690071e8-753d-4a51-91b7-e650c19a25fa · Panevėžio apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-719/2015             Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00671-2014-2             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 17 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,nuteistajam V.

M.,gynėjui advokatui J. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-07 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant minėtÄ laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam D.

V. padarytÄ turtinę žalÄ ; taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ V. M. priteista: nukentėjusiajam D. V. – 492,57 EUR turtinei ir 500 EUR neturtinei žalai atlyginti, Panevėžio teritorinei ligonių kasai – 31,59 EUR turtinės žalos atlyginimo, valstybei – 11,52 EUR dokumentų įteikimo iÅ¡laidų bei 64,85 EUR antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. M. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. birželio 2 d. apie 18 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu fizinio smurto panaudojimu bei turto sugadinimu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: sudavė smÅ«gį metaliniu raktu į D.

V. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių stiklÄ , 50 Lt vertės ir jį iÅ¡daužė, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metaliniu raktu du kartus sudavė automobilyje sėdėjusiam D. V. į kairę rankÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ petį, taip iÅ¡mušė iÅ¡ nukentėjusiojo rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (duomenys neskelbtini), kurio ekranas 170 Lt vertės sudužo, ir D. V. padarė poodinę kraujosruvÄ kairiame žaste ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimÄ kairio peties sÄ nario srityje, minkÅ¡tųjų audinių patinimÄ kairiame dilbyje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D.

V. sveikatÄ .Nuteistasis V. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2015-05-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, arba panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ , bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui tirti iÅ¡ naujo. Mano, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes jis 2014-06-02 jokios nusikalstamos veikos nepadarė, prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo nebuvo ir jokio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo. Teigia, kad nukentėjusiojo nepažįsta ir jį teisme matė pirmÄ kartÄ , o nurodytÄ dienÄ beveik visÄ laikÄ buvo vienas namuose.

Apelianto teigimu, kaltinime nurodytas automobilis yra registruotas jo vardu, tačiau kam jis Å¡iuo metu realiai priklauso, nežino. Nurodo, kad 2014 m. sausio – vasario mėnesiais jis iÅ¡ matymo pažįstamo asmens vardu M., kurio jokių kitų duomenų nežino, praÅ¡ymu persirašė minėtÄ automobilį savo vardu, ir po registracijos daugiau to automobilio nebematė. Apeliantas pažymi, kad nėra tirta, kas Å¡iuo metu naudojasi jo vardu registruotu automobiliu. Teismas nepagrįstai Å¡iuos jo parodymus atmetė kaip nepagrįstus, o įrodinėdamas savo ir automobilio naudojimosi faktus, jis priverstas įrodinėti, kad yra nekaltas, o tai jau yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.

Nuteistasis įsitikinęs, kad nėra surinkta jokių objektyvių jo kaltės įrodymų. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei mano, kad nuosprendis grindžiamas tik spėjimais, prielaidomis, bei vien nukentėjusiojo parodymais, kÄ kategoriÅ¡kai draudžia BPK normos. Teigia, kad jo draugystė su T. S. ir D. N. nesudaro pakankamo pagrindo netikėti jų parodymais. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo parodymus, ir paneigtų liudytojų T.

S. ir D. N. parodymus. Pažymi, kad nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, jam buvo priteisti pinigai, todėl negalima teigti, jog jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Mano, kad teismas priteisė per didelę neturtinę žalÄ , nes padarytas sužalojimas rimtesnių pasekmių sveikatai nesukėlė, pati nusikalstama veika truko labai trumpÄ laiko tarpÄ , nenustatyta, kad veikÄ matė paÅ¡aliniai asmenys. Nurodo, kad jis jokių pajamų neturi, yra registruotas darbo biržoje, todėl teismas privalėjo įvertinti ir jo turtinę padėtį.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliantas neigia padaręs BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ginčija įrodymų vertinimÄ ir apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau iÅ¡analizavusi skunde nurodytus argumentus, baudžiamÄ jÄ bylÄ bei skundžiamÄ teismo nuosprendį, teisėjų kolegija, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, kurių pagrindu teisingai konstatuota V.

M. kaltė dėl jam inkriminuotos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, ir iÅ¡teisinti jį ar bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo tirti nėra pagrindo.Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį lemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡a erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje Å¡ioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011 ir kt.). Bylos duomenimis yra nustatyta, kad V. M. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) metaliniu raktu sudavė smūgį į D.

V. priklausančio automobilio vairuotojo durelių stiklÄ ir jį iÅ¡daužė, bei du kartus sudavė D. V. į kairę rankÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ petį, taip iÅ¡mušė iÅ¡ nukentėjusiojo rankų mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ (duomenys neskelbtini), kurio ekranas sudužo, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apylinkės teismas, pripažindamas V. M. kaltu dėl kaltinime nurodytų jam inkriminuotų veiksmų pagal BK 284 str. 1 d., rėmėsi Å¡iais įrodymais: nukentėjusiojo D.

V. parodymais, jo parodymų atpažinti, įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«rų protokolais, specialisto iÅ¡vadomis ir kitais duomenimis. Apylinkės teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, jog V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ yra įrodyta. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria tokiam apylinkės teismo įrodymų vertinimui bei iÅ¡vadai.

Ta aplinkybė, kad nuteistojo subjektyviai pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiÅ¡kia, kad Å¡is vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 str. 5 d. nuostatų ar pažeidžia jo teises.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).Apylinkės teismas skundžiamame sprendime detaliai ir iÅ¡samiai pasisakė dėl esminių apeliaciniame skunde keliamų klausimų.

Jokių naujų, skundžiamame teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nuteistojo kaltei apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje. Todėl, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad reikÅ¡mingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, nepaliekant jokių esminių prieÅ¡taravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai iÅ¡spręsti nuteistojo V.

M. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. klausimÄ . Visuma bylos aplinkybių patvirtina, jog nuteistojo V. M. veiksmuose nustatyti ir įrodymais pagrįsti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai. Apelianto veiksmai skundžiamu teismo nuosprendžiu pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d. ir iÅ¡teisinti apeliantÄ iÅ¡ Å¡ios nusikalstamos veikos ar bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo tirti nėra pagrindo. Å ios iÅ¡vados nekeičia nuteistojo teiginiai apie jo vardu registruoto automobilio nepriklausymÄ jam ir nesinaudojimÄ juo, nes byloje esantys objektyvÅ«s duomenys visiÅ¡kai paneigia jo tokius subjektyvius, deklaratyvius, jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtintus teiginius.Teisingai kvalifikavęs nuteistojo V.

M. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skirdamas jam bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo V. M. asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Jam parinkta viena Å¡velnesnių sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimas, kurio trukmė nustatyta artima minimaliai.

Tokia bausmė nėra per griežta ir, teisėjų kolegijos nuomone, yra teisinga. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai išspręstas ir apelianto skunde ginčijamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 1 ir 2 d., kuriomis vadovaujantis šiuo atveju ir nustatomas neturtinės žalos dydis. Taip pat pažymėtina, kad priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į visus neturtinės žalos atlyginimui svarbius kriterijus, įskaitant ir skunde nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajam iÅ¡ V. M. priteisė 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog apylinkės teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir konstatuoja, jog priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas ginamoms vertybėms ir atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo kriterijus.Skunde teigiama apie nekaltumo prezumpcijos pažeidimÄ bei baudžiamojo proceso pažeidimus, tačiau Å¡ie teiginiai nepagrįsti.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl apelianto teiginiai dėl jo vardu registruoto automobilio priklausymÄ kitam asmeniui turi bÅ«ti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Taip pat tokia nuostata nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. PrieÅ¡ingai skundo nepagrįstiems, deklaratyviems teiginiams, nuosprendžio iÅ¡vados dėl V.

M. viešosios tvarkos pažeidimo padarytos remiantis ne spėjimais, bet įvertinus įrodymus, atskleidus jų turinį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikaltimo aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atspindi veikos sudėties elementus ir visa tai, kas reikšminga juridiniam kvalifikavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 305 straipsnio reikalavimus.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo V.

M. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo ar apeliantui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, nepadaryta. Todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                  ArtÅ«ras Ridikas                                                                  Sigitas Bagdonavičius                                                                  Bronė Vidzėnienė