2021-01-27 Nr. AB-1890-3-61-3-03544-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-815-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03544-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gilarta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gilarta“ prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gilarta“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. sausio 16 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190116-0004 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir 2019 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. SDPN-00-190716-0002 nustatytus terminus savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2020 m. spalio 15 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis pagal 2017 m. birželio 29 d. nuomos sutartį Nr. CF-10-VONS-17/1 iš Lietuvos agrarinių ir miško mokslo centro Vokės filialo nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. nuomoja 222,40 kv. m negyvenamąsias sandėliavimo paskirties patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). 2019 m. sausio 11 d. Inspekcija atliko Patalpų patikrinimą ir nustatė, kad Bendrovė prie sandėliavimo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatė statinį. 2019 m. sausio 16 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-190115-00004 (toliau – ir Aktas) ir Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo buvo nustatytas terminas iki 2019 m. liepos 15 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Bendrovė 2019 m. liepos 11 d. Inspekcijai pateikė prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, o Inspekcija 2019 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. SDPN-00-190716-0002 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė trims mėnesiams (iki 2019 m. spalio 15 d.).

3. Pareiškėjo teigimu, Privalomojo nurodymo terminas turi būti pratęstas, kadangi susiklosčiusi situacija turėtų būti vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatos dėl termino pratęsimo neturi būti aiškinamos siaurai.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad nelegalus statinys be pamatų buvo pastatytas todėl, jog skubiai buvo reikalinga patalpa naujai įrangai laikyti. Bendrovė įsigijo kirtimo mašiną, skirtą įvairioms pakuotėms pjaustyti ir lankstyti. Įranga buvo atvežta anksčiau nei planuota, todėl pareiškėjas nusprendė pasistatyti laikiną statinį. Inspekcijai nustačius pažeidimą, pareiškėjas iš karto su tuo sutiko ir sumokėjo baudą. Jis tikėjosi per nustatytą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą rasti kitas patalpas, tinkamas įrangai eksploatuoti, arba susitvarkyti dokumentaciją statiniui įteisinti. Statinys buvo pastatytas siekiant apsaugoti brangią įrangą ir buvo laikinas situacijos sprendimas. Pareiškėjas nurodė, jog Privalomąjį nurodymą ketina vykdyti ateityje, jei nepavyks įteisinti statinio. Bendrovė yra pradėjusi statinio įteisinimo procedūroms reikalingų dokumentų rinkimą, tačiau šis procesas priklauso ne nuo jo valios. Įrangos perkelti į nuomojamas Patalpas, pareiškėjo įsitikinimu, nėra galimybių, nes nėra pakankamai vietos, o grindys neatlaikytų tokio svorio. Be to, nebuvo rasta kitos vietos įrangai perkelti, o ir pats perkėlimas būtų ne tik sudėtingas, bet ir brangus.

5. Pareiškėjo nuomone, nepratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, atsirastų neproporcingai dideli neigiami padariniai pažeidimą padariusiam asmeniui, t. y. sutriktų įmonės veikla, Bendrovė susidurtų su finansiniais sunkumais, negalėtų išlaikyti darbuotojų, taip pat nebūtų pajėgi mokėti privalomųjų įmokų į valstybės biudžetą. Pareiškėjas prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. spalio 15 d., nes toks laikas būtų protingas ir pakankamas sutvarkyti reikalingus dokumentus įteisinti statinį arba rasti kitas patalpas.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

7. Inspekcija pažymėjo, jog galimybė pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą teisės aktų nustatyta tvarka yra numatyta ne tam, kad statytojas turėtų pakankamai laiko be didelių nuostolių ar nepatirdamas kitokių sunkumų pasirūpinti savo interesų apsauga, o iš esmės skirta operatyviam ir proporcingų veiksmų, nukreiptų pašalinti savavališkos statybos padarinius, atlikimui. Bendrovė prašė ilgesnio termino tik norėdama apsaugoti savo verslo interesus, tačiau nepateikė jokių aplinkybių, patvirtinančių siekį įteisinti savavališką statybą. Pareiškėjas nenurodė, kokie veiksmai jau yra atlikti, kokios aplinkybės trukdė įvykdyti Privalomąjį nurodymą Inspekcijos nustatytu terminu, taip pat jokiomis kitomis svarbiomis priežastimis nepagrindė savo prašymo patęsti terminą. Pareiškėjo teiginiai, kad įmonė yra pradėjusi statinio įteisinimo procedūroms reikalingų dokumentų rinkimą, Inspekcijos vertinimu, neatitinka Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, teismų praktikoje nurodytų kriterijų ir nesudaro jokio pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą.

8. Inspekcijos manymu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog yra atliekami kokie nors konkretūs veiksmai, susiję su projektinės dokumentacijos rengimu ir siekiu gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat patvirtinančių, kad atliekamų procedūrų trukmė nepriklauso nuo jo valios. Pareiškėjas teismo prašo Privalomojo nurodymo vykdymo terminą pratęsti iki 2020 m. spalio 15 d., tačiau niekaip nepagrindžia tokio termino būtinybės. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. SDPN-00-190716-00002 buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 15 d. ne statytojo verslo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Gilarta“ prašymą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2019 m. sausio 11 d. atliko statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir surašė 2019 m. sausio 11 d. patikrinimo aktą Nr. FAK-61. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog žemės sklype prie sandėliavimo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytas baigtas statyti statinys iš „Sandwich“ plokščių. Inspekcija 2019 m. sausio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-190115-00004, kuriame nurodė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimus. Atsižvelgusi į Aktą, Inspekcija 2019 m. sausio 16 d. pateikė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas iki 2019 m. liepos 15 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sutiko su Inspekcijos išdėstyta pozicija ir nurodė, jog statinys buvo pastatytas neturint statybai reikiamų leidimų, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

11. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl įteisinti statinį reikalingos dokumentacijos tvarkymo, teismas pažymėjo, jog teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys statinio įteisinimo procedūrų pradžią ar būseną. Teismas sprendė, jog statinio įteisinimo procedūros nepradėtos, todėl pratęstas terminas iki 2019 m. spalio 15 d. buvo pakankamas pradėti statinio įteisinimo procedūrą, tačiau Bendrovė šia galimybe nepasinaudojo.

12. Teismo vertinimu, Bendrovė savo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą motyvavo tuo, kad negali perkelti įrangos iš neteisėtai pastatyto statinio, bet negrindė Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis svarbiomis priežastimis – projektinės dokumentacijos siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą keitimu ir veiksmų, nukreiptų įteisinti savavališką statybą, atlikimu. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog yra atliekami kokie nors konkretūs veiksmai, susiję su projektinės dokumentacijos rengimu ir siekiu gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat patvirtinančių, kad atliekamų procedūrų trukmė nepriklauso nuo jo valios.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas prašo Privalomojo nurodymo vykdymo terminą pratęsti iki 2020 m. spalio 15 d., tačiau objektyviais duomenimis nepagrindė tokio termino būtinybės, nepateikė objektyvių duomenų apie planuojamą statinio įteisinimą. Teismas sutiko su Inspekcijos pozicija, jog terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą, ir pažymėjo, kad priešingu atveju ilgo termino nustatymas mažins pareiškėjo suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. SDPN-00-190716-00002 buvo pratęstas iki 2019 m. spalio 15 d. ne pareiškėjo verslo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina pareiškėjo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus.

14. Teismas įvertino 2019 m. gruodžio 11 d. Bendrovės pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, jog ji pradėjo nelegalaus statinio įteisinimo procedūras, t. y. 2019 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymu išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo prašymas išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą NŽT buvo surašytas tik 2019 m. gruodžio 4 d., tačiau teismui nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjo prašymas buvo pateiktas NŽT ir priimtas nagrinėti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog vien formalus prašymo surašymas, nesant duomenų dėl jo pateikimo ir priėmimo, nesudaro rimto pagrindo manyti, jog pareiškėjas pradėjo nelegalaus statinio įteisinimo procedūras, ir nėra pagrindas teismui pratęsti Privalomojo nurodymo terminą.

15. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašomas terminas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis apie planuojamą neteisėto statinio įteisinimą, be to, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog statinio įteisinimo procedūra buvo pradėta ar bus pradėta artimiausiu metu. Pareiškėjas savo neveikimą iš esmės grindė neigiamais padariniais jo vykdomam verslui, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas pratęsti Įstatymo 14 straipsnyje nustatyto termino.

III. 16. Pareiškėjas UAB „Gilarta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir jo (pareiškėjo) prašymą tenkinti.

17. Pareiškėjas sutinka, kad statinį prie sandėliavimo patalpų pastatė neturėdamas tam reikiamų dokumentų, ir nurodo, jog 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui duomenis, kad jis kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo nuomos. Pareiškėjas paaiškina, jog Bendrovė nuomoja tik negyvenamąsias patalpas, o ne žemės sklypą, todėl jam reikalingi žemės, kurioje yra siekiamas įteisinti statinys, valdymo dokumentai. Dėl to pareiškėjo pateiktas dokumentas apie kreipimąsi dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo turėtų būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu, kad jis yra pradėjęs statinio įteisinimo procedūras.

18. Bendrovė sutiko su nustatytu pažeidimu ir sumokėjo paskirtą baudą, neginčijo savavališkos statybos akto ir daugiau nevykdė jokių darbų. Be to, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas šiurkščiai pažeidė kitų asmenų teises, suvaržė jų galimybes naudotis jų turimu turtu ar padarė kokios nors žalos. Pareiškėjo nuomone, turėjo būti įvertina ta aplinkybė, jog termino nepratęsimas gali sukelti Bendrovei sunkių neigiamų pasekmių. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra pradėjęs statinio įteisinimo procedūras, pripažino pažeidimą, sumokėjo baudą, neatliko kitų pažeidimų, nepadarė žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, turėjo įvertinti ir tai, ar neatsiras neproporcingos pasekmės.

19. Pareiškėjo nuomone, teismas atkartojo Inspekcijos atsiliepime į prašymą išdėstytus argumentus, tačiau visiškai nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Taip pat, nesutikdamas su pareiškėjo prašomu terminu, teismas galėjo nustatyti kitokį terminą.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Inspekcija pažymi, kad Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytas išsamus sąrašas kriterijų, pagal kuriuos sprendžiama, ar gali būti pratęsiamas privalomojo nurodymo vykdymo terminas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo klausimu yra nuosekli ir išplėtota. Inspekcijos vertinimu, teismas padarė teisingą išvadą, nuspendęs, kad pareiškėjas nenurodė, kokios aplinkybės trukdė įvykdyti Privalomąjį nurodymą Inspekcijos nustatytu terminu, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog yra atliekami kokie nors konkretūs veiksmai, susiję su projektinės dokumentacijos rengimu ir siekiu gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat patvirtinančių, kad atliekamų procedūrų trukmė nepriklauso nuo jo valios.

22. Inspekcijos teigimu, galimybė pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą teisės aktų nustatyta tvarka yra numatyta ne tam, kad statytojas turėtų pakankamai laiko be didelių nuostolių ar nepatirdamas kitokių sunkumų pasirūpinti savo interesų apsauga, o iš esmės skirta operatyviam ir proporcingam veiksmų, nukreiptų pašalinti savavališkos statybos padarinius, atlikimui. Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas prašo ilgesnio termino tik norėdamas apsaugoti savo verslo interesus, tačiau nepateikė jokių aplinkybių, patvirtinančių siekį įteisinti savavališką statybą.

23. Inspekcija pažymi, jog pareiškėjas tik 2019 m gruodžio 4 d. pateikė teismui papildomus dokumentus, patvirtinančius kreipimąsi į NŽT su prašymu dėl žemės sklypo nuomos. Vadinasi, prašymo pateikimo momentu jis nebuvo pradėjęs jokių procedūrų, susijusių su siekiu įteisinti savavališką statybą. Teismas įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padarė atitinkamą išvadą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Gilarta“ prašymas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 16 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190116-00004 įvykdymo terminą iki 2020 m. spalio 15 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašyme ir papildomuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, Inspekcijos atsikirtimus į prašymą, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašomas nustatyti terminas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis apie planuojamą neteisėto statinio įteisinimą, be to, byloje nepateikta jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog statinio įteisinimo procedūra buvo pradėta ar bus pradėta artimiausiu metu, ir netenkino prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2020 m. spalio 15 d.

26. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog prašymas turėjo būti tenkintas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir teisės aktų nuostatas aiškino ir taikė neteisingai.

27. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punktu, 2019 m. sausio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-190115-00004 ir 2019 m. sausio 16 d. pateikė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą, kuriuo jis įpareigotas iki 2019 m. liepos 15 d. nugriauti prie sandėlio (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytą statinį ir sutvarkyti teritoriją. Inspekcijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 15 d.

28. Įstatymo 14 straipsnis (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

29. Įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

30. Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013).

32. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, dėl kurių netenkintas pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje akcentuojama, jog teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi patęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1144-415/2020). Pažymėtina, kad šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo, nėra saistomas atsakovo argumentų, dėl kurių jis pratęsė privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o privalo įvertinti, ar sprendžiant šį klausimą yra svarbios priežastys terminui pratęsti.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jo prašyme nurodytos priežastys privalėjo būti pripažintos svarbiomis, o terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęstas, nes pareiškėjas kartu su prašymu nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jis Inspekcijos nustatytais terminais ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į savavališkos statybos įteisinimą, kad yra pradėtos procedūros, kurių trukmei pareiškėjas negalėjo daryti jokios įtakos.

34. Pareiškėjas, teikdamas papildomus paaiškinimus, pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. prašymą, adresuotą NŽT, išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, nors Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas iki 2019 m. spalio 15 d. Taigi pareiškėjo pateiktas prašymas pagrįstai nevertintas kaip svarbi priežastis, dėl kurios Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėjo būti pratęstas iki 2020 m. spalio 15 d.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo verslo organizavimu, negali būti vertinamos kaip svarbios, t. y. kaip nuo pareiškėjo valios ir veiksmų nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas negalėjo laiku įvykdyti Privalomojo nurodymo.

36. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, kad surašyto savavališko statybos akto ir privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrindinė paskirtis yra ta, jog savavališkos statybos būtų užfiksuotos ir jų padariniai pašalinti, tačiau ne siekis padaryti žalą kitiems subjektams, pažymėtina, kad pareiškėjas byloje neteikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad netenkinus pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo terminą, pareiškėjui bus padaryta žymi žala.

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis neįvykdė Privalomojo nurodymo nustatytu terminu ir dėl kurių prašo pratęsti terminą (tiek su planuojamu savavališkos statybos įteisinimu, reikalingų dokumentų rinkimu, tiek su galimybių perkelti pareiškėjo neteisėtai pastatytame priestate saugomos įrangos į kitą vietą neradimu, neigiamais padariniais verslui), byloje surinktus įrodymus įvertino laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio reikalavimų, taip pat teisingai taikė šiai bylai aktualias materialiosios teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro jokio faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gilarta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė