68fd368e-d006-4e18-baeb-d7a020c2573f · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-7989-505/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01746-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 10 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas M. Å . kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2021 m. liepos 13 d. atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 3-iajame sektoriuje, kuriame nebuvo sudaromos sÄ lygos tinkamai atlikti religines apeigas, kadangi nėra įrengtos koplytėlės. Teigė, jog siÅ«loma melstis laisvalaikio kambaryje, kuriame nuolat lankosi, be kita ko, triukÅ¡mauja, žiÅ«ri televizorių, nuteistieji.

Nurodė, kad dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundÄ prašė jį atmesti (b. l. 9–12). Siekiant užtikrinti nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas, įstaigos 3-iajame sektoriuje naujai rekonstruotame pastate yra įrengtas laisvalaikio kambarys. Teigė, kad esant poreikiui religines apeigas nuteistieji gali atlikti Å¡iame laisvalaikio kambaryje, kuriame yra religinė atributika (kryžius, maldaknygė).

Nuteistieji be apribojimų gali lankytis klubo patalpoje, kurioje yra pastatytas kryžius, religinė atributika ir kurioje galima atlikti religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Pažymėjo, jog Kauno arkivyskupijos kurijos kunigai ir savanoriai įstaigos 3-iajame sektoriuje iki karantino paskelbimo lankėsi du kartus per mėnesį. Apie vykdomus užsiėmimus visuomet buvo paraÅ¡oma informacija skelbimuose ir nuteistieji laisva valia turėjo galimybę juose lankytis. Po karantino paskelbimo, siekiant iÅ¡vengti galimų ligos COVID-19 protrÅ«kių, dvasininkų atvykimas į įstaigÄ apribotas.

Religinės apeigos vyko nuotoliniu būdu, transliuojant tiesiogiai vykstančias mišias ir pamokslus, o dirbantiems nuteistiesiems laisvu nuo darbo laiku pateikiant mišių įrašus. Akcentavo, kad pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais dėl negalėjimo atlikti religinių apeigų. Mano, jog pataisos įstaigos pareigūnai veikė tinkamai, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, o nesant neteisėtų veiksmų negali būti nustatytas ir su žalos padarymu susijęs priežastinis ryšys.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ negalėjimo melstis, nes PravieniÅ¡kių PN-AK 3-iajame sektoriuje nebuvo koplyčios. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. BVK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. Religinių apeigų atlikimo pataisos įstaigoje tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (BVK 106 str. 4 d.), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės). Nurodytos BVK nuostatos nustato nuteistųjų teisę atlikti religines apeigas ir jokių taikymo iÅ¡imčių nuteistiesiems, kad ir kur jie bÅ«tų kalinami (kamerų tipo patalpose, drausmės grupėje ir kt.), nenustato. Pažymėtina, kad religinės apeigos atliekamos ne tik tada, kada jos yra vedamos dvasininko. Religinių apeigų sÄ voka apima ir kitas jos iÅ¡raiÅ¡kos formas, t. y. tiek pavienių asmenų, tiek tam tikros tikinčiųjų bendruomenės maldos ir susikaupimo procesas, tiek dalyvaujant, tiek nedalyvaujant dvasininkui.

Vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija užtikrina nuteistųjų (suimtųjų) teisę tenkinti su religija susijusius poreikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sÄ lygas Lietuvos Respublikoje pripažintų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkams lankytis pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje).

Pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vietos religinėms apeigoms atlikti įrengiamos pagal dvasininkų rekomendacijas (Vidaus tvarkos taisyklių 114 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nepriklausomai nuo inicijuojamų religinių apeigų masto (ar vienas, ar bendruomenėje, su dvasininku ar be jo), iÅ¡ esmės vien tik dėl savo sakralinio, susikaupimo, tylos ir ramybės reikalaujančio pobÅ«džio, religinėms apeigoms atlikti atsakovės atstovas turi užtikrinti tam atskiras patalpas, t. y.

įrengtas pagal dvasininkų rekomendacijas, su religine atributika. Pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 114 punkte suformuluotas imperatyvus reikalavimas įrengti vietÄ religinėms apeigoms atlikti pagal dvasininkų rekomendacijas, todėl tokia vieta pataisos įstaigoje privalo bÅ«ti ir jos paskirtis turi bÅ«ti ne daugiafunkcė, derinant religinių apeigų galimybę su kitomis tuo pačiu metu vykdomomis veiklomis. Taigi, nors religinių apeigų atlikimas neturėtų bÅ«ti suprantamas iÅ¡imtinai kaip tokių apeigų atlikimas vien tik koplyčioje, tačiau, teismo vertinimu, bet kokiu atveju tam turi bÅ«ti skiriama atskira patalpa, sudarant religines apeigas atliekančiam ir / ar besimeldžiančiam asmeniui sakraliai privačiÄ erdvę, kurioje bÅ«tų iÅ¡laikyta rimtis, susikaupimas ir tyla.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde kelia klausimÄ dėl galimybės pasimelsti nebuvimo, tai iÅ¡imtinai susiedamas su koplytėlės neužtikrinimu. Koplytėlės nebuvimo faktÄ pareiÅ¡kėjas vertina kaip esminę priežastį, trukdžiusiÄ jam individualiai melstis, ir neturtinės žalos priežastimi nurodo iÅ¡ esmės tik tai, kad neturėjo galimybės religines apeigas realizuoti individualios maldos forma koplyčioje, o tai padaryti buvo siÅ«loma laisvalaikio kambaryje. Jokių kitų veiklų, susijusių su religinių apeigų netinkamu organizavimu ir neužtikrinimu, t. y. dvasininko (ne) atvykimas, religinių pamaldų (ne) organizavimas ar (ne) transliavimas ir kt., kurios galėtų bÅ«ti laikomos neturtinės žalos priežastimi, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nenurodo.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje nėra įrengtos koplyčios (b. l. 2). Pareiškėjas skunde teigė, kad pataisos įstaiga, neužtikrindama koplyčios įrengimo, religines apeigas siūlo atlikti laisvalaikio kambaryje, kuriame, anot pareiškėjo, dėl didelio nuteistųjų skaičiaus ir triukšmo neįmanoma atlikti religinių apeigų, tačiau atsakovės atstovas nurodė, taip pat Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. 63-1327 patvirtina (b. l. 3), kad religines apeigas atskirai nuo kitų nuteistųjų galima atlikti klubo patalpoje, kurioje pastatomas kryžius, religinė atributika.

PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ , kuriame nurodyta, kad įstaigoje yra patalpos religinėms apeigoms atlikti, jokių prieÅ¡taravimų nepateikė, todėl teismas vertina, kad jei pareiÅ¡kėjui neįmanoma buvo atlikti religinių apeigų laisvalaikio kambaryje, tuomet religinėms apeigoms individualios maldos forma įgyvendinti pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė ne koplytėlėje, tačiau kitoje tam pritaikytoje atskiroje patalpoje, t. y. klubo patalpoje. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad Kauno arkivyskupijos kurijos kunigai ir savanoriai 3-iajame sektoriuje iki karantino paskelbimo lankėsi du kartus per mėnesį ir apie vykdomus užsiėmimus visuomet buvo paskelbiama, nuteistieji laisva valia turėjo galimybę juose lankytis.

Taip pat vyko religinės apeigos nuotoliniu bÅ«du, transliuojant tiesiogiai vykstančias miÅ¡ias ir pamokslus, dirbantiems nuteistiesiems laisvu nuo darbo metu pateikiant miÅ¡ių įraÅ¡us (b. l. 3). Akcentuotina ir tai, kad atlikti religines apeigas yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, todėl bÅ«tent nuteistasis turi iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ pasinaudoti Å¡ia savo teise. Vertinant, ar pataisos įstaiga privalėjo užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisę atlikti religines apeigas, reikÅ¡minga aplinkybe laikytinas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į pataisos įstaigos administracijÄ su praÅ¡ymu sudaryti galimybę religines apeigas atlikti suteikiant specialiÄ atskirÄ patalpÄ .

Nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu reiÅ¡kė praÅ¡ymus ir bÅ«tų siekęs tam skirtoje vietoje atlikti religines apeigas, o pataisos įstaigos administracija į jo praÅ¡ymus nereagavo ar reagavo netinkamai, pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s ir kitais įrodymais nepagrįsti argumentai dėl teisės į religines apeigas pažeidimo laikytini abstrakčiais, deklaratyviais, nedetalizuotais ir neįrodytais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nesant įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ atlikti religines apeigas atskiroje patalpoje, pataisos įstaigos administracijai nekilo pareiga imtis atitinkamų veiksmų.

Pataisos įstaigos administracija neprivalėjo savo iniciatyva siÅ«lyti pareiÅ¡kėjui papildomų bÅ«dų ir priemonių jo religinei teisei įgyvendinti, neturėdama duomenų apie pareiÅ¡kėjo religingumo faktÄ ir laipsnį, tikėjimo teisės praktikavimo poreikį ir mastÄ , esamų sÄ lygų religinėms apeigoms atlikti nepakankamumÄ . Atsižvelgiant į tai nėra pakankamo pagrindo konstatuoti PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėtus veiksmus. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl to, kad nėra koplyčios ir negalėjo tinkamai pasimelsti, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , psichologines kančias, pablogėjo emocinė ir psichinė bÅ«klė, tačiau nepateikė į bylÄ jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, kad jis tokiÄ neturtinę žalÄ patyrė. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į psichologus dėl problemų, kurias galėjo sukelti negalėjimas atlikti religinių apeigų ar lankytis koplyčioje.

PareiÅ¡kėjo skunde tik deklaratyviai nurodytos aplinkybės dėl koplyčios religinėms apeigoms atlikti (konkrečiai pasimelsti) nebuvimo, jo teiginiai dėl patirtų nepatogumų, diskomforto, kitų iÅ¡gyvenimų savaime nepatvirtina neturtinės žalos fakto ir negali bÅ«ti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, nenustačius bÅ«tinųjų valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2020, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015, LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Dėl nurodytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė