68fb69f9-50fc-4b2c-a62a-e86e9720a251 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1960-223/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00968-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.2.4.2.7;3.2.6.5 (S)                          PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                         SPRENDIMAS                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                  2017 m. gegužės 29 d.                                                              Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant ieškovams R.

R., J. R., jų atstovui advokatui Vytautui KrikščiÅ«nui,atsakovės atstovei advokato padėjėjai R. V.,trečiojo asmens Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovei L. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal ieÅ¡kovų R. R. ir J. R. ieÅ¡kinį atsakovei V. L., tretiesiems asmenims Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai ir nustatė:

IeÅ¡kovai ir jų atstovas ieÅ¡kininius reikalavimus palaiko pilnai ir praÅ¡o pripažinti S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., .ak. (duomenys neskelbtini) 2007 metų kovo 1 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ( notarinio registro Nr.1503) negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 34 754,40 Eur, perduoti atsakovės V.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 1,68 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini). PraÅ¡o priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kinį palaiko jame nurodytais motyvais ir argumentais.IeÅ¡kovas R. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino 2007 metų vasario mėnesį laikraÅ¡tyje „Sekundė“ perskaitė skelbimÄ apie parduodamÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta, kad žemės sklypas parduodamas su leidimu statyboms ir namo projektu, o kaina – 120 000 Lt ( 34 754,40 Eur).

Kadangi jis ieÅ¡kojo žemės sklypo tinkamo statybai, jam viskas tiko ir buvo sudaryta notarinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Jis su pardavėju S. L. važiavo į Zarasų rajono savivaldybę perraÅ¡yti leidimo statybai savo vardu ir po kurio laiko pradėjo namo statybas. Statybų metu buvo atvykę regioninio parko atstovai ir kuriam laikui paprašė sustabdyti statybas, kÄ jis ir padarė. Vėliau leido statyti. Per 3 metus jis pastatė namÄ , o 2010 metais gavo Å¡aukimÄ Ä¯ teismÄ ir po teisminių procesų pastatytÄ namÄ teko nugriauti.

Kiek jam žinoma žemės sklypo pardavėjui S. L. nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypÄ buvo atstatyta neteisėtai.           IeÅ¡kovė J. R. teismo posėdžio metu patvirtino, jog palaiko ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus ir ieÅ¡kovo R. R. teismo posėdžio metu iÅ¡sakytus argumentus ir faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad su sutuoktiniu R. R. ketino įsigyti/pasistatyti namelį prie ežero ir tam ieÅ¡kojo žemės sklypo. Buvo suradę kelis variantus, bet Å¡ie netiko.

Sutuoktinis pamatė S. L. skelbimÄ laikraÅ¡tyje. Po to apžiÅ«rėjo žemės sklypÄ , namo projektÄ , kurie tiko ir buvo sudaryta notarinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Smulkiau paaiÅ¡kinti negali, nes visus organizacinius ginčo žemės sklypo pirkimo veiksmus atliko jos sutuoktinis R. R..IeÅ¡kovų atstovas nurodė, kad prokuroro 2010-04-01 raÅ¡te yra nurodyta nuomonė, kad galimai dėl susidariusios situacijos galėjo bÅ«ti ir S. L. veiksmų pasekmė. Prokuroro raÅ¡tas nekelia abejonių.

Tas faktines aplinkybes apie nuosavybės atkÅ«rimo reikalus S. L. , sudarydamas sandorį , žinojo ir neinformavo apie tai ieÅ¡kovų. Apgaulė gali bÅ«ti ne tik tiesioginė, bet tai gali bÅ«ti ir kiti veiksmai. IeÅ¡kovai, sudarydami sandorį, suklydo dėl pačio sandorio objekto. Gali bÅ«ti , kad ir pats S. L. klydo. IeÅ¡kovai ieÅ¡kojo žemės sklypo tinkamo statybai, tokį sklypÄ per skelbimÄ ir siÅ«lė S. L.. Notarinėje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje yra nebÅ«tina nurodyti, kad sklypas perkamas su statybos leidimu ir namo projektu, nes Å¡ie dokumentai nėra parduodami.

Pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ statybos leidimas automatiÅ¡kai perraÅ¡omas naujojo sklypo savininko vardu. IeÅ¡kovai sklypo be statybos leidimo nebÅ«tų pirkę. Atsakovės atstovė su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti bei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus argumentus. Atsakovė ginčo sandorio pati nesudarinėjo, pas notarÄ nevyko, ji yra S. L. įpėdinė. Atsakovė tik žinojo, kad Å¡eimoje atsirado pinigai už žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovai sandorį ginčija dviem sandorių negaliojimo pagrindais: CK 1.90 straipsnyje numatytu sandorio negaliojimo pagrindu, kai sandoris sudarytas iÅ¡ esmės suklydus ir CK 1.91 straipsnyje- dėl apgaulės. Sprendžiant dėl sandorio negaliojimo suklydimo pagrindu, tai matyti, kad ieÅ¡kovas yra patyręs verslu užsiimantis asmuo, turintis tam tikrÄ iÅ¡silavinimÄ , taigi ieÅ¡kovas nėra eilinis fizinis asmuo ir turėjo visas galimybes prieÅ¡ sandorį ir sandorio sudarymo metu iÅ¡siaiÅ¡kinti ir suprasti visas sandorio sÄ lygas.

LeidimÄ statybai S. L. gavo dar 2003 metais, t. y. prieÅ¡ gana ilgÄ laikÄ iki ginčo sandorio sudarymo. Jei S. L. bÅ«tų abejojęs statybos leidimo teisėtumu, jis bÅ«tų siekęs kuo greičiau realizuoti ginčo žemės sklypÄ . S. L. jo turimo dokumentai nekėlė jokių abejonių, nes jis pasitikėjo valstybės institucijomis. IÅ¡ bylos dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovai pirko miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypÄ ir nėra jokių duomenų, kad sklypÄ pirko su statybos leidimu ir namo projektu.

Kaip matyti notarinėje pirkimo-pardavimo sutartyje jau minėtų duomenų nėra įtraukta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad S. L. ginčo žemės sklypÄ Ä¯gijo neteisėtai ar nesÄ Å¾iningais veiksmais. Po ginčo sandorio sudarymo keitėsi įstatyminė bazė, buvo priimtas LR Konstitucinio teismo 2016-03-14 sprendimas ir tuo pačiu konstatuota, kad dėl susidariusios situacijos kaltos valstybės institucijos. S. L. kaltės nėra. IeÅ¡kovai taip pat nenurodė dėl kokių esminių aplinkybių buvo suklaidinti.

Notarinėje sutartyje yra aiÅ¡kiai nurodyta sklypo paskirtis, žemės sklypų kainos tuo metu buvo didelės, todėl negalima teigti, kad tokia kaina buvo vien dėl statybos leidimo ir namo projekto. IeÅ¡kovai nenurodė kokiÄ apgaulę jų atžvilgiu panaudojo S. L., kÄ jis pamelavo, ko nenurodė ar kÄ nuslėpė.Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kovai neįrodė nei vieno iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų.Trečiojo asmens Sartų ir Gražutės regioninių parkų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laikÄ ir vietÄ informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos, praÅ¡ymų ir atsiliepimo negauta.IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai pagal 2007 metų kovo 1 d.

Privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ pardavėjo S. L. už 120 000 Lt įgijo 1,68 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini) Statybos leidimo NR.20 matyti, kad S. L. iÅ¡duotas statybos leidimas Å«kiniam pastatui ginčo žemės sklype. IÅ¡ mirties liudijimo matyti, kad S. L. mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo matyti, kad po S. L. mirties jo turtÄ paveldėjo sutuoktinė V.

L..      IeÅ¡kovai praÅ¡o pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu dviem pagrindais : CK 1.90 straipsnis „Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu „ ir CK 1.91 straipsnis „Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl Å¡alies atstovo piktavaliÅ¡ko susitarimo su antrÄ ja Å¡alimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu“.        Taigi, CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iÅ¡ esmės suklydus.

Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CK 1.90 straipsnio taikymÄ , nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebÅ«tų sudaręs. Pažymėtina, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo.

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.Taigi, pirmiau aptartoje teismų praktikoje suformuluoti kriterijai reikÅ¡mingi sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl suklydimo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju pagal Å¡iuos kriterijus turi bÅ«ti vertinamos faktinės byloje nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai nurodo, kad jų suklydimas pasireiÅ¡kė dėl sutarties objekto ( žemės sklypo) individualių savybių, t. y. ieÅ¡kovai sudarė ginčo sandorį, bÅ«dami įsitikinę, kad perka žemės sklypÄ tinkamÄ statyboms, o iÅ¡ tiesų įsigijo žemės sklypÄ , kuriame statybos ribojamos/draudžiamos.

CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iÅ¡ esmės suklydus sudarytas sandoris gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios Å¡alies ieÅ¡kinį, 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).Taigi, dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo T.

C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebÅ«tų sudaręs. Sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sÄ lyga, todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali bÅ«ti pripažintas esminiu suklydimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį, kaip esminės jo sÄ lygos .

         Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai nurodė, jog siekė įsigyti žemės sklypÄ tinkamÄ statybai , o jų esminis suklydimas ir buvo dėl ginčo sutarties dalyko (objekto) individualių savybių. Taigi, ieÅ¡kovai byloje turėjo įrodyti, kad siekė įsigyti žemės sklypÄ tinkantį statybai, su statybos leidimu ir su statinio projektu. Pažymėtina, kad tokių pakankamų įrodymų ieÅ¡kovai nepateikė. Å iÄ faktinę aplinkybę ieÅ¡kovai įrodinėjo savo žodiniais paaiÅ¡kinimais ir laikraščio skelbimu bei statybos leidimu ir statinio projektu.

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ . Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).           Kaip matyti iÅ¡ ginčo pirkimo-pardavimo sutarties joje nurodytas sutarties dalykas (objektas) tai yra 1,68 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), UN (duomenys neskelbtini).

Jokių duomenų apie tai, kad buvo perkamas platesnės apimties nei paminėtas sutartyje (t. y. tinkamas statybai, su statybos leidimu, su statinio projektu) objektas negalima spręsti nei iÅ¡ pačios Sutarties turinio, nei iÅ¡ kitų byloje esančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos leidimas ir statinio projektas ginčo sutartyje neminimi ir jų kaina sutartyje nėra nurodyta. Nors ieÅ¡kovų atstovas ir nurodo, kad Å¡ie dokumentai negali bÅ«ti pirkimo-pardavimo objektu, sutikti su tuo negalima, nes statinio projektas yra intelektualinės veiklos rezultatas, už kurį yra mokama statinio projektuotojui. Be to, niekas nedraudžia pirkimo-pardavimo sutartyje apibÅ«dinti perkamÄ Å¾emės sklypÄ detaliau, nurodant individualias, o ne bendrÄ sias, jo savybes.

Taigi, ieÅ¡kovai nepateikia jokių įrodymų, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimus, patvirtinančių, kad tikrieji Sutarties Å¡alių ketinimai dėl sutarties dalyko (objekto) sudarant Sutartį buvo kitokie.          Į bylÄ taip pat nėra pateikti įrodymai, kad S. L. kaip nors trukdė ar apribojo ieÅ¡kovų galimybę iÅ¡samiau susipažinti su žemės sklypo ir kitais dokumentais . IeÅ¡kovas, žinodamas, kad perka miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (kas jau savaime suponuoja jog statybos tokiame sklype yra komplikuotos) bÅ«damas protingas ir pakankamai apdairus, turėjo visas galimybes susipažinti su ginčo Sutarties objektu bei susijusiais dokumentais, kreiptis į atitinkamas institucijas (Zarasų rajono savivaldybę, regioninių parkų direkcijÄ ), kad iÅ¡siaiÅ¡kinti statybų ginčo žemės sklype realumÄ .

IeÅ¡kovo iÅ¡silavinimas, gyvenimiÅ¡ka ir verslo patirtis jam tai leido padaryti. Be to, byloje nėra duomenų , kad sudarant Sutartį ieÅ¡kovai siekė įgyti statytojo teises bÅ«tent pagal esamÄ statinio projektÄ ir jo pagrindu iÅ¡duotÄ Statybos leidimÄ . Kadangi įrodymų, jog ieÅ¡kovams buvo sudarytos kliÅ«tys susipažinti su pirkimo objektu, į bylÄ nepateikta, laikytina, jog ieÅ¡kovai iÅ¡samiai su pirkimo objektÄ sudarančia informacija galimai nesusipažino dėl savo pačių nepakankamo apdairumo, o tai reiÅ¡kia, kad pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu nėra.

Be to, nustačius, kad statinio projektas ir Statybos leidimas nebuvo Sutarties objektu (dalyku), darytina iÅ¡vada, kad galimas ieÅ¡kovų suklydimas dėl Å¡ių dokumentų turinio negali bÅ«ti laikomas esminiu, nes Å¡ie dokumentai nebuvo ginčo sutarties dalykas ( objektas). Suklysti galima tik dėl sutarties dalyko ar jos esminių elementų, bet ne dėl aplinkybių, iÅ¡einančių už sandorio ribų. Pažymėtina, kad pagal jau minėtÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo .

Kaip matyti, Å¡iuo atveju statybos leidimas buvo panaikintas jau po sandorio sudarymo. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai byloje neįrodė savo suklydimo (suklaidinimo) ir dėl to ydingai suformuotos jų valios sudaryti ginčijamÄ sandorį, netgi hipotetiÅ¡kai ir darant prielaidÄ , kad jei suklydimas ir buvo , jis nebuvo esminis ir ieÅ¡kovų nurodytos aplinkybės atsirado jau po sandorio sudarymo, suklysta buvo ne dėl sandorio elementų.            Kas liečia ieÅ¡kovų nurodomÄ antrÄ jį ginčo sandorio negaliojimo pagrindÄ , tai CK 1.91 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės. To Å¡ioje byloje siekia ir ieÅ¡kovai.

Minimame CK straipsnyje nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu Å¡iuo pagrindu sÄ lygų, tačiau Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais .           Pažymėtina, kad nei ieÅ¡kinyje nei žodinio bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovai nenurodė kokiais konkrečiai veiksmais S. L. juos tyčia suklaidino, kokias neteisingas žinias pateikė ar nuslėpė. To byloje nėra , o ieÅ¡kovai praktiÅ¡kai apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, samprotavimais, pamÄ stymais ir pan.

S. L. , prieÅ¡ sudarant sandorį ir jo sudarymo metu, nurodė visas esmines aplinkybes, turinčias reikÅ¡mę sandorio sudarymui, buvo nurodyta žemės sklypo, dydis, jo vieta, paskirtis, kaina , tai kad yra statybos leidimas, projektas ir pan. ir t.t. Visos Å¡ios aplinkybės realios ir atitiko faktines tuometines aplinkybes. IeÅ¡kovai neįrodė, kad S. L. juos apgavo, elgėsi nesÄ Å¾iningai ar kitokiu neteisėtu bÅ«du jis taip paveikė ieÅ¡kovų valiÄ , kad jie sudarė ne toki sandorį, kurio siekė.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų matyti, kad nei viename jų nėra užfiksuota, kad statybos leidimas buvo panaikintas dėl S. L. tyčinių nesÄ Å¾iningų veiksmų. Nėra to nurodyta nei Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-02-21 sprendime nei Vilniaus apygardos teismo 2013-06-07 sprendime. PrieÅ¡ingai, minėtuose sprendimuose yra konstatuojama vieÅ¡ojo administravimo subjektų ir pareigÅ«nų veiksmai, pažeidžiantys norminius aktus, liečiančius statybas regioniniuose parkuose.

Ieškovų atstovo nurodytas Vilniaus apygardos prokuratūros 2010-04-01 raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, išreiškiantis prokuroro nuomonę, jis nepatvirtintas kitais įrodymais, todėl negali būti laikomas prejudiciniu įrodymu šioje byloje. Prokuroro raštas tai nėra prokuroro procesinis sprendimas ( nutarimas), todėl jis negali būti laikomas neginčytina ir pakankama įrodinėjimo priemone civiliniame procese, tuo labiau, kad po to sekę teismų sprendimai rašte nurodytų aplinkybių nepatvirtino.

Taigi, konstatuotina, kad ieškovai neįrodė, kad prieš sudarant ginčo sandorį ar jo sudarymo metu S. L. jų atžvilgiu naudojo apgaulę, nuslėpė tam tikras aplinkybes, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu nėra pagrindo.       Tokiu būdu dėl išvardintų aplinkybių ir motyvų bei argumentų pagrindu ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.       Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2017-02-14 teismo nutartimi paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo sprendimui, jos naikintinos ( CPK 150 straipsnis.)        Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovės ir valstybės naudai priteistinos iš ieškovų ( CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Atsakovės atstovė pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, kurios atitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 9 punkte įtvirtintas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų dyžių, todėl jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų subsidiariai pilna apimtimi. Pagal byloje esančiÄ pažymÄ , teismas patyrė 7,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų subsidiariai.        Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir CPK 259-260, 270 straipsniais teismasn u s p r e n d ž i a:

       IeÅ¡kinį atmesti.        LaikinÄ sias apsaugos priemones, pritaikytas teismo 2017 metų vasario 14 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.      Priteisti iÅ¡Â R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po 423,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir po 3,60 Eur iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.       Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Panevėžio miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                              Birutė Mėlinauskienė