68f605b8-d86c-41b5-9619-a00aecdec05d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-9270-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-02977-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas A.

A. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–6) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, LukiÅ¡kių TI-K) 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2014-05-13 iki 2015-03-23 LukiÅ¡kių TI-K jis buvo kalinamas perpildytose kamerose. Kamerose, kurios yra apie 6 kv. m dydžio, buvo kalinami 3–4 asmenys, be to, jose buvo įrengtas sanitarinis mazgas, pastatytas stalas bei lovos.

Nurodo, kad kamerose neužtikrinamas tinkamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, bÅ«na Å¡alta ir drėgna, rÅ«kantieji laikomi kartu su nerÅ«kančiais. Dėl minėtų sÄ lygų tarp kalinamųjų dažnai kyla konfliktinės situacijos, kyla psichologiniai ir fiziniai nepatogumai, pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinius sukrėtimus ir depresijÄ , pažeminimÄ . Pažymi, jog iÅ¡vykstant ar atvykstant etapu asmens kratos atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmuo, esant žemai oro temperatÅ«rai verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ 6.15 p., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1, 2 dalimis bei 6.271 str., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika.

LukiÅ¡kių TI-K, kuris atstovauja Lietuvos valstybę, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 11–16). Atsakovas vadovaujasi 2010-04-11 Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) bei 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Ä®sakymas) ir nurodo, jog 2014-05-13 – 2014-05-18, 2014-07-31 – 2014-08-04, 2014-08-12 – 2014-08-14, 2014-09-12 – 2014-09-13, 2014-09-23 – 2014-09-24, 2014-10-04, 2014-10-14, 2014-10-16, 2014-12-12 – 2014-12-13, 2014-12-15, 2014-12-23 – 2015-01-05, 2015-01-13, 2015-02-20, 2015-02-23, 2015-03-03 – 2015-03-05 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus.Atsakovas pažymi, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 70 str. įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ .

Taip pat, kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji, jiems iÅ¡duodamas visas Å¡varos palaikymui reikalingas inventorius. LukiÅ¡kių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiÅ«ra.

LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, o nuo 2013-12-30 sudaryta sutartis su UAB „Dezinfa“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus, o nuo 2015 m. sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.Atsakovas vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsniu ir nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tualetas yra atskirtas 1,5 m sienele kas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pažymi, kad kamerų plotas yra mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar kitų baldų. Nurodo, jog nuteistųjų (suimtųjų) skirstymas į kameras atliekamas vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u. Nurodo, jog skirstant į kameras yra atsižvelgiama į asmenų praÅ¡ymus laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančiųjų. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į LukiÅ¡kių TI-K tÄ pačiÄ dienÄ buvo užpildyta anketa, siekiant užtikrinti suimtųjų / nuteistųjų asmenų teises.

PareiÅ¡kėjas anketoje nurodė, jog pageidauja bÅ«ti su rÅ«kančiaisiais ir tai patvirtino savo paraÅ¡u. Nurodo, jog asmenų apžiÅ«ra atliekama tinkamomis sÄ lygomis ir vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“.Atsakovas nurodo, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui ir atsidaro, kameros aprÅ«pintos tvarkymo inventoriumi, o suimtieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiÅ¡kėjui A. A., kuriÄ jis nurodo patyręs LukiÅ¡kių TI-K. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 str. pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 str. požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 11–12), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamÄ laikotarpį (t. y. periodiÅ¡kai nuo 2014-05-13 iki 2015-03-06 imtinai) – iÅ¡ viso 61 dienÄ , 47 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusiÄ laikotarpio dalį – 14 dienų, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų.

Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimÄ perpildytose kamerose yra pagrįstos, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytos pareiÅ¡kėjo netinkamos kalinimo sÄ lygos sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, kuris bÅ«tų nesuderinamas su Konvencijos 3 str.Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto atlieka kamerų remontÄ , kamerų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas.

Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ (b. l. 103–106), o 2015-01-02 sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 107–109). Minėtos įmonės nuolat atliko kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ .IÅ¡ byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, jog tam tikri teisės aktų normų reikalavimų neatitikimai kai kuriose LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo nustatyti (b. l. 21–102), tačiau jie buvo nežymÅ«s ir esant galimybei paÅ¡alinami, byloje nėra duomenų, jog dėl kalinimo netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų sutrikusi pareiÅ¡kėjo sveikata.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, jog atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmuo verčiamas nusirengti esant žemai oro temperatÅ«rai, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.

Be to, jis buvo laikomas su rÅ«kančiaisiais. Su Å¡iomis pareiÅ¡kėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas nesutinka, nes byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. LukiÅ¡kių TI-K pateikė teismui pareiÅ¡kėjo užpildytÄ anketÄ , kurioje jo paraÅ¡u patvirtinta, jog jis sutinka bÅ«ti su rÅ«kančiaisiais. Abejoti LukiÅ¡kių TI-K argumentu, jog skirstant į kameras yra atsižvelgiama į asmenų praÅ¡ymus laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančiųjų, o asmenų apžiÅ«ra atliekama vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju konstatuotas tik ploto, tenkančio vienam asmeniui pažeidimas bei tam tikri kameroms keliamų reikalavimų pažeidimai, tai, kad pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma nuolat kito.

Be to, LukiÅ¡kių TI-K nurodytos aplinkybės, kad esant perpildytoms kameroms stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, rodo, kad įstaigos administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansinių galimybių ribas, siekia įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Byloje nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taip pat byloje pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nenustatyti, o jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.Taigi teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 90 Eur.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo A. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. A. 90 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                    Donatas Vansevičius