68f705aa-d7fd-4942-829a-e8f5b3d12b87 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-303-473/2012Proceso Nr. 3-61-3-01929-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 61; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Džiautui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. G. skundÄ atsakovei PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos PrieÅ¡gaisrinei gelbėjimo tarnybai Visagino miesto ir Ignalinos atominės elektrinės apsaugai, dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,                                                                      n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti jo darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 3355,80 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio. Skunde (b. l. 1-3) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovas paaiÅ¡kino, kad nuo 1982 metų iki 2008-07-22 pareiÅ¡kėjas dirbo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos PrieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai operacijų vadovo pareigose.

Nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus ir priemokas, atsakovas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? VTĮ) 23 str. 2 dalimi todėl nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio buvo neišmokėta 3355,80 Lt priemokų ir priedų. Mano, kad atsakovas, apskaičiuodamas priemokų ir priedų dydžius, nepagrįstai taikė VTĮ, nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę, kuri numatyta Vidaus tarnybos statute (toliau ? Statutas) bei prieštarauja Konstitucijai.

Pagal Konstitucinio Teismo (toliau – KT) 2004-12-13 nutarimÄ piliečio teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės viena iÅ¡ svarbiausių įgyvendinimo prielaidų, nes asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas). Å i asmens teisė yra garantuojama saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. KT, 2001-12-18 nutarime aiÅ¡kindamas Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatÄ , konstatavo, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu.

KT 2009-12-11 paskelbė nutarimÄ , kuriame teigiama, kad VTÄ® skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas patikslino pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ ir prašė, taikant ieÅ¡kinio senatį (2007 m. sausio – birželio mėnesius), priteisti pareiÅ¡kėjui 1762,29 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčioAtsakovė PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos PrieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba Visagino miesto ir Ignalinos atominės elektrinės apsaugai (PAGD prie VRM PGT Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai) atsiliepime (b. l. 10-13) praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008-07-22 apskaičiuodama pareiškėjui priedų ir priemokų dydžius, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojančiais teisės aktais. Taikydama Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatas, teisės aktų nepažeidė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Atsakovė yra valstybinė institucija, kurios pareiga vykdyti teisės aktų nuostatas. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.

Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ . Pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai nukreipiama tik į ateitį (LVAT 2003-06-27 nutartis adm. byloje Nr. A5-264/2003). Todėl pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemoka galėtų bÅ«ti priteista tik tuo atveju, jeigu atsakovė po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo mokėdama darbo užmokestį, ir toliau bÅ«tų taikiusi nuostatas, pripažintas prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn., tačiau Å¡iam reikalavimui taikytinas Darbo kodekso 27 str. 2 dalies nustatytas bendrasis trejų metų senaties terminas (LVAT 2005-12-21 nutartis adm. byloje Nr. A1-638/2005), kuris skaičiuojamas nuo skundo teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2010-06-21 ir už laikotarpį nuo 2007-06-21 iki 2008-07-22 (iki atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dienos). Todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intina nesumokėta darbo užmokesčio dalis už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ naktį ir Å¡venčių dienomis už laikotarpį nuo 2007-06-21 iki 2008-07-22 yra 1762,29 Lt.

PareiÅ¡kėjas žalÄ sieja su Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytu teisiniu reguliavimu, šį teisės aktÄ priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, o 2009-12-11 nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ prieÅ¡taraujančia Konstitucijai. Atsakovė nėra įgaliota atstovauti Lietuvos valstybei dėl Seimo priimtų įstatymų teisėtumo bei iÅ¡ jų galimai kylančios žalos pareiÅ¡kėjui. Todėl Å¡ioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu turėtų bÅ«ti traukiama Lietuvos valstybė atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Atsakovei skiriamų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau ? Departamentas).

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka jis nustato ir tvirtina pavaldžių įstaigų programas ir programų sÄ matas. Atsakovė pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ nagrinėjamu laikotarpiu mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos. Be to, teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , Departamentas turės skirti tam reikalingus asignavimus, todėl Å¡ioje byloje taip pat turėtų bÅ«ti įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kadangi PAGD prie VRM PGT Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai, mokėdama pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, vykdė tuo metu galiojusias įstatymo normas, jos kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo nėra, biudžete lėšų grÄ Å¾inimui nėra numatyta, sprendimo vykdymÄ atsakovė prašė atidėti vieneriems metams.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTÄ®) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui ir atsakovės atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vados. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 4-6) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dirbo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos PrieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai. Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo pareiÅ¡kėjui buvo sumokėtas ne visas jam priklausantis darbo užmokestis ir atlyginimas už virÅ¡valandinį darbÄ (iÅ¡mokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, nevirÅ¡ijanti 70 proc. pareiginės algos).

Pagal ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės  gelbėjimo tarnybos Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai 2010-06-07 pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duomenis, pareiškėjui dėl taikyto 70 procentų ribojimo 2007 m. neišmokėta 2303,72 Lt, 2008 m. – 1052,08 Lt (b. l. 5-6). Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis LR VTĮ 4 str. 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

LR VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTĮ 25 str. 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. LR VTÄ® 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR VTÄ® 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų  pareiginės algos. 2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ).

Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas LR VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Si asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis).

Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr. VIII-1029) 13 straipsnį, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, tokiais atvejais atsiranda teisinis pagrindas valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, numatytus Darbo kodekse.

Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Å¡is kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų (LVAT sprendimas adm. b. Nr. A12-219/2004). IÅ¡plėstinė LVAT teisėjų kolegija 2010-06-07 nutartyje analogiÅ¡koje byloje dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo (adm. byloje Nr. A662-1735/2010) pasisakė, jog aplinkybė, kad mokant darbo užmokestį, Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarime nurodyta apimtimi nebuvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, neužkerta kelio pareiÅ¡kėjai reikalauti, kad už atliktÄ darbÄ jai bÅ«tų teisingai atlyginta, o teismui, nustačius Å¡ios teisės pažeidimÄ , ginti jÄ , įveikiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nustatytus ir KonstitucijÄ pažeidžiančius teisinio reguliavimo trÅ«kumus ad hoc bei tokiu bÅ«du neleidžiant, kad bÅ«tų galutinai įvykdyti tie sprendimai, kurie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme laikytini dar neįvykdytais.

Teismas Å¡ioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tarp valstybės tarnautojo ir jo darbdavio nėra civilinio teisinio pobÅ«džio sutartinių teisinių santykių, todėl sutartinės civilinės atsakomybės santykiai tarp jų negalimi. Deliktinė civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju taip pat neatsiranda, nes valstybės tarnautojÄ ir darbdavį sieja specifiniai tarnybos teisiniai santykiai, kurie pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai. Pagal juos vidaus tarnybos pareigÅ«nas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį (teisingai atlyginti už darbÄ ) ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytu, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs akivaizdžiai tarnybinis ginčas, kuris spręstinas taikant tarnybos teisinius santykius, o ne žalos atlyginimÄ (civilinę atsakomybę) reglamentuojančias teisės normas, tarnybos teisinių santykių teisės aktuose egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas įveikiant ad hoc. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad bÅ«tent darbdaviui tenka pareiga tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ inter alia darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ .

Todėl tinkamu atsakovu byloje laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, patvirtino administracinės justicijos doktrinines nuostatas, suformuluotas paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam 2007–2008 metais nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį, taikant 3 metų senatį ir skaičiuojant 3 metus atgal nuo skundo teismui padavimo dienos (LR darbo kodekso 27 str. 2 d., 298 str.), t. y. už laikotarpį nuo 2007-06-21 iki 2008-07-22, pagal atsakovės pateiktus duomenis apie 2007–2008 metais pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį – 1762,29 Lt.

Ginčo dėl Å¡ios sumos nėra. Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybės darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės PAGD prie VRM PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai priteisiamas už 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis – 1762,29 Lt (LR ABTÄ® 57 str., 88 str. 4 d., Darbo kodekso 27 str. 2 d., 298 str.). PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais buvo tiesiogiai susijęs su PAGD prie VRM PrieÅ¡gaisrine gelbėjimo tarnyba Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai, tai yra subjektu, privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, t. y. PAGD prie VRM PrieÅ¡gaisrinė gelbėjimo tarnyba Visagino m. ir Ignalinos AE apsaugai. TokiÄ praktikÄ formuoja ir LVAT (2010-06-07 nutartis adm. byloje Nr. A662-1735/2010 ir kt.). Atsakovė prašė atidėti sprendimo vykdymÄ metams, atsižvelgiant į sunkiÄ Lietuvos valstybės ir atsakovės ekonominę ir finansinę padėtį nei tai, kad 2010 metų valstybės biudžete lėšų Å¡iam tikslui nenumatyta.

Remiasi LR ABTÄ® 4 str. 6 d. ir CPK 284 str. 1 d. nuostatomis, kuriose numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti. Atsakovės praÅ¡ymas netenkinamas. Klausimas dėl sprendimo vykdymo galės bÅ«ti sprendžiamas Å¡iam sprendimui įsiteisėjus, atsakovei pateikus duomenis apie jos finansinę padėtį, esančiÄ sprendimo įsiteisėjimo metu.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str.,n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. G. iÅ¡ PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos PrieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos Visagino miesto ir Ignalinos atominės elektrinės apsaugai 1762,29 Lt (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du litus dvideÅ¡imt devynis centus). Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                        Violeta Balčytienė