo 2017 m. gegužÄs 24 d. iki 2017 m. spalio 23 d. â į kamerÄ Nr. 211, kameroje buvo 1-4 asmenys, kameros plotas 16,33 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 16,33 kv. m iki 4,08 kv. m ploto; nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2018 m. birželio 14 d.
â į kamerÄ Nr. 347, kameroje buvo 2-4 asmenys, kameros plotas 15,42 kv. m, taigi vienam asmeniui tekdavo nuo 7,71 kv. m iki 3,85 kv. m ploto (b. l. 26-37, 153-154, 157-159). Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todÄl teismas jais vadovaujasi, sprÄsdamas apie pareiÅ¡kÄjo reikalavimų pagrįstumÄ . Remiantis minÄtais Kauno TI pateiktais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad visÄ ginÄo laikotarpį pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrintas teisÄs aktuose reglamentuotas reikalavimas dÄl 3,6 kv. m. ploto.
DÄl pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esanÄio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dÄmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, taÄiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Tuo tarpu nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužÄs 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-477-662/2017).
Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kÄjo patirtos neturtinÄs žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisÄs pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2466-502/2018). NagrinÄjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nÄra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esanÄių baldų užimamÄ plotÄ , ypaÄ atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kÄjas turÄjo judÄjimo laisvÄ už kameros ribų; nebuvo trukdoma naudotis teisÄs aktų suteiktomis teisÄmis: eiti pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, naudotis kitomis teisÄmis, jis nebuvo kalinamas blogesnÄmis sÄ lygomis nei kiti asmenys.
Atsižvelgus į tai, nÄra pagrindo konstatuoti atsakovÄs atstovo neteisÄtus veiksmus dÄl pareiÅ¡kÄjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu. PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad visose kamerose dviaukÅ¡tÄs lovos buvo be kopÄtÄlių, skirtų užlipti į antrÄ aukÅ¡tÄ . GinÄo laikotarpiu LaisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkÄ nustatÄ Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos LaisvÄs vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (toliau â ir 2004 m.
AprÅ«pinimo normos, redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau â ir 2017 m. AprÅ«pinimo normos, galiojanÄios nuo 2017 m. birželio 8 d.), patvirtintos Teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245. Tiek 2004 m. AprÅ«pinimo normose, tiek 2017 m. AprÅ«pinimo normose nurodyta, kad kamerų tipo patalpa turi bÅ«ti aprÅ«pinta metaline lova, stalu, taburete, Å¡iukÅ¡lių dÄže ir kt., taÄiau Å¡iuose sÄ raÅ¡uose nÄra nurodytos pareiÅ¡kÄjo minimos kopÄÄios užlipti į lovÄ , esanÄiÄ antrame aukÅ¡te, tokiu bÅ«du Å¡is pareiÅ¡kÄjo skundo argumentas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.
Kita vertus, jeigu pareiÅ¡kÄjas dÄl kokių nors priežasÄių negalÄjo užlipti į lovÄ antrame aukÅ¡te, jis dÄl keliamų nepatogumų galÄjo kreiptis į Kauno TI pareigÅ«nus, administracijÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus. Duomenų, kad tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų teikÄs, byloje nÄra, taigi darytina iÅ¡vada, jog gyvenimo sÄ lygos Kauno TI jį tenkino. Teismo nuomone, nesant konkreÄių praÅ¡ymų dÄl galimai pažeidžiamų pareiÅ¡kÄjo teisių, tik abstrakÄių pareiÅ¡kÄjo nusiskundimų pagrindu Å¡ia skundo apimtimi negali bÅ«ti konstatuoti neteisÄti Kauno TI pareigÅ«nų veiksmai ir neturtinÄs žalos egzistavimo faktas.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, jog kamerose bei duÅ¡o patalpose nebuvo pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemos. Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau ir Eksploatavimo taisyklÄs) 14.4 p. numatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi bÅ«ti vidinio ryÅ¡io sistema (pasikalbÄjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryÅ¡io telefonų aptikimas, aliarminis iÅ¡kvietimas).
AtsakovÄs atstovas tvirtino, kad kamerose pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukai yra, apie jų gedimus Kauno TI informacijos neturi. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kada, kaip ir koks konkretus pavojus jam buvo kilÄs, kuomet jis galimai negalÄjo prisiÅ¡aukti pagalbos. Å ias aplinkybes pareiÅ¡kÄjas nurodÄ abstrakÄiai. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos, kylanÄios iÅ¡ valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakÄiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, taÄiau bÅ«tina konkreÄiai (laike ir vietoje) apibrÄžti galimus neteisÄtus veiksmus(neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkreÄiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
Byloje nÄra duomenų, jog pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų kreipÄsis į Kauno TI administracijÄ dÄl to, jog nÄra iÅ¡kvietimo mygtukų arba dÄl neveikianÄių pavojaus mygtukų, todÄl Å¡ie pareiÅ¡kÄjo argumentai laikytini neįrodytais. DÄl pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukų duÅ¡uose teismas pažymi, jog Eksploatavimo taisyklÄse nÄra reikalavimo įrengti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukus pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliuose ar duÅ¡uose, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas Å¡ioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.
PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad buvo vedamas pasivaikÅ¡Äioti tik 1 valandÄ per dienÄ . PareiÅ¡kÄjas teigia, jog tokia praktika prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , savo jurisprudencijoje yra nurodÄs, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 â Rev. 2006 II skyriaus âÄ®kalinimasâ treÄiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (toliau â Komitetas) mano, jog turÄtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galÄtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. administracinÄ byla Nr. A-618-552/2016).
PastebÄtina, kad Komitetas minÄtÄ rekomendacijÄ teikÄ pareiÅ¡kÄjo nurodytoje Antrojoje bendrojoje ataskaitoje [CPT/Inf (92)3] ir nurodÄ, kad reikalavimas, jog kaliniams mažiausiai vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«tų leidžiama bÅ«ti lauke, yra pripažįstamas kaip pagrindinÄ jų teisÄ. Taigi, rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui už kameros ribų, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kÄjas, laiko praleidimui lauke, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl teisÄs į aÅ¡tuonių valandų buvimÄ lauke atmestini kaip nepagrįsti.
Tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų teisinÄs padÄties ypatumus nustato SuÄmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnis. Asmenys, kuriems paskirtas suÄmimas, nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ar laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisÄjo, laikomi suimtaisiais (12 straipsnio 1 dalis). Suimtiesiems prilyginami nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ar laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisÄjo, â iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas; nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ar laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmÄmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kÄ norÄ atlikti bausmÄ, â iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas; nuteistieji, kuriems panaikintas bausmÄs vykdymo atidÄjimas arba lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvÄs atÄmimo bausmÄs prieÅ¡ terminÄ , â iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas.
Suimtųjų teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore numatyta SuÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje. Suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. NepilnameÄiams, nÄÅ¡Äioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimai per dienÄ . Paties pareiÅ¡kÄjo teigimu, jam buvo skiriama viena valanda pasivaikÅ¡Äiojimui gryname ore, byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄjui priklausÄ teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore daugiau kaip 1 valandÄ , todÄl jo teisÄs dÄl pasivaikÅ¡Äiojimo pažeidžiamos nebuvo.
PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, bÅ«davo labai drÄgna, kaupÄsi pelÄsis, buvo juntama tualeto smarvÄ. GinÄo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau â Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas.
Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (HN 134:2015 39 punktas). Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinÄ oro drÄgmÄ Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 35â65 proc., Å¡altuoju metų periodu â 35â60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C.
AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad gyvenamosios patalpos Kauno TI vÄdinamos per atidaromus langus ir mechaninÄs ventiliacijos bÅ«du, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. MinÄtas aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateiktos foto nuotraukos (b. l. 41, 45). Byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kÄjas negalÄjo iÅ¡vÄdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip, be kita ko, iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant ir drÄgmÄs patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vÄdina, prižiÅ«ri, tvarko savo gyvenamÄ sias patalpas, neturi problemų dÄl atsirandanÄios drÄgmÄs ar pelÄsio.
DÄl pareiÅ¡kÄjo argumentų apie pelÄsį ir grybelį gyvenamosiose patalpose, teismas atkreipia dÄmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvÄs atÄmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Tuo tikslu nuteistieji aprÅ«pinami valymo priemonÄmis (Å¡epetys grindims, Å¡luostÄ, Å¡iukÅ¡lių semtuvas, kibiras, valikliai). Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjÅ«Äio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraÅ¡o 6 punkte nurodyta, kad atsakingas už kameros tvarkymÄ asmuo tvarko kamerÄ , plauna grindis, sanitarinius įrengimus, vÄdina patalpas ir palaiko kameroje Å¡varÄ bei tvarkÄ (b. l. 81).
Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo paÄių nuteistųjų bei pareiÅ¡kÄjo valios. Kauno TI negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje laikomi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena. IÅ¡ į bylÄ pateiktų Kauno visuomenÄs sveikatos centro bei Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktų (b. l. 118-145) matyti, kad Kauno TI buvo nuolat tikrinama, ar patalpos atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Higienos normos HN 134:2015 16, 17 bei 39 punktų pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, jog atsakovÄs atstovas veikÄ netinkamai, o jo argumentai dÄl netinkamos temperatÅ«ros, vÄdinimo, susikaupusio pelÄsio ir grybelio iÅ¡ esmÄs yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todÄl atmetami. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog dienÄ trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos, dirbtinis apÅ¡vietimas buvo per stiprus. Pagal Eksploatavimo taisyklių 14.3 punktÄ kamerose privalo bÅ«ti įrengtas tiek dieninis, tiek ir naktinis apÅ¡vietimas.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx. Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento, taip pat nenustato virÅ¡utinÄs dirbtinio apÅ¡vietimo ribos. Nors byloje nÄra konkreÄių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas ginÄo laikotarpiu, apÅ¡vietimÄ , taÄiau teismas pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas tik deklaratyviai nurodÄ Å¡ias aplinkybes.
AtsakovÄs atstovas pažymÄjo, kad Kauno TI vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx dirbtinÄ apÅ¡vietÄ . Tai patvirtina ir į bylÄ pateikti Kauno visuomenÄs sveikatos centro bei Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktai (b. l. 118-145). PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas turi galimybÄ raÅ¡yti skundus dÄl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe ir tiesiogiai VisuomenÄs sveikatos centrui, taÄiau tokių duomenų byloje nÄra.
PareiÅ¡kÄjui skunde tik abstrakÄiai nurodžius, kad dirbtinÄ apÅ¡vieta neatitiko reikalavimų ir nepateikus į bylÄ duomenų, kad tuo metu, kai juto minÄtus nepatogumus jis kreipÄsi į Kauno TI administracijÄ , o Å¡iuo metu nesant galimybÄs nustatyti, kokia apÅ¡vieta buvo ginÄui aktualiu laikotarpiu, teismas neturi pagrindo atsakovÄs atstovo neteisÄtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad patalpose buvo pilna vorų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvÄs atÄmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkÄjų.
LaisvÄs atÄmimo vietoje, policijos areÅ¡tinÄje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebÄjimas bei, nustaÄius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pÄdsakus, â jų naikinimas teisÄs akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (toliau â ir ApraÅ¡as), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikÄ privalomÄ jį profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), duomenis apie atliktus darbus įraÅ¡o kenkÄjų stebÄjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (ApraÅ¡o 3 priedas).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui. LaisvÄs atÄmimo įstaigai nesugebÄjus paneigti pareiÅ¡kÄjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).
Ä® bylÄ nÄra pateikta įrodymų, paneigianÄių pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl buitinių parazitų veisimosi. Teismas atkreipia dÄmesį į tai, kad, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kÄjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinÄjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinÄjimo naÅ¡tos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A17-301/2007).
Taigi, bÅ«tent Kauno TI turi pareigÄ laikytis nuteistųjų laikymo sÄ lygas reglamentuojanÄių teisÄs aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimÄ apie tai, todÄl, atsakovÄs atstovui nepateikus informacijos (patikrinimų aktų ir kt.) dÄl pareiÅ¡kÄjo nurodomos aplinkybÄs, jog gyvenamosiose patalpose veisÄsi buitiniai parazitai, Å¡i aplinkybÄ vertintina pareiÅ¡kÄjo naudai, pripažįstant, jog pareiÅ¡kÄjui bÅ«nant Kauno TI nebuvo užtikrinta kenkÄjų kontrolÄ, t. y. buvo pažeistas Higienos normos HN 134:2015 20 punktas.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildino iÅ¡ aplinkybÄs, kad kamerų sanitariniai mazgai įrengti pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus â neturi atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos. Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodÄ, kad visose Kauno TI kamerose sanitariniai mazgai nuo bendros erdvÄs atitverti metaline sienele, kurios aukÅ¡tis 2,1 metro, praÄjimas atitvertas durimis, veikia iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Å ias aplinkybes patvirtina ir į bylÄ pateikta foto nuotrauka (b. l. 72). Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl atskiros oro Å¡alinimo sistemos sanitariniame mazge nebÅ«vimo atmestini kaip nepagrįsti.
PareiÅ¡kÄjas taip pat akcentavo, kad Kauno TI patiekiamas maistas neatitinka fiziologinių energetinių normų, be to, atneÅ¡amas jau atÅ¡alÄs, jį tiekiant nemÅ«vimos vienkartinÄs pirÅ¡tinÄs. Asmenų, kuriems ribojama laisvÄ, aprÅ«pinimÄ maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, â pagal dietinio maitinimo normas.
Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos VyriausybÄ arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalÄjimuose maitinami vadovaujantis FiziologinÄmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo iÅ¡laidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtintais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsÄjo 23 d.
įsakymu Nr. 253, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklÄmis, patvirtintomis KalÄjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2006 m. gegužÄs 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau â ir Maitinimo organizavimo taisyklÄs), KalÄjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 âDÄl valgiaraÅ¡Äių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvÄs atÄmimo vietose, patvirtinimoâ (galiojusiu iki 2018 m. sausio 1 d.), KalÄjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. lapkriÄio 7 d.
įsakymu Nr. V-447 âDÄl valgiaraÅ¡Äių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimoâ. AtsakovÄs atstovas atsiliepime nurodÄ, jog Kauno TI tiekiamo maisto valgiaraÅ¡Äiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos VyriausybÄs patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pateikiamo maisto iÅ¡vaizdÄ ir kvapÄ Ä¯vertina ir iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia kalinimo įstaigos vyriausiasis specialistas, remdamasis Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais pagaminto maisto kokybÄs įvertinimo žurnale.
Ä® bylÄ pateikti Kauno valstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos atliktų patikrinimų medžiaga bei Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro tyrimų protokolai (b. l. 99-117) patvirtina, kad maisto dienos patiekalų energetinÄ vertÄ atitinka teisÄs aktuose nustatytus reikalavimus. Pažeidimų nebuvo užfiksuota. PareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl netinkamo maisto labai abstraktÅ«s, Å¡ių aplinkybių jis visiÅ¡kai nedetalizavo, nenurodÄ, konkreÄiai nepagrindÄ ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinÄs žalos, todÄl tik pagal tokias pareiÅ¡kÄjo nurodytas abstrakÄias aplinkybes nÄra galimybių nustatyti atsakovÄs atstovo veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisÄs aktų reikalavimams.
Darytina iÅ¡vada, jog teismui nÄra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovÄs atstovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidÄs pareiÅ¡kÄjo teises ar teisÄtus interesus. PareiÅ¡kÄjo nurodomos bendro pobÅ«džio aplinkybÄs apie kalinimo sÄ lygas jo nurodytų faktų nepatvirtina. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl nepilnaverÄio maisto, nelaikytini pakankamai aiÅ¡kiais bei detalizuotais ir atmestini kaip nepagrįsti. AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ nurodÄ, kad maistas yra gabenamas sandariuose termosuose, kurie užtikrina pristatomo maisto temperatÅ«rÄ .
Siekiant užtikrinti maisto higienÄ , maistÄ dalinantys asmenys naudoja vienkartines pirÅ¡tines. Nurodytos aplinkybÄs kitais byloje esanÄiais įrodymais nepaneigtos, todÄl teismas jomis remiasi. PareiÅ¡kÄjas nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kÄ pažeidimai pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinÄmis aplinkybÄmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovÄs atstovo veiksmų neteisÄtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dÄl atÅ¡alusio maisto bei vienkartinių pirÅ¡tinių nenaudojimo yra atmetami kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovÄs atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.
R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Ä®vertinus aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytų aplinkybių bei jas patvirtinanÄių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas Kauno TI pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad visÄ ginÄo laikotarpį nebuvo tinkamai vykdoma parazitų kontrolÄ.
Teismui nekyla abejonių, kad dÄl atsakovÄs atstovo veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kÄjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sÄ lygos, todÄl jis patyrÄ nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ (moralinÄ) žalÄ . CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Sprendžiant skundo dÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikÄ neteisÄtai arba neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dÄl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kÄjo) nurodyta žala (pasekmÄs). NagrinÄjant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisÄtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiÅ¡kÄjo teisių apimtį.
Å ioje byloje pareiÅ¡kÄjas pareiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl 30 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. TaÄiau neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinÄs ar neturtinÄs žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).
CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT (žr. pvz., 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-920-438/2019), gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavÄ, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .
TodÄl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, atlikÄs iÅ¡samiÄ teisÄs normų, reglamentuojanÄių asmenų laikymo laisvÄs atÄmimo vietose higienos ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizÄ, atsižvelgÄs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dÄl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad, nors pareiÅ¡kÄjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis (nebuvo laisvalaikio kambario, trÅ«ko sanitarinių įrenginių sanitariniuose mazguose, netinkamai vykdomas kenkÄjų naikinimas), nesant įrodymų, kad atsakovÄs atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgÄsis, yra pagrindas Å¡ioje byloje nepriteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisÄs į teisÄs aktuose nustatytų bausmÄs atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .
Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas bausmÄs atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kÄjo A. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjo A.
G. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas suÄmimo vykdymo sÄ lygas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. lapkriÄio 10 d. iki 2018 m. birželio 14 d. buvo pažeista, o reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo PanevÄžio rÅ«mus. TeisÄja NijolÄ ÄekanauskienÄ