68fb3dff-30ea-4103-af69-da092b2c773f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1505-413/2011pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė.;procesinio sprendimo kategorijos: (S) 15.3.; 121.15.; 121.18.;121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Rudzinsko ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko ir Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui A.

L.,atsakovo atstovams T. R. ir A. D.,trečiajam asmeniui R. Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Lukoil Baltija“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-684-638/2011 panaikinimo pagal ieÅ¡kovo UAB „Lukoil Baltija“ ieÅ¡kinį atsakovui Kauno apskrities profesinei sÄ jungai, trečiajam asmeniui R. Å . dėl profesinės sÄ jungos komiteto nutarimo panaikinimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: ieÅ¡kovas UAB „Lukoil Baltija“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu atsakovo Kauno apskrities profesinės sÄ jungos atsisakymÄ duoti sutikimÄ paskirti drausminę nuobaudÄ trečiajam asmeniui R.

Å . ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 3-7).IeÅ¡kovo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2010 m. rugsėjo 7 d. UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje, esančioje J. B. g. 95b, Kėdainiuose, atlikus kasos inventorizacijÄ buvo nustatytas 47 339,49 Lt grynųjų pinigų trÅ«kumas ir grynųjų pinigų inkasavimo tvarkos pažeidimai. IeÅ¡kovo nuomone, degalinėje operatorės pareigose dirbanti R. Å . pažeidė grynųjų pinigų inkasavimo tvarkÄ , todėl ieÅ¡kovas nutarė skirti jai drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ir kreipėsi į atsakovo padalinio UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sÄ jungos komitetÄ , kurio nare yra R.

Å ., praÅ¡ydamas duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ . Komitetas tokį sutikimÄ duoti atsisakė. IeÅ¡kovo nuomone, toks atsakovo atsisakymas suvaržė ieÅ¡kovo teisę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojos netinkamÄ elgesį, užtikrinti darbo drausmę, saugų grynųjų pinigų srautų judėjimÄ ir materialinių vertybių saugumÄ . Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 20 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (b.l. 147-150).Teismas nustatė, kad tretysis asmuo R.

Å . pagal 2003 m. lapkričio 7 d. darbo sutartį Nr. 1100 dirba UAB „Lukoil Baltija“ degalinės, esančios J. B. g. 95, Kėdainiuose, operatore ir yra Kauno apskrities profesinės sÄ jungos padalinio UAB „Lukoil Baltija“ profesinės sÄ jungos komiteto narė (b. l. 8, 9-17). 2010 m. rugsėjo 7 d. grynųjų pinigų prekybos vietoje inventorizavimo aktu ir kasos ataskaitos duomenimis UAB „Lukoil Baltija“ degalinėje buvo nustatytas 47 339,49 Lt grynųjų pinigų trÅ«kumas (b. l. 18-19).

IeÅ¡kovas 2010 m. spalio 5 d. pateikė R. Å . reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl grynųjų pinigų inkasavimo instrukcijos pažeidimo (b. l. 36). 2010 m. rugsėjo 8 d. ir 2010 m. spalio 6 d. raÅ¡ytiniuose praneÅ¡imuose R. Å . nurodė, kad neturi kÄ pasakyti dėl nustatytų neatitikimų ir nurodė, kad už pinigų srautų judėjimÄ atsako degalinės vadovė (b. l. 37-38). IeÅ¡kovas 2010 m. spalio 8 d. raÅ¡tu Nr. 04/352 kreipėsi į atsakovo padalinio UAB „Lukoil Baltija“ komitetÄ su praÅ¡ymu duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ R.

Å . (b.l. 23). Atsakovas 2010 m. spalio 21 d.21 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad atsisako duoti sutikimÄ , kadangi nėra nustatyta konkrečių R. Å . veiksmų, kurie galėjo įtakoti ginčo pinigų trÅ«kumÄ ir darbdavys nėra nustatęs tvarkos, kuri leistų operatoriams tinkamai atlikti savo pareigas inkasuojant pinigus, o darbdaviui - vykdyti inkasuojamų pinigų kontrolę (b.l. 40). IeÅ¡kovas UAB „Lukoil Baltija“ 2010 m. balandžio 29 d. „Dėl tvarkų ir instrukcijų, susijusių su degalinių saugumu, atnaujinimo“ patvirtino „Grynųjų pinigų inkasavimo instrukcijÄ â€œ (b. l. 21-23).

Tretysis asmuo R. Å . su Å¡ia instrukcija supažindinta pasiraÅ¡ytinai (b. l. 24), tačiau teigė, kad tinkamai įvykdyti Å¡ios instrukcijos negalėjo dėl paties ieÅ¡kovo kaltės, nes darbdavys nesudarė tokių darbo sÄ lygų, kurios leistų instrukcijÄ Ä¯vykdyti pilnai. Teismas sprendė, kad darbdavys buvo nustatęs tokiÄ vidaus tvarkÄ , pagal kuriÄ darbÄ baigusi pamaina palikdavo tam tikrÄ kiekį pinigų, jų neinkasavusi. Šį kiekį inkasuodavo kitoje pamainoje dirbantis darbuotojas. Liudytojų parodymais teismas nustatė, kad pertraukos, kurių metu nevyktų prekyba ir bÅ«tų ruoÅ¡iami pinigai inkasavimui, nebuvo nustatytos.

Inkasavimo lydraščių registro žurnalas nebuvo vedamas. Å iÄ aplinkybę pripažino ir ieÅ¡kovo atstovas. Inkasavimui paruoÅ¡tus pinigų maiÅ¡us inkasatoriams perduodavo ne pinigus suruošęs operatorius, o padalinio vadovas, o jam nesant - kitas operatorius. Seifo kodas buvo žinomas visiems toje degalinėje dirbantiems darbuotojams. Teismas nesivadovavo ieÅ¡kovo pateikta 2010 m. lapkričio 3 d. buhalterine pažyma (b.l. 25-35), kadangi teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo, kad pinigus inkasuoti galėjo ir kiti operatoriai.

Teismas pažymėjo, kad darbdavys gali reikalauti laikytis tik tokių taisyklių, kurias pats nustatė ir su kuriomis supažindino darbuotojÄ . Nesant darbdavio teisėto ir pagrįsto intereso, profesinės sÄ jungos komiteto sprendimas neduoti sutikimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo yra iÅ¡ esmės teisingas, kadangi nėra galimybės konstatuoti darbdavio esminio intereso pažeidimo fakto bei priežastinio ryÅ¡io tarp pažeistos teisės ir ginčijamo nutarimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2010 m. rugsėjo 16 d., t.y. jau po turto inventorizacijos, ieÅ¡kovas priėmė naujÄ nurodymÄ dėl grynųjų pinigų kontrolės, kuris pakeitė seniau galiojusiÄ tvarkÄ (b. l. 71).

Be to, 2010 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas nurodymas Nr. 81 dėl grynųjų pinigų inkasavimo, kuriuo buvo patvirtinta nauja grynųjų pinigų inkasavimo instrukcija (b. l. 74-77). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas pripažino ankstesnę tvarkÄ buvus netinkama ir padarė prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas siekia nubausti R. Å . ne dėl vieÅ¡ai skelbiamos priežasties, o dėl kitos priežasties ar priežasčių, kas leidžia manyti, kad ieÅ¡kovas galimai persekioja trečiÄ jį asmenį R.

Å . už jos dalyvavimÄ profesinės sÄ jungos veikloje. Toks persekiojimas bÅ«tų neteisėtas tiek Darbo kodekso, tiek ir LR Profesinių sÄ jungų įstatymo požiÅ«riu.IeÅ¡kovas UAB „Lukoil Baltija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 151-155). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:1) teismas nepagrįstai nesivadovavo ieÅ¡kovo pateikta buhalterine pažyma apie trečiojo asmens R.

Å . inkasuotus pinigus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Pažyma negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, kadangi joje nurodyti tik trečiojo asmens inkasuoti pinigai (t.y. nenurodytos kitų operatorių inkasuotos grynųjų pinigų sumos). Apelianto nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra susijusios su Pažymos įrodomÄ ja galia. Pažyma buvo paruoÅ¡ta operatorės R. Å . įvykdytiems darbo drausmės pažeidimams įrodyti, todėl joje ir neprivalėjo bÅ«ti duomenų apie kitų darbuotojų pažeidimus.

Drausminė atsakomybė trečiajam asmeniui R. Å . taikoma už jos individualius veiksmus, jos atlikta veika nėra sÄ lygota kitų darbuotojų įvykdytų pažeidimų, Pažyma yra skirta trečiojo asmens neteisėtiems veiksmams įrodyti, todėl logiÅ¡ka, kad joje nėra nurodyti teisėti trečiojo asmens veiksmai. Pažymoje neprivalo bÅ«ti nurodyti inkasavimai, kuriuos tretysis asmuo vykdė nepažeidžiant darbo drausmės, kadangi už teisėtÄ veikÄ drausminė atsakomybė nėra taikoma.

Aplinkybė, kad tretysis asmuo ir/ar kiti darbuotojai tinkamai vykdė grynųjų pinigų inkasavimÄ kitomis dienomis, nei nurodyta Pažymoje, nepaneigia ir negali paneigti fakto, kad Pažymoje nurodytomis dienomis inkasavimas buvo vykdomas netinkamai. Visi Pažymoje nurodyti inkasavimo atvejai buvo patvirtinti ir kitais byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. inkasavimo lydraščiais (pakvitavimais), kuriuos yra pasiraÅ¡iusi pati R. Å .. Ginčo dėl inkasavimo lydraščių ir juose esančių R. Å . parašų tikrumo byloje nėra, todėl visi Pažymoje nurodyti inkasavimo atvejai (inkasavimo sumos) sutampa su inkasavimo lydraščiais (pakvitavimais).

Apelianto nuomone, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad Pažymoje ir inkasavimo lydraščiuose (pakvitavimuose) nurodytos bei R. Å . paraÅ¡u patvirtintos inkasavimo sumos yra neteisingos. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus - PažymÄ , inkasavimo lydraščius (pakvitavimus) bei kasos žurnalo iÅ¡raÅ¡us, netyrė akivaizdžių darbo tvarkos pažeidimo faktų, kurie neginčijamai užfiksuoti inkasavimo lydraščiuose (pakvitavimuose) ir kasos žurnale. Tokiu bÅ«du, teismas negalėjo daryti objektyvios ir įrodymais pagrįstos iÅ¡vados, kad inkasavimo tvarkos pažeidimo atvejų iÅ¡ viso nebuvo.

Teismui nenustačius objektyvios bylos tiesos, teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas;2) teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas nebuvo nustatęs tokios darbo tvarkos, kuri leistų tinkamai inkasuoti grynuosius pinigus. Be to, teismas vertino naujai ieÅ¡kovo patvirtintÄ pinigų inkasavimo tvarkÄ kaip netiesioginį įrodymÄ , jog ankstesnė (t.y. pažeidimo metu galiojusi) tvarka buvo netinkama. Apelianto nuomone, darbdavys turi teisę tikslinti ar keisti bet kokiÄ anksčiau reglamentuotÄ darbo tvarkÄ .

Vien pats darbo tvarkos pakeitimo faktas neįrodo ir negali įrodyti, kad anksčiau nustatyta darbo tvarka buvo netinkama. Teismas iÅ¡ viso nevertino, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas keitė/tikslino anksčiau (t.y. darbo drausmės pažeidimo metu) galiojusiÄ tvarkÄ . Netyręs tokių aplinkybių teismas neturėjo juridinio pagrindo iÅ¡vadai, kad darbo tvarkos pakeitimus ieÅ¡kovas atliko dėl to, kad ankstesnė darbo tvarka buvo galimai netinkama. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad darbdavys nereikalavo laikytis operatoriams kitokių taisyklių, nei buvo patvirtintos lokaliniais norminiais aktais.

Su Å¡iomis taisyklėmis operatoriai (įskaitant ir trečiÄ jį asmenį) buvo supažindinti pasiraÅ¡ytinai. Dėl neinkasuotų pinigų likučių, kurie susidaro po pinigų perdavimo inkasatoriams momento iki operatorių pamainos pabaigos, ar dėl kitų neesminių inkasavimo tvarkos pažeidimų ieÅ¡kovas nereiÅ¡kia ir nėra reiÅ¡kęs jokių pretenzijų darbuotojams, netaikė už tai drausminės atsakomybės priemonių. IeÅ¡kovas nori taikyti trečiajam asmeniui drausminę atsakomybę tik už tų reikalavimų nevykdymÄ , kurie R.

Å . buvo žinomi. Bylos įrodymai (Pažyma, inkasavimo lydraščiai (pakvitavimai), kasos operacijų žurnalo iÅ¡raÅ¡ai) patvirtina trečiojo asmens esminius inkasavimo tvarkos pažeidimus, t.y. atvejus, kai bÅ«davo inkasuojama ženkliai mažesnė pinigų suma, negu tretysis asmuo perėmė iÅ¡ prieÅ¡ tai buvusios pamainos. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į trečiojo asmens pažeidimų mastÄ , taip pat į darbdavio reikalavimų pobÅ«dį ir apimtį, t.y. nevertino už kokius (faktinius, o ne formalius) darbo tvarkos pažeidimus yra siekiama skirti drausminę nuobaudÄ .

Taigi tinkamai nenustatęs faktinių darbo drausmės pažeidimo aplinkybių, o vertinęs tik formalias darbo pareigų vykdymo sÄ lygas, teismas pažeidė bylos nagrinėjimo objektyvumo ir protingumo principus; 3) nei atsakovas, nei tretysis asmuo nepateikė jokių įrodymų apie bet kokius trečiojo asmens ginčus ar nesutarimus su darbdaviu. R. Å . aktyviai nedalyvauja profesinės sÄ jungos veikloje, nepalaiko su darbdaviu jokių santykių kaip profesinės sÄ jungos atstovas, todėl nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad trečiojo asmens veikla profesinėje sÄ jungoje yra darbdaviui nepageidautina ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas stengiasi susidoroti su trečiuoju asmeniu.

Grynųjų pinigų inkasavimo tvarkos pažeidimai ir dėl jų atsiradęs 47 339,49 Lt trÅ«kumas kasoje nėra niekaip susijęs su trečiojo asmens dalyvavimu profesinės sÄ jungos veikloje. Grynųjų pinigų trÅ«kumo faktas nėra ir nebuvo ginčijamas jokioje bylos stadijoje. BÅ«tent  grynųjų  pinigų  trÅ«kumas,  kaip  darbdavio  esminius  materialinius  interesus pažeidžianti aplinkybė, paskatino ieÅ¡kovÄ atlikti vidinį tyrimÄ ir imtis drausminių-organizacinių priemonių, siekiant iÅ¡vengti tokių įvykių ateityje.

Trečiajam asmeniui pradėta taikyti drausminės atsakomybės procedÅ«ra siejama tik su pažeidimais, įvykdytais atliekant grynųjų pinigų inkasavimÄ . Taigi, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp degalinėje iÅ¡aiÅ¡kintų pažeidimų ir drausminės atsakomybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad drausminė atsakomybė taikoma ne dėl inkasavimo tvarkos pažeidimų, o dėl kitų tariamų ir įrodymais nepatvirtintų aplinkybių. IeÅ¡kovas, iÅ¡aiÅ¡kinęs darbo drausmės pažeidimus degalinėje, kurioje dirba tretysis asmuo, drausminės atsakomybė priemones taikė visiems degalinės darbuotojams, kurie netinkamai vykdė grynųjų pinigų inkasavimÄ .

Drausminė atsakomybė nusižengusiems darbo tvarkai darbuotojams buvo taikoma neatsižvelgiant į jų dalyvavimÄ profesinės sÄ jungos veikloje. Nė viena iÅ¡ Å¡ių drausminių nuobaudų nebuvo skundžiama ir visos jos yra galiojančios;4) teismas savo sprendimÄ grindė ne tiek dėl profesinės sÄ jungos veiksmų (renkamojo organo atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ ) teisėtumo, kiek dėl pačios drausminės nuobaudos pagrįstumo. Nagrinėdamas bylas dėl profesinės sÄ jungos atsisakymo duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ teismas turėtų visų pirma įvertinti, ar drausminės atsakomybės taikymas nėra susijęs su darbuotojo dalyvavimu profesinės sÄ jungos veikloje.

Teismas galėtų iÅ¡tirti drausminės atsakomybės taikymo aplinkybes, tačiau tik ta apimtimi, kuri leistų iÅ¡aiÅ¡kinti, ar yra pagrindas (vada) drausminei atsakomybei atsirasti, t.y. ar yra pagrindas įtarti, kad drausminė atsakomybė taikoma už darbo tvarkos pažeidimus. Nagrinėjant ginÄÄ dėl pačios drausminės atsakomybės pagrįstumo Å¡alys galėtų pateikti teismui ir papildomus įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius drausminės nuobaudos teisėtumÄ . Å ioje byloje ginčas yra kilęs dėl profesinės sÄ jungos veiksmų, todėl ir įrodymus ieÅ¡kovas pateikė tik ta apimtimi, kuri leistų patvirtinti ar paneigti tokių veiksmų teisėtumÄ .

Å alys neteikė ir neturėjo teikti visų turimų įrodymų, susijusių su drausminės nuobaudos teisėtumu, todėl teismo iÅ¡vada dėl pačios drausminės nuobaudos pagrįstumo yra neobjektyvi, t.y. priimta neiÅ¡nagrinėjus visų su tuo susijusių įrodymų. Apelianto nuomone, teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, iÅ¡ esmės tyrė pačios drausminės nuobaudos pagrįstumo klausimÄ ir nepasisakė, kodėl ieÅ¡kovo teisėtų interesų pažeidimai (grynųjų pinigų neperdavimas inkasuoti bei dėl to atsiradęs grynųjų pinigų trÅ«kumas) nelaikytini pakankama vada drausminės atsakomybės procedÅ«roms pradėti;5) pirmos instancijos teisme nebuvo nagrinėjama aplinkybė dėl tariamai darbdavio vykdomo trečiojo asmens persekiojimo už dalyvavimÄ profesinės sÄ jungos veikloje.

Atsakovas neteikė jokių tokį tariamÄ persekiojimÄ patvirtinančių įrodymų, todėl ieÅ¡kovui nebuvo pagrindo atsikirsti ir/ar pateikti tokį tariamÄ persekiojimÄ paneigiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens persekiojimo aplinkybės nebuvo nagrinėjamos pirmos instancijos teisme, o teismas tik sprendimo motyvuojamoje dalyje iÅ¡dėstė savo nuomonę dėl tokio tariamo persekiojimo, naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, t.y. tik po sprendimo paskelbimo Å¡ioje byloje.Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ atsakovas Kauno apskrities profesinė sÄ junga ir tretysis asmuo R.

Å . praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacini skundÄ atmesti (b.l.167-174). Atsiliepimai grindžiami tokiais argumentais:

1) apeliantas klaidina teismÄ ir sÄ moningai nori nukreipti teismo dėmesį į PažymÄ ar kitus tariamus įrodymus ir sudaryti regimybę, kad galima trečiojo asmens kaltė ar nusižengimo padarymo prielaidos galimybė. Bylos medžiaga įrodyta, kad darbdavys nesirÅ«pino nustatyti bent elementariÄ ginčo degalinės vidaus apskaitÄ . Anksčiau galiojusios taisyklės, reglamentavusios pinigų inkasavimÄ , reikalavo inkasuoti darbo pamainos pinigus kartu su praėjusių pamainų paliktais pinigais. Konkretus laikas, kada turėjo bÅ«ti inkasuoti pinigai, nebuvo nustatytas. Pats darbdavys, elgdamasis neteisėtai ir nesudarydamas sÄ lygų piniginių lėšų apskaitai tarp pamainų, privertė visų pamainų darbuotojus pasiraÅ¡yti bendrÄ visiÅ¡kos kolektyvinės materialinės atsakomybės sutartį;

2) darbdavio Pažyma apie inkasuojamas sumas neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi negalima inkasuoti sumų, kurios iÅ¡ viso dar neįplaukė į kasÄ , todėl teismas pagrįstai Å¡ia Pažyma nesivadovavo. 47 339,49 Lt trÅ«kumas degalinėje susidarė dėl to, kad pinigai seife nebuvo apskaitomi, o apeliantas Å¡ia apskaita visiÅ¡kai nesidomėjo. Taigi faktas, kiek pinigų pamaina rasdavo seife pasikeitus pamainoms, nenustatytas, kadangi nebuvo pinigų perdavimo dokumentų ir tokio perdavimo tvarkos. FaktiÅ¡kai inkasuojamus pinigus sudarė pinigų dalis, kuri nebuvo apskaityta, ir gauti pinigai už prekes iki inkasacijos. Jeigu darbdavys reikalauja laikytis kitokių taisyklių, nei jis pats nustatė, tokio darbdavio reikalavimo teismas negali laikyti teisėtu. Nesant darbdavio teisėto ir pagrįsto intereso, nėra galimybės konstatuoti ir darbdavio esminio intereso pažeidimo fakto bei nėra galimybės konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp pažeistos teisės ir ginčijamo atsakovo nutarimo;

3) apeliantas nei Å¡iuo atveju, nei anksčiau nevykdė socialinės partnerystės reikalavimų dėl informavimo ir konsultavimo. Darbo laiko grafikai su profesine sÄ junga, kaip to reikalauja įstatymas, nederinami. IeÅ¡kovas ne tik nesiekė kompromiso ir taikaus sprendimo bÅ«do, tačiau 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 016P paskyrė drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ profesinės sÄ jungos įgaliotinei (pirmininkei), o sekančiÄ dienÄ Ä¯sakymu Nr. 020P drausminę nuobaudÄ - papeikimÄ pirmininko pavaduotojui.

Abi nuobaudos yra paskirtos negavus profesinės sÄ jungos iÅ¡ankstinio sutikimo (Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civ. byla Nr. 2-6401-752/2011). Atsakovo vedamų bylų skaičius su UAB „Lukoil Baltija" Kauno filialu ženkliai virÅ¡ija bylų skaičių su visais kitais darbdaviais Respublikinės Jungtinės profesinės sÄ jungos mastu kartu paėmus. Pagrindinis profesinės sÄ jungos komiteto atsisakymo skirti drausminę nuobaudÄ motyvas buvo tas, kad ginčo degalinėje darbdavys nebuvo nustatęs detalios tvarkos, kuri leistų tinkamai atlikti savo pareigas degalinės operatoriams inkasuojant pinigus.

Nagrinėjamu atveju R. Å . veiksmuose nėra drausminio nusižengimo sudėties ir nėra pagrindo pradėti drausminės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros. Teismui nustačius, kad nėra drausminio nusižengimo sudėties, neįmanoma tirti pačios drausminės nuobaudos pagrįstumo.Teisėjų kolegija konstatuoja: Apeliacinis skundas tenkintinas. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl profesinės sÄ jungos renkamojo organo atsisakymo duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ darbuotojui, iÅ¡rinktam į darbuotojų atstovaujamojo organo narius, pagrįstumo bei teisėtumo.

Profesinių sÄ jungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sÄ jungoms ginant savo narių interesus, nustato Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų įstatymas. Å io įstatymo 21 straipsnio (2001 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. IX-230 redakcija) 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iÅ¡ darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktÄ ir savo valia, negavęs tos profesinės sÄ jungos įmonėje renkamojo organo iÅ¡ankstinio sutikimo.

Å io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, iÅ¡skyrus drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, taip pat reikalingas iÅ¡ankstinis profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimas.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Profesinių sÄ jungų įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių normos reguliuoja tų profesinės sÄ jungos narių, kurie yra iÅ¡rinkti į renkamuosius profesinės sÄ jungos organus, darbo ir socialines garantijas.

Å ios garantijos tokiems profesinės sÄ jungos nariams yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sÄ jungos organuose nebÅ«tų kaip nors diskriminuojami, t. y. kad su jais nebÅ«tų susidorota už jų veiklÄ Å¡iuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas, atleidžiant iÅ¡ darbo, perkeliant į kitÄ , prastesnį darbÄ ir pan.), taip pat kad darbo Å¡iuose organuose laikotarpiu jiems bÅ«tų iÅ¡saugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad profesinės sÄ jungos renkamasis organas, gavęs darbdavio kreipimÄ si dėl iÅ¡ankstinio sutikimo skirti drausminę nuobaudÄ darbuotojui, kuris yra profesinės sÄ jungos narys, turi iÅ¡spręsti jo kompetencijai priskirtÄ klausimÄ â€“ patikrinti tik tai, ar drausminė nuobauda nėra skiriama dėl darbuotojo narystės profesinėse sÄ jungose, dėl atstovavimo profesinių sÄ jungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sÄ jungose.

Profesinės sÄ jungos renkamojo organo atsisakymÄ duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ darbdavys gali ginčyti. Spręsdamas šį ginÄÄ , teismas neturi nagrinėti bÅ«simų drausminių nuobaudų skyrimo pagrįstumo. AiÅ¡kinamasi tik, ar tokiu atsisakymu duoti sutikimÄ skirti darbuotojui nuobaudas, nevaržoma galimybė darbdaviui vykdyti pagrindines įmonės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1001/2000). Taigi, Profesinės sÄ jungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti iÅ¡ankstinį sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ , drausminio nusižengimo faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar nuobaudos skyrimo darbuotojui, kuris yra profesinės sÄ jungos narys, procedÅ«ra nebuvo pradėta ir drausminė nuobauda nėra skiriama dėl su darbuotojo funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių.

Nagrinėjamo ginčo atveju darbdavys turi įrodyti:

a) darbdavio nurodyto intereso (interesų) buvimo faktÄ , intereso teisėtumÄ ir svarbÄ ;

b) ginčijamo sprendimo pagrįstumÄ ;

c) darbdavio nurodytÄ jo intereso (interesų) esminio pažeidimo faktÄ ir Å¡io fakto priežastinį ryšį su ginčijamu sprendimu (DK 134 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44, 5.3 punktas).Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ieÅ¡kovo degalinėje J. B. g. 95b, Kėdainiai, kurioje operatore dirba atsakovo padalinio UAB „Lukoil Baltija“ komiteto narė R. Å ., atlikus 2007 m. rugsėjo 7 d. kasos inventorizacijÄ , nustatytas 47 339,49 Lt grynųjų pinigų trÅ«kumas (b.l. 8-20).

Pagal DK 245 straipsnį materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas asvo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojas privalo atlyginti žalÄ dėl turto netekimo ar jo vertės sumažinimo, netinkamo materialinių vertybių saugojimo ir materialinių vertybių apskaitos, dėl kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo (DK 253 str. 1, 5, 6, 8 punktai). Darbo tvarkÄ ir darbuotojo pareigas darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės, pareigybės apraÅ¡ymai ir nuostatai (DK 230 str., 232 str.).

IeÅ¡kovas 2009 m. gegužės 18 d. yra patvirtinęs Operatoriaus pareiginius nuostatus, su kuriais pasiraÅ¡ytinai supažindinta ir R. Å ., pagal kuriuos operatorius yra atsakingas už materialines vertybes; piniginių įplaukų atitikimÄ parduotų prekių ir paslaugų kiekiui bei kasos aparato parodymams; už žalÄ , padarytÄ Ä¯monei dėl savo kaltės ir (ar) neatsargumo (b.l. 78-82). Taigi neteisėtais veiksmais žalos įmonei (darbdaviui) padarymas yra pagrindas pradėti drausminės atsakomybės procedÅ«rÄ (DK 236 str.).Teisėjų kolegijos vertinimu, darbdavio veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti darbo drausmę ir lokalinių teisės aktų vykdymÄ , turto apsaugÄ ir užkirsti keliÄ turto pasisavinimui ar jo iÅ¡vaistymui, sÄ lygoti įstatymu (DK 228 str. 229 str.), todėl pripažintini įstatymo saugomu darbdavio interesu, o Å¡ių interesų pažeidimas – esminiu darbdavio interesų pažeidimo faktu.

Pažymėtina, kad už grynųjų pinigų trÅ«kumÄ ieÅ¡kovas taikė drausminio poveikio priemones ir kitiems degalinėje dirbusiems darbuotojams (operatoriams ir degalinės vadovui) b.l.156-159)), todėl darbdavio veiksmai (neveikimas), pasireiÅ¡kiantis atsisakymu pradėti drausminės atsakomybės procedÅ«rÄ trečiojo asmens, kaip renkamo profesinės sÄ jungos organo nariui, atžvilgiu reikÅ¡tų piktnaudžiavimÄ savo teise ir neatitiktų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Taigi, atsakovui atsisakius duoti sutikimÄ skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudÄ , konstatuotinas teisėtų darbdavio interesų ir ginčijamo profesinės sÄ jungos sprendimo priežastinis ryÅ¡ys (DK 227 str. 2 d., 240 str. 2 d.).

Atsakovas savo nesutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ motyvavo tuo, kad:

a) nenustatyti konkretÅ«s R. Å . kalti veiksmai, kurie galėjo įtakoti ginčo pinigų trÅ«kumÄ ;

b) ginčo degalinėje darbdavys nebuvo nustatęs detalios tvarkos, kuri leistų tinkamai atlikti savo pareigas degalinės operatoriams inkasuojant pinigus, o darbdaviui vykdyti inkasuojamų pinigų kontrolę (b.l. 40). IÅ¡ to seka, kad savo atsisakymu skirti drausminę nuobaudÄ atsakovas iÅ¡ esmės sprendė drausminės atsakomybės pagrįstumo ir teisėtumo klausimus ir visiÅ¡kai netyrė, ar drausminė nuobauda nėra skiriama dėl su darbuotojo funkcijų vykdymu nesusijusiomis priežastimis (profsÄ jungine trečiojo asmens veikla).Pasisakydamas dėl atsakovo sprendimo teisėtumo, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tyrė drausminės atsakomybės sÄ lygas, todėl pagrįstais pripažintini apelianto argumentai, kad teismas tokiu bÅ«du peržengė nagrinėjamo ginčo ribas ir sprendė ne ginčijamo atsakovo sprendimo, bet bÅ«simos drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo klausimÄ .

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismo motyvai, kiek tai liečia trečiojo asmens veiklÄ profesinėje sÄ jungoje ir galimÄ dėl to darbdavio nepasitenkinimÄ ar norÄ susidoroti su profesinės sÄ jungos nariu, buvo grindžiami ne leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, bet teismo prielaidomis, kadangi nurodytai aplinkybei patvirtinti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines bylos aplinkybes sprendime gali būti motyvuojamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardintais įrodymais, gautais CPK normų nustatyta tvarka.

Teismo sprendimas negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis apie bylos aplinkybes. Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniam santykiui netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , normas, dėl ko priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Nurodyti pažeidimai sudaro pagrindÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti byloje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti (CPK 326 str.. 1 d. 2p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Teismo sprendimÄ panaikinus ir priėmus naujÄ sprendimÄ , pakeičiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). IeÅ¡kovas patyrė 137 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų už apeliacinio skundo padavimÄ (b.l. 160), o valstybė 22,15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (b.l. 2, 165). IeÅ¡kinį patenkinus, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 96 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija nusprendžia: panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Panaikinti atsakovo Kauno apskrities profesinės sÄ jungos, kodas 193583683, 2010 m. spalio 21 d. sprendimÄ Nr. K-366, kuriuo atsisakyta duoti sutikimÄ skirti drausminę nuobaudÄ UAB „Lukoil Baltija“ degalinės operatorei R. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno apskrities profesinės sÄ jungos, kodas 193583683, ieÅ¡kovui UAB „Lukoil Baltija“, įm.k. 110441713, 137 Lt (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis litus) žyminį mokestį ir 22,15 Lt (dvideÅ¡imt du litus 15 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei Å is teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Gintautas Koriaginas                                                                         ArÅ«nas Rudzinskas Algimantas Kukalis                                                                        Â