68eed3cd-e2ac-47dc-b6cb-676736357cd0 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1639-785/2012Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01246-2012-4 Procesinio sprendimo kategorija (S) 42.5.,42.7., 45.1.,45.6., 116.1. MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 26 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei,dalyvaujant ieškovei I. K., ieškovės atstovui advokatui Sauliui Alysui, atsakovės UAB „SPV-6“ atstovams V.

K. ir advokatui Gyčiui Janiliauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. K. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „SPV-6“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu ir nuosavybės į nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :  ieÅ¡kovė I. K. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pripažinti galiojančia 2008-09-08 tarp jos ir UAB „SPV -6“ sudarytÄ 0,068 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, pripažinti UAB „SPV – 6“ nuosavybės teisę į minėtÄ Å¾emės sklypÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog 1997-12-02 įsigytÄ 0,068 ha žemės sklypÄ norėjo padovanoti savo dukrai, tačiau 2008 m. pakilus nekilnojamojo turto kainoms dukters draugas R. J. pasiÅ«lė parduoti žemės sklypÄ tretiesiems asmenims. Jai sutikus, R. J. surado pirkėjÄ ir 2008 m. rugsėjo pradžioje paprašė banko sÄ skaitos numerio, į kurį atsakovė pervedė 98000 Lt. Nuo pinigų gavimo ji suteikė UAB „SPV – 6“ visas galimybes naudotis įsigytu žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai mano, kad Å¡alys sudarė žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, kadangi jokie raÅ¡ytiniai susitarimai ar preliminari sutartis dėl konkretaus žemės sklypo pirkimo sudaryta nebuvo.

Atsakovas tarėsi dėl žemės pirkimo - pardavimo ir kaip įrodymÄ apie ketinimÄ pirkti žemę, 2008-09-08 į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ pervedė 98000 Lt, tačiau tai nebuvo apmokėjimas už ieÅ¡kovės nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , žodinis Å¡alių susitarimas dėl žemės sklypų pirkimo taip ir nebuvo realizuotas. Atsakovė nei raÅ¡tu, nei žodžiu nėra iÅ¡reiÅ¡kusi valios pirkti ieÅ¡kovės 0,068 ha žemės sklypo už 98000 Lt, atsakovės atstovai nėra buvę minimame žemės sklype, jokie žemės sklypo priėmimo - perdavimo veiksmai atlikti nebuvo.

Be to, ieÅ¡kovė nepateikia įrodymų, kad buvo atliekami kokie nors veiksmai jos praÅ¡omo pripažinti sandorio įforminimui. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė I. K. ieÅ¡kinį palaikė, paaiÅ¡kino, kad ginčo žemės sklypas buvo padovanotas jos dukrai L. V., tačiau dovanojimo sandoris įformintas nebuvo. Jos faktinis žentas R. J. sugalvojo sklypÄ parduoti, jis vykdė ir visas derybas, ji tik nuvyko į bankÄ ir atsidarė sÄ skaitÄ , į kuriÄ buvo pervesti 98000 Lt.

Gautus pinigus iÅ¡ karto atidavė R. J.. Su atsakovų atstovu nei žodžiu nei raÅ¡tu apie jokio žemės sklypo pirkimÄ â€“ pardavimÄ nesitarė. Atsakovės atstovų sutikusi nebuvo iki tol, kol atsakovė nesikreipė į Å iaulių miesto apylinkės tesimÄ dėl be pagrindo įgytų 98000 Lt iÅ¡ jos priteisimo. Nurodė, jog kito žemės sklypo, dėl kurio bÅ«tų buvę tartasi su atsakovu ji neturėjo, gerokai anksčiau iki sandorio su atsakovu turėjo 4 ha žemės sklypÄ , kurį dovanojo dukrai ir Å¡i ten Å«kininkauja, tačiau Å¡is sklypas negalėjo bÅ«ti pardavinėjamas, nes jo vertė daug didesnė.

Ji nebuvo paveldėjusi teisių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus JoniÅ¡kio r., Å iaulių r. buvo pateikęs jos sutuoktinis, tačiau atkÅ«rimo procesas yra sustabdytas, be to, sandorio sudarymo metu apie tai Å¡eimoje nebuvo kalbama.             IeÅ¡kovės atstovas advokatas Saulius Alysas teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad byloje esantys Registrų centro duomenys apie tai, kad 2008-09-08 ieÅ¡kovė I.

K. iÅ¡ tikrųjų turėjo 6,8 aro žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), bei buhalterinis dokumentas, patvirtinantis, kad „UAB SPV-6“ pervedė į I. K. sÄ skaitÄ 98 000 Lt ir mokėjimo paskirtyje nurodyta: už žemę, rodo, kad Å¡alys iÅ¡ tiesų ketino sudaryti pirkimo - pardavimo dėl žemės sklypo sandorį. Nors ieÅ¡kovės ir atsakovės atstovo nuomonės dėl sandorio objekto skiriasi, atsakovas bÅ«damas juridinis asmuo, besiverčiantis komercine veika, turėjo visas galimybes įvertinti, už kÄ perveda tokiÄ didelę pinigų sumÄ .

Pinigų sumokėjimas, sudarymas galimybės faktiÅ¡kai naudotis atsakovui žemės sklypu rodo, kad sandoris galutinai įvykdytas. Todėl praÅ¡o pripažinti galiojančiÄ 2008-09-08 tarp ieÅ¡kovės I. K. ir atsakovės UAB „SPV-6“ sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė UAB „SPV-6“ už 98 000 Lt nuosavybės teise įsigijo 6,8 aro žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini), bei pripažinti atsakovei UAB „SPV-6“ nuosavybės teisę į 6,8 aro ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini).

Atsakovės atstovas V. K. teismo posėdyje nurodė, jog dirba UAB „SPV-6“ vadybininku nuo 2008-2009 m. Ä®monės savininkas Danijos pilietis ieÅ¡kojo pirkti žemės sklypų tik RadviliÅ¡kio r., kad ten galėtų įkurti Å«kį, jis tarpininkaudavo surandant žemės sklypus ir įforminant jų pirkimÄ - pardavimÄ . IeÅ¡kovės faktinis žentas R. J. jį susirado ir pasiÅ«lė pirkti žemės sklypus, maždaug 50 ha RadviliÅ¡kio rajone PaÅ¡uÅ¡vio kadastrinėje vietovėje, kurioje jie ir pirko žemės sklypus, paaiÅ¡kinęs, kad jo uoÅ¡vienei I.

K. bus atkurtos nuosavybės teisės į tuos žemės sklypus ir paprašė pervesti 98000 Lt avansÄ . Atsakovė pervedė pinigus į R. J. nurodytÄ banko sÄ skaitÄ ir laukė kada I. K. bus atkurtos nuosavybės teisės kaip ir buvo žadėjęs R. J.. Nesulaukdami pažadėto rezultato, kreipėsi į R. J., Å¡is pradžioje žadėjo, aiÅ¡kino, kad atliekami tam tikri nuosavybės teisių atkÅ«rimo veiksmai, tačiau iÅ¡ tikrųjų nieko nebuvo daroma. Vėliau jo pareikalavo grÄ Å¾inti pinigus, o jam nesutikus kreipėsi į teismÄ .

Tik susitikus Å iaulių miesto apylinkės teisme, jie sužinojo apie neva jiems siÅ«lytÄ pirkti 0,068 ha sodo sklypÄ , esantį Å iaulių r., tačiau įmonė jokiu bÅ«du negalėjo tartis dėl sodo sklypo pirkimo už 98000 Lt, nes tokio dydžio sklypo sodo sklypo, esančio Å iaulių r. jiems iÅ¡ viso nereikėjo, be to netgi ir esant pačioms aukščiausioms nekilnojamojo turto kainoms, toks žemės sklypas galėjo kainuoti ne daugiau nei 14000 Lt. Dėl analogiÅ¡kų R. J. ir jo partnerio veiksmų siekiant tarpininkauti įsigyjant žemės sklypus jų įmonė yra kreipusis ieÅ¡kiniais ir į kitus teismus.

Atsakovės atstovas advokatas Gytis Janiliauskas teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, jog byloje nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovė kokiu nors bÅ«du įvykdė sutartį, t.y. perdavė sutarties objektÄ atsakovui, todėl negali remtis Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. ir praÅ¡yti pripažinti sandorį galiojančiu. Tarp Å¡alių susiklostę santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai, kvalifikuojant juos kaip preliminarų susitarimÄ dėl nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo toks sandoris bÅ«tų niekinis ir negaliojantis dėl privalomos preliminariosios sutarties formos nesilaikymo, kvalifikuojant kaip pirkimo-pardavimo sutartį, toks sandoris vėl bÅ«tų niekinis dėl privalomos notarinės formos nesilaikymo.

Kaip bevertintum santykius tarp Å¡alių, joks teisėtas sandoris, susitarimas, sutartis nebuvo sudaryta ir ieÅ¡kovė yra nepagrįstai praturtėjusi atsakovo sÄ skaita. Liudytojo R. J. parodymus reikėtų vertinti kritiÅ¡kai, kadangi jis yra ieÅ¡kovės faktinis žentas, be to pagal jo parodymus jis tebeturi gautus pinigus, todėl jis yra asmeniÅ¡kai suinteresuotas, kad be pagrindo ieÅ¡kovės gauti pinigai nebÅ«tų gražinti atsakovei. Pagrindo abejoti V. K. parodymais nėra. Taip pat nurodė, kad 2012-11-02 registrų centro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, ieÅ¡kovės nurodomo žemės sklypo vertė yra 286 litai, todėl neabejotina, kad pinigų suma, ieÅ¡kovės gauta iÅ¡ atsakovo, niekaip negalėtų bÅ«ti laikoma Å¡io žemės sklypo pirkimo-pardavimo kaina.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti.Liudytojas R. J. teismo posėdyje nurodė, jog ieÅ¡kovė yra jo faktinė uoÅ¡vė, nors su jos dukra ir nėra susituokęs, tačiau su ja kartu gyvena ir augina du vaikus. IeÅ¡kovė jų Å¡eimÄ parėmė atiduodama jiems ginčo sodo sklypÄ , tačiau jie nusprendė sklypÄ parduoti. IÅ¡ draugų sužinojo, kad atsakovės atstovÄ V. K. domina žemės sklypai ir pasiÅ«lė jam jį pirkti. Norėjo parduoti maždaug už 100 000 Lt. PanaÅ¡iÄ kainÄ ir sutarė, o kadangi sklypas priklausė I.

K. pinigai ir buvo pervesti į jos sÄ skaitÄ , o ji juos iÅ¡ karto perdavė jam. Kodėl tinkamai neįformino sandorio paaiÅ¡kinti negalėjo. PaaiÅ¡kino, jog pirkėjui nurodė ir sklypo plotÄ , ir vietovę ir sutarė galutinę 98000 Lt kainÄ . Sumokėjus pinigus, t.y. vienai Å¡aliai įvykdžius įsipareigojimus, ir ieÅ¡kovei panaikinus kliÅ«tis disponuoti perleistu turtu, mano, kad sandoris laikomas baigtu. Kodėl V. K. teismo posėdyje nurodo visai kitas aplinkybes dėl ko į I. K. banko sÄ skaitÄ buvo pervesti 98000 Lt, nurodyti negalėjo.

Patvirtino, kad dėl jo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tačiau Å¡iuo metu jam įtarimai yra panaikinti.IeÅ¡kinys netenkintinas.Lietuvos Respublikos CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, apibrėžianti pirkimo-pardavimo sutartį kaip vienos Å¡alies (pardavėjo) įsipareigojimÄ perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, ir pirkėjo įsipareigojimÄ priimti daiktÄ (prekę) bei sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Lietuvos Respublikos CK 6 knygos 8 skirsnis reglamentuoja nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis. Tam, kad nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis bÅ«tų laikoma sudaryta Lietuvos Respublikos CK numato bÅ«tinas tokio sandorio sÄ lygas:

1) nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , nurodyta daikto vieta atitinkamame žemės sklype <...> (LR CK 6.396 str.); sutartyje privalo bÅ«ti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina (LR CK 6.397 str.); sutarčiai privaloma notarinė forma (LR CK 6.393 str.); nekilnojamojo daikto perdavimas ir priėmimas turi bÅ«ti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasiraÅ¡ytu priėmimo perdavimo aktu ar kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu (LR CK 6.398 str.).Nekilnojamojo turto perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiÅ«riu.

Nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai, kaip dviÅ¡aliam sandoriui, privaloma notarinė forma. Notarinės formos reikalavimo nesilaikymas daro tokiÄ sutartį niekiniu sandoriu, todėl pagal bendrÄ jÄ taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo Å¡alių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (CK 6.159 str., 6.181 str. 4 d., 6.393 str. 1 ir 2 d). Kita vertus, jeigu pagal faktines aplinkybes bÅ«tų konstatuota, kad Å¡alys ne tik susitarė dėl esminių turto pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus, tačiau viena iÅ¡ Å¡alių vengia sutartį patvirtinti notariÅ¡kai, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos Å¡alies teisės galėtų bÅ«ti ginamos CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio normų pagrindu, o tokia sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta galiojančia teismo sprendimu.

Å ios nuostatos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklė, kad teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t.y. Å¡alių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktÄ . Jeigu Å¡alys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad teismas patvirtina tam tikrÄ sandorį ir sukuria Å¡alių teises ir pareigas, dėl kurių Å¡alys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, ir kt.).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovei 1997-12-02 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu priklauso 0,068 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 4), atsakovė 2008-09-08 pavedimu pervedė ieÅ¡kovei 98000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „apmokėjimas už žemę“.

Kitų dokumentų, patvirtinančių, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta nekilnojamojo turto – žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis byloje nėra. IeÅ¡kovės teigimu, sutartis laikytina sudaryta, kadangi atsakovė pervedė į jos sÄ skaitÄ pinigus, o ji nuo pinigų gavimo momento panaikino visas kliÅ«tis naudotis 0,068 ha žemės sklypu. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Lietuvos A. T., formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).Spręsdamas ar tarp Å¡alių iÅ¡ tiesų buvo susitarimas parduoti 0,068 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 98000 Lt, teismas atsižvelgia tiek į ikisutartinius Å¡alių santykius, tiek į Å¡alių nurodytas sandorio sudarymo bei vykdymo aplinkybes.Iki pagrindinės sutarties sudarymo derybų dėl pagrindinės sutarties vedimo laikotarpis yra ikisutartiniai santykiai, ypač reikÅ¡mingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymu.

Nagrinėjamu atveju, Å¡alių teigimu derybos vyko ne tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės atstovo, o tarp liudytojo R. J. ir atsakovės atstovo V. K.. Liudytojo R. J. ir atsakovės atstovo V. K. parodymai apie derybų objektÄ skiriasi, liudytojo teigimu buvo tartasi dėl 0,068 ha žemės sklypo, o atsakovės atstovo teigimu – dėl 50 ha bendro ploto kelių žemės sklypų. V. K. parodymais su R. J. buvo tariamasi dėl 50 ha ploto žemės sklypų, į kuriuos ieÅ¡kovei I. K. tariamai turėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės. IeÅ¡kovės teigimu ji nebuvo paveldėjusi teisių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus JoniÅ¡kio r., Å iaulių r. buvo pateikęs jos sutuoktinis, tačiau atkÅ«rimo procesas yra sustabdytas, be to, sandorio sudarymo metu apie tai Å¡eimoje nebuvo kalbama.Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas R.

J. yra ieškovės faktinis žentas, jam buvo perduoti iš atsakovės ieškovei pervesti 98000 Lt, kuriuos jis patvirtino, kad su sugyventine tebeturi, laikytina, kad jis yra šališkas, ir jam asmeniškai yra naudinga, kad ieškovės ieškinys būtų patenkintas ir būtų pripažinta galiojančia tarp ieškovės ir atsakovės neva sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, ir iš atsakovės ieškovei pervesti pinigai nebūtų gražinti. Atsižvelgiant į tai bei, kad liudytojo R.

J. parodymai, duoti teismo posėdyje jam pačiam laisvai pasakojant ir teismui bei proceso dalyviams uždavus klausimus, nėra nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, be to jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai, todėl liudytojo R. J. parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Sprendžiant ar Å¡alys iÅ¡ tiesų tarėsi dėl 0,068 ha žemės sklypo pirkimo, vertintina ir minėto žemės sklypo kaina. R. J. teigimu jie norėjo parduoti 0,068 ha sodo sklypÄ maždaug už 100 000 Lt, panaÅ¡i kaina ir buvo sutarta, nes tuo metu nekilnojamojo turto kainos buvo labai didelės. Atsakovės atstovo teigimu, net ir esant labai aukÅ¡toms nekilnojamojo turto kainoms, toks žemės sklypas daugiausia galėjo kainuoti iki 14 000 Lt.

IÅ¡ VÄ® Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad toje pačioje vietovėje - (duomenys neskelbtini) – kaip ir ginčo objektas esančio 0,0658 ha žemės Å«kio (sodų) paskirties sklypo, taip pat priklausiusio ieÅ¡kovei, 2008-04-25 nustatyta vidutinė rinkos vertė yra 3514 Lt (74 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad paminėtas ir ginčo sklypas yra toje pačioje vietovėje, beveik tokio paties ploto, vidutinė rinkos vertė nustatyta laikotarpiu, artimu nurodomam sandorio sudarymo laikotarpiui, tikėtina, kad ir ginčo sklypo rinkos vertė galėjo buvo panaÅ¡i, t.y. apie 4000 Lt, be to iÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ginčo 0,068 ha žemės sklypo vertė yra 286 Lt (72 b.l.), kitų įrodymų, patvirtinančių minėto žemės sklypo rinkos kainÄ , teismui nebuvo pateikta.

Juolab, kad tiek ieškovė, tiek R. J. nurodė, jog tame 0,068 ha sklype nėra statinių ar kitų objektų, dėl kurių sklypo kaina būtų didesnė. Byloje esantys duomenys apie atsakovei UAB „SPV – 6“ Radviliškio rajone priklausiusius žemės sklypus, jų dydį (15,4 ha, 11,1477 ha, 2,2 ha, 42,5 ha, 29,5 ha, 34,76 ha, 26,2 ha, 19,8 ha, 9,84 ha, 25,15 ha ir kt.) sudaro pagrindo abejoti ta aplinkybe, kad atsakovę galėjo dominti tokio nedidelio ploto (0,068 ha) sodų paskirties žemės sklypas, esantis Šiaulių r., o ne toje teritorijoje, tai yra Radviliškio rajone, kuriame atsakovė ir buvo įsigijusi visus žemės sklypus.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano esant labiau tikėtina, kad ieškovės faktinis žentas R.

J. ir atsakovės atstovas V. K. vedė derybas ne dėl 0,068 ha ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o dėl kito objekto. Jei Å¡alys nesusitarė dėl konkretaus žemės sklypo pirkimo pardavimo ar dėl kurios nors Å¡alies suklydimo buvo neteisingai suvokiama dėl kokio objekto tariamasi, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių valia sudaryti sandorį nebuvo tinkamai iÅ¡reikÅ¡ta ir galutinai susiformavusi.Kad Å¡alių derybos nepasiekė rezultato patvirtina ir tai, kad jokia raÅ¡ytinė sutartis, nei preliminari žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovė bÅ«tų įsipareigojusi parduoti, o atsakovė - nupirkti konkretų žemės sklypÄ ateityje, nei pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

IeÅ¡kovė pripažįsta, kad raÅ¡ytinė sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, tačiau mano, jog Å¡alių veiksmai patvirtina sutarties įvykdymÄ , todėl atsakovei vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, yra pagrindas remtis Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. ir pripažinti sandorį galiojančiu.Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodomos iÅ¡imtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu.

Tam bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) sandoris yra dvišalis;

2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį;

3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė teigia, jog atsakovė vengia įforminti sandorį, nes ji nuo pinigų gavimo momento suteikė visas galimybes naudotis nusipirktu žemės sklypu, t.y. sutartį įvykdė.Lietuvos Respublikos CK 6.317 str. 1 d. numato bendrÄ pardavėjo pareigÄ pagal pirkimo pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t.y. jam valdyti nuosavybės teise.

Lietuvos Respublikos CK 6.393 str. 4 d. numatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, kuris turi bÅ«ti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasiraÅ¡ytu priėmimo – perdavimo aktu ar kitu sutartyje nurodytu dokumentu (LR CK 6.398 str. 1 d.). Å alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad atsakovės atstovas niekada nebuvo nuvykęs prie ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo, žemės sklypo priėmimo – perdavimo aktas ar koks kitas tokio pobÅ«džio dokumentas tarp Å¡alių nėra pasiraÅ¡ytas.

IeÅ¡kovė pripažino, kad visi žemės sklypo nuosavybės dokumentai tebėra pas jÄ , nei R. J., nei atsakovės atstovui jų perdavusi nėra. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, vien tai, kad ieÅ¡kovė nuo pinigų gavimo momento nebesinaudojo žemės sklypu, nelaikytina tinkamu nekilnojamojo daikto perdavimu – sutarties įvykdymu. Vadinasi, ieÅ¡kovė nėra įvykdžiusi sutarties, todėl nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. PrieÅ¡ingai, jei įrodymų visuma leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys vis dėlto sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, bÅ«tent atsakovė turėtų teisę reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu, kadangi ji yra pervedusi pinigus.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu 1997- 2011 m. yra sudariusi ne vienÄ jai priklausiusio nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo, dovanojimo sutartį, kurias, kaip ji teigė teismo posėdyje, įformino notarine forma, vadinasi 2008 m. ieÅ¡kovė buvo pakankamai informuota apie tai, kaip turi bÅ«ti įforminta nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartis, nekilnojamojo daikto perdavimas, todėl veikdama kaip rÅ«pestinga ir atidi daikto pardavėja turėjo siekti, kad sandoris bÅ«tų tinkamai įformintas.

Tačiau ieÅ¡kovė to nedarė, į atsakovės atstovus nesikreipė, o ieÅ¡kinį padavė tik tada, kai atsakovė kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo.Byloje esančių ir teismo įvertintų įrodymų visetas sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog tarp Å¡alių sutartiniai santykiai nesusiklostė, ieÅ¡kovė nėra įvykdžiusi pardavėjos pareigos tinkamai perduoti daiktÄ , byloje nėra duomenų, kad atsakovė vengė įforminti sandorį notarine forma, todėl nėra pagrindo vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. pripažinti sandorį galiojančiu.

Nustačius, kad nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu, ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti atsakovei UAB „SPV – 6“ nuosavybės teisę į 0,068 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kinys atmestinas.IeÅ¡kinį atmetus, 2740,00 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas 2012-05-14 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, bei 27,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės I.

K. valstybei (LR CPK 84 str., 88 str. 1 d. 3 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 271 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2740,00 Lt (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų 00 ct) žyminio mokesčio ir 27,94 Lt (dvideÅ¡imt septynis litus 94 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo, valstybei.Teismo sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                   Ramūnas Antanavičius