68f5bcdd-aa22-4d08-aa3e-33c29da4b689 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-84-328/2015Proceso Nr. 2-06-3-07821-2014-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.2.4.2; 99.5; 114.9.3;114.11; 116.1 KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. M. (V. M.), vertėjai D. K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. M. (V. M.) ir I. M. ieÅ¡kinį atsakovei E. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovės E. T. 16000,00 Lt/4633,92 Eur neturtinę žalÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog atsakovė yra ieÅ¡kovų kaimynė, gyvena toje pačioje laiptinėje virÅ¡ ieÅ¡kovų buto esančiame vieno kambario bute. Dėl nuolat keliamo triukÅ¡mo atsakovai nurodo patyrę neturtinės žalos, dėl keliamo triukÅ¡mo susirgo. Nurodo, jog neturtinę žalÄ jiems sudaro dvasinis sukrėtimas ir iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas, fizinis skausmas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, kas gali bÅ«ti atlyginta pinigais, tokiÄ Å¾alÄ Ä¯vertina 16000 Lt/4633,92 Eur.

IeÅ¡kovai nurodo, jog dėl Å¡ių aplinkybių jie patyrė aibę rÅ«pesčių ir nepatogumų, dažnai dabar jiems abiems be priežasties skauda galvÄ , nuolat kamuoja nerimas dėl baigties, iÅ¡sivystė nemiga, iÅ¡vargo dvasiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai. Nurodo, jog neturtinė žala ieÅ¡kovų sveikatai turi bÅ«ti atlyginama visais atvejais (b. l. 2-4).IeÅ¡kovė I. M. į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, jog palaiko ieÅ¡kinio reikalavimus (b. l. 63). Atsakovė atliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, praÅ¡ymų negauta, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 130 straipnis).

Civilinė byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekto 246 straipsnio 2 dalis). Teismo posedžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, prašė atsakovę nubausti materialiai. Nurodė, jog po to, kai atsakovė įsikėlė į butÄ 2012 metų vasarÄ , ieÅ¡kovai negali ramiai gyventi dėl atsakovės keliamo nuolatinio triukÅ¡mo, iÅ¡gertuvių, garsios muzikos, su atsakove susitarti nepavyksta, po ginčų su atsakove ieÅ¡kovei I. M. pablogėjo sveikata, jam taip pat.

PaaiÅ¡kino, jog medicininiai dokumentai, pateikti byloje įrodo ieÅ¡kovų argumentus, jog ieÅ¡kovams pablogėjo sveikata. Nurodė, jog ieÅ¡kinyje nurodyta suma susideda iÅ¡ gydymo iÅ¡laidų, kurias patiria ieÅ¡kovai, Å¡i suma priteistina dėl to, kad atsakovė stipriai gadino sveikatÄ ieÅ¡kovams. Kai ieÅ¡kovas bandė kalbėti su atsakove pastaroji jį iÅ¡koliojo, įžeidinėjo. Iki 2012 metų ieÅ¡kovų sveikatos bÅ«klė buvo gera, ji pablogėjo vėliau. Nurodo sirgęs depresija, ligos priežastimi įvardijo atsakovės veiksmus, keliamÄ triukÅ¡mÄ .

Sutuoktinės I. M. sveikatos bÅ«klė taip pat pablogėjo dėl ginčų su atsakove, nuo 2010 metų jai nustatytas sunkus Å¡irdies nepakankamumas, liga paÅ«mėjo dėl atsakovės veiksmų. Dėl atsakovės keliamo triukÅ¡mo ne kartÄ kvietė policijÄ , tačiau atsakovė pareigÅ«nų neįsileido, jai buvo taikyta administracinė atsakomybė. Taip pat paaiÅ¡kino, jog nuo Å¡ių metų sausio mėn. atsakovė butÄ pardavė, Å¡iuo metu ten gyvena kiti žmonės. Liudytoja B. Å . teismo posedžio metu paaiÅ¡kino, jog gyvena gretimame bute, yra ieÅ¡kovų ir atsakovės kaimynė, atsakovė garsiai klausydavosi muzikos, garsiai vaikščiojo, naktimis leisdavo muzikÄ , iÅ¡gerdavo.

Ne vienÄ kartÄ kreipėsi į policijÄ , tačiau atsakovė nereagavo. PapraÅ¡ius pritildyti muzikÄ atsakovė jÄ iÅ¡koliojo. Atsakovė bute gyveno apie trejus metus, iÅ¡sikėlė 2014 metų rugsėjo mėn., kai butÄ iÅ¡nuomojo, dabar butas parduotas kitiems asmenims. Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog yra ieÅ¡kovų kaimynas, gyvena 16 bute, ieÅ¡kovas gyvena 20 bute, atsakovė 25 bute, atsakovė gyveno vienu aukÅ¡tu aukščiau, nei jis. Nurodė, jog savo bute taip pat girdėjo atsakovės keliamÄ triukÅ¡mÄ , ji atidarydavo langÄ ir kieme taip pat girdėjosi triukÅ¡mas.

Kai užeidavo pas ieÅ¡kovÄ Ä¯ svečius taip pat girdėjo keliamÄ triukÅ¡mÄ , iÅ¡kviestus policijÄ , atsakovė pareigÅ«nų neįsileisdavo, su atsakove kalbėtis buvo neįmanoma, ji vengė bendrauti su kaimynais. Å ie veiksmai truko apie pora metų. Kai pasikeitė buvo savininkai, triukÅ¡mas baigėsi. IeÅ¡kinys atmestinas (LR CK 6.250 str.).IÅ¡tyrus byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡klausius Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimus, nustatyta, kad ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog žalÄ Ä¯vertino 16000 Lt/ 4633,92 Eur (b. l. 2-4).

IeÅ¡kovai į bylÄ pateikė dokumentus iÅ¡ gydymo įstaigų apie ieÅ¡kovų sveikatos bÅ«klę. IÅ¡ 2014-07-02 VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro medicininio požymėjimo matyti, jog ieÅ¡kovas V. M. gydėsi/gydosi ambulatoriÅ¡kai dėl depresijos (b. l. 58). IÅ¡ VÅ¡Ä® Klaipėdos sveikatos priežiÅ«ros centro pažymos matyti, jog ieÅ¡kovė I. M. serga Å¡irdies liga, nuo 2010 metų yra stebina gydytojų ( b. l. 59). IeÅ¡kovas V. M. laikotarpiu nuo 2012-08-06 iki 2012-08-13 ir nuo 2014-05-13 iki 2014-05-16 gydėsi stacionare VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinėje ligoninėje urologijos skyriuje (b. l. 61-62).

IÅ¡ bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2012-10-17 iki 2013-11-19 yra Å¡eÅ¡is kartus bausta administracine tvarka, iÅ¡ kurių penkis kartus administracinėn atsakomybėn patraukta pagal Lietuvs Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipnį už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , jai skirtos administracinės nuobaudos (b. l. 5). Liudytojai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog dėl atsakovės veiksmų, keliamo triukÅ¡mo, dėl per garsiai leidžiamos muzikos buvo kviesti policijos pareigÅ«nai, tačiau atsakovė jų neįsileidavo, vėl pradėdavo triukÅ¡mauti, kai pareigÅ«nai iÅ¡vykdavo.

IeÅ¡kovai savo sveikatos pablogėjimÄ sieja su atsakovės veiksmais, keliamu triukÅ¡mu, ieÅ¡kovas savo depresijos priežastimi nurodė aplinkybes, kad atsakovė kelia triukÅ¡mÄ , gadina ieÅ¡kovams sveikatÄ , praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Civilinė atsakomybė (žalos atlyginimo, esant deliktinei atsakingo už žalÄ asmens atsakomybei) galima, kai egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti atsakingo už žalÄ asmens veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakingo asmens veiksmų ir kilusių padarinių – žalos (nuostolių), kurių atsiradimÄ nulėmė skolininko veikla (CK 6.247 str.); atsakingo už žalÄ asmens kaltė (CK 6.248 str.); realiai patirta žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.).

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų buvimas. Nesant Å¡ių sÄ lygų negali bÅ«ti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Neturtinės žalos atlyginimas sietinas su asmens patirtais asmeninio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimais. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kuri suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Tai yra, asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis, kuris bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ (CK 6.283 str. 1 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikÅ¡mės bylai turinčias aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Pažymėtina, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.). Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir tÄ aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2014).IeÅ¡kovai nurodė, jog atsakovė padarė jiems neturtinės žalos, padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 16000,00 Lt/4633,92 Eur suma, nurodo, jog Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės, nes dėl atsakovės kelto triukÅ¡mo jų sveikata pablogėjo (b. l. 2-4).

Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). IÅ¡tyrus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, matyti, jog ieÅ¡kovai turi sveikatos problemų, taip patvirtina byloje pateiktos medicininės pažymos (b.l. 58-62), taip pat matyti, jog atsakovė savo veiksmais trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį, dėl to buvo patraukta administracinėn atsakomybėn (b. l. 5), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog ieÅ¡kovų sveikata pablogėjo bÅ«tent dėl atsakovės veiksmų, keliamo triukÅ¡mo.

Å alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių privatų ginÄÄ , todėl bÅ«tent Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga.

Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Å iuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Byloje pateikti įrodymai pagrindžia tik aplinkybę, jog ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ ieÅ¡kovai turėjo sveikatos problemų, kreipėsi į specialistus pagalbos, ieÅ¡kovas V.

M. depresijos priežastimi įvardijo atsakovės atliktus veiksmus, keliamÄ triukÅ¡mÄ , tačiau nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. IeÅ¡kovas nurodo, jog iki 2012 metų jo ir sutuoktinės sveikata buvo gera, ji pablogėjo dėl atsakovės veiksmų, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti, kokia ieÅ¡kovų sveikatos bÅ«klė buvo iki konflikto su atsakove ir jog ji pablogėjo bÅ«tent dėl atsakovės veiskmų.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės I. M. Å¡irdies liga bei ieÅ¡kovo sveikatos problemos nesusijusios su atsakovės veiksmais, keliamu triukÅ¡mu, ieÅ¡kovo depresijos priežastys teismui taip pat nėra pateiktos, todėl teismas negali įvertinti, ar ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimÄ lėmė bÅ«tent atsakovės atlikti veiksmai. Ä®vertinus aplinkybes, jog byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys, kaip ieÅ¡kovų patirti/iÅ¡gyventi sveikatos pablogėjimai susiję su atsakovės veiksmais - keliamu triukÅ¡mu, garsia muzika, ir byloje pateiktais įrodymais tik nustatyta, jog ieÅ¡kovai turi sveikatos problemų, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nėra įrodytas priežastinis ryÅ¡is tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovų sveikatos pablogėjimo.Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė, žala ir nuostoliai.

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas visų Å¡ių sÄ lygų buvimas. Nesant Å¡ių sÄ lygų negali bÅ«ti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė.Teismas visumos byloje esančių įrodymų pagrindu sprendžia, kad ieÅ¡kovai neįrodė visų civilinės atsakomybės sÄ lygų neturtinei žalai iÅ¡ atsakovės priteisti, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, atsižvelgiant į byloje nustatytus faktus ir aplinkybes, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieÅ¡kovų reikalavimas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ antrosios Å¡alies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovų pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinis, ieÅ¡kinio suma nustatoma pagal reikalaujamÄ priteisti sumÄ (CPK 85 str. 1 d. 8 p.). Už turtinį reikalavimÄ mokamas 3 procentų dydžio žyminis mokestis (CPK80 str. 1 d. 1 p.). Å ioje byloje mokėtinas 139,02 Eur/ 480,00 Lt žyminis mokestis, ieÅ¡kovai sumokėjo 41,71 Eur/144,00 Lt žyminio mokesčio, 2014-10-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi likusio žyminio mokesčio dalies (97,31 Eur/336,00 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 43-44).

Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis 97,31 Eur. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 84 str., 93 str., 96 str. 2 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas nusprendė: ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų V. M. (V. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 97,31 Eur/336 Lt žyminį mokestį valstybei.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                 Dalė Žukauskienė            Â