68ee894f-299e-4dcc-8a7a-8d2b4078bef1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1248-1100/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46933-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Gražinai PuÅ¡karovaitei, dalyvaujant prokurorui ŽydrÅ«nui Katkevičiui (nuotoliniu bÅ«du), kaltinamiesiems M. P. (nuotoliniu bÅ«du), A. P., nukentėjusiajam J. F. (nuotoliniu bÅ«du), specialistui S. C. (nuotoliniu bÅ«du), vieÅ¡uose teisiamuosiuose posėdžiuose (iÅ¡ dalies nuotoliniu bÅ«du) žodinio proceso iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „I.“, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) galutine 48 MGL baudos bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudžiant naudotis specialiÄ ja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus; konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ ;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį galutine 40 parų areÅ¡to bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalis, areÅ¡to bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, paskiriant Å¡iuo laikotarpiu nuteistajam: 1) intensyviÄ priežiÅ«rÄ , įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ ir neiÅ¡eiti nuo 23 val. iki 6 val. iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose;

2) įpareigojant dirbti arba registruotis be pažeidimų Užimtumo tarnyboje;

3) uždraudžiant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas; taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudžiant naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams, konfiskuojant transporto priemonės vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ ; kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, naÅ¡lys, dirbantis UAB „S.“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės M. P. ir A. P., veikdami kartu, muÅ¡dami nežymiai sutrikdė žmogui sveikatÄ : 2020 m. lapkričio 28 d. apie 0.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. P. tyčia vienÄ kartÄ sudavė kumščiu J. F. į veido sritį, tuo metu A. P., priėjęs prie nukentėjusiojo iÅ¡ nugaros, sudavė jam vienÄ smÅ«gį į kairę kojÄ . Po to, M. P. su A. P. tyčia tiksliai nenustatytu bÅ«du sudavė ant grindų pargriuvusiam J. F. tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į rankas, taip padarė J.

F. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės alkÅ«nės projekcijoje, kairiame dilbyje, abipus plaÅ¡takose, kairėje pėdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio peties srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. P. ir A. P. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai Kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad pripažįsta, jog nukentėjusiajam sudavė į veido sritį – į nosį, kur buvo nustatyta kraujosruva. 2020 m. lapkričio 28 d. buvo trijų asmenų kompanijoje, vartojo alkoholinius gėrimus.

Nukentėjusįjį pažinojo tik kokiÄ valandÄ ar dvi. Jis – kaimynas, susipažino prie namo laiptinės. Paprašė jo ugnies prisidegti cigaretę, Å¡is davė. Atsidėkodamas pasiÅ«lė nukentėjusiajam kartu iÅ¡gerti degtinės. Kartu suvartojo kaltinamojo turėtÄ alkoholio butelį, tuomet pasiÅ«lė nukentėjusiajam vykti pas tėvÄ pažiÅ«rėti krepÅ¡inio. Kartu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo (M. P.) tėvas ir kur viskas įvyko. Bute toliau vartojo alkoholinį gėrimÄ â€“ degtinę.

Gėrė jau trise. Viskas buvo ramu, tačiau jam palikus kambarį (miegamÄ jį), tarp kitų dviejų asmenų (J. F. ir A. P.) įvyko kivirčas. Grįžęs į kambarį, pamatė abu juos, stovinčius kovinėje pozicijoje, todėl iÅ¡ karto atitraukė iÅ¡ nugaros J. F. ir sudavė Å¡iam į nosį, siekdamas jį apraminti, kad neužpultų tėvo. Nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį į veido sritį iÅ¡ nugaros. Jis tuo metu stovėjo į kaltinamÄ jį nugara, arčiau jo nei tėvas.

J. F. suklupo tebebÅ«damas nusisukęs nugara į kaltinamÄ jį (M. P.). Tik suklupo, nenugriuvo. Po to, nukentėjusysis bandė prieÅ¡intis, o jis laikė J. F. kojas ir rankas, kad neatsikeltų, nespurdėtų, neleisdamas suduoti nei jam, nei tėvui. Nematė, ar jam kÄ nors darė tėvas, nematė, kad Å¡is bÅ«tų sudavęs, smogęs nukentėjusiajam. Tuo metu jokių jo sužalojimų nematė, apie visus nukentėjusiojo sužalojimus sužinojo tik policijoje. Gal sužalojimai atsirado nuo to laikymo.

J. F. savo kÅ«nu uždengė pusę tėvo kÅ«no, todėl jis ir nematė, kaip ten viskas tiksliai buvo. Vėliau patikslino, jog matė, kad tėvas sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į raktikaulį, bet ne į kojas. Nematė jokios nukentėjusiojo kojos ar pėdos žaizdos, ar bent jau tokios neatsimena. Nukentėjusysis pečius galėjo susižaloti griÅ«damas ir atsitrenkdamas į lovos kampÄ ar kraÅ¡tÄ . Dar atsiminė, jog sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam į Å¡onÄ . Toliau jokių kitų savo smÅ«gių tikrai neatsimena.

Tikrai nemušė gulinčio nukentėjusiojo. Po to, kai nukentėjusiajam sudavė į veido sritį, Å¡is jam pataikė į smilkinį, nežino – tyčia ar netyčia. Pamatė sužalojimÄ tik po to, kai žmogus atsistojo ir paliko patalpÄ . J. F. iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Neatkreipė dėmesio, ar kraujo buvo ant džemperio. Po įvykio su nukentėjusiuoju susirašė žinutėmis. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė į veido sritį, tačiau nematė, kas vyko toliau. Jis nematė, kad tėvas bÅ«tų spardęs J.

F. Paskui visi apsiramino, iÅ¡kvietė nukentėjusiajam taksi ir jų keliai iÅ¡siskyrė. Mano, kad įvykiui turėjo įtakos jų visų neblaivumas. Jei nebÅ«tų vartoję alkoholio tÄ dienÄ , nieko tokio nebÅ«tų įvykę. Abu su tėvu atlygino žalÄ J. F. Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ dalies. PaaiÅ¡kino, kad įvyko susistumdymas su nukentėjusiuoju, bet niekas jo tikrai nemušė. Buvo vėlus vakaras, jis jau gulėjo lovoje savo miegamajame ir žiÅ«rėjo futbolo rungtynes.

Ä® butÄ atėjo sÅ«nus su nukentėjusiuoju, abu buvo girti, nes prieÅ¡ tai be jokios užkandos lauke vartojo alkoholį. Su savimi dar atsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Buvo iÅ¡gėręs ir jis pats, nes, žiÅ«rėdamas futbolÄ , gėrė viskio. Bute jie gėrė degtinę, o A. P., toliau žiÅ«rėdamas televizorių gurkÅ¡nojo, savo viskį. Kai sÅ«nus išėjo, J. F. garsiai pradėjo reikÅ¡ti mintis įvairiomis gyvenimiÅ¡komis temomis, buvo vėlus vakaras, todėl kelis kartus jį sudrausmino.

Tuomet įvyko žodinis konfliktas, kuris vos neperaugo į muÅ¡tynes. Iki konflikto jis visÄ laikÄ gulėjo lovoje, o nukentėjusysis sėdėjo prie stalo. Kai nukentėjusysis bandė prieÅ¡ jį smurtauti, teko paÅ¡okti iÅ¡ lovos ir atsistoti. Tuomet atėjo sÅ«nus, pamatė, jog nukentėjusysis ketina jam (A. P.) suduoti, todėl pirmas sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį, Å¡is kluptelėjo kažkiek ir Å¡oko ant sÅ«naus. SÅ«nus į kambarį įėjo nukentėjusiajam iÅ¡ nugaros, nukentėjusysis tuo metu stovėjo nugara į duris, o jis pats stovėjo už stalo.

Po smÅ«gio susikabino, tuo metu gal ir plyÅ¡o nukentėjusiojo megztinis. IÅ¡skyrė juodu, trinktelėjo nukentėjusįjį į žemę ir laikė jį prispaudęs, o sÅ«nus padėjo. Niekas jo tuo metu nespardė. Abejoja, kaip iÅ¡ viso girtas žmogus galėtų suskaičiuoti smÅ«gius. Jis tik parvertė nukentėjusįjį ant grindų ir laikė. Iki tol nukentėjusysis ir sÅ«nus jau stovėjo veidas į veidÄ , susikabinę kaip imtynininkai ir stumdėsi, nukentėjusysis buvo nugarÄ atsukęs kaltinamajam (A.

P.), todėl apglėbė jį deÅ¡ine ranka už liemens, o kaire už kaklo ir tiesiog tėškė į grindis. J. F. nukrito ant pečių (greičiausiai – kairės menties). Petį nukentėjusysis tikrai susimušė. GalÅ«nėmis dar galėjo trenktis į lovos kraÅ¡tÄ . Miegamasis tik 11 kv. m. pločio, didžiÄ jÄ jo dalį užima lova, dar 1,20 m ilgio stalas kambaryje stovi. Baldai netoli vienas kito. Laisvo ploto kambaryje tik kokie 2 kv. m., tame plote ir įvyko grumtynės. GriÅ«damas jis galėjo užkabinti lovos kraÅ¡tÄ .

Parketas kietas, dar viena kėdė stovėjo. Ten net nėra kur spardytis kojomis. Padedamas sÅ«naus, tiesiog palaikė pargriautÄ ant žemės nukentėjusįjį, kol Å¡iam praėjo arÅ¡umo priepuolis. Jis pats laikė nukentėjusįjį už krÅ«tinės ir kaklo, o sÅ«nus – už kojų. Po sÅ«naus smÅ«gio nukentėjusiajam iÅ¡ nosies bėgo kraujas, buvo sukruvintas jo džemperis, bet ar Å¡is drabužis buvo plyšęs, nematė. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, po įvykio daugiau su juo nebebendravo.

Po įvykio kartu su sÅ«numi atlygino žalÄ nukentėjusiajam. Nukentėjusysis J. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ Ä—jo po darbo namo. Prie laiptinės stovėjo kaimynas, pasiÅ«lė iÅ¡gerti. Atrodė liÅ«dnas, sakė, kad susipyko su mergina. Sugraudino, todėl sutiko kartu iÅ¡gerti. Å iek tiek su juo iÅ¡gėrė degtinės – 0,7 l talpos butelį, tuomet M. P. paprašė žiebtuvėlio, iÅ¡nešė iÅ¡ namų jam žiebtuvėlį ir Å¡is pasiÅ«lė kartu važiuoti pas jo tėvÄ .

M. P. iÅ¡kvietė taksi, nupirko dar butelį degtinės, jie sėdo į taksi ir nuvažiavo pas M. P. tėvÄ . M. P. tėvo namuose dar gėrė alkoholio, ten irgi buvo 0,7 l butelis, gėrė jau trise. Tėvas su M. P. net kažkiek apsipyko, nes tėvas jį iÅ¡vadino nevykėliu, nes neturi buto. Tramdė jį sakydamas, kad negražu taip sakyti sÅ«nui. Matyt, tai tėvui nepatiko ir jis telaukė progos iÅ¡lieti pyktį. Paskui M. P. su tėvu nuėjo parÅ«kyti, dar po to M. P. kažkur išėjo. M.

P. tėvas piktai į jį pažiÅ«rėjo ir staiga pasakė „varyk iÅ¡ čia“. Varomas iÅ¡ buto, atsistojo ir pradėjo eiti. Atėjęs M. P. pažiÅ«rėjo į jį ir paklausė, kur jis eina. Pasakė, kad eina namo, ir po Å¡ių žodžių gavo smÅ«gį į nosį. Jie susikabino (tai – natÅ«rali puolamo žmogaus reakcija) ir po to M. P. dar kartÄ jam trenkė į korpusÄ . Tuo metu jo tėvas iÅ¡ galo trenkė jam kažkuo, gal su koja (kadangi Å¡is buvo už nugaros, tai nematė kuo), nukentėjusysis pajuto stiprų skausmÄ ir suklupo.

M. P. tėvas suėmė jį už kojų, atplėšė nuo sÅ«naus, sviedė jį į žemę ir jis griuvo, visu kÅ«nu trenkdamasis į grindis, tuomet M. P. perÅ¡oko jį ir tada pradėjo jį talžyti. SmÅ«gių kruÅ¡Ä jis jautė iÅ¡ visur. Buvo tamsu, kas dedasi, nematė, tik juto smÅ«gius ir jie laikė jį. SmÅ«gius juto visur – į krÅ«tinę, į Å¡onus, į kojas. Jam atrodė, kad tai buvo smÅ«giai, kas daugiau tai galėjo bÅ«ti. Gulėjo ant pilvo, dengėsi galvÄ , kad į jÄ smÅ«gių daugiau nesuduotų.

Juto, kad buvo suduota į pėdos sritį, nes pajuto joje aÅ¡trų skausmÄ . Trenktis pačiam į lovÄ tokia jėga neįmanoma. Kai jie paleido ir leido atsistoti, atsikėlė visas kruvinas, svaigo galva. Atsimena, jog M. P. tėvas labai rėkė, liepė varyti iÅ¡ ten ir nesirodyti. Tuomet ir išėjo kartu su M. P., Å¡is atsiprašė, paspaudė rankÄ ir nuėjo namo palikdamas jį visÄ kruvinÄ . Ilgai ėjo namo, nes labai skaudėjo kojÄ . Po įvykio buvo daug sužalojimų. Buvo sužalota nosis, koja, alkÅ«nė, Å¡onas, visur buvo kraujosruvos, visame kÅ«ne pilna smulkių nubrozdinimų.

MuÅ¡imo metu juto fizinį skausmÄ . Jam buvo suduota apie deÅ¡imt smÅ«gių, septyni–deÅ¡imt tikrai. Kokie trys smÅ«giai buvo suduoti į Å¡onus jau gulint. SmÅ«gį į pėdÄ gavo stovėdamas prie lovos kraÅ¡to. Kuo jam buvo suduota į pėdÄ â€“ daiktu ar koja, nesuprato. Tik pajuto aÅ¡trų smÅ«gį ir suklupo. Tuo metu iÅ¡ priekio stovėjo M. P., iÅ¡ galo – jo tėvas. Jam parkritus, M. P. perÅ¡oko jį ir tuomet abu su tėvu jau buvo vienoje pusėje. Tuomet ir pajuto smÅ«gių kruÅ¡Ä .

SmÅ«gius juto trumpai, kokias 3–4 sekundes, po to, jie tiesiog jį prispaudė. Juto, kad smÅ«giuoja abu, nes vienas žmogus negalėtų suduoti tokio smÅ«gių kiekio. Jis dengėsi veidÄ , todėl nematė ir negali pasakyti, kiek smÅ«gių sudavė kiekvienas iÅ¡ jų. Jam buvo supurvintas ir suplėšytas džemperis, jį teko iÅ¡mesti. Bandė susitarti su M. P. dėl žalos atlyginimo tuoj po įvykio, bet nepavyko. Dabar žala jau atlyginta. Iki įvykio tik iÅ¡ matymo kaip kaimynÄ pažinojo M.

P., jo tėvo nepažinojo. Neigė, kad jis puolė M. P. tėvÄ . Specialistas S. C. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis apžiÅ«rėjo nukentėjusįjį gyvai. Atlikus J. F. apžiÅ«rÄ , ant jo kÅ«no nustatyti sužalojimai, kurie buvo padaryti penkiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu. Jei patikslinant, tai sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek suduodant smÅ«gius, tiek griÅ«nant ant pavirÅ¡iaus. Kairės pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje nusitęsianti kraujosruva į blauzdos iÅ¡orinį pavirÅ¡ių, kitaip tariant pėdos nugarėlė.

Toks sužalojimas gali būti padarytas tiek suduodant smūgį, tiek griūnant. Ant kūno gali neužsifiksuoti sužalojimai po smūgių sudavimo, neatmetama tokia galimybė. Individualios organizmo savybės gali lemti, kad sužalojimai neužsifiksuoja. Šiuo atveju kaip ir į pilvo sienelę, dėl jos elastingumo paprastai dažnai būna, kad nematomas sužalojimas, nors nurodoma, kad buvo suduotas smūgis. Labiau tikėtina, kad odos nubrozdinimas dešinio peties, poodines kraujosruvos kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje galėjo būti padaryti griūnant.

Poodinės kraujosruvos plaÅ¡takose, neatmetama galimybė, kad galėjo bÅ«ti padarytos suduodant smÅ«gį. Paprastai jei nurodomi trauminiai poveikiai, tai nurodomas mažiausias skaičius, neatmetama galimybė, kad į tÄ pačiÄ vietÄ buvo suduota ir daugiau smÅ«gių. Atsižvelgiant į drabužių pobÅ«dį, jų kiekį ir storį, sužalojimai gali ir neužsifiksuoti. 2020 m. lapkričio 28 d. nukentėjusiojo J. F. protokole–pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 28 d. apie 0.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje (tikslaus adreso negali nurodyti), jį iÅ¡gertuvių metu sumušė iÅ¡ matymo pažįstamas vyras vardu M. ir jo tėvas.

Abu kartu sudavė jam į įvairias kūno vietas mažiausiai 10 smūgių tiek rankomis, tiek kojomis. Jam sukeltas fizinis skausmas (b. l. 1). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G 3469/2020 (01) (toliau – 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto išvada Nr. G 3469/2020 (01)) užfiksuota, kad J. F. nustatyta:

1) poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės alkūnės projekcijoje, kairiame dilbyje, abipus plaštakose, kairėje pėdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimas dešinio peties srityje;

2) nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais);

3) nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d.;

4) sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28–29). 2021 m. sausio 29 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad, apžiÅ«rėjus nukentėjusiojo J. F. savanoriÅ¡kai pateiktÄ megztinį, konstatuota, jog apžiÅ«ros objektas – džemperis (savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokole nurodytas kaip megztinis). Džemperis vyriÅ¡kas, ilgomis rankovėmis, su kapiÅ¡onu, Å¡viesiai pilkos spalvos, pasiÅ«tas iÅ¡ trikotažinio audinio. Džemperio rankogaliai, apačia ir kapiÅ¡ono vidinė pusė juodos palvos.

Džemperio priekyje užraÅ¡as „Cardinals 63“. Džemperis priekyje nuo kaklo per užraÅ¡Ä vertikaliai įplėštas. PlyÅ¡imo ilgis – 21 cm. Džemperio priekyje po užraÅ¡u yra uždėtinė kiÅ¡enė. Vidinėje apykaklės pusėje yra gamintojo etiketė, kurioje užraÅ¡yta „Cedar Wood State 2XL“. Ant džemperio priekio ir nugaros yra raudonai rudos spalvos, panaÅ¡ios į kraujo, dėmės (b. l. 21–24). 2021 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad, apžiÅ«rėjus nukentėjusiojo J.

F. elektroniniu paÅ¡tu gautÄ susiraÅ¡inėjimo telefonu ekrano kopijÄ , nustatyta, jog apžiÅ«rimas objektas – žinutės. SusiraÅ¡inėjimo subjektai – (duomenys neskelbtini) (pagal bylos aplinkybes – įtariamasis M. P., toliau – M). Kitas susiraÅ¡inėjimo subjektas pagal bylos aplinkybes, nukentėjusysis J. F. (toliau – J. F.). SusiraÅ¡inėjimo datos, laiko nėra. Žinučių tekstas: J. F.: „Pasakos, yra faktai. Muset gulintį, daug pažeidimų turiu, jeigu jÅ«s nukentėjot, irgi galit kreiptis“. M:

„Kreipkis kur tau reikia <...>“. J. F.: „Taip ir darysiu“ M: „Sian galiu uzeit pasÄ duot“. J. F.: „Eik kur nori“. M: „Gulinti muset (necenzÅ«rinis žodis), taip musem ir musem nes pats pradejai. Pats pradejai pats gavai“. Pastaba: žinučių tekstas netaisytas (b. l. 30–33). III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas pažymi, kad pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį yra nustatyti alternatyvūs padariniai:

1) fizinio skausmo žmogui sukėlimas;

2) žmogaus nežymus sveikatos sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iÅ¡ įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas iÅ¡skirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymÄ . Pagal kaltinimÄ M. P. ir A. P. inkriminuoti tokie bendri veiksmai:

1) M. P. vienÄ kartÄ sudavė kumščiu J. F. į veido sritį;

2) A. P., priėjęs prie nukentėjusiojo, iÅ¡ nugaros sudavė jam vienÄ smÅ«gį į kairę kojÄ ir ne mažiau kaip tris smÅ«gius į Å¡onus;

3) abu kaltinamieji rankomis ir kojomis sudavė ant grindų pargriuvusiam J. F. ne mažiau kaip 10 smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas (Å¡onus, kojas, rankas). M. P. ir A. P. inkriminuota, kad jie nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Nagrinėjamoje byloje objektyviu įrodymu – 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 3469/2020 (01) – nustatyta, kad J. F. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairės alkÅ«nės projekcijoje, kairiame dilbyje, abipus plaÅ¡takose, kairėje pėdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimas deÅ¡inio peties srityje.

Å ie nukentėjusiajam padaryti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nenustatė priežasčių abejoti Å¡ia specialisto iÅ¡vada ir jÄ suraÅ¡iusio specialisto S. C. kompetencija. Nukentėjusysis J. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje tarp jo ir A. P. įvyko konfliktas, dėl to kitas kaltinamasis M. P. sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į veido sritį. J. F. susikibo su M. P., kuris taip pat kartÄ trenkė į korpusÄ . Tuo metu A.

P. iÅ¡ nugaros trenkė nukentėjusiajam kažkuo, gal su koja (kadangi Å¡is buvo už nugaros, tai nematė kuo), nukentėjusysis pajuto stiprų skausmÄ pėdos srityje ir suklupo. M. P. tėvas suėmė jį už kojų, atplėšė nuo sÅ«naus, sviedė nukentėjusįjį į žemę ir J. F. griuvo, visu kÅ«nu trenkdamasis į grindis. Abu kaltinamieji mušė gulintį J. F. į įvairias kÅ«no vietas (į krÅ«tinę, kojas ir Å¡onus). Pasak J. F., po įvykio buvo daug sužalojimų (buvo sužalota nosis, koja, alkÅ«nė, Å¡onas, visur buvo kraujosruvos, visame kÅ«ne pilna smulkių nubrozdinimų).

Jam buvo suduota apie deÅ¡imt smÅ«gių, septyni–deÅ¡imt tikrai. Kokie trys smÅ«giai buvo suduoti į Å¡onus jau gulint. M. P. bylÄ nagrinėjant teisme pripažino, kad jis sudavė smÅ«gį J. F. į veido sritį. TokiÄ aplinkybę patvirtino ir kitas kaltinamasis A. P. Taigi byloje neabejotinai įrodyta, kad M. P. vienÄ kartÄ sudavė kumščiu J. F. į veido sritį. M. P. bylÄ nagrinėjant teisme teigė, kad jis pamatė tėvÄ ir J. F., stovinčius kovinėje pozicijoje, todėl iÅ¡ karto atitraukė iÅ¡ nugaros J.

F. ir sudavė Å¡iam į nosį, siekdamas jį apraminti, kad neužpultų tėvo. Byloje nenustatyta, kad J. F. kėsinosi pulti ar pradėjo pulti A. P. Todėl vien M. P. subjektyvus manymas dėl neva nukentėjusiojo gresiančių pavojingų veiksmų negali bÅ«ti kaip pateisinantis smurtinio pobÅ«džio veiksmÄ prieÅ¡ J. F. A. P. bylÄ nagrinėjant teisme teigė, kad po Å¡io smÅ«gio M. P. ir J. F. susikibo, A. P. iÅ¡skyrė juos, kaltinamasis iÅ¡ nugaros apglėbė nukentėjusįjį deÅ¡ine ranka už liemens, o kaire ranka – už kaklo, ir parvertė J.

F. ant grindų (nukentėjusysis nukrito ant pečių) (greičiausiai – kairės menties). Kita vertus, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, teigė, kad jis, dar prieÅ¡ parkrisdamas ant žemės, pajuto stiprų skausmÄ pėdos srityje, o už nugaros stovėjo bÅ«tent A. P. Nukentėjusysis 2021 m. sausio 18 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, taip pat akistatoje su A. P. nurodė tÄ pačiÄ aplinkybę (b. l. 34–36, 94–95). Teismas vertina kaip neįtikėtinÄ A. P. versijÄ , kad jis, bÅ«damas J.

F. už nugaros, galėjo nukentėjusįjį parversti bÅ«tent ant nugaros. Be to, esant tokiai kritimo eigai, didelė tikimybė, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti ne tik kairę, bet ir deÅ¡inę pėdÄ (pėdų galines puses); parverčiant asmenį ant kairės pusės, didelė tikimybė, kad bÅ«tų sužalota asmens kairės pėdos kairė pusė; o ant deÅ¡inės pusės – asmens deÅ¡inės pėdos deÅ¡inė pusė. Kita vertus, nukentėjusiajam buvo sužalota tik viena pėda (kairė).

Teismas pripažįsta kaip neatitinkančiÄ tikrovės kaltinamojo versijÄ ir tuo aspektu, nes teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas S. C. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam buvo padarytas toks sužalojimas: kairės pėdos nugariniame pavirÅ¡iuje nusitęsianti kraujosruva į blauzdos iÅ¡orinį pavirÅ¡ių, kitaip tariant pėdos nugarėlė. Tokia nustatyta J. F. kairės pėdos sužalojimo vieta netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę, kad jis patyrė šį sužalojimÄ dar stovėdamas, ir paneigia A.

P. versijÄ , kad Å¡is sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam atsitrenkus į buto kambaryje esančius baldus (stalÄ , kėdę ar lovÄ ). Toks sužalojimo mechanizmas neįtikėtinas atsižvelgus tiek į J. F. padaryto sužalojimo vietÄ , tiek ir į nukentėjusiojo bei kaltinamojo A. P. stovėjimo pozicijas. Todėl pripažintina, kad byloje įrodyta, kad A. P., priėjęs prie nukentėjusiojo, iÅ¡ nugaros sudavė jam vienÄ smÅ«gį į kairę kojÄ . Po to, J. F. buvo parverstas, dėl to patyrė dalį 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3469/2020 (01) nustatytų sužalojimų.

A. P. taip pat inkriminuota, kad jis sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius stovinčiam J. F. į Å¡onus. Kita vertus, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje paneigė tokiÄ aplinkybę. 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 3469/2020 (01) taip pat nenustatyti jokie sužalojimai nukentėjusiajam į Å¡onus, todėl minėti kaltinamojo veiksmai Å¡alinami iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo. J. F. viso baudžiamojo proceso metu nurodė, kad prieÅ¡ jį, gulintį ant žemės, buvo smurtaujama – buvo suduodami smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas (1 t., b. l. 15–17, 34–36).

TÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo muÅ¡amas gulintis, netiesiogiai įrodo 2021 m. vasario 9 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad M. P., atsakydamas į J. F. kaltinimÄ , kad kaltinamieji mušė jį gulintį, pripažino, kad jie mušė nukentėjusįjį, buvusį tokioje padėtyje (ne vienÄ kartÄ pakartojo žodį „mušėm“) (b. l. 31). Tokios aplinkybės paraÅ¡ymas, iÅ¡ tiesų to nebuvus, yra nelogiÅ¡kas asmens elgesys. Be to, specialistas S. C. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad poodinės kraujosruvos plaÅ¡takose, nustatytos J.

F., neatmetama galimybė, galėjo bÅ«ti padarytos suduodant smÅ«gį. Tai taip pat netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę dėl fizinio smurto patyrimo jam gulint. Pastebėtina, kad kaltinamieji baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s nurodydami, kokie veiksmai buvo atlikti prieÅ¡ gulintį J. F. M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis laikė J. F. kojas ir rankas, kad neatsikeltų, neleisdamas suduoti nei jam, nei tėvui; nematė, ar jam kÄ nors darė tėvas, nematė, kad Å¡is bÅ«tų sudavęs, smogęs nukentėjusiajam.

Vėliau patikslino, kad matė, jog tėvas sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį į raktikaulį, bet ne į kojas. M. P. ikiteisminio tyrimo metu apskritai nenurodė, kad jis laikė gulintį J. F., o nurodė, kad A. P. vienÄ kartÄ bandė suduoti gulinčiam nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau pataikė į deÅ¡inį raktikaulį (b. l. 65–67). M. P. bylÄ nagrinėjant teisme taip pat nurodė prielaidÄ , kad nukentėjusysis pečius galėjo susižaloti griÅ«damas ir atsitrenkdamas į lovos kampÄ ar kraÅ¡tÄ .

Kita vertus, teismas abejoja, kad nukentėjusysis abi plaÅ¡takas galėjo susižaloti į minėtÄ baldÄ . A. P. teisiamajame posėdyje teigė, kad jis, padedamas sÅ«naus, tiesiog palaikė pargriautÄ ant žemės nukentėjusįjį, kol Å¡iam praėjo arÅ¡umo priepuolis. Jis pats laikė nukentėjusįjį už krÅ«tinės ir kaklo, o sÅ«nus – už kojų. Kita vertus, pastebėtina, kad pats M. P. apskritai negalėjo tiksliai įvardyti, kÄ darė A. P. PrieÅ¡ingai, pasak M. P., jo tėvas sudavė J.

F. į raktikaulį. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. teigė, kad jis vienas prispaudė nukentėjusįjį rankomis ir kÅ«nu, kad apsiramintų, o nieko nenurodė, kad jo sÅ«nus M. P. atliko kokius nors laikymo veiksmus prieÅ¡ J. F. (b. l. 89–91). A. P. versija, kad J. F. galėjo patirti daugumÄ sužalojimų nugriÅ«damas ir atsitrenkdamas į kambario baldus, taip pat atmestina, nes neįtikėtina, kad nukentėjusysis abi plaÅ¡takas galėjo susižaloti į baldus. Å iame kontekste pasakytina ir tai, kad byloje nustatyta, jog kaltinamieji atlygino nukentėjusiajam žalÄ .

M. P. ir A. P. bylÄ nagrinėjant teisme negalėjo tiksliai nurodyti, dėl kokios priežasties jie tai padarė. Teismo vertinimu, kaltinamiesiems iÅ¡ tiesų nepadarius jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį, žalos atlyginimas bÅ«tų nelogiÅ¡kas elgesys. Taigi teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad kaltinamieji smurtavo prieÅ¡ gulintį nukentėjusįjį. Kita vertus, teismas tikslina kaltinimÄ , nes byloje negalima tiksliai nustatyti, kiek ir kokiu bÅ«du (kojomis ar/ir rankomis) M.

P. ir A. P. sudavė J. F. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardyti suduotų smÅ«gių skaičiaus ir bÅ«do. Pagal 2020 m. gruodžio 2 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 3469/2020 (01) taip pat negalima nustatyti tikslų suduotų smÅ«gių skaičių gulinčiam J. F. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, kaltinamiesiems inkriminuotas nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo padarymas. Pagal kaltinimÄ , kaltinamieji galimai sudavė smÅ«gius J. F. į Å¡onus ir kojas, tačiau specialistas nenustatė Å¡iose nukentėjusiojo kÅ«no vietose sužalojimų (tik rankose).

Kaltinamiesiems nepareikÅ¡tas kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo J. F. Todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad M. P. ir A. P. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam į minėtas kÅ«no vietas (Å¡onus ir kojas). Taigi byloje įrodyta, kad M. P. ir A. P., veikdami kartu, muÅ¡dami nežymiai sutrikdė žmogui sveikatÄ : 2020 m. lapkričio 28 d. apie 0.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), M. P. tyčia vienÄ kartÄ sudavė kumščiu J. F. į veido sritį, tuo metu A. P., priėjęs prie nukentėjusiojo iÅ¡ nugaros, sudavė jam vienÄ smÅ«gį į kairę kojÄ .

Po to, M. P. su A. P. tyčia tiksliai nenustatytu bÅ«du sudavė ant grindų pargriuvusiam J. F. tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į rankas, taip padarė J. F. poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, kairės alkÅ«nės projekcijoje, kairiame dilbyje, abipus plaÅ¡takose, kairėje pėdoje su odos nubrozdinimu, odos nubrozdinimÄ deÅ¡inio peties srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamųjų padarytų veiksmų pobÅ«dis, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dis ir lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamieji suprato, jog jie bendrais veiksmais naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ J.

F., kad sukels jam tam tikrus sužalojimus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. M. P. ir A. P. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. IV. Bausmės skyrimo motyvai Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas M. P. ir A. P. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ ir jos baigtumÄ , kaltininkų kaltės formÄ â€“ M. P. ir A. P. padarė vienÄ tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtÄ nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe kaip vykdytojai, jie konflikto metu sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Byloje nenustatyta, kad J. F. buvo padaryti kokie nors ilgalaikiai sužalojimai. M. P. ir A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jie savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). M. P. ir A. P. atsakomybę sunkina tai, kad jie padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jie nagrinėjamo įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio (pavartoję alkoholio).

Å iuo atveju nėra bÅ«tina nustatyti kaltinamiesiems tikslų neblaivumo laipsnį. Teismo nustatytos įvykio aplinkybės, kai du asmenys naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ vienÄ nukentėjusįjį, neleidžia abejoti, kad M. P. ir A. P. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalsti. M. P. atsakomybę taip pat sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«damas recidyvistas (bylai reikÅ¡mingu laiku nebuvo iÅ¡nykęs teistumas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ ) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

IÅ¡ bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad M. P. anksčiau iÅ¡ viso teistas du kartus (b. l. 51–52), baustas administracine tvarka, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (b. l. 56–60). Jis dirba (b. l. 41). Byloje nėra duomenų apie M. P. gydymÄ psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybių ligų įskaitÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. P. anksčiau neteistas (b. l. 80), baustas administracine tvarka, turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (b. l. 81–82).

Jis dirba (b. l. 78). Byloje nėra duomenų apie A. P. gydymÄ psichiatrinėse ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybių ligų įskaitÄ . Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. P. ir A. P. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmes atitinkamai – 1 metams (M. P.) ir 9 mėnesiams (A. P.) (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų).

Kaltinamiesiems laisvės apribojimas skiriamas be intensyvios priežiūros. M. P. paskirti įpareigojimus:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jÄ pabaigti per 7 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios (BPK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) bausmės atlikimo metu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždrausti bausmės atlikimo metu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 7 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžio paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų areÅ¡to bausme, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta griežčiausia bausme (1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu pakeičiant į 90 parų areÅ¡tÄ ) apimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtÄ 40 parų areÅ¡to bausmę ir M.

P. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 90 parų areÅ¡tÄ . BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalis gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti M. P. skirtinos areÅ¡to bausmės vykdymÄ , nes, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad M.

P. itin piktybiÅ¡kai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Jis dirba. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymÄ 8 mėnesiams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu). Teismas, atidėdamas M. P. skirtinos areÅ¡to bausmės vykdymÄ , paskiria:

1) intensyviÄ priežiÅ«rÄ , įpareigojant M. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, iÅ¡skyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigÄ per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pabaigti elgesio pataisos programÄ (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

4) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. P. paskirti įpareigojimus:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir jÄ pabaigti per 7 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios (BPK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) bausmės atlikimo metu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždrausti bausmės atlikimo metu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). V. Kiti klausimai Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis J. F. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, jog jam padaryta 530 Eur turtinė ir 300 Eur neturtinė žala, iÅ¡ viso 830 Eur žala (b. l. 39). Kita vertus, dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jam žala visiÅ¡kai atlyginta, todėl kaltinamiesiems pretenzijų neturi (b. l. 41).

J. F. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad jis neturi pretenzijų nebeturi kaltinamiesiems. BPK 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad civilinis ieÅ¡kovas turi teisę atsisakyti pareikÅ¡to ieÅ¡kinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Å iuo atveju neabejotina, kad nukentėjusysis aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė, kad jis nebeturi pretenzijų M. P. ir A. P., nes jie atlygino žalÄ . Todėl bylos procesas dėl J. F. civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. M.

P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 68–69). Ji paliktina galioti iki Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 92–93). Ji paliktina galioti iki Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – megztinis „Cedar Wood State“ po apžiÅ«ros grÄ Å¾intas nukentėjusiajam J.

F. Priteistinų proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, nustatant:

1) įpareigojimÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti jÄ per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimÄ bausmės atlikimo metu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) draudimÄ bausmės atlikimo metu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 7 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžio paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų areÅ¡to bausme, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta griežčiausia bausme (1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu pakeičiant į 90 parų areÅ¡tÄ ) apimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtÄ 40 parų areÅ¡to bausmę ir M.

P. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tÄ . Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti M. P. paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams paskiriant:

1) intensyviÄ priežiÅ«rÄ , įpareigojant M. P. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisÄ , jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti savo gyvenamojoje vietoje, iÅ¡skyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigÄ per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pabaigti elgesio pataisos programÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

4) pareigÄ visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jei M. P. bÅ«tų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į paskirtÄ bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendyje nurodytÄ laikino sulaikymo laikÄ nuo 2021 m. vasario 27 d. 16.45 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 10.34 val. t. y. vienÄ dienÄ .

M. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros, nustatant:

1) įpareigojimÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti jÄ per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimÄ bausmės atlikimo metu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) draudimÄ bausmės atlikimo metu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. A. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Bylos procesÄ dėl nukentėjusiojo J. F. civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis