Legislator Case Law & Legislation
68ee5998-ca91-4bb6-b6e4-4ec78dbeefce AI generated

68ee5998-ca91-4bb6-b6e4-4ec78dbeefce · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 68ee5998-ca91-4bb6-b6e4-4ec78dbeefce
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kazio KailiÅ«no, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios ViÅ¡inskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės H. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3136-431/2013 pagal pradinio ieÅ¡kovo „Nordea Bank Finland Plc“ (AB), Lietuvoje veikiančio per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių, ieÅ¡kinį atsakovei H. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V.

Legislator headnote

AI generated

68ee5998-ca91-4bb6-b6e4-4ec78dbeefce · Lietuvos apeliacinis teismas: Todėl sprendime padarytos neobjektyvios ir neteisingos, skaičiavimais nepagrįstos iÅ¡vados dėl priteistinų sumų. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nevertino, jog pavadinimu „įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos“ Lietuvoje nėra ir negali bÅ«ti, kadangi BÅ«sto kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.9 punkte nurodyta 0,8 proc. metinė palÅ«kanų norma, kuriÄ teismas priteisė, tačiau priteisdamas ir 16 proc. įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas, paskaičiuotas nuo negrÄ Å¾into kredito ir 0,8 proc. palÅ«kanų, teismas pažeidė dvigubo palÅ«kanų skaičiavimo draudimo principÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                       Civilinė byla Nr. 2A-662/2014                                                    Proceso Nr. 2-55-3-00092-2013-2                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                        36.2; 42.10; 63.2 (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Kazio KailiÅ«no, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios ViÅ¡inskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės H. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3136-431/2013 pagal pradinio ieÅ¡kovo „Nordea Bank Finland Plc“ (AB), Lietuvoje veikiančio per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių, ieÅ¡kinį atsakovei H. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V.

R.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Pradinis ieÅ¡kovas (toliau tekste – Bankas) ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės H. R. 53 068,61 EUR įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų iki bylos iÅ¡kėlimo ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ 136 420,26 EUR ir 117,78 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovas nurodė, kad su trečiuoju asmeniu V.

R. 2007-10-08 sudarė bÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/01/40J (toliau tekste - Kredito sutartis), kurios pagrindu Bankas suteikė V. R. 81 094,00 EUR dydžio kreditÄ (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1 punktas). V. R. įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį (pagal mokėjimų grafikÄ ) mokėti kredito įmokas, palÅ«kanas už kredito naudojimÄ bei vykdyti visus kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. IeÅ¡kovas su laiduotoja - atsakove H. R. 2007-10-08 sudarė laidavimo sutartį Nr. LBK 07/10/41J (toliau tekste - Laidavimo sutartis), pagal kuriÄ H.

R. laidavo už V. R. tinkamÄ ir visiÅ¡kÄ prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymÄ . Skolininkas V. R. pažeidė mokėjimo prievoles (t. y. nemokėjo kredito įmokų bei palÅ«kanų) ir nepaÅ¡alino pažeidimų per papildomai nustatytus terminus, todėl Bankas, vadovaudamasis Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 punktu, nuo  2009-02-12 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį. Sutarties nutraukimo dienÄ mokėjimai pagal Kredito sutartį nebuvo vykdomi 5 mėnesius iÅ¡ eilės. Skolininkas Bankui skolos nepadengė.

Bankas 2009-02-26 praneÅ¡imu Nr. 1847 pareikalavo iÅ¡ laiduotojos (solidarios skolininkės) H. R. padengti skolÄ ne vėliau kaip iki 2009-03-09, tačiau skola nebuvo padengta.Skola ieÅ¡kovui pagal Kredito sutartį iki 2013-01-15 imtinai sudarė 81 094,00 EUR panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito, 2 167,65 EUR palÅ«kanų už kredito naudojimÄ , 53 068,61 EUR įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gera valia nesumoka ieÅ¡kovui nurodytos skolos, ieÅ¡kovas prašė priteisti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovės (CK 6.71 str., 6.81 str. 1 d., Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1 punktas, Laidavimo sutarties 1, 2.1.4, 3.3 punktai).

Kredito sutarties specialiosios dalies 2.9 punkte, bendrosios dalies 8.1, 11 punktuose IeÅ¡kovas ir V. R. susitarė, kad kredito gavėjas moka palÅ«kanas už kredito naudojimÄ , t. y. V. R. įsipareigojo kiekvieno mėnesio 10 dienÄ (pagal mokėjimų grafikÄ ) mokėti ne tik kredito įmokas, bet ir metines palÅ«kanas už kreditÄ . Å ias palÅ«kanas sudaro auksinio kliento 0,8 % marža + 12 mėn. EURIBOR. Nesumokėtos palÅ«kanos už kredito naudojimÄ yra 2 167,65 EUR. V. R. pažeidė pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovui Kredito sutartyje numatytas palÅ«kanas, todėl prašė jas priteisti (CK 6.71 str., 6.81 str. 1 d., Kredito sutarties specialiosios dalies 2.9 punktas, bendrosios dalies 8.1, 11 punktai, Laidavimo sutarties 1, 2.1.4, 3.3 punktai).

Skolininkas V. R. taip pat yra skolingas Bankui 117,78 Lt turto draudimo mokesčio ir 90 EUR už laiÅ¡kų siuntimÄ . Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko nurodydami, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti neproporcingai didelės įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos rodo ne jų tikslÄ - minimalų kreditavimo nuostolių atlyginimÄ , o siekį nepagrįstai praturtėti atsakovės turto sÄ skaita, mokant 16 procentų dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas.

IeÅ¡kinyje visiÅ¡kai neatsižvelgta į tai, jog atsakovės santykiai su ieÅ¡kovu, kilę iÅ¡ kreditavimo sutarties tarp IeÅ¡kovo ir trečiojo asmens V. R., yra vartojimo sutarties kategorijos. Todėl ieÅ¡kovas taip pat savo reikalavimuose privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. IÅ¡ 81 094 EUR kredito dalies 53 068 EUR pagal 16 procentų metines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų sudaro 65,44 procentus negrÄ Å¾into kredito, tai rodo ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus siekį nepelnytai ir didele apimtimi gauti nepagrįstÄ pinigų sumÄ .

Teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palÅ«kanas, kurias atsakovė prašė mažinti iki 8 procentų metinių palÅ«kanų. Ä®statymai nenumato įsipareigojimų vykdymo palÅ«kanų, be to, ieÅ¡kovas skaičiuoja palÅ«kanas nuo palÅ«kanų, o tai draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 136 420,26 EUR ir 117,78 Lt skolos sumÄ , 16 % metines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas už visÄ priteistÄ skolÄ , skaičiuojant Å¡ias palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-01-18) iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo.Teismas, nustatęs, kad atsakovė kaip laiduotoja, užtikrinusi Kredito sutarties, sudarytos su V.

R., tinkamÄ vykdymÄ , nevykdo Laidavimo sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, negrÄ Å¾ina ieÅ¡kovui kredito sumos ir nesumoka palÅ«kanų, todėl priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės         81 094,00 EUR panaudoto ir negrÄ Å¾into kredito (CK 6.38 str., 6.81 str., 6.200 str., Laidavimo sutarties 2.8 p.). Atsižvelgęs į tai, kad Kredito sutarties specialiosios dalies 2.9 punkte, bendrosios dalies 8.1, 11 punktuose ieÅ¡kovas ir V. R. susitarė, kad kredito gavėjas moka palÅ«kanas už kredito naudojimÄ , t. y.

V. R. įsipareigojo kiekvieno mėnesio 10 dienÄ (pagal mokėjimų grafikÄ ) mokėti ne tik kredito įmokas, bet ir metines palÅ«kanas už kreditÄ , Å¡ias palÅ«kanas sudaro auksinio kliento 0,8 % marža + 12 mėn. EURIBOR, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsniu, taip pat numatančiais pareigÄ mokėti įstatymo ar sutarties nustatyto dydžio palÅ«kanas už pinigų naudojimÄ si, teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 2 167,65 EUR nesumokėtų palÅ«kanų už kredito naudojimÄ (CK 6.71 str., 6.81 str. 1 d., Kredito sutarties specialiosios dalies 2.9 punktas, bendrosios dalies 8.1, 11 punktai, Laidavimo sutarties 1, 2.1.4, 3.3 punktai).Vadovaudamasis Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 punktu, kuriuo ieÅ¡kovas ir V.

R. sutarė, kad jeigu kreditas, palÅ«kanos ar bet koks kitas mokėjimas pagal sutartį nesumokamas nustatytu laiku į kredito sÄ skaitÄ ar kitÄ banko sÄ skaitÄ , kuriÄ bankas nurodo kredito gavėjui, yra skaičiuojamos metinės įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos, kurios yra lygios 16 (Å¡eÅ¡iolika) proc. nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo, teismas taip pat priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 53 068,61 EUR įsipareigojimų neįvykdymo palÅ«kanų už terminų mokėti palÅ«kanas už kredito naudojimÄ ir grÄ Å¾inti kreditÄ pažeidimus, paskaičiuotus iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, t. y. iki 2013-01-15 (CK 6.210 str., 6.261 str., 6.874 str.).

Teismas pažymėjo, kad mažinti nurodytų palÅ«kanų nėra pagrindo, nes atsakovės atsakomybės apimtis yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko V. R., o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. liepos 8 d. nutartimi Nr. 261 V/2009 iÅ¡ pagrindinio skolininko V. R. priteisė skolÄ , o taip pat priteisė ir Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte numatytas 16 % sutartines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priteisdamas 136 420, 26 EUR, nepagrįstai nenurodė už kÄ , nuo kokios sumos skaičiuojamos palÅ«kanos ir jų neiÅ¡skyrė. Toks teismo sprendimas neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas, prieÅ¡tarauja procesinės teisės normoms, CPK 177, 185 straipsniams dėl įrodymų vertinimo, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų nesilaikymo. Teismas be pagrindo atsisakė tenkinti atsakovės 2013-06-05 praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti į bylÄ Kredito sutarties 8.2 punkte nurodytų „metinių įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų“ 16 procentų aritmetinių veiksmų konkretų skaičiavimÄ , nurodant sumas, nuo kurių skaičiuojamos palÅ«kanos, kaip to reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika AC-37-1 (biuletenis Nr. 37, psl. 448).

Todėl sprendime padarytos neobjektyvios ir neteisingos, skaičiavimais nepagrįstos iÅ¡vados dėl priteistinų sumų. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nevertino, jog pavadinimu „įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos“ Lietuvoje nėra ir negali bÅ«ti, kadangi BÅ«sto kreditavimo sutarties specialiosios dalies 2.9 punkte nurodyta 0,8 proc. metinė palÅ«kanų norma, kuriÄ teismas priteisė, tačiau priteisdamas ir 16 proc. įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas, paskaičiuotas nuo negrÄ Å¾into kredito ir 0,8 proc. palÅ«kanų, teismas pažeidė dvigubo palÅ«kanų skaičiavimo draudimo principÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti nurodydamas, kad nesutinka su teismo sprendimo padarytomis iÅ¡vadomis dėl palÅ«kanų priteisimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl teisių perėmimo CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai viena iÅ¡ ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio Å¡alių pasitraukia iÅ¡ bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, raÅ¡ytinio proceso tvarka tÄ Å¡alį pakeičia jos teisių perėmėju, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas informavo teismÄ , kad 2014 m. balandžio 1 d.

„Nordea Bank Finland Plc“, Lietuvoje veikiantis per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių, perleido reikalavimo teises Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyriui ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2014 m. balandžio 1 d. įvyko teisių perleidimas ir perėmimas bei į tai, kad ginčas byloje kilo iš teisinių turtinių santykių, sprendžia, kad yra galimas subjektinių teisių bei pareigų perėmimas materialiojoje teisėje, todėl ieškovo „Nordea Bank Finland Plc“, veikiančio Lietuvoje per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių procesinių teisių ir pareigų perėmėju šioje civilinėje byloje pripažintinas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų priteisimu Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2007-10-08 BÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/01/40J (t. 1, b. l. 22-32) Bankas suteikė trečiajam asmeniui V. R. 81 094 EUR kreditÄ paskolai, iÅ¡duotai AB DnB NORD banko, pagal 2006-06-15 kreditavimo sutartį refinansuoti ir bÅ«stui remontuoti, kredito grÄ Å¾inimo terminas - 2026-09-10. Suteiktam kreditui užtikrinti buvo įkeistas V. R. ir H. R. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. 1098-8001-5014:0049, esantis FabijoniÅ¡kių g. 11-5, Vilniuje, hipotekos lakÅ¡tas Nr. 01120070028640, 2007-10-10 įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje.

Be to, už V. R. tinkamÄ ir visiÅ¡kÄ prievolių pagal Kredito sutartį laidavo H. R. (Kredito sutarties specialiosios dalies 3.2 punktas, Laidavimo sutartis, CK 6.76 str.). Pagal      2007-10-08 Laidavimo sutarties (t. 1, b. l. 33-35) 1 punktÄ H. R. asmeniÅ¡kai laidavo už tas pačias V. R. prievoles, kylančias iÅ¡ Kredito sutarties. Bankas 2009-01-28 praneÅ¡imu apie sutarties nutraukimÄ (t. 1, b. l.

36) pareikalavo grÄ Å¾inti susidariusiÄ skolÄ , iÅ¡ viso – 1 738,67 EUR, t. y. nesumokėtas kredito palÅ«kanas nuo 2008-09-10 ir priskaičiuotas įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas, iki 2009-02-12, nurodydamas, kad nesumokėjus skolos ir kitų mokėjimų, Kredito sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta nuo nurodytos datos. Kredito gavėjui nevykdant Å¡ia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nemokant įmokų laiku, Bankas 2009-02-12 vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį. 2009-02-26 Bankas pareikalavo iÅ¡ atsakovės kaip laiduotojos sumokėti 81 094 EUR laiku negrÄ Å¾into kredito, 2 167,65 EUR nesumokėtų kredito palÅ«kanų, 90 EUR nesumokėtų mokesčių ir 557,13 EUR įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų (t. 1, b. l. 37).

Byloje nėra ginčo dėl atsakovės kaip laiduotojos solidarios atsakomybės Bankui dėl Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo nevykdymo (CK 6.76, 6.78, 6.81 str.), tačiau apeliantė nesutinka su teismo priteistomis įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanomis (53 068,61 EUR), nurodydama, kad įstatymai nenumato tokių palÅ«kanų, taip pat ginčydama jų paskaičiavimo principÄ [kad jos nepagrįstai paskaičiuotos nuo 81 094 EUR negrÄ Å¾into kredito ir 2 167,65 EUR paskaičiuotų palÅ«kanų už naudojimÄ si pinigais (sutarties 2.9 p.)], kad yra neproporcingai didelės. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

Kaip matyti iÅ¡ Kredito sutarties 8.2 punkto, Bankas su trečiuoju asmeniu susitarė, kad jeigu kreditas, palÅ«kanos ar bet koks mokėjimas pagal Å¡iÄ sutartį nesumokamas nustatytu laiku <...>, yra skaičiuojamos įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos, kurios yra lygios 16 procentų nuo visos laiku nesumokėtos sumos, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po mokėjimo dienos, iki įsiskolinimo padengimo. Apeliantė nurodo, kad sutartimi susitarta dėl įstatyme numatytų palÅ«kanų, tačiau toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuota, kad tos palÅ«kanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ , atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ . Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimÄ mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai).

Å ios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ . IÅ¡ tokio iÅ¡aiÅ¡kinimo darytina iÅ¡vada, kad Kredito sutartyje numatytos įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos iÅ¡ esmės atitinka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kurias ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti ne tik Kredito sutarties, bet ir įstatymo pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas, esant pareikÅ¡tam ieÅ¡kovo reikalavimui dėl tokių palÅ«kanų priteisimo, pagrįstai jį tenkino.

Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su Å¡ių palÅ«kanų skaičiavimo principu, nepateikia konkrečių įrodymų, paneigiančių Å¡ias jos nurodomas aplinkybes, o ieÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė detalų Å¡ių palÅ«kanų paskaičiavimÄ , todėl apeliantės argumentai Å¡iuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, kad yra pažeidžiamas dvigubo palÅ«kanų skaičiavimo draudimo principas, kadangi esant paskolos (kredito) teisiniams santykiams, kreditorius turi teisę skaičiuoti palÅ«kanas tiek už naudojimÄ si pinigais (CK 6.872 str.), tiek už mokėjimo termino praleidimÄ (Å¡iuo atveju įvardijamas įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanomis) (CK 6.874 str., 6.210 str., 6.881 str.), todėl teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui abiejų rūšių palÅ«kanas.Sutikti su apeliante, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos yra neproporcingai didelės, taip pat nėra pakankamo pagrindo.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai palÅ«kanų dydį nustato įstatymai, Å¡alys gali raÅ¡tu susitarti ir dėl didesnių palÅ«kanų, jeigu toks susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams. PalÅ«kanų dydis yra įtvirtintas CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tačiau ginčo atveju buvo susitarta dėl didesnių palÅ«kanų nei nustato įstatymas.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palÅ«kanas, turi atsižvelgti į sutarties pobÅ«dį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko rizikÄ , taip pat į tai, ar palÅ«kanos prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003), į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palÅ«kanų normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006) ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad teismui nebuvo pagrindo mažinti kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kadangi negalima pripažinti, kad jos prieÅ¡tarauja įstatymams ir sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 straipsnis.). Taip pat teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad V. R. nepadengus skolos geranoriÅ¡kai, Bankas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto, kuris 2009-07-08 nutartimi Nr. 261V/2009 iÅ¡ pagrindinio skolininko V.

R. priteisė skolÄ , taip pat Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 punkte numatytas 16 proc. įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ V. R. ir H. R. bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausantį turtÄ , kuri yra įsiteisėjusi, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad esant įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu nustatytam skolos dydžiui, jo sumažinimas, nesant kreditoriaus sutikimo, neatitiktų laidavimo esmės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ dėl palÅ«kanų, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimÄ pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino, jog pats ieÅ¡kovas prisidėjo prie prievolės nevykdymo, tyčia nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti, nevykdė Kredito sutarties nuostatų dėl informacijos ir praneÅ¡imų, neatsakė į atsakovės 2009-02-05 raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ dėl mokėjimų atidėjimo motyvuojant tuo, kad žemės sklypų Vilniaus mieste pardavimas užtruko dėl sumažėjusios paklausos (CK 6.259 str.).

Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ . Pažymėtina, kad Å¡ios aplinkybės, susijusios su banko pareigos priimti kredito gavėjo praÅ¡ymus, skundus, kitus reikalavimus, jau buvo nagrinėjamos kitoje civilinėje byloje, kurioje atsakovai ginčijo Kredito sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo neteisėtumÄ . Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2610-590/2012, konstatavo, kad bankas neprivalo tenkinti kredito gavėjo praÅ¡ymų, skundų ir reikalavimus, todėl ta aplinkybė, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius neatsižvelgė į H.

R. 2009-02-05 praÅ¡ymÄ leisti atidėti mokėjimÄ iki 2009-09-10 ir per mėnesį mokėti po 500 Lt, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas pažeidė sutartį. Å i nutartis yra įsiteisėjusi ir joje nustatyti faktai turi prejudicinę galiÄ (CPK 182 str. 2 p.). Taigi Bankui neatsakius į nurodytÄ atsakovės praÅ¡ymÄ , tokie Banko veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip aplinkybė, mažinanti skolininkės civilinės atsakomybės laipsnį, tuo labiau, kad ji įsipareigojo atsakyti už Kredito sutarties nevykdymÄ tokia pačia apimtimi kaip ir pagrindinis skolininkas V.

R. ir tik nuo pačių skolininko bei laiduotojo priklausė Banko patirtų nuostolių, iÅ¡reikÅ¡tų įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų forma, dydis. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad Bankas tyčia nutraukė Kredito sutartį, kadangi kitoje jau minėtoje civilinėje byloje sprendžiant vienaÅ¡aliÅ¡ko Kredito sutarties nutraukimo teisėtumo klausimÄ , teismas konstatavo, kad Bankas teisėtai nutraukė Å¡iÄ sutartį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiÅ¡kinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias palÅ«kanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ , procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantės valstybei priteistinas 4 665 Lt žyminis mokestis, paskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės yra ginčijama teismo sprendimo dalis dėl 53 068,61 EUR (ekvivalentas – 183 235,29 Lt) palÅ«kanų priteisimo, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartimi (CPK 84 str., 96 str.). Atsižvelgiant į apeliantui nepalankų procesinį rezultatÄ , ieÅ¡kovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovas patyrė 3 460,60 Lt iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (t. 2, b. l. 42-44). Atsižvelgiant į tai, kad už Å¡io procesinio dokumento parengimÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p. nurodytas rekomenduotinas maksimalus dydis yra 1 200 Lt (imant 1,5 koeficiento ir įvertinant tai, kad paslaugų suteikimo bei mokėjimo atlikimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga buvo 1 000 Lt), todėl konstatuotina, kad praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis neatitinka nurodytų rekomendacijų, taip pat kitų kriterijų, numatytų Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ , jį sumažinant, t. y. paliekant turto areÅ¡tÄ Å¾emės sklypams, kurių bendra vertė   122 600 Lt, panaikinant areÅ¡tÄ piniginėms lėšoms 18 515,65 Lt sumai, argumentuodama tuo, kad antstoliui pardavus atsakovės ir trečiojo asmens butÄ ir pervedus bankui 172 185,80 Lt, skola sumažėjo iki 120 000 Lt, todėl negali bÅ«ti areÅ¡tuota daugiau turto negu reikia.

Toks praÅ¡ymas atmestinas, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka peržiÅ«rėjęs atsakovės paduotÄ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties, kuria taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas –         136 420,26 EUR ir 117,78 Lt (ekvivalentas 471 149,65 Lt), nutarė sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ iki 301 149,65 Lt motyvuodamas tuo, kad iÅ¡ nurodyto įkeisto turto yra pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmai, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei dėl Å¡ios reiÅ¡kiamo reikalavimo dalies.

Apeliantei nurodant ir pateikiant įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovui vykdymo procese buvo pervesta 170 933,80 Lt skolos ir 1 252 Lt bÅ«tinųjų vykdymo iÅ¡laidų, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka skolos likučio, kadangi antstolis I. G. vykdymÄ atlieka pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 261V/2009, 2009-12-09 iÅ¡duotÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus, kuriuo nutarta priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimus dėl negrÄ Å¾into kredito ir palÅ«kanų priteisimo, kuriems užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas 301 149,65 Lt Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi yra pripažintas tinkamu.

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, procesinis įstatymas nedraudžia atsakovei kreiptis į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a : IeÅ¡kovÄ â€žNordea Bank Finland Plc“, Lietuvoje veikiantį per „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrių pakeisti jo teisių perėmėju Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiu per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių.Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ H.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 665 Lt žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas), Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, skyriaus kodas 303252632, 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atmesti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. TeisėjaiKazys KailiÅ«nas Danguolė Martinavičienė Dalia ViÅ¡inskienė