690068ec-65a4-42a9-a286-96f61baa273a · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-346-417/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04951-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo MaÅ¡kevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei, nuteistajam P. A. ir jo gynėjai advokatei Marinai Saveljevai, apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2022-09-09 nuosprendžio, kuriuo:

P. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (už nukentėjusiajai N. L. fizinio skausmo sukėlimÄ ) ir jam paskirti penki (5) mėnesiai laisvės atėmimo; -pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (už grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ nukentėjusiajai D. B. ir jos mažamečiam sÅ«nui) ir jam paskirti septyni (7) mėnesiai laisvės atėmimo. -pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimÄ pagrobti P. K. turtÄ ) ir jam paskirti Å¡eÅ¡i (6) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, galutinę subendrintÄ bausmę P. A. nuspręsta paskirti vienų (1) metų dviejų (2) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Priteista iÅ¡ P. A. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. L.. Priimtas atsisakymas dėl nukentėjusiosios D.

B. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. G., tačiau apeliacinis skundas dėl jo negautas. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. P. A. nuteistas už tai, kad kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ Å¾mogui, tai yra 2022-02-11, apie 18 val. 20 min., Šilutės m., Parko g. esančiame parke jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ranka suėmęs nėščiai N. L. už deÅ¡inės alkÅ«nės ir taip laikydamas, spaudė bei stipriai pastÅ«mė jÄ Ä¯ Å¡alia augančias tujas, taip nukentėjusiajai N. L.sukėlė fizinį skausmÄ . 1.1.

Be to, P. A. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas: 2022-02-11, apie 18 val. 30 min., Šilutės m., Parko g. esančiame parke jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai tyčia ranka suėmęs nėščiai N. L. už deÅ¡inės alkÅ«nės ir taip laikydamas spaudė bei stipriai pastÅ«mė į Å¡alia augančias tujas, N. L. bandžiusiai apginti D. B.pagrasino Å¡ios mažametį vaikÄ , kurį ji vežė vaikiÅ¡ku vežimėliu, ir pačiÄ nukentėjusiÄ jÄ D.

B. įmesti į šalia esantį tvenkinį ir tuoj pat paėmė minėtÄ Â vežimėlį su D. B. mažamečiu vaiku D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kad įmestų į tvenkinį, tačiau, atsikabinus vežimėlio gaubtui, jį paleido ir dėl Å¡ių P. A. veiksmų nukentėjusioji D. B. turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimai yra realÅ«s ir gali bÅ«ti įvykdyti. 1.2. Taip pat P. A. ir M. G. nuteisti dar ir už tai, jog pasikėsino atvirai pagrobti svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent 2022-02-26, apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje, nuo prekystalio jie, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino pagrobti svetimÄ â€“ P. K. priklausantį – turtÄ â€“ vienÄ 10 eurų vertės krepšį bei plastikinę dėžę su 10 vnt. stiklainių su medumi bendros 37 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos minėti asmenys nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes juos sustabdė paÅ¡alinis asmuo, tai yra J.

M.. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. A. (toliau – ir apeliantas) su Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2022-09-09 nuosprendžiu nesutinka, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, t. y. nukentėjusiojo P. K. ir kitų liudytojų parodymus, bei apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo priėmė remdamasis iÅ¡imtinai liudytojo J.

M. parodymais, kurių šis liudytojas negalėjo net patvirtinti teisiamojo posėdžio metu. Be visa to, teigia, kad teismas netinkamai įvertino D. B. parodymus, kadangi jis susidorojimu negrasino, o jo agresyvų elgesį išprovokavo pati D. B..

3. Teismo posėdyje nuteistasis P. A. ir jo gynėja advokatė M. Saveljeva prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Klaipėdos apygardos teisme 2022-11-15 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-11-10 Pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad P. A. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl valstybei iš P. A. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 140, 00 Eur. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

6. Nuteistasis neginčija jam inkriminuojamos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija aplinkybių, susijusių su Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuoja. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis nesutinka su nuteisimu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, bÅ«tent Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo ir apelianto kaltės bei bausmės dėl Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo klausimÄ teisėjų kolegija analizuos plačiau.

7. P. A. savo nekaltumÄ dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo P. K. ir kitų liudytojų parodymus, kadangi, anot apelianto, nukentėjusysis ir visi liudytojai teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliantas teigia, kad jis, siekdamas sudrausminti M. G., to nenorėdamas, tapo nusikalstamos veikos bendrininku. Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis nuteistojo versijomis nesutinka, jos yra paneigtos baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma.

Dėl grasinimų nukentėjusiajai D. B. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ 8. Apeliaciniame skunde nurodo, kad už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, apeliantas nuteistas nepagrįstai, kadangi teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis ir neatsižvelgė į tai, kad minėtÄ konfliktÄ iÅ¡provokavo pati D. B.. Apeliantas neigia grasinęs įmesti į tvenkinį D. B. su vaiku, jis nurodė, kad gal ir pasakė, kad įmes į vandenį, tačiau tokio tikslo neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, neturi pagrindo sutikti su apelianto skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tai, kad P. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtina visuma byloje esančių duomenų: iÅ¡ dalies paties apelianto parodymai, kuriais jis neneigė, kad vyko konfliktas su nukentėjusiÄ ja D. B. ir galbÅ«t jai pasakė tokius žodžius, kad įmes į tvenkinį, pačios nukentėjusiosios D. B. parodymai: „<...> pačiupo už gaubto vaikiÅ¡ko vežimuko, kuriame buvo pusantrų metų sÅ«nus D. L. ir norėjo jį įmesti į tvenkinį, esantį už keleto žingsnių.

Vaikas Å¡aukė, klykė. P. A. nuplėšė gaubtÄ , kadangi ji vežimėlį laikė už rankenų, todėl Å¡is jo nepastÅ«mė. Jis vijosi, kai jos bėgo. Sakė, kad grįš ir jas susiras, nes žino kur gyvena“. Liudytojos A. M. parodymai: „<...> tuomet tarp jų įsikiÅ¡o D. B.. Petras jai pagrasino, kad paėmęs vaikÄ Ä¯mes jį į tvenkinį ir paėmęs už vežimuko jį Å¡iek tiek pakėlė. Jame buvęs pusantrų metų D. B. vaikas Danielius iÅ¡sigando, verkė.

Visos iÅ¡sigandusios bėgo, o Petras jas vijosi“. Liudytojos V. A. parodymai: „<...> 2022-02-11 ji dirbo (duomenys neskelbtini) <...> MinėtÄ dienÄ apie 18-19 val. prie vartų pastebėjo atbėgančias N. L. ir D. B.. Jos iÅ¡sigandusios paaiÅ¡kino, kad užpuolė nakvynės namų gyventojas P. A. <...> AiÅ¡kino, kad jis griebė vaikutį iÅ¡ vežimo ir lygtai jį norėjo įmesti į upę“. Liudytojo M. M. parodymai: „<...> nakvynės namų gyventojos vardu N. ir kitos gyventojos, kurios nežino nei vardo, nei pavardės, sužinojo, kad P. A.

N. pastÅ«mė į tujas, o kitÄ merginÄ grasino su vežimuku įmesti į Å yÅ¡Ä â€œ. Be visa to, iÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. B. T. apskrities VPK Å ilutės rajono PK pranešė, kad 2022-02-11, apie 18 val.30 min., asmuo, vardu P., paėmė už jos vaiko vežimėlio virÅ¡utinės dalies ir tempė link tvenkinio, grasino sÅ«nų įmesti į vandenį (t. 1, b. l. 22–25). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2022-02-11 18 val. 34 min.

V. A. pranešė, kad nakvynės namų gyventojas užpuolė pažįstamas asmuo. Stumdėsi, grasino įmesti į vandenį mažamečius vaikus (t. 1, b. l. 33–36). IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad nukentėjusioji D. B. įvykio vietoje, tai yra Parko g., Å ilutės mieste esančiame parke parodė vietÄ ant Å¡aligatvio, esančiÄ 5 metrai nuo kairėje pusėje esančio tvenkinio, ir nurodė įvykio aplinkybes, kad 2022-02-11, apie 18 val. 30 min., P. A. griebė rankomis už sÅ«naus vežimėlio gaubto ir pagrasino:

„įmesiu į vandenį ir vaikÄ su vežimu, ir tave“. Be to, paaiÅ¡kino, kad gaubtas atsisegė nuo vežimuko ir liko minėto asmens rankose. IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. B. pateikė apžiÅ«rai vaikiÅ¡kÄ vežimėlį „Emmaljunga“ (t. 1, b. l. 167–168). ApžiÅ«rint minėtÄ daiktÄ nustatyta, kad jis yra su atsegamu gaubtu (t. 1, b. l. 167–168). ApžiÅ«rint minėtÄ daiktÄ nustatyta, kad jis yra su atsegamu gaubtu (t. 1, b. l. 170–176).

9. Apygardos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pimosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimÄ ir pripažino P. A. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Akivaizdu, kad tiek paties nuteistojo, tiek liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys sudaro vientisÄ grandinę, dėl to nekyla jokių abejonių, kad apeliantas grasino nukentėjusiajai, o nukentėjusioji turėjo realų pagrindÄ manyti, kad grasinimai bus įvykdyti. Kaip nurodė pati D. B., jei ji nebÅ«tų laikiusi įsikibusi į vežimo rankenÄ , P. A. bÅ«tų iÅ¡plėšęs iÅ¡ jos vežimėlį su jame esančiu vaiku. Kadangi įsikibusi laikė rankenÄ , P. A. pavyko nuplėšti tik vežimo atsegamÄ gaubtÄ .

10. Apibendrinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad P. A. grasino D. B. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, todėl baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Dėl pasikėsinimo pagrobti P. K. turtÄ 11. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, t. y. nukentėjusiojo P. K. ir kitų liudytojų parodymus, bei apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo priėmė remdamasis iÅ¡imtinai liudytojo J.

M. parodymais, kurių Å¡is liudytojas negalėjo net patvirtinti teisiamojo posėdžio metu. Apygardos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis ir juos iÅ¡analizavęs, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus duomenis, susijusius su Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti priimtÄ sprendimÄ .

12. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis P. K. apklausiamas patvirtino, kad medų pavogti norėjo M. G., o P. A. prie to neprisidėjo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas nukentėjusysis P. K. parodė, kad: „<...> M. G. paėmė nuo prekystalio stiklainį su medumi. Suprato, kad šis norėjo pavogti medų. Jis šiam liepė padėti medų, padėjus, jį pastūmė. Tuo metu prie jo pribėgo matomai minėto asmens draugas ir sugriebęs už kailinių jį tampė ir apie medų nieko neklausė.

Tai pamatęs nepažįstamas žmogus, pribėgęs užlaužė rankas ir paguldė ant žemės vyriškį, kuris jį tampė“. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, šis paneigia apelianto dėstomas įvykio aplinkybes apie tai, kad jis nedalyvavo bandant pavogti medų. Nėra abejonių, kad P. A. aktyviais veiksmais, t. y. sugriebęs P. K. už kailinių, jį tempė, tokiais savo veiksmais padėdamas M. G. pavogti medų. Akivaizdu, kad jis kartu su M. G., veikdami bendrai, bandė iš nukentėjusiojo P. K. pavogti medų, tačiau ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių nebaigė nusikalstamos veikos, o dėl to, kad juos sustabdė pašalinis asmuo.

13. IÅ¡ bylos medžiagos matyti kad kaip liudytoja apklausiama nukentėjusiojo P. K. dukra V. S. patvirtino nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes. Ji parodė, kad: „<...> paties įvykio nematė, tuo metu buvo darbe. Jos tėtis P. K. prekiavo medumi turgavietėje. IÅ¡ draugės sužinojo, kad į turgų atvyko policija ir greitoji med. pagalba. Tai sužinojusi skambino tėčiui <...> iÅ¡ jo sužinojo, kad iÅ¡ jo bandė pavogti medų ir krepÅ¡ius. Jis pasakojo, kad jis pastÅ«mė tÄ asmenį, kuris norėjo paimti medų, tuomet pamatęs Å¡io draugas čiupo jam už nugaros ar už peties.

Apelianto kaltę patvirtina ir liudytojo J. M. parodymai, kuris parodė, kad: „<...> Atsisukęs pastebėjo kaip du vyriÅ¡kiai iÅ¡ pagyvenusio vyriÅ¡kio, kuris prekiavo medumi, agresyviai mėgino atimti krepšį ir dėžę, kurioje buvo sudėti stiklainiai su medumi. Jie stumdėsi. Vienas tempė už krepÅ¡io, kitas už dėžės su ten buvusiais stiklainiais medaus. Tuos daiktus jie ėmė vienu metu, o prekeivis abiem rankomis iÅ¡ jų plėšė, tiek krepšį, tiek dėžę. Jie buvo vienas Å¡alia kito ir veikė sinchroniÅ¡kai. <...> iÅ¡ tų dviejų vyriÅ¡kių vienas vardu P. pradėjo mosikuotis rankomis, buvo labai agresyvus ir kumščiu stengėsi pataikyti prekeiviui į veidÄ bei smogti jam <...>“.

Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad: „<...> Matė kaip P. nuėjo prie P. prekystalio, paėmė stiklainį medaus ir norėjo pasišalinti. <...> girdėjo kaip P. sakė padėti medų, tačiau Petras nesutiko <...>“. Liudyoja Ž. R. parodė, kad: „<...>Iš ryto norėjo iš P.pavogti medų, kuris buvo apsirengęs juodai, bet kitas, kuris buvo su pilkomis kelnėmis ir kedais neleido. O baigiantis turgui iš P. medų norėjo pavogti kitas vyras, kuris buvo su pilkomis kelnėmis ir raudonais kedais, šį bandė pakišti po rūbais.

Nei vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių nenorėjo pirkti medaus <...>“. Liudytoja R. J. parodė, kad: „<...> Matė kaip vienas iÅ¡ jų vardu P.buvo iÅ¡kėlęs kumÅ¡tį. Tuomet įvykio vietoje buvęs klientas iÅ¡ Vilniaus užlaužė P. rankÄ â€œ. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad nukentėjusysis P. K. iÅ¡ jam parodytų nuotraukų atpažino P. A. ir paaiÅ¡kino, kad minėtas asmuo įvykio dienÄ (2022-02-26) 8 val. ryte buvo turgavietėje su draugu (jaunesniu vyru), kuris buvo paėmęs jo medų, tačiau P. A. jį padėjo atgal ant prekystalio.

Be to, paaiÅ¡kino, kad tÄ pačiÄ dienÄ , apie 12 val., P. A. su tuo pačiu draugu vėl priėjo prie jo prekystalio. Jaunesnis draugas nuėmęs nuo dėžės, kur buvo stiklainiai su medumi, užtiesalÄ norėjo paimti stiklainį, tuomet šį pastÅ«mus ir jam pargriuvus P. A. sugriebęs jam už kailinių tempė Å¡aukdamas: „ko čia stumdaisi“. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, liudytojas J. M. iÅ¡ jam parodytų nuotraukų atpažino P. A. kaip asmenį, kuris 2022-02-26, apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje kartu su kitu vyru buvo įsikibę į krepÅ¡ius, kuriuos laikė senas vyras, prekiavęs turguje.

Be to, Å¡io procesinio veiksmo metu paaiÅ¡kino, kad į vienÄ krepšį buvo įsikibęs P. A., o į kitÄ kitas vyras, ir jie traukė tuos krepÅ¡ius link savęs, norėdami pavogti, o tas senas vyras nepasidavė. Po to P. A. rankomis suėmė už dėžės, kurioje buvo stiklainiai su medumi, ir ketino jÄ pavogti, tačiau senukas taip pat suėmė rankomis už dėžės ir traukė į save.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino P. A. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimÄ pagrobti P. K. turtÄ ). Kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptartų duomenų, visų apklaustų liudytojų bei paties nukentėjusiojo parodymai sudaro nuosekliÄ Ä¯rodymų visumÄ , leidžiančiÄ konstatuoti, kad P. A. aktyviais veiksmais, veikdamas bendrai su M. G., kėsinosi pavogti P. K. priklausantį medų, o Å¡iam prieÅ¡inantis įvyko susistumdymas.

Nusikalstama veika buvo nutraukta pasikėsinimo stadijoje dėl ne nuo nuteistųjų valios, o dėl to, kad juos sustabdė J. M.. Todėl baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Dėl bausmės 15. Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgdama į tai, toliau teisėjų kolegija analizuos bausmės individualizavimo apeliantui klausimÄ .

16. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami bendrÄ bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo skunde dėstomais argumentais, nurodo, kad apylinkės teismas, P. A. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis, apelianto asmenybę, jo charakteristikÄ ir kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nenustatyta P. A. lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta: nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 9 punktas), nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė nėščiai moteriai (N. L.), kai akivaizdu, kad ji nėščia (BK 60 straipsnio 7 punktas), nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 punktas).

Skiriant bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į P. A. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , rūšį, motyvus, tikslus, į tai, kad P. A. padarė du nesunkius nusikaltimus ir apysunkį nusikaltimÄ , turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , praėjus trumpam laikotarpiui nuo jo paleidimo iÅ¡ įkalinimo įstaigos (2022-01-28) atlikus bausmę. P. A. veikiant bendrai su M. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje.

P. A. nedirbantis, baustas administracine tvarka už policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų nevykdymÄ , neblaivaus pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje, alkoholinių gėrimų vartojimÄ vieÅ¡oje vietoje, vagystę, psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ be gydytojo paskyrimo ir pan., paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 3, b. l. 4–13). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog P. A. atsiprašė nukentėjusiųjų N. L. ir D. B.. Be to, vertinant tai, kad P. A. įvykdė nusikaltimus, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , įrodo, kad jis teigiamų iÅ¡vadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai.

Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti P. A. paskyrus už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmes, kurios subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes.

18. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ , baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui skirti Å¡velnesnę negu laisvės atėmimo bausmės rūšį nėra pagrindo.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nusikalstamas veikas daro nuolat, pastarÄ sias padarė neseniai išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, taigi nagrinėjami nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, apelianto teistumų skaičius rodo, kad apeliantui prieÅ¡ingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo bÅ«do bei ankstesnio elgesio pasekmė, t. y. dėsningas ir sistemingas tokio elgesio modelio pasirinkimas.

Visa tai sudaro pagrindÄ manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki Å¡iol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumÄ vertina kaip turintį didesnį pavojingumÄ , nėra pagrindo manyti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir Å¡ių veikų pobÅ«džio.

PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymÄ bei nenorÄ savo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, bei atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės (tarp jų ir laisvės atėmimo) apeliantui nebuvo pakankamas pagrindas keisti gyvenimo bÅ«dÄ ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog skundžiamu nuosprendžiu P. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ar neproporcinga jo paties asmenybės bei padarytų nusikaltimų pavojingumui, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik paskyrus nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti visi baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir atitinkanti nuteistojo asmenybės bei jo padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , taip pat teisingumo principÄ .

20. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo metu bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti Å¡ių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali bÅ«ti suprantamas vienpusiÅ¡kai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, P. A. paskirtos bausmės keisti nėra pagrindo. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 21. Klaipėdos apygardos teisme 2022-11-15 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-11-10 Pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad P. A. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl valstybei iš P. A. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 140,00 Eur.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuostatos dėl patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iÅ¡ kaltinamojo galioja taip pat ir bylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas.

23. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ . IÅ¡nagrinėjus bylÄ , nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, t. y. kad apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ nuteistojo P. A. į valstybės biudžetÄ turėtų bÅ«ti priteistinos iÅ¡laidos, susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad P. A. niekur nedirba, yra neseniai išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, gyvena remiamas draugų, jo finansinė padėtis iÅ¡ties sudėtinga, o skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nusprendžia iÅ¡ P. A. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų nepriteisti, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ atmesti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo P. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymÄ dėl priteisimo iÅ¡ P. A. 140,00 Eur valstybei. Teisėjai Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė Eduardas MaÅ¡kevičius