68fd298b-1260-4e6f-baac-4d80da59f101 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-945-340/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43876-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.1; 3.2.6.5; 3.3.1.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų J. V., Andriaus Veriko ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo I. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I.

R. ieÅ¡kinį atsakovei J. J. dėl įpareigojimo paÅ¡alinti savininko teisių pažeidimus, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės Å«kio ministerijos, SB „Rasa“.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,            n u s t a t ė : I. Ginčo esmė patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti (nugriauti) statinio-atraminės sienutės ir ant jos esančios tvoros dalį (25,87 cm. ilgio), pastatytÄ ant ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp koordinačių X6069287,30 ir Y 588812,92 (ties Å¡iomis koordinatėmis 35 cm įsiterpiančiÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sklypo pusę bei X606264,92 ir Y 588799,79 (ties Å¡iomis koordinatėmis 31 cm įsiterpiančiÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sklypo pusę) arba perstatyti, iÅ¡laikant norminiuose teisės aktuose nustatytus privalomus minimalius atstumus iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2014-10-03 UAB „Matavimo studija“ atliko ieÅ¡kovo žemės sklypo ženklinimo darbus, buvo suraÅ¡ytas žemės sklypo ribų paženklinimo –parodymo aktas, parengtas žemės sklypo plano fragmentas. Atlikus matavimus paaiÅ¡kėjo, kad į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ patenka dalis atsakovei priklausančio statinio-statinio atraminės sienutės ir ant jos esančios tvoros- statinys įsiterpęs nuo 31 iki 35 cm atstumu ir užima apie 8 kv.m. sklypo ploto. IeÅ¡kovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija, praÅ¡ydamas paÅ¡alinti jo teisės pažeidimus, tačiau atsakovė į pretenzijÄ neatsakė.

Dėl ieškovo ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos ginčo nėra ir niekada nebuvo, ji yra aiški iš esamų dokumentų, todėl ieškovas neprašo nustatyti sklypų bendros ribos. 2004-11-07 buvo atlikti atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, sudarytas žemės sklypo planas, kuris buvo patikrintas ir suderintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, o 2009-03-18 sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2007-10-01 buvo atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, sudarytas žemės sklypo planas, kuris buvo patikrintas ir suderintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, o 2008-10-29 sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2007-10-01 žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad atsakovė neprieštaravo dėl ieškovo žemės sklypo ribų, tame tarpe dėl sklypų bendrosios ribos.

Atsakovės sutuoktinis G. J. Å¡iame akte savo paraÅ¡u patvirtino, kad dalyvavo nustatant ieÅ¡kovo žemės sklypo ribas ir jokių pastabų dėl nustatytų sklypo ribų nepareiÅ¡kė. Tokiu bÅ«du, atsakovei priklausantis statinys atraminė sienutė ir tvora yra įsiterpusi į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , o didesnė jos dalis yra pastatyta ant sklypo ribos be ieÅ¡kovo sutikimo. Neturint sutikimo, atraminę sienutę galima statyti savo sklype ne mažesniu nei 1 m. atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, atsakovė nesilaikė normatyvinių teisės aktų reikalavimų, galiojusių tvoros statymo metu, dėl to ieÅ¡kovas turi teisę ginti savo pažeistas teises LR CK 4.103 str. pagrindu.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad tvora, kuriÄ ieÅ¡kovas reikalauja nugriauti, pastatyta atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje 2009 metais, tvoros aukÅ¡tis nevirÅ¡ija leistino ir jokių pretenzijų iki 2015 metų Å¡ia tema ieÅ¡kovas nebuvo pareiÅ¡kęs. 2014-10-03 UAB „Matavimo studija“ matininkas T. U. atliko ieÅ¡kovo žemės sklypo Nr. 5, kuris ribojasi su nuosavybės teise atsakovei priklausančiu žemės sklypo Nr. 4, matavimo darbus. Pagal LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr. 534 (aktuali redakcija 2014-07-26) „Dėl Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.1.2 punktÄ , nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniÅ¡kai arba ne vėliau kaip prieÅ¡ 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo iÅ¡siunčiami registruotu laiÅ¡ku.

UAB „Matavimo studija“ praneÅ¡imÄ atsakovei dėl sklypo ženklinimo, iÅ¡siuntė pavėluotai, nesilaikydama nustatytų terminų, atsakovė matininkÄ T. U. 2014-10-01 elektroniniu laiÅ¡ku informavo, kad matavimuose nedalyvaus dėl užimtumo darbe. Atsakovė nurodė, kad konfliktas tarp jos ir ieÅ¡kovo kilo tada, kai atsakovė nepasirašė sutikimo ieÅ¡kovui statyti namÄ 2 metrų atstumu nuo atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. 4 ribos, nesilaikant Statybos reglamentų dėl atstumų tarp gyvenamųjų namų reikalavimų.

Susipažinusi su ieÅ¡kovo architekto pateikta preliminaria planuojamo statyti namo dokumentacija, paaiÅ¡kėjo, kad statyba numatoma ne 2 metrų, bet 1,5 metro nuo jos sklypo ribos, į atsakovės namo pusę suprojektuoti katilinė, sanitariniai mazgai, garažas bei medžioklės kambarys, atsakovė nurodė ieÅ¡kovui, kad kyla rizika, kad žiemos metu dėl bÅ«simo stogo nuolydžio, gali įvykti sniego griÅ«tys ir nepataisomai sugadinti atsakovės statinius, ieÅ¡kovas savo name planavo įsirengti dujas, todėl sutikti su ieÅ¡kovo siekimu statyti namÄ arti atsakovės namo, bÅ«tų nesaugu ir neprotinga.

Atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr.4 kadastriniai matavimai nustatyti 2004-11-07 J. V. įmonės „KGM“, žemės sklypo ribų paženklinimo aktas suderintas ir pasiraÅ¡ytas atsakovės kaimynų ir SB pirmininko, šį dokumentÄ yra pasirašęs ir ieÅ¡kovo tėvas J. R., kuris tuo metu buvo kaimyninio sklypo Nr. 5 savininkas. 2009 metais pastatytas atsakovės gyvenamasis namas, daugiau nei penki metai, kaip jis aptvertas tvora, leidimas namo statybai bei teisinės registracijos dokumentai buvo sutvarkyti tinkamai, jokių kaimynų ar sodo bendrijos pretenzijų iki 2014 metų pabaigos nebuvo pareikÅ¡ta.

IeÅ¡kovui 2014 metais pradėjus planuoti statybas, paaiÅ¡kėjo, kad dėl žemės sklypų ribų koordinačių pasikeitusių sistemų, atsirado nežymÅ«s neatitikimai tarp sklypų ribų.              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad iÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktų vienbučio gyvenamojo namo, statomo atsakovės sklype Nr. 4, techninio projekto fragmento „Elektrinė dalis“ nustatyta, jog ant sklypo ribos kartu su ieÅ¡kovo sklypu Nr. 5 ribos, suprojektuotas elektros apskaitos skydas, plane suprojektuoti atsakovės sklype namas ir priklausiniai, Å¡iame plane taip pat pažymėta atraminė sienutė ties sklypų su ieÅ¡kovo sklypu, riba, planas derintas su kaimyninių sklypų savininkais, iÅ¡ jų, yra sklypo Nr. 5 savininko J.

R. (ieškovo tėvo) įrašas „neprieštarauju“. Taip pat plane pažymėta, kad matavimai atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, su šiais projektiniais sprendiniais bei ribomis sutiko J. R., buvęs ieškovo sklypo savininkas, pasirašęs ant plano.Teismas atmetė ieškovo teiginius, jog J. R., pasirašydamas šiame plane, sutiko tik su elektros skydinės pastatymo vieta ant sklypo ribos, nes kaip matyti iš sodininkų bendrijos „Rasa“ valdybos pirmininko įrašo šio plano suderinime, kuriame nurodyta „sodininkų bendrijos „Rasa“ valdyba neprieštarauja sklypo savininkės J.

J. projektuojamo namo ir priklausinių iÅ¡dėstymui“, sodininkų bendrija „Rasa“ bei kaimyninio sklypo Nr. 5 savininkas derino projektÄ dėl atsakovės projektuojamo namo ir kitų statinių iÅ¡dėstymo, t.y. gyvenamojo namo, elektros apskaitos skydo, atraminės tvoros sienutės iÅ¡dėstymo. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas, 2007-10-01 derindamas savo sklypo ribas su atsakove, nereiÅ¡kė atsakovei pretenzijų dėl atraminės sienutės, neva tai įsikiÅ¡imo į jo sklypo pusę. IeÅ¡kovo matininko T.

U. sudarytas planas, kuriame fiksuotas, jo manymu, ieÅ¡kovo ir atsakovės sklypų ribų pažeidimas, nėra tikslus, nes jame neatsispindi atsakovės sklype esančių statinių projektiniai sprendiniai, t.y. nėra fiksuota atsakovės sklypo riboje esantis apskaitos skydas, kuris pagal projektÄ turi bÅ«ti ant ieÅ¡kovo ir atsakovės sklypų ribos ir dėl kurio pastatymo vietos ginčo 2005 metais nebuvo. Pagal matininko T. U. sudarytÄ planÄ bei ieÅ¡kovo nurodytÄ reikalavimÄ , kad atsakovės pastatytÄ tvorÄ reiktų patraukti į jos sklypo vidų tarp koordinačių X 6069287,30 ir Y 588812,92 (ties Å¡iomis koordinatėmis 35 cm įsiterpiančiÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sklypo pusę bei X 606264,92 ir Y 588799,79 (ties Å¡iomis koordinatėmis 31 cm įsiterpiančiÄ Ä¯ ieÅ¡kovo sklypo pusę), susidarytų situacija, kad atsakovei priklausanti elektros apskaitos skydinė, kuri pastatyta pagal projektÄ , atsirastų ieÅ¡kovo sklype, taip pat sumažėtų atstumas tarp atsakovės gyvenamojo namo ir sklypo su ieÅ¡kovu ribos, kas vėl keltų tarp Å¡alių naujus ginčus.

Byloje nėra duomenų, kokie ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo vietinėje koordinačių sistemoje, todėl negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu taip, kokio dydžio ir ar Å¡iuos matavimus turėjo pagrindÄ tvirtinti Nacionalinė žemės tarnyba. Aplinkybę, kad atliekant naujoje valstybinėje koordinačių sistemoje žemės sklypų matavimus, „pasislinko“ Å¡ioje vietovėje visi sklypai, patvirtino matininkas A.

Å ., apklaustas 2015-08-10 teismo posėdyje liudytoju, kuris nurodė, kad atsakovės sklypas savo konfiguracija yra sudėtingas, nes yra miÅ¡kingoje, kalvotoje vietovėje, sklypų matavimai buvo atlikti, laikantis ankstesnių riboženklių, atsakovės sklypo riboženkliai įkalti seniai jie ir dabar ten stovi. Atlikdamas sklypo ribų matavimus, liudytojas naudojo GPS prietaisus. Atsakovės sklypo tvora statyta tuo metu, kai galiojo vietinė Vilniaus miesto koordinačių sistema, pagal valstybinę koordinačių sistemÄ , tvora yra nustumta į rytus apie 26-29 cm, toje vietovėje, kur yra atsakovės ir ieÅ¡kovo sklypai, kaimyniniai sklypai taip pat yra pastumti į vakarus apie 30 cm.

IeÅ¡kovo sklypo matavimus reikėjo atlikti pagal senus riboženklius, o ne naujoje koordinačių sistemoje, tokiu bÅ«du nebÅ«tų ginčo. IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovės pastatytas statinys - tvora yra ne jos sklypo ribose, kurio matavimai atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Taip pat nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog atraminė tvoros sienutė pastatyta be kaimyninio sklypo savininko sutikimo, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, šį sutikimÄ davė ir ant projekto pasirašė ieÅ¡kovo sklypo buvęs savininkas J.

R.. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai IeÅ¡kovas I. R. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo I. R. patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti ieÅ¡kovui I. R. iÅ¡ atsakovės J. J. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė Å¡iuos skundo argumentus:Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime padarė nepagristÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vada, kad ginčo statinys nėra įsiterpęs į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ ir kad ieÅ¡kovo kaip žemės sklypo savininko teisės nėra pažeistos.

Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog ieÅ¡kovas, 2007-10-01 derindamas savo sklypo ribas su atsakove, nereiÅ¡kė atsakovei pretenzijų dėl atraminės sienutės, neva tai įsikiÅ¡imo į jo sklypo pusę, tačiau ieÅ¡kovas 2007 m. spalio 1 d. tokių pretenzijų objektyviai negalėjo reikÅ¡ti, nes atraminė sienutė dar nebuvo pastatyta. Vilniaus miesto apylinkės teismo iÅ¡vada, kad matininko T. U. sudarytas planas nėra tikslus, nes jame neatsispindi atsakovės sklype esančių statinių projektiniai sprendiniai, t.y. nėra fiksuota atsakovės sklypo riboje esantis apskaitos skydas, kuris pagal projektÄ turi bÅ«ti ant ieÅ¡kovo ir atsakovės sklypų ribos, yra nepagrįsta teisės normomis, be to, iÅ¡ dalies yra grindžiama neteisingai nustatytais (tikrovės neatitinkančiais) faktais.Visų pirma, jokiame teisės akte nėra reglamentuota, kad žemės sklypo plane privalo bÅ«ti nurodyti kokie nors statinių projektiniai sprendiniai.

Antra, skirtingai nei sprendime nurodė teismas, matininko T. U. 2014 m. spalio 3 d. parengtame žemės sklypo plane įvadinė apskaitos spinta (skydas) iÅ¡ tikrųjų yra nubraižyta (juodos spalvos stačiakampiu) ir ji yra bÅ«tent ant ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos. VisiÅ¡kai nepagrįstu ir elementariai logikai prieÅ¡taraujančiu laikytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo pasamprotavimas, neva pagal matininko T. U. sudarytÄ planÄ bei ieÅ¡kovo nurodytÄ reikalavimÄ , kad atsakovės pastatytÄ tvorÄ reiktų patraukti į jos sklypo vidų [...], susidarytų situacija, kad atsakovei priklausanti elektros apskaitos skydinė, kuri pastatyta pagal projektÄ , atsirastų ieÅ¡kovo sklype, taip pat sumažėtų atstumas tarp atsakovės gyvenamojo namo ir sklypo su ieÅ¡kovu ribos, kas vėl keltų tarp Å¡alių naujus ginčus.

IeÅ¡kovas byloje reikalauja įpareigoti atsakovę nugriauti arba perstatyti ginčo statinį, o ne patikslinti ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų bendrÄ ribÄ , „paslenkant" jÄ Ä¯ atsakovės žemės sklypo pusę. Sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ akivaizdžiausiai pailiustruoja pirmosios instancijos teismo pasamprotavimas, kad ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, bei ankstesnio-iki jų sujungimo, kadastriniai matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastriniai matavimai užregistruoti vieÅ¡ajame registre.

Byloje nėra duomenų, kokie ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo vietinėje koordinačių sistemoje, todėl negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu taip, kokio dydžio ir ar Å¡iuos matavimus turėjo pagrindÄ tvirtinti Nacionalinė žemės tarnyba.Negana to, kad teismas apskritai nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, dar daugiau, teismas Å¡iais duomenimis nesivadovavo ne dėl nustatyto (konkrečiais faktais pagrįsto) jų ydingumo, bet vien tik deklaruodamas, kad negali nustatyti, „ar įvyko paklaida, matuojant ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ valstybinėje koordinačių sistemoje, jeigu taip, kokio dydžio ir ar Å¡iuos matavimus turėjo pagrindÄ tvirtinti Nacionalinė žemės tarnyba".

Taigi, teismas iÅ¡kėlė prielaidÄ (neva ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje galimai buvo atlikti netinkamai) ir nors negalėjo jos įrodyti, bet priėmė jÄ kaip pagrįstÄ . Tai yra akivaizdus teismo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimÄ pažeidimas. Sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai samprotaujama, kad ieÅ¡kovo sklypo matavimus reikėjo atlikti pagal senus riboženklius, o ne naujoje koordinačių sistemoje.. Kaip jau ne kartÄ minėta, ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2007 m. spalio 1 d.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje anksčiau buvo nustatyta, kad žemės reformos metu žemės reformos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės nustatomos grafiÅ¡kai pagal paskiausiai atnaujintÄ kartografinę medžiagÄ kadastro nuostatų nustatyta tvarka. 2006 m. gruodžio 21 d. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 1, 2, 8, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu 8 straipsnio 2 dalis buvo pakeista iÅ¡dėstant jÄ taip:

žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastriniai matavimai pagrįstai ir teisėtai buvo atlikti valstybinėje LKS-1994 koordinačių sistemoje;Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas tarp Å¡alių kilusi ginÄÄ , apskritai neanalizavo, nevertino ir Sprendime motyvuotai nepasisakė dėl to, ar atsakovė ginčo statinį pastatė pažeisdama, ar nepažeisdama statinio projekto sprendinių ir (ar) teisės aktų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tik tai, kad buvęs ieÅ¡kovo žemės sklypo savininkas J. R. Techninio projekto brėžinyje įrašė, kad neprieÅ¡tarauja, ir pasirašė, kas, teismo vertinimu, reiÅ¡kia, jog suderino projektÄ , inter alia, dėl atraminės sienutės statybos ties ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų bendra riba. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kovo skundÄ atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė Å¡iuos atsikirtimus:Medinė tvora (pralaidi saulės Å¡viesai) su pamatais pastatyta atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje 2009 m. pagal tuo metu galiojančius teisės aktus iki 2010 m. sausio 17 d. naujos redakcijos Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, kuriame statant tvorÄ turi bÅ«ti jau raÅ¡ytinis kaimyninių sklypų sutikimas, įsigaliojimo. Tvora buvo statoma konsultuojantis su statybos priežiÅ«ros inspekcijos atstovais ir aptarta su sodų bendrijos „Rasa“ valdybos pirmininku.

Tvoros aukÅ¡tis nevirÅ¡ija leistino ir jokių pretenzijų iki 2015 m. Å¡ia tema I Rėksnys nebuvo pareiÅ¡kęs;UAB „Matavimo studija“ praneÅ¡imÄ dėl sklypo ženklinimo atsakovei iÅ¡siuntė pavėluotai, nesilaikydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 534 nurodytų terminų. MatininkÄ T. U. 2014 m. spalio 1 d. elektroniniu laiÅ¡ku atsakovė informavo, kad matavimuose nedalyvaus, nes darbo dienomis laikas iÅ¡ anksto suplanuotas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad matininko T.

U. atlikti darbai neatitiko Lietuvos Respublikos teisinės aplinkos procedūrinių reikalavimų.Nuosavybės teise man priklausančio žemės sklypo Nr.4 kadastriniai matavimai nustatyti 2004 m. lapkričio 7 d. J. V. įmonės ,,KGM“. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas suderintas ir pasirašytas kaimynų ir SB pirmininko. 2009 m. pastatytas gyvenamasis namas, daugiau nei šeši metai, kai jis aptvertas tvora. Leidimas namo statybai bei teisinės registracijos dokumentai buvo sutvarkyti laiku. Jokių pretenzijų iš kaimynų iki 2014 m. pabaigos neturėjome.I.

R. ieÅ¡kinyje pateikiama klaidinanti informacija, kad atsakovė vengianti bendrauti su ieÅ¡kovu bei jo atstovais, nes dalykiÅ¡kai ir taikiai civilizuotu bÅ«du spręsti problemÄ vengė pats ieÅ¡kovas.Trečiasis asmuo SB „Rasa“ pateiktu atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė dėl skundo spręsti atsižvelgiant į Å¡iame atsiliepime nurodytus argumentus.

Pasak trečiojo asmens, apelianto ir atsakovės žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nėra pagrindo sutikti su sprendime nurodytais motyvais, kad negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant apeliantui priklausantį žemės sklypÄ valstybinėje koordinačių sistemoje, nes Nuostatų 116 punkte yra eksplicitiÅ¡kai nurodyta, kad žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje ribos, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje yra tikslesnės negu ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, be to, tiek apelianto, tiek atsakovės žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka Sprendime nurodytais motyvais nepagrįstai abejojama dėl apelianto žemės sklypo ribų nustatymo teisėtumo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas; visais atvejais apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas neįrodė savo ieÅ¡kinio pagrįstumo, nes negalima nustatyti, ar įvyko paklaida, matuojant apeliantui priklausantį žemės sklypÄ valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl iÅ¡ dalies keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, tačiau vadovaudamasi kasacinio teismo iÅ¡ esmės suformuota praktika panaÅ¡iose bylose, sprendžia, kad negalima sutikti su apeliacinio skundo reikalavimu ir priimti kitÄ sprendimÄ (patenkinti ieÅ¡kinį); bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatas lieka nepakeistas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).                  Dėl bylos faktinių aplinkybių Nustatyta, kad žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J.

J., kadastriniai matavimai 2004 m. lapkričio 7 d. atlikti Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė sklypo Nr. 4 savininkas J. R. (ieškovo I. R. tėvas); 2009 m. kovo 18 d. sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ant ieškovės sklypo ribos pastatyta atraminė sienelė – ginčo objektas nagrinėjamoje byloje. Atsakovės gyvenamojo namo techninis projektas 2005 m. taip pat buvo suderintas su kaimyninio sklypo savininku J.

R..IeÅ¡kovui priklausančių žemės sklypų esančių toje pačioje sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai atlikti 2007 m. spalio 1 d. nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Buvo suraÅ¡ytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašė atsakovė. 2008 m. spalio 29 d. sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. IeÅ¡kovui priklausantys žemės sklypai buvo pertvarkyti į vienÄ sklypÄ ((duomenys neskelbtini)); 2014 m. lapkričio 11 d. buvo atlikti sujungto žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje, kurių metu sujungtų sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės keičiamos nebuvo, t.y. naujai suformuoto sklypo kadastriniai matavimai atlikti tomis pačiomis ribomis kaip ir sujungtų sklypų 2007 m. spalio 1 d. kadastriniai matavimai.IeÅ¡kovo užsakymu matininkas T.

U. 2014 m. spalio 3 d. atliko sklypo matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje ir nustatė, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo riba įsiterpia į ieÅ¡kovo sklypÄ , kraÅ¡tinės, kuriuos ilgis sudaro 25,87 m, kraÅ¡tinės pradžioje 0,31 m. ir Å¡ios kraÅ¡tinės pabaigoje -0,35 m., kas per visÄ kraÅ¡tinės ilgį sudaro 8 kv. m.IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti (nugriauti) statinio-atraminės sienutės ir ant jos esančios tvoros dalį (25,87 cm. ilgio), pastatytÄ ant ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, arba perstatyti, iÅ¡laikant norminiuose teisės aktuose nustatytus privalomus minimalius atstumus iki ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo ribos.

Reikalavimas pareikÅ¡tas dviem pagrindais. IeÅ¡kovas teigia, kad neteko teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi (8 kv. m.) , kuriuo naudojasi atsakovė be jokio teisinio pagrindo (CK 4.98 straipsnis). Kitas ieÅ¡kinio pagrindas - atraminė sienutė ir ant jos esanti tvora yra pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantis dokumentai“ nuostatas, įpareigojančias gauti besiribojančio žemės sklypo savininkų ar valdytojų sutikimÄ , kai nesudėtinga statinį (tvora) numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose (1 m.), arba kai statinį numatomÄ statyti ar rekonstruoti ne statytojui priklausančiame ar valdomame žemės sklype (CK 4.103 straipsnis).

Ir ieÅ¡kinyje, ir patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas yra pabrėžęs, kad dėl ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos ginčo nėra ir niekada nebuvo, ji yra aiÅ¡ki iÅ¡ esamų dokumentų.      Dėl negatorinio ieÅ¡kinio pagrįstumo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 24 d. nutartyje, priimtoje panaÅ¡ioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 pasisakė, kad žemės sklypo savininkui pareiÅ¡kus negatorinį ieÅ¡kinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiÅ¡kus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytinÄ Å¾emės sklypo plotÄ ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011). <...> sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) yra vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios, todėl turi bÅ«ti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas. Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į kitÄ teismų praktikoje suformuotÄ taisyklę, kai sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali bÅ«ti keičiamos sklypų ribos, sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas).

PrieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinio reikalavimÄ tuo pagrindu, kad atsakovė be teisinio pagrindo naudojasi jam priklausančio žemės sklypo dalimi (8 kv. m.), nenurodo ir neįrodinėja, kad jo žemės sklypas sumažėjo 8 kv. m., nenurodo, kokiÄ Â Ä¯takÄ atsakovei priklausančiam žemės sklypui turėtų 8 kv. m. priskyrimas ieÅ¡kovui priklausančiam žemės sklypui ir pan.Nagrinėjamos bylos duomenimis, atlikti ir įregistruoti kadastro žemėlapyje abiejų sklypų kadastriniai matavimai; tačiau atsakovės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2004 m.

Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, ieÅ¡kovo - 2007 m. spalio 1 d. valstybinėje koordinačių sistemoje; kadastriniai matavimai buvo atlikti pakartotinai 2014 m., po dviejų ieÅ¡kovui priklausančių žemės sklypų sujungimo į vienÄ sklypÄ . Iki 2014 m. ginčo dėl atraminės sienelės ir ant jos pastatytos tvoros tarp proceso dalyvių nebuvo, tik atlikus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje paaiÅ¡kėjo, kad dėl žemės sklypų ribų koordinačių pasikeitusių sistemų, atsirado neatitikimai tarp sklypų ribų.

Esant tokioms aplinkybėms, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl ieÅ¡kovo ir atsakovės žemės sklypų bendros ribos ginčo nėra ir niekada nebuvo, ji yra aiÅ¡ki iÅ¡ esamų dokumentų. Nors reikalavimas dėl ieÅ¡kovo sklypų ribų nustatymo pagal kadastrinius matavimus, atliktus valstybinėje koordinačių sistemoje, pareikÅ¡tas nebuvo, atsakovė nagrinėjamoje byloje ginčijo kadastrinių matavimų, atliktų 2014 m. pagal ieÅ¡kovo užsakymÄ , tikslumÄ , įrodinėjo, kad sklypų riba teisėtai ir pagrįstai buvo nustatyta pagal kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje ir buvo abiejų sklypų savininkų pripažįstama iki 2014 m.Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 116 p. nurodyta, kad žymimos ar pažymėtos kadastro žemėlapyje ribos, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje yra tikslesnės negu ribos, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad sklypų riba yra aiÅ¡ki iÅ¡ esamų dokumentų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas tarp Å¡alių dėl sklypų ribos yra ir ieÅ¡kovo negatorinis reikalavimo pagrįstumas negali bÅ«ti įrodytas be reikalavimo dėl sklypų ribos nustatymo (CK 4.45 straipsnis). IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad jo ir atsakovės sklypų riba nustatytina pagal patikslintus kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje; CK 4.98 straipsnio taikymo prasme tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų Å¡ios normos taikymo sÄ lygų, t. y. kad jis yra ginčo sklypo dalies savininkas. Dėl iÅ¡dėstyto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kinio pareikÅ¡to CK 4.98 straipsnio pagrindu, nepagrįstumo.                  Dėl atraminės sienutės atitikimo CK 4.103 straipsnio nuostatoms.Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1 punkte pažymėta, kad raÅ¡ytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarÄ (tvorÄ ):1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribÄ ); 1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios Å¡ešėlį į gretimÄ sklypÄ , plotÄ ) – kai statmenai užtvaros į gretimÄ sklypÄ (teritorijÄ ) metamas Å¡ešėlis nukreiptas Å¡iaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); 1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios Å¡ešėlį į gretimÄ sklypÄ , plotÄ ) – kai statmenai užtvaros į gretimÄ sklypÄ (teritorijÄ ) metamas Å¡ešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neakcentavo, kada tiksliai buvo pastatyti ginčo atraminė sienelė ir tvora.

Bylos duomenimis, atsakovės vienbučio namo projektas (kuriame buvo nurodyta ir atraminė sienelė ant Å¡alių sklypų ribos) buvo suderintas su ieÅ¡kovo tėvu J. R., tuometiniu sklypo savininku (b.l.50); projekto derinimas vyko 2005 m. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pripažino, kad atraminė sienelė su tvora buvo pastatyti 2009 m. Taigi tikėtina, kad ginčo objektas – atraminė sienutė ir tvora buvo pastatyti nuo 2005 iki 2009 m.Statybos techniniai reglamentai yra Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų įgyvendinimÄ nustatantys teisės aktai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje panaÅ¡ioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014 nurodė, kad Å¡alių ginčui dėl nesudėtingų statinių nugriovimo aktualÅ«s Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 25 dalis, nustatanti, kad tais atvejais, kai Å¡ios dalies 1–4 punktuose nurodyti statybÄ leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus – Å¡ių sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai yra statybÄ leidžiantys dokumentai (1 dalies 5 punktas);

Å¡io straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iÅ¡ kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti raÅ¡ytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar vieÅ¡ojo administravimo subjektams nepateikė savo raÅ¡ytinių pretenzijų, skundų, praneÅ¡imų dėl statinio statybos (Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis). Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992, įsigaliojusio nuo 2010 m. spalio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡i teisės norma taikoma ir atgaline tvarka.Taigi, byloje yra duomenų, kad atsakovės namo projektas, kuriame buvo numatyta atraminė sienelė ant sklypų ribų, buvo suderintas su tuometiniu sklypo savininku – ieÅ¡kovo tėvu 2005 m., pretenzija dėl atraminės sienutės ir tvoros buvo pareikÅ¡ta naujojo sklypo savininko – ieÅ¡kovo tik 2014 m., duomenų, kad pretenzijos dėl atraminės sienelės ir tvoros pastatymo ant sklypų ribų bÅ«tų reiÅ¡kiamos prieÅ¡ tai kokioje nors formoje, nėra. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Statybos įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys negali bÅ«ti patenkintas CK 4.103 straipsnio pagrindu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamuoju atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.Atmetus skundÄ , ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,   n u t a r ė:

   Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                                Teisėjai                                                                                                 J.

V.                                                                                            Andrius Verikas                                                                                            Tatjana Žukauskienė