2023-06-07 Nr. AB-11700-3-61-3-03513-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-556-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03513-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Locus.lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Locus.lt“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija „Locus.lt“ (toliau – ir pareiškėjas, MB „Locus.lt) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. S-108615 (1.10E) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. S-81620 (14.1E) (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo MB „Locus.lt“ daiktinių teisių į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Garažas), įregistravimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjo vardu nuosavybės teisės yra įregistruotos tik į pastatą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Viešbutis), nors jis realiai yra neatsiejamai susijęs su Garažu, į kurį nuosavybės teisės apskritai neįregistruotos. Daiktą, į kurio sudėtį faktiškai įeina ir Viešbutis ir Garažas (jo dalis), pareiškėjas įgijo nuosavybės teise pagal Vilniaus miesto 32 notarų biuro notaro patvirtintą 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis). Pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte įrašyta: „Kadastrinių matavimų 2013 m. kovo 6 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas amalgamacijos būdu. Kadastro duomenys NTR nepatikslinti.“, todėl pareiškėjui nekilo jokių abejonių, kad Garažas įeina į bendrai perkamo daikto sudėtį, taip pat, kad Garažas faktiškai visuomet buvo ir yra antraeilis daiktas prie pastato, t. y. jo priklausinys ir, atsižvelgiant į tai, Garažas 2013 m. buvo performuotas amalgamacijos būdu jį sujungiant su Pastatu, t. y. 2013 m. užbaigus bendrai atliktą Daikto rekonstravimą pagal „Parduotuvės ir garažų rekonstravimo į paslaugų paskirties ir administracines patalpas (duomenys neskelbtini) projektą“ Nr. MM 10/015-TP- AR-BR-4 (toliau – ir Projektas) pasirašant 2013 m. gegužės 10 d. Statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos užbaigimo aktas) Statybos užbaigimo aktas pasirašytas jau po statinių performavimo amalgamacijos būdu, t. y. jau po to, kai Garažas amalgamacijos būdu buvo pertvarkytas ir prijungtas prie Viešbučio. Be to, Viešbučio ir Garažo sąsają patvirtina ne tik 2013 m. atliktas Garažo pertvarkymas amalgamacijos būdu pagal Projektą prijungiant jį prie pastato, bet ir tai, kad šiems abiem objektams yra suteiktas tas pats adresas, t. y. (duomenys neskelbtini).

2.2. Garažas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei ir iki šių dienų nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu. Pareiškėjas savo lėšomis ir iniciatyva organizuoja ir vykdo Garažo priežiūrą, statinio konstrukcijų techninę priežiūrą, apmoka Viešbučio ir Garažo priežiūros, komunalines ir kitas su jų išlaikymu susijusias išlaidas, Viešbutį ir Garažą sieja ne tik bendros patalpos, pastato konstrukcijos, fasadas, stogas, tačiau ir bendri inžineriniai tinklai (šildymo, vėdinimo, elektros, gaisrinės saugos, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos).

2.3. Pareiškėjas prašė VĮ Registrų centro įregistruoti pareiškėjo daiktines teises į Garažą, tačiau VĮ Registrų centras pareiškėjo prašymo netenkino. VĮ Registrų centro 2021 m. liepos 15 d. sprendime konkrečiai nenurodyta, kokių dokumentų VĮ Registrų centrui trūksta. Pareiškėjas dėl atitinkamų dokumentų apie statinius, kuriuos siekiama įregistruoti, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau buvo informuotas, kad jokių kitų duomenų Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

2.4. Kiek žinoma pareiškėjui, visą laiką visu Garažu naudojosi tik pastato savininkai ir su jais susiję asmenys. Jokie kiti asmenys Garažu niekada nesinaudojo, jis nėra susijęs su jokiais kitais gyvenamaisiais pastatais, taip pat niekas kitas juo visiškai ir nesirūpino, jo neprižiūrėjo ir neremontavo. Garažas negali būti naudojamas savarankiškai, kaip savarankiškas pastatas, kadangi jame nėra atskirų šildymo, elektros sistemų, be to, jis faktiškai yra sujungtas su pačiu Viešbučiu ir sudaro jo dalį.

2.5. Pareiškėjas neturėtų būti laikomas atsakingu už tai, kad VĮ Registrų centras neturi išsaugojęs dalies dokumentų, kurių pagrindu registruose faktiškai yra įregistruotas Garažas, įskaitant jo dalį – negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Jeigu Garažas nebūtų buvęs teisėtai pastatytas, jis apskritai, įskaitant jo negyvenamąją patalpą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų buvęs įregistruotas VĮ Registrų centro registruose kaip statinys.

2.6. Atsakovo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. Sprendimas yra akivaizdžiai klaidinantis, neatitinkantis nei faktinės, nei teisinės situacijos, juo situacija iš esmės palikta visiškai neišspręsta, net tinkamai nenurodant pareiškėjui, kur jis turėtų tokiu atveju kreiptis ir ką pateikti, kad VĮ Registrų centro administruojamų registrų įrašai dėl Garažo būtų tinkamai sutvarkyti. Sprendimas priimtas nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidžiant gero administravimo principus.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Komisijos sprendime pažymėta, jog Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis 104,79 kv. m. bendro ploto garažas, plane pažymėtas 4G1p, įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio kadastro duomenys nustatyti 1998 m. birželio 5 d., yra performuotas. Šio Registro įrašo 11 punkte (Registro pastabos ir nuorodos) įrašyta: „Kadastrinių matavimų 2013 m. kovo 6 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas amalgamacijos būdu. Kadastro duomenys NTR nepatikslinti“. Buvusiam Viešbučio savininkui amalgamacijos būdu atidalijus iš 104,79 kv. m bendro ploto garažo jam nuosavybės teise priklausiusias 43,00 kv. m bendro ploto garažo patalpą, plane pažymėtą 29-1 (Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 30,20 kv. m bendro ploto garažo patalpą, plane pažymėtą 29-2 (Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 2011-2013 m. rekonstrukcijos metu jas sujungus su Viešbučio patalpomis, liko niekam nuosavybės teise neįregistruota patalpa, kuri matininkės S. J. 2020 m. birželio 22 d. užfiksuotais ir Registro posistemėje „Matininkas“ pateiktais duomenimis faktiškai yra atskiras nekilnojamojo turto objektas – 31,59 kv. m bendro ploto garažas, plane pažymėtas 4G1p. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir matininkės S. J. pateiktas 2020 m. birželio 22 d. aiškinamasis raštas.

5. Atsakovo teigimu, pareiškėjas yra teikęs VĮ Registrų centrui 2020 m. liepos 31 d. prašymą pakeisti Garažo duomenis Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2020 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. NSPR-655 (14.4 E) šį prašymą atmetė, nurodydamas tiek 2020 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos trūkumus, tiek aplinkybę, kad Garažas, rekonstruotas 2011-2013 metais, yra kultūros paveldo statinys, priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, todėl turi būti pateiktas ir viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis pastato rekonstrukcijos teisėtumą – statybos užbaigimo aktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui neturint nuosavybės teisę į Garažą patvirtinančių dokumentų, jis negali pateikti ir prašymo pakeisti Garažo duomenis Registre.

6. Atsakovas pastebėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo tiek Viešbutį, tiek Garažą, kaip Viešbučio priklausinį, tačiau šioje sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas perka Viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 270,10 kv. m, o kadastro duomenys nustatyti 2013 m. gegužės 28 d. Šių matavimų duomenimis Garažas, kurio bendras plotas 31,59 kv. m, nepatenka į Viešbučio patalpų bendrą plotą. Šį faktą patvirtina ir vėliau – 2020 m. birželio 22 d. atlikti tiek Viešbučio, tiek garažo, kaip atskiro pastato, plane pažymėto 4G1p, kadastriniai matavimai. Pareiškėjas nėra nei Garažo, nei žemės sklypo, ant kurio jis pastatytas, savininkas. Akivaizdu, kad buvęs Viešbučio savininkas, nebūdamas visų trijų garažo patalpų savininku, o tik dviejų iš jų, negalėjo nei rekonstruoti (prijungti), nei perleisti pareiškėjui Pirkimo-pardavimo sutartimi to, kas jam nepriklausė nuosavybės teise (1994 m. balandžio 13 d. kadastro matavimų duomenimis – 31,59 kv. m bendro ploto patalpos, plane pažymėtos 29-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. birželio 22 d. kadastro matavimų duomenimis – 31,59 kv. m bendro ploto garažo, plane pažymėto 4G1p, Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

7. Atsakovo vertinimu, nei pareiškėjo nurodomas Viešbučio Statybos užbaigimo aktas, nei Pirkimo-pardavimo sutartis nepatvirtina buvusio Viešbučio savininko ir pareiškėjo nuosavybės teisės į Garažą atsiradimo. Atsakovas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog Viešbutis ir Garažas yra tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)), nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytas nuosavybės teisės atsiradimą patvirtinantis juridinis faktas.

8. Pareiškėjas nei nuosavybės teisę į Garažą, nei Garažo rekonstravimą patvirtinančių dokumentų Registro tvarkytojui nėra pateikęs. Komisija skundžiamame 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime išsamiai nurodė faktines ir teisines aplinkybes, paneigiančias, kad Garažas yra Viešbučio priklausinys.

9. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad Registro tvarkytojas neturi dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisės į Garažą atsiradimą, neturi būti be jokio teisinio pagrindo aiškinama kaip patvirtinanti pareiškėjo nuosavybės teisę į Garažą. Pareiškėjo teiginys, kad atsakovas kažkokių dokumentų neišsaugojo niekuo nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad tokie dokumentai iš viso buvo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

11.1. Pareiškėjas MB „Locus.lt“ Pirkimo-pardavimo sutarties ir 2019 m. gruodžio 23 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 270,10 kv. m; kadastro duomenys nustatyti 2013 m. gegužės 28 d. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 papunktyje, prie duomenų apie perkamą daiktą, ties Registrų pastabomis, nurodyta, kad: „Kadastrinių matavimų 2013-03-06 duomenimis nekilnojamasis daiktas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas amalgamacijos būdu. Kadastro duomenys NTR nepatikslinti“.

11.2. Pareiškėjas 2021 m. birželio 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas tinkamai įregistruoti jo daiktines teises į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

11.3. VĮ Registrų centras, vadovaudamasis Įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, 2021 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo, nes jis su prašymu teritoriniam registratoriui nepateikė dokumentų, kurių pagrindu NTR būtų galima įregistruoti nuosavybės teises į Garažą.

11.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Komisiją.

11.5. Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 31-32 straipsniais, 2021 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo teritorinio registratoriaus 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. S-81620(14.1E) „Dėl pateikto prašymo“ įformintą sprendimą paliko galioti.

12. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis įsigijo Garažą kaip Viešbučio priklausinį.

13. Teismas nurodė, kad iš Pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjas perka pastatą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 270,10 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sandoriui išduotą pažymą, Viešbučio kadastro duomenys fiksuoti 2013 m. gegužės 28 d. (įregistravimo pagrindas: deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, 2013 m. birželio 6 d., Nr. 1). Pastatas – viešbutis nuosavybės teise priklausė E. K.. Registro pastabose nurodyta, kad: „Kadastrinių matavimų 2013 m. kovo 6 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas amalgamacijos būdu. Kadastro duomenys NTR nepatikslinti“. Taigi, Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokių duomenų apie tai, kad kartu su Viešbučiu pirkėjui (šiuo atveju pareiškėjui) pereina nuosavybės teisės ir į Garažą. Kad pareiškėjui būtų perduotas minėtas Garažas, nepatvirtina ir Priėmimo-perdavimo aktas.

14. Teismas pažymėjo, kad Registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 104,79 kv. m. žymėjimas plane 4G1p, statusas: performuotas, kadastro duomenys nustatyti 1998 m. birželio 5 d. Šio Registro išrašo 11 punkte nurodyta, kad kadastrinių matavimų 2013 m. kovo 6 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) performuotas amalgamacijos būdu. Kadastro duomenys nekilnojamojo turto registre nepatikslinti. Taip pat ši pastaba įrašyta Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa - garažas 31,59 kv. m, plane pažymėtos 29-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kadastro duomenys nustatyti 1994 m. balandžio 13 d.); duomenų apie buvusius savininkus nėra. Registro išraše (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 43 kv. m, statusas: sujungtas su kitu daiktu, yra patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4G1p, nuosavybės teisė iki 2013 m. gegužės 14 d. priklausė E. K.. Registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa plane pažymėta 29-2, bendras plotas 30,20 kv. m., statusas: sujungtas su kitu daiktu, yra patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4G1p, nuosavybės teisė iki 2013 m. gegužės 14 d. priklausė E. K.. Abi Registro išrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos patalpos išregistruotos Statybos užbaigimo aktu.

15. Atsižvelgdamas į nurodytus duomenis teismas darė išvadą, kad buvęs Viešbučio savininkas E. K. amalgamacijos būdu iš 104,79 kv. m bendro ploto garažo atidalijo jam nuosavybės teise priklausančias patalpas 43,00 kv. m, plane pažymėta 29-1, ir 30,20 kv. m, plane pažymėta 29-2 (registro išrašai Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 2011-2013 m. rekonstrukcijos metu jas sujungė su Viešbučio patalpomis. Tuo tarpu patalpa 31,59 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato patalpų plotų eksplikacijos duomenimis: patalpa – garažas, žymėjimas plane 4G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 31,59 kv. m., kadastro duomenų nustatymo data – 2020 m. birželio 22 d.), liko niekam nuosavybės teise neįregistruota. Nėra jokių duomenų, kad ši patalpa būtų priklausiusi E. K.. Šią faktinę aplinkybę iš esmės patvirtina ir matininkės S. J. 2020 m. birželio 22 d. aiškinamasis raštas.

16. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad buvęs Viešbučio savininkas, nebūdamas visų trijų garažo patalpų savininku, o tik dviejų iš jų, negalėjo nei rekonstruoti (prijungti), nei perleisti pareiškėjui Pirkimo-pardavimo sutartimi to, kas jam nepriklausė nuosavybės teise, t. y. 1994 m. balandžio 13 d. kadastro matavimų duomenimis – 31,59 kv. m bendro ploto patalpos, plane pažymėtos 29-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. birželio 22 d. kadastro matavimų duomenimis – 31,59 kv. m bendro ploto garažo, plane pažymėto 4G1p, Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog Viešbutis ir Garažas yra tuo pačiu adresu, nėra CK 4.47 straipsnyje nustatytas nuosavybės teisės atsiradimą patvirtinantis juridinis faktas. Pareiškėjo nurodomos Garažo naudojimo ir priežiūros aplinkybės taip pat nesudaro jokio teisinio pagrindo išvadai, jog Garažas pareiškėjui priklauso nuosavybės teise.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju, nesant atitinkamų dokumentų, VĮ Registrų centras nėra kompetentingas nuspręsti, jog nuosavybės teisės į Garažą priklauso būtent pareiškėjui bei jas įregistruoti Registre.

19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nepateikus dokumentų, patvirtinančių, kad Garažas priklauso jam nuosavybės teise, taip pat byloje neginčijant, jog pareiškėjas nėra žemės sklypo, ant kurio Garažas pastatytas, savininkas, atsakovas visiškai pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą – įregistruoti jo nuosavybės teisę į Garažą, kaip Viešbučio priklausinį, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo (Įstatymo 10 straipsnis).

20. Teismas taip pat pažymėjo, kad 104,79 kv. m bendro ploto garažas yra padalintas į patalpas, dvi iš jų yra sujungtos su Viešbučio patalpomis. Šioje byloje aktualus klausimas yra dėl trečios patalpos, t. y. 31,59 kv. m ploto. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį.

21. Teismas taip pat sutiko su atsakovo argumentais, kad Garažas, kuris rekonstruotas 2011-2013 metais, yra kultūros paveldo statinys, priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, todėl šio pastato duomenims pakeisti Registre turi būti pateiktas, be kita ko, ir viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis pastato rekonstrukcijos teisėtumą – statybos užbaigimo aktas. Pareiškėjas tokio dokumento nėra pateikęs. Tad ir šiuo aspektu pareiškėjo nuosavybės teisės į Garažą negali būti įregistruotos Registre.

22. Teismas, įvertinęs skundžiamą VĮ Registrų centro sprendimą, darė išvadą, kad jis atitinka VAĮ reikalavimus ir juos aiškinančią administracinių teismų praktiką, t. y. yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis, nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vadovavosi teisės aktais, veikė savo kompetencijos ribose ir pareiškėjo nurodomų teisės principų nepažeidė.

III. 23. Pareiškėjas MB „Locus.lt“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, iš esmės paliko susidariusią situaciją neišspręstą, paliko netikslius, tikrovės nebeatitinkančius ir besidubliuojančius NTR ir kitų registrų duomenis, už kurių teisingumą atsako atsakovas. Šiuo metu pagal NTR išrašą, už kurio teisingumą atsako atsakovas, Garažas vis dar yra 104.79 kv. m bendro ploto, t. y. apima ir pareiškėjui neabejotinai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kurios įsigytos pagal tą pačią Pirkimo-pardavimo sutartį ir priimtos pagal tą patį Priėmimo-perdavimo aktą. Kol tinkamai nesutvarkyti atsakovo administruojamų NTR ir kitų registrų duomenys, tol iš esmės tai yra besidubliuojančios patalpos, kurios šiuo metu pagal NTR išrašą sudaro tiek Viešbučio, tiek Garažo dalį, todėl pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, visiškai neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodo, kad pareiškėjas nėra priėmęs nuosavybėn (šiuo atveju kartu su Viešbučiu) Garažo (net ir jo dalies), t. y. net ir patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pagal NTR išrašą šiuo metu vis dar sudaro Garažo dalį, t. y. 73.2 kv. m iš 104.79 kv. m.

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčas kilo dėl to, kad atsakovas visa apimtimi atsisakė tekinti pareiškėjo 2021 m. birželio 30 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas atsakovo prašė tinkamai įregistruoti pareiškėjo daiktines teises į ginčo Garažą, kurio plotas šiuo metu yra 104.79 kv. m ploto. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad šioje byloje aktualus klausimas yra tik dėl trečios patalpos, t. y. 31,59 kv. m ploto patalpos.

26. Pareiškėjas laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovui turėjo būti pateiktas viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis pastato rekonstrukcijos teisėtumą – statybos užbaigimo aktas. Pareiškėjas pažymi, kad Garažas 2013 m. buvo performuotas amalgamacijos būdu jį sujungiant su Viešbučiu, t. y. 2013 m. užbaigus bendrai atliktą Daikto rekonstravimą pagal vieną bendrą, t. y. tą patį Projektą, kurį įgyvendinus buvo pasirašytas prie jo vienas bendras Statybos užbaigimo aktas, kuris yra pateiktas atsakovui. Statybos užbaigimo aktas pasirašytas jau po minėtų statinių performavimo amalgamacijos būdu, t. y. jau po to, kai Garažas amalgamacijos būdu buvo pertvarkytas ir prijungtas prie Viešbučio. Užklausus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ši pareiškėjui pateikė tą patį Statybos užbaigimo aktą, kuris jau yra pateiktas atsakovui, ir nenurodė pareiškėjui, kad jis dar turėtų atlikti kokius nors veiksmus prie Projekto dėl statybų pagal jį užbaigimo.

27. Pareiškėjas nurodė kreipęsis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad teisės aktais nekilnojamajam daiktui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nustatyta administracinė procedūra, o patikrinimas, ar daiktas registruotinas Nekilnojamojo turto registre, yra sudėtinė šios procedūros dalis. Tokiais atvejais teisę į teisminę gynybą asmuo gali įgyvendinti ne kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo ar nuosavybės teisės pripažinimo (kaip kad tai daro ieškovė), o Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Centrinio registratoriaus sprendimą skųsdamas administraciniam teismui. Todėl pareiškėjui, nei iš atsakovo sprendimo, nei iš teismo sprendimo neaišku, kokius veiksmus jis turi atlikti, kad jo nuosavybės teisės į Garažą, kuris šiuo metu yra įregistruotas NTR kaip 104.79 kv. m statinys (bent jo dalį dėl patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) visgi būtų tinkamai įregistruotos, kad pareiškėjas galėtų patikslinti Garažo kadastro duomenis.

28. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 33 straipsniu, įtvirtinančiu teisę reikalauti, kad teritorinis registratorius papildytų neišsamius duomenis arba ištaisytų netikslius ir klaidingus duomenis.

29. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Atsakovas nurodo, jog aplinkybė, kad Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 1998 m. birželio 5 d. kadastro duomenų nustatymo metu užfiksuotas Garažo bendras plotas – 104,79 kv. m bei įrašyta pastaba apie 2013 m. kovo 6 d. kadastrinių matavimų metu užfiksuotą jo performavimą amalgamacijos metu nereiškia, kad šie duomenys yra netikslūs, klaidingi ar dubliuojantys, nes jie atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti bei niekaip nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisės į 31,59 kv. m bendro ploto Garažą atsiradimo. Priešingai, patenkinus pareiškėjo prašymą įregistruoti jo nuosavybės teisę į 104,79 kv. m bendro ploto Garažą, butų antrą kartą įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į 43,00 kv. m bendro ploto garažo patalpą, plane pažymėtą 29-1 (istorinio Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 30,20 kv. m bendro ploto garažo patalpą, plane pažymėtą 29-2 (istorinio Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu patenka į Viešbučio bendrą plotą. Teismo išvada, kad patalpa – garažas, žymėjimas plane 4G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 31,59 kv. m, kurios kadastro duomenys nustatyti 2020 m. birželio 22 d., liko niekam nuosavybės teise neįregistruota, yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjo argumentai dėl šio vertinimo atmestini.

31. Atsakovo vertinimu, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 31,59 kv. m patalpos (Garažo) klausimą turėtų spręsti administracinis teismas, nes pareiškėjas buvo pateikęs pareiškimą nustatyti valdymo nuosavybės šia patalpa juridinę reikšmę turintį faktą, kildinamą ir nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų buvimo/praradimo, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose, t. y. Pirkimo - pardavimo sutartyje bei Perdavimo-priėmimo tokių duomenų nėra. Šiuo metu pareiškėjas yra pateikęs naują pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įgyjamosios senaties juridinio fakto nustatymo į 31,59 kv. m patalpą (Garažą) ir šis pareiškimas yra priimtas.

32. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad Garažo rekonstrukcijos teisėtumą patvirtina Viešbučio 2013 m. gegužės 10 d. Statybos užbaigimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti, nes Garažo bendras plotas nepatenka į Viešbučio bendrą plotą. Reikalavimą 2011-2013 m. rekonstruoto pastato įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre ir Registre numatė tuo metu galioję teisės aktai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numatė, kad užbaigus statinio rekonstravimą surašomas statybos užbaigimo aktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3-4 dalys numato, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka; nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. galiojusi redakcija) 841.2, 841.2.1 papunkčiai numatė, kad įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas. Teismas pagrįstai nurodė, kad 2011-2013 metais rekonstruotas Garažas yra kultūros paveldo statinys, priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, todėl šio pastato duomenims pakeisti Registre turi būti pateiktas, be kita ko, ir viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis pastato rekonstrukcijos teisėtumą – statybos užbaigimo aktas.

33. Pareiškėjo argumentus dėl atsakovo sprendimų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, Registre įrašytų duomenų neatitikimo dokumentams, kurių pagrindu jie įrašyti, techninių klaidų buvimo atsakovas laiko deklaratyviais.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

34. Pareiškėjas siekia, kad VĮ Registrų centras įregistruotų jo daiktines teises į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

35. Byloje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre UAB „Locus.lt“ nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – viešbučio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gruodžio 23 d. priėmimo perdavimo akto, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

36. Byloje pateiktas Registro išrašas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 43 kv. m, statusas: sujungtas su kitu daiktu, yra patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4G1p, nuosavybės teisė iki 2013 m. gegužės 14 d. priklausė E. K.. Registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa plane pažymėta 29-2, bendras plotas 30,20 kv. m., statusas: sujungtas su kitu daiktu, yra patalpoje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4G1p, nuosavybės teisė iki 2013 m. gegužės 14 d. priklausė E. K.. Abi Registro išrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos patalpos išregistruotos Statybos užbaigimo aktu.

37. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad buvęs Viešbučio savininkas E. K. amalgamacijos būdu iš 104,79 kv. m bendro ploto garažo atidalijo jam nuosavybės teise priklausančias patalpas 43,00 kv. m, plane pažymėta 29-1, ir 30,20 kv. m, plane pažymėta 29-2 (registro išrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), bei 2011-2013 m. rekonstrukcijos metu jas sujungė su Viešbučio patalpomis.

38. Patalpos (31,59 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato patalpų plotų eksplikacijos duomenimis: patalpa – garažas, žymėjimas plane 4G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 31,59 kv. m., kadastro duomenų nustatymo data – 2020 m. birželio 22 d.), nuosavybės teisės E. K. byloje surinktais įrodymais nepagrindžiamos.

39. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą padaryti išvadą, jog pareiškėjas atsakovui nepateikė duomenų apie jam priklausančią teisę į visą 104,79 kv. m bendro ploto garažą, kuris yra padalintas į patalpas: nuosavybės teisė į 43,00 kv. m bendro ploto garažo patalpą, plane pažymėtą 29-1 (istorinio Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 30,20 kv. m bendro ploto garažo patalpą, plane pažymėtą 29-2 (istorinio Registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios patenka į Viešbučio bendrą plotą, įregistruota pareiškėjo vardu, o trečiosios 31,59 kv. m ploto patalpos nuosavybės teisė pareiškėjui jokiais duomenimis neįrodyta.

40. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, nurodytų šios Nutarties 25 punkte, teisėjų kolegijos išdėstytų argumentų (Nutarties 37-39 p.) kontekste pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiama dėl atsisakymo įregistruoti daiktines teises į visą 104,79 kv. m bendro ploto garažą. Tai nėra ginčas dėl kadastro duomenų pakeitimo.

41. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios Nutarties 24 ir 25 punktuose, kaip nepagrįstus.

42. Pirmosios instancijos teismo sprendimo 20 punkte nurodoma: “Pažymėtina ir tai, kad Garažas, kuris rekonstruotas 2011-2013 metais, yra kultūros paveldo statinys, priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, todėl šio pastato duomenims pakeisti Registre turi būti pateiktas, be kita ko, ir viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis pastato rekonstrukcijos teisėtumą – statybos užbaigimo aktas. Pareiškėja tokio dokumento nėra pateikusi. Tad ir šiuo aspektu pareiškėjos nuosavybės teisės į Garažą negali būti įregistruotos Registre“.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios Nutarties 39 punkte išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 20 punkte nurodyti motyvai neturi reikšmės šio ginčo baigčiai, todėl iš sprendimo pašalinami.

44. Dėl šios Nutarties 27 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo daiktinių teisių apimtis atskleista šios Nutarties 37-39 punktuose. Pažymėtina, jog Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį. Tokių patalpų savininko prašymu, parengtos kadastro duomenų bylos pagrindu, laikantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų galimi kadastro duomenų pakeitimai. Be kita ko, amalgamacija, remiantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, yra nekilnojamojo daikto pertvarkymas, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.

45. Šios bylos faktinė situacija leidžia teigti, teisėjų kolegijai nesiimant fakto tyrimo ir/ar teisės aiškinimo už nagrinėjamo ginčo ribų, kad nuosavybės teisė į pareiškėjui priklausantį turtą yra įregistruota. Tai sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

46. Todėl prieinama prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas bei teisėtas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Locus.lt“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis