2022-08-31 Nr. AB-21419-3-62-3-02763-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-529-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02763-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. R. (P. R.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), atitinkamai 90 000 Eur ir 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 21 d. ne kartą kreipėsi į Alytaus PN pareigūnus, prašydamas, jog pareiškėjas būtų užregistruotas pas vidaus ligų gydytoją, tačiau pas vidaus ligų gydytoją pareiškėjas užregistruotas nebuvo, nes Alytaus PN neturėjo vidaus ligų gydytojo. Pareiškėjas taip pat teigė, jog jis 2020 m. sausio 10 d. lankėsi pas gydytoją odontologą, tačiau paslaugos jam buvo suteiktos nekokybiškai.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 21 d. jį kamavo įvairūs sveikatos sutrikimai, jis patyrė išgyvenimus bei kančias, todėl dėl jam nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pareiškėjas kreipėsi į Ligoninę. Ligoninė pareiškėjui nurodė, jog Alytaus PN iki 2019 m. spalio 21 d. nebuvo teikiamos vidaus ligų gydytojo paslaugos. Pareiškėjas, sužinojęs, kad Alytaus PN nebuvo vidaus ligų gydytojo, kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų kokybės priežiūros skyrių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Minėtos įstaigos pareiškėjui nurodė, kad nebuvo duomenų, jog pareiškėjas būtų išreiškęs norą gauti šeimos medicinos paslaugas ar patyręs žalą. Pareiškėjas teigė, jog buvo pažeistos jo teisės, neužtikrintas kokybiškų medicinos paslaugų teikimas, todėl egzistavo priežastinis ryšys tarp valstybės neveikimo ir pareiškėjo patirtų išgyvenimų, patirtos neturtinės žalos.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 2020 m. sausio 10 d. jis lankėsi pas gydytoją odontologą, suteiktos paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai – nesilaikyta higienos reikalavimų, paslaugos atliktos prastai, atsisakyta nuvalyti dantų apnašas, todėl buvo sukeltas pavojus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

5. Ligoninė 2020 m. gruodžio 16 d. bei 2021 m. gegužės 10 d. atsiliepimuose į pareiškėjo patikslintą skundą prašė jį atmesti.

6. Ligoninė nurodė, kad pareiškėjas nepatikslino kokia jam žala buvo padaryta, o tik deklaratyviai ir abstrakčiai dėstė aplinkybes. Ligoninės teigimu, Ligoninės personalas į pacientų nusiskundimus visuomet reaguoja, įvertina jų pavojingumą ir galimas pasekmes sveikatai bei veikia pagal nustatytą tvarką, be to, pareiškėjas buvo asmuo, turėjęs specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi buvo neišvengiamas.

7. Ligoninė taip pat pažymėjo, jog Alytaus PN nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 14 d. nebuvo vidaus ligų gydytojo, todėl registracija pas jį nebuvo vykdoma, tačiau siekiant užtikrinti savalaikį asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kiekvieną vakarą į kamerų tipo patalpas, nustatytu laiku, ateidavo budinti bendrosios praktikos slaugytoja, kuri savo kompetencijos ribose teikė medicininę pagalbą. Nesant gydytojo, bet esant medicininėms indikacijoms, slaugytoja sprendžia dėl ligonio transportavimo į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Pareiškėjui buvo rekomenduota kreiptis pas gydytoją psichiatrą, kuris galėtų objektyviai įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę bei turėjo teisę nukreipti pacientą atitinkamos srities gydytojo specialisto konsultacijai. Ligoninė nurodė, kad pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. buvo iškviestas pas gydytoją psichiatrą, tačiau pareiškėjas medicininės pagalbos atsisakė, o 2019 m. spalio 21 d. pareiškėjas buvo iškviestas vidaus ligų gydytojo konsultacijai, kurios metu pareiškėjo sveikatos būklė buvo objektyviai įvertinta, skirtas gydymas, todėl Ligoninė nepažeidė pareiškėjo teisės gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

8. Ligoninė teigė, kad pareiškėjas dėl danties skausmo kreipėsi vieną kartą 2020 m. sausio 10 d., kurios metu pareiškėjui uždėta plomba. Ligoninė atkreipė dėmesį į tai, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai 2020 m. liepos 27 d. atliko patikrinimą Ligoninės odontologijos kabinete, kurio metu pažeidimų nenustatė.

9. Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

10. Alytaus PN nurodė, kad pataisos namuose kiekvieną parą yra skiriamos budėti bendrosios praktikos slaugytojos, kurios kiekvieną dieną lankosi uždaroje zonoje (kamerų tipo patalpose), pareiškėjui kiekvieną dieną buvo sudaryta galimybė naudotis bendrosios praktikos slaugytojos paslaugomis, todėl pareiškėjas galėjo į jas kreiptis ir išsakyti apie savo sveikatos negalavimus, kas būtų nulėmę tolimesnį pareiškėjo negalavimų gydymą. Alytaus PN pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija negavęs bendrosios praktikos slaugytojos paslaugų, o jos apima pareiškėjo negalavimų prevenciją ir gydymą. Alytaus PN taip pat teigė, kad jie neturėjo skundų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui būtų nebuvusi suteikta tinkama būtinoji arba skubioji medicininė pagalba dėl skausmo ir dėl netinkamų pareigūnų ar darbuotojų veiksmų vykdant jiems pavestas funkcijas. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu lankėsi pas gydytojus, buvo registruojamas, todėl pareiškėjo skunde nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys.

11. Alytaus PN pažymėjo, jog pareiškėjas pagal poreikį galėjo būti siunčiamas pas kompetentingus sveikatos priežiūros specialistus, kai nėra reikiamų Alytaus PN gydytojų specialistų. Pareiškėjas apie savo sveikatos negalavimus galėjo išsakyti bendrosios praktikos slaugytojai, bet to nedarė, pareiškėjo pasisakymai dėl negautų medicininių paslaugų buvo deklaratyvūs.

12. Alytaus PN atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryčio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl nebuvo pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjas atsikirtimuose į Alytaus PN atsiliepime nurodytus argumentus papildomai teigė, kad bendrosios praktikos slaugytojos lankėsi ne kiekvienoje kameroje. Pareiškėjo teigimu, jam turėjo būti suteikta tokia pati sveikatos priežiūra, kuri yra užtikrinama ir būnant laisvėje, t. y. sudaryta galimybė kreiptis į gydytoją, o ne į slaugytoją. Pareiškėjas taip pat teigė, kad jis pateikė jo patirtą neturtinės žalos dydį, minėtą piniginę išraišką turi įvertinti teismas, o ne Alytaus PN.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo P. R. skundą atmetė.

15. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas siejo su tuo, jog laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 21 d. jam nebuvo užtikrintos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, o 2020 m. sausio 10 d. pareiškėjui buvo suteiktos nekokybiškos odontologo paslaugos.

16. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Teismas pabrėžė, kad konstatuojant Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, jog valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. Teismas nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1103/1R-279 patvirtintą Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuo 2019 m. spalio 1 d. teikia Ligoninė, todėl pareiškėjui už nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 1 d. nesuteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo atsakingas Alytaus PN, o laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 21 d. – Ligoninė.

18. Teismas nurodė, jog byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu Alytaus PN nebuvo vidaus ligų gydytojo, tačiau teismas pažymėjo, kad Alytaus PN nesant vidaus ligų gydytojo, pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė kreiptis į budinčią bendrosios praktikos slaugytoją, kuri į kamerų tipo patalpas ateina kiekvieną dieną, tačiau pareiškėjas skunde nenurodė aplinkybių ar kreipėsi į slaugytoją, ar ši atsisakė suteikti jam pirmąją pagalbą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasinaudoti aukštesnio lygio gydymo paslaugomis, t. y. vykti į Ligoninę, be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN buvo registruojamas pas gydytojus, 2019 m. spalio 15 d. iškviestas pas gydytoją psichiatrą, tačiau medicininės pagalbos atsisakė. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl neužtikrintos galimybės gauti medicininę pagalbą tuo metu, kai Alytaus PN nebuvo vidaus ligų gydytojo, buvo abstraktūs ir nesusieti su pareiškėjo realiai galimai patirtais nepatogumais. Teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė gauti medicinines paslaugas, todėl atsakovo atstovai nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl 2020 m. sausio 10 d. nekokybiškai suteiktų gydytojo odontologo paslaugų, pažymėjo, kad netinkamai suteiktų gydytojo paslaugų klausimo nagrinėjimas nepatenka į administracinių ginčų nagrinėjimo apimtį. Teismas nustatė, jog pareiškėjas dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 56-147 pareiškėjo skundą atmetė, minėtas sprendimas galėjo būti apskųstas bendrosios kompetencijos teismui.

20. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, valstybės valdžios institucijų ar jų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Teismas pažymėjo, jog, nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 21. Pareiškėjas P. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2012 m. liepos 2 d. sprendimą bei tenkinti pareiškėjo skundą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas patvirtino, jog Alytaus PN nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 21 d. nebuvo vidaus ligų gydytojo. Pareiškėjas pažymi, kad duomenis apie tai, ar pareiškėjas kreipėsi į slaugytoją, turėtų pateikti atsakovo atstovai, nes pareiškėjas tokių rašytinių įrodymų neturi. Pareiškėjo vertinimu, teismas buvo šališkas ir neaktyvus, tik teigdamas, jog pareiškėjas neįrodė kreipimosi fakto. Pareiškėjas teigia, kad jis ne kartą prašė slaugytojos pagalbos, tačiau ši arba neateidavo, arba nurodydavo kreiptis į gydytoją. Pareiškėjas pažymi, jog vidaus ligų gydytojo paslaugų jis negavo apie 4 mėnesius, o galimybė vykti į Ligoninę jam suteikta nebuvo. Pareiškėjo vertinimu, jis patyrė neturtinę žalą, nes ginčo laikotarpiu jam nebuvo suteiktos vidaus ligų gydytojo medicininė pagalba, o odontologo paslaugos suteiktos nekokybiškai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas neįvertino visų pareiškėjo teiktų argumentų, todėl neįvykdė teisingumo.

23. Ligoninė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Ligoninė nurodo, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Ligoninė nurodo, jog teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas, kurio naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

25. Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Alytaus PN nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visą su skundu susijusią medžiagą. Alytaus PN pažymi, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė, pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Alytaus PN vertinimu, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, todėl nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Alytaus PN teigia, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuria pareiškėjas kildina iš esmės iš to, jog jam laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 21 d. nebuvo užtikrintos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos (nebuvo vidaus ligų gydytojo), o 2020 m. sausio 10 d. pareiškėjui buvo suteiktos nekokybiškos odontologo paslaugos.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodęs, kad pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė gauti tinkamas sveikatos priežiūras paslaugas, nesant vidaus ligų gydytojui. Teismas dėl nekokybiškų odontologo paslaugų iš esmės nurodė, jog netinkamai suteiktos gydytojo paslaugos nepatenka į administracinių ginčų nagrinėjimo apimtį.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia jog vidaus ligų gydytojo nebuvo, todėl jam nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, o 2020 m. sausio 10 d. odontologo paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu (2019 m. liepos 2 d. – 2019 m. spalio 21 d.) Alytaus PN vidaus ligų gydytojo nebuvo. Ginčo byloje šiuo aspektu nėra.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

33. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, jog jam, net ir nesant vidaus ligų gydytojo, turėjo būti užtikrinamas patekimas būtent pas vidaus ligų gydytoją, o ne pas bendrosios praktikos slaugytoją, pirmiausia nurodo, kad, remiantis Alytaus PN direktoriaus 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-365 patvirtinto Išankstinės pacientų (nuteistųjų) registracijos ambulatoriniam priėmimui ir leidimų patekti į sveikatos priežiūros tarnybą išdavimo tvarkos aprašo 1 punktu, nuteistieji, norėdami patekti į priėmimą pas gydytoją, turi kreiptis į savo būrio viršininką arba Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūną. To paties tvarkos aprašo 11 punkte nurodoma, jog skubios medicinos pagalbos atvejais sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos neatidėliotinai ištisą parą. Byloje, be kita ko, yra ir Alytaus PN Saugumo valdymo skyriaus specialisto E. B. 2021 m. balandžio 27 d. tarnybinis pranešimas Nr. 7.20-1/1948, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. spalio 21 d. E. B. buvo paskirtas Saugumo valdymo skyriaus pareigūnu, o pareiškėjas per minėtą laikotarpį pas E. B. dėl užregistravimo pas vidaus ligų gydytoją ar skubios pagalbos suteikimo nesikreipė (b. l. 72). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pagrįstų įrodymų (jų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas), kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų siekęs užsiregistruoti pas vidaus ligų gydytoją. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas savo prašyme į Alytaus PN direktorių iš esmės siekė sužinoti, nuo kada Alytaus PN nėra vidaus ligų gydytojo bei nuo kurios datos pas minėtą gydytoją bus galima patekti (b. l. 68). Konstatuotina, kad toks pareiškėjo prašymas iš esmės yra informacinio pobūdžio, kuriuo siekiama gauti informaciją, o ne pateikti informaciją siekiant užsiregistruoti pas gydytoją.

34. Taip pat Alytaus PN direktoriaus 2018 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1-81 patvirtinto Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo masto tvarkos aprašo 2 skyriaus 4, 6 punktų nuostatose nurodyta, kad būtinoji medicinos pagalba Alytaus PN teikiama visiems pacientams, o jeigu teikiant pirmąją medicininę pagalbą nustatoma, jog pacientui reikalinga skubioji medicininė pagalba, kurios įstaigoje suteikti nėra galimybių, nedelsiant kviečiama Greitoji medicinos pagalba. Alytaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-36 patvirtinto Sveikatos priežiūros skyriaus bendrosios praktikos slaugytojo pareigybių aprašymo 6.5 papunktyje nurodyta, jog bendrosios praktikos slaugytojai, be kita ko, suteikia pirmąją medicininę pagalbą. Nesant gydytojo organizuoja neatidėliotinos pagalbos suteikimą – kviečia Greitosios medicinos pagalbos tarnybą, kreipiasi į artimiausias viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas, kur tokia pagalba gali būti suteikta, 6.6 papunktyje teigiama, kad bendrosios praktikos slaugytojai nesant gydytojo sprendžia saugų ligonio transportavimą į kitas gydymo įstaigas. Taip pat, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-48 patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų siuntimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir hospitalizavimo tvarkos aprašo 5 punkte nurodoma, jog pacientas, kuriam reikalinga gydytojo specialisto konsultacija sveikatos būklei įvertinti, diagnozei nustatyti ar gydyti yra siunčiamas į Ligoninę ar kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, atsižvelgiant į tvarkos aprašo reikalavimus.

35. Teisėjų kolegija, papildomai įvertinusi minėtą reguliavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas, nes pareiškėjas galėjo kreiptis į budinčią bendrosios praktikos slaugytoją, kuri, nesant vidaus ligų gydytojo, galėjo spręsti dėl tolimesnio pareiškėjo gydymo, be to, kaip matyti iš atsakovo pateiktos medžiagos, bendrosios praktikos slaugytoja į kamerų tipo patalpas ateidavo kiekvieną dieną. Paminėtina, jog byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis pas bendrosios praktikos slaugytoją ar siekęs gauti skubią medicininę pagalbą, todėl teisėjų kolegija šį pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog jam 2020 m. sausio 10 d. buvo suteiktos nekokybiškos odontologo paslaugos (nesilaikyta higienos reikalavimų, paslaugos atliktos prastai, atsisakyta nuvalyti dantų apnašas). Teisėjų kolegija nagrinėjamu aspektu nurodo, kad, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčai dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo nepatenka į administracinių ginčų nagrinėjimo apimtį, pareiškėjas dėl jo sveikatai padarytos žalos atlyginimo turi teisę Civilinio kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

37. Pažymėtina, kad žalai, atsiradusiai dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti būtinos trys esminės sąlygos: neteisėtas veiksmas (neveikimas), žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, tinkamai nepagrindė jam kilusios žalos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. R. (P. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis