690107a2-6aaa-4e98-8191-3653e740ef14 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-236-282/2015Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00157-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.4.8.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15,.3.3.2.; 2.4.; 2.4.7.; 2.4.9.; 3.12. (S)                                                                                  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Sonatai Paplauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,gynėjui advokatui Modestui Švažui,nuteistajam T.

P.,nukentėjusiojo J. Z. atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 25 MGL (941,5 Eur) dydžio bauda, jÄ sumokant per 6 mėnesius. Nukentėjusiojo J.

Z. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 569,68 Eur (1967 Lt) turtinės žalos atlyginimo netenkintas.Nukentėjusiojo J. Z. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 8688,60 Eur (30000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajam J. Z. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ LR Transporto priemonių draudikų biuro.Nukentėjusiojo J. Z. patirtos 868,86 Eur (3000 Lt) atstovavimo iÅ¡laidos pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ T. P. J. Z. naudai.Kolegija n u s t a t ė:

T. P. nuteistas už tai, kad 2014-06-12 apie 16.40 val. bÅ«damas blaivus, turintis tam teisę, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeidė KET 9, 132, 133, 134 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui ir atsiradus kelyje kliūčiai – priekyje ta pačia kryptimi važiavusiam ir sustojusiam automobiliui „Opel Vectra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. Z., laiku nelėtino greičio ir neapvažiavo kliÅ«ties taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir dėl to atsitrenkė į automobilio „Opel Vectra“ galÄ , po susidÅ«rimo automobilis „Opel Vectra“ iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir atsitrenkė į prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiavusį automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. V., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Opel Vectra“ vairuotojui J.

Z. dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio vairuotojai N. V. buvo sukeltas fizinis skausmas.Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ Biuro, o ne kaip civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė J. Z., iÅ¡ T. P., buvo priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino civilinio ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos dydį, kuris apelianto manymu, negalėjo virÅ¡yti 1 158,48 Eur (4 000 Lt).Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, reikalavimas Biurui negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas, nes civilinis ieÅ¡kovas neatsisakė T.

P. pareikÅ¡to reikalavimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (nutartys bylose Nr. 2K-492/2008, 1A-502-256/2014). Pastebi, kad J. Z. labai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Å¾alos atlyginimo reikalauti tik iÅ¡ T. P., o tokia nukentėjusio asmens teisė yra įtvirtinta TPVCAPDÄ® 13 straipsnio 1 dalyje, t. y. pretenzijÄ pasirinktinai reikÅ¡ti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui – Å¡iuo atveju T. P., atsakingam draudikui arba Biurui. Nurodo, kad Biuras teismÄ informavo, jog civilinis ieÅ¡kovas dėl 2014-06-12 eismo įvykio metu patirtos žalos į BiurÄ ar Biuro atstovÄ su pretenzija nesikreipė (TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalis) ir jo subjektinė teisė nebuvo pažeista, nes nebuvo jokio teisinio pagrindo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nukentėjusio asmens arba jam žalÄ atlyginusio ir regreso teisę įgijusio trečiojo asmens teisė reikalauti, kad draudikas arba Biuras iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokÄ , turi bÅ«ti įgyvendinamas laikantis TPVCAPDÄ® nuostatų. Draudimo iÅ¡mokos mokėjimo sÄ lyga yra pretenzijos pareiÅ¡kimas TPVCAPDÄ® nustatyta tvarka. Tik gauta suinteresuoto asmens pretenzija dėl iÅ¡laidų atlyginimo yra pagrindas spręsti žalos atlyginimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo klausimÄ (o ne bet koks draudiko ar Biuro informuotumas apie eismo įvykį ir jo aplinkybes yra pakankamas pagrindas atsirasti jo pareigai spręsti dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo) (kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-144/2013).

Teigia, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju pagrindinė sÄ lyga gauti draudimo iÅ¡mokÄ nebuvo įvykdyta, t. y. pretenzija TPVCAPDÄ® nustatyta tvarka Biurui nebuvo pateikta ir nukentėjęs asmuo net teisme reikalavimÄ reiÅ¡kė tik T. P.. Dėl to mano, kad teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti nepažeistos teisės gynimo klausimÄ , tuo labiau, prieÅ¡ingai civilinio ieÅ¡kovo valiai nuspręsti, kas byloje turėtų bÅ«ti civiliniai atsakovai.Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad TPVCAPDÄ® 19 straipsnio nuostatuose numatyta, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos iÅ¡mokÄ , nevirÅ¡ijančiÄ TPVCAPDÄ® 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Pažymi, kad preciziÅ¡kas žalos dydį pagrindžiančių įrodymų vertinimas bei TPVCAPDÄ® nuostatų taikymas, atlyginant eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , yra bÅ«tinas ir tam, kad nebÅ«tų pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio nuostatos, kas užtikrintų tinkamÄ Biuro atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimÄ (TPVCAPDÄ® 23 straipsnis).Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis J. Z. nesutinka su civilinio atsakovo apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jo netenkinti.

Teigia, kad teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , priėmė teisingÄ nuosprendį. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ LR Transporto priemonių draudikų biuro priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacijoje – 300 Eur advokato pagalbai už atsikirtimų į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ .Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė adv. D. Činčiuvienė, prokuroras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir sumažinti priteistos žalos dydį.Apeliacinis skundas netenkintinas.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo T.

P. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, kvalifikacija, nes civilinis atsakovas LR Transporto priemonių draudikų biuras nesutinka su teismo sprendimu dėl jo, kaip civilinio atsakovo, pripažinimu ir priteistos neturtinės žalos dydžiu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 112 straipsnio 1 dalis, 113 straipsnis).

Pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – draudikų biurui ar jo atstovui. Pretenzija dėl padarytos žalos negali bÅ«ti teikiama draudikų biurui, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo yra kreipęsis į teismÄ , kad per eismo įvykį padarytÄ Å¾alÄ atlygintų kaltininkas arba atsakingas draudikas, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 20 straipsnyje nustatytus atvejus (bankrutavus draudimo įmonei).

Nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti draudikų biurui tik atsisakęs eismo įvykio kaltininkui arba atsakingam draudikui pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, jei šį atsisakymÄ teismas priėmė ir bylÄ nutraukė. Draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos kyla transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybė (13 straipsnio 1, 3 dalys, 16 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadinasi, pagal Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pareikÅ¡ti vienam arba keliems iÅ¡ iÅ¡vardytų subjektų. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudikų biuras yra savotiÅ¡kas garantas, nes jis moka draudimo iÅ¡mokas tais atvejais, kai, pavyzdžiui, kaltininkas vairuoja neapdraustÄ transporto priemonę, pabėga iÅ¡ eismo įvykio vietos ir nenustatomas, bei kitais Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytais atvejais.

Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę iÅ¡mokėjusiam iÅ¡mokÄ draudikui ar draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimÄ apsaugos sistema, pagal kuriÄ , atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo iÅ¡mokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustÄ ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytÄ pareigÄ privalomai drausti, neapdraustÄ transporto priemonę (pvz., kasacinės bylos Nr. 3K-3-198/2009, 3K-3-255/2010).

Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17, 18, 19 straipsnių nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurÄ , o baudžiamajame procese pareiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalÄ .Byloje nustatyta, kad 2014-06-12 eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam J. Z. dėl galvos smegenų sukrėtimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai N. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, nuteistasis T.

P. padarė vairuodamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustÄ transporto priemonę. Tokiu atveju pagal TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 1 dalį 1 punktÄ , prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam asmeniui pereina Biurui. Nors nukentėjusysis J. Z. dėl iÅ¡mokos su pretenzija į draudikų biurÄ nesikreipė, ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-29 pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, jame nurodydamas kaip atsakovÄ T. P. (1 t. 67–69 b. l.), tačiau pagal teismų praktikÄ , jei civilinis ieÅ¡kovas neiÅ¡reiÅ¡kia savo valios dėl civilinio atsakovo įtraukimo į procesÄ , prokuroras ar teismas privalo priimti sprendimÄ dėl materialiai už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus atsakingo asmens įtraukimo kaip civilinio atsakovo (kasacinės nutartys Nr. 2K–655/2006, Nr.2K-141/2009).

IÅ¡ bylos matyti, kad Å¡iuo atveju, nors nukentėjusysis civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik kaltininkui, tačiau Å iaulių AVPK Kelių policijos biuro tyrėja, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2014-10-02 nutarimu LR Transporto priemonių draudikų biurÄ pripažino civiliniu atsakovu dėl nukentėjusiajam J. Z. T. P. veiksmais padarytos žalos (1 t. 100–101 b. l.). Å is nutarimas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo panaikintas. Pastebėtina, kad teisme nukentėjusysis nurodė, nežinÄ s, iÅ¡ ko praÅ¡o priteisti žalÄ , bet neatsisakė savo reikalavimo dėl jam padarytos žalos atlyginimo (2 t. 28, 67 b. l.).

Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad Draudikų biuras civiliniu atsakovu byloje pripažintas pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų, todėl nėra pagrindo tenkinti civilinio atsakovo skundo ir nukentėjusiojo J. Z. civilinį ieÅ¡kinį priteisti tik iÅ¡ nuteistojo. Nors apeliantas skunde nurodo teismų sprendimus (2K-492/2008, 1A-502-256/2014, 3K-3-144/2013), kuriuose teismai pripažino, kad Biuras nėra civilinis atsakovas, tačiau pastebėtina, kad nuo 2008 metų teismų praktika yra pasikeitusi ir autoįvykio metu nukentėjusiesiems padarytos žalos priteisiamos iÅ¡ LR Transporto priemonių draudikų biuro (2K-4042011, 1A-339-485/2013, 1A-842-462/2013, 1A-7-300/2012, 1A-59-300/2014, 1A-366-193/2013, 1A-320-350/20131A-930-72/2011 ir kt.).

Taip pat pastebėtina, kad sprendimas, priimtas byloje Nr. 1A-502-256/2014, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-02-17 nutartimi buvo panaikintas, o Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ 2015-05-04 nutartimi tenkino nukentėjusiojo skundÄ ir pripažino nukentėjusiajam teisę į civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl negautų pajamų patenkinimÄ iÅ¡ kalto asmens ir LR Transporto priemonių draudikų biuro. Nutartis byloje Nr. 3K-3-144/2013 buvo priimta iÅ¡nagrinėjus ne baudžiamÄ jÄ , o civilinę bylÄ , bei ginčas buvo sprendžiamas tarp draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos dėl žalos atlyginimo.

Taigi, apelianto skunde nurodomi teismų sprendimai neturi nieko bendro su Å¡ioje byloje nagrinėjama situacija arba prieÅ¡tarauja dabartinei teismų praktika, ir teisėjų kolegija Å¡iais apeliaciniame skunde nurodytais sprendimais nesivadovauja.Taip pat civilinis atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.Nukentėjusysis J. Z. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t. 67–68 b. l., 2 t. 27–28 b. l.).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Nors pagal BPK nuostatas civilinis ieškinys ne tik dėl turtinės žalos, bet ir neturtinės žalos, turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala pagal šio CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais, daroma išvada, jog byloje pakanka įrodymų, kad teisingai būtų išspręstas nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos.

Kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus.IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistojo neatsargiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam J. Z. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų kÅ«no sužalojimų (galvos smegenų sukrėtimo, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje) jis patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jo galimybė bendrauti su artimaisiais, draugais, jis ilgÄ laikÄ negalėjo dirbti.

Å ios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalos. Ä®vertinus Å¡ias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (sužalojimai galvoje), taikytÄ gydymÄ (ilgÄ laikÄ gydytas ambulatoriÅ¡kai ir Å¡iuo metu lankosi pas medikus), į liekamuosius reiÅ¡kinius (jaučia autoavarijos pasekmes ir dabar – trinka Å¡irdies veikla, svaigsta galva, pykina), jo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , į padarytų sužalojimų sunkumÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl galvos smegenų sukrėtimo), taip pat į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (neatsargus nusikaltimas), nuteistojo turtinę padėtį (jaunas, dirba), į suformuotÄ teismų praktikÄ nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys Nr. 2K-382/2008, 2K-158/2009, 2K-200/2010, 2K-461/2010, 2K-616/2010, 2K-218/2011, 2K-145/2012, 2K-230/2012, 2K-271/2012, 2K-350/2012, 2K-599/2012, 2K-141/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-317/2014, 2K-78-693/2015, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015 ir kt.

– priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nuo 2 000 iki 15 000 Lt (570 – 4 300 Eur)) bei vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. Z. patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 3 000 Eur (10 358,4 Lt). Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam J. Z. padarytos neturtinės žalos dydį, CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl mažinti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, galiojusio eismo įvykio metu (2014-06-12) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , maksimali neturtinės žalos suma dėl vieno eismo įvykio, kuriÄ galėtų atlyginti Biuras, yra 5 000 eurų (17 264 Lt). Byloje nustatyta, kad dėl Å¡io įvykio Draudikų biuras atlygino nukentėjusiajai N. V. tik turtinę žalÄ , neturtinės žalos apeliantas nei Å¡iai nukentėjusiajai, nei nukentėjusiajam J.

Z. neatlygino. Taigi nustatęs, kad nukentėjusiajam J. Z. padarytos neturtinės žalos dydis yra 3 000 Eur ir tokia suma nevirÅ¡ija įstatymu nustatytos atlygintinos maksimalios neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ nukentėjusiojo naudai iÅ¡ Biuro priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pastebėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad Biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę regreso tvarka susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ nuteistojo.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios teismas, teisingai įvertinęs byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, nustatydamas neturtinės žalos dydį teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl mažinti priteistÄ neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Nukentėjusysis J. Z. atsiliepimu į civilinio atsakovo LR Transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir iÅ¡ civilinio atsakovo priteisti jo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusysis pateikė teismui banko pavedimo kopijÄ (2 t. 125 b. l.) ir pinigų priėmimo kvitÄ (2 t. 133 b. l.), patvirtinantį iÅ¡ viso 900 Eur sumokėjimÄ advokatui už dokumento suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ . Kadangi nukentėjusysis teisme gynė savo interesus ir dėl to patyrė iÅ¡laidų apmokėdamas advokato paslaugas dėl nuteistojo T. P. sukelto autoįvykio, t. y. dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo patirtos iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ nuteistojo, kaip tai numato BPK 106 straipsnis.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ civilinio atsakovo, kaip to praÅ¡o nukentėjusysis. Pagal minėto straipsnio nuostatas, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų iÅ¡ kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kolegija pažymi, kad Å¡ios nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-410/2008, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-267/2009 ir kt.). Å ioje byloje apeliacinį skundÄ buvo padavęs civilinis atsakovas LR Transporto priemonių draudikų biuras, tačiau atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo interesus byloje, Å¡is buvo priverstas kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos suraÅ¡ant atsiliepimÄ .

Nors atsiliepimo suraÅ¡ymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų, tačiau procesas vyksta žodine tvarka ir raÅ¡ytinis atsiliepimas į skundÄ nebÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-57/2015). Dėl to pripažįstama, kad nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti ir už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ , ir už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme yra perteklinės. Atsižvelgiant į pastarÄ jÄ aplinkybę bei į tai, kad pats nuteistasis T.

P. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir procesas vyko pagal civilinio atsakovo skundÄ , kuris atmestas kaip nepagrįstas, iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiajam priteistina suma advokato paslaugoms apmokėti mažinama perpus – iki 450 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, n u t a r ė: atmesti civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nuosprendžio.Priteisti iÅ¡ nuteistojo T.

P. nukentėjusiajam J. Z. 450 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos pirmininkė                                                                Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                             Boleslovas Kalainis                                                                              Gražvydas Poškus