2025-10-01 Nr. AB-15513-3-62-3-02253-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1602-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02253-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens K. L. apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – K. L.) dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja I. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Alytaus VTAS) 2023 m. liepos 14 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 11VSV-1409 (toliau – ir Anketa) priimtą sprendimą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 1 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą..

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2023 m. liepos 7 d. K. L. informavo Alytaus VTAS, jog 2023 m. liepos 17 d., jo prašymu, yra paskirtas jo vaiko M. L. tyrimas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus Universitetinės ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro (toliau – ir Vaiko raidos centras) Ankstyvosios reabilitacijos stacionare (toliau – ir Stacionaras), tačiau pareiškėja, vaiko mama, pranešė socialinei darbuotojai, kad vaikas į Stacionarą nuvežtas nebus, apie ką telefonu informavo ir Vaiko raidos centrą. Atsižvelgdamos į minėtas aplinkybes, Alytaus VTAS vyriausiosios specialistės, D. L. ir R. G., nurodė Anketoje, kad tėvai nesutaria dėl sūnaus M. L. nuvežimo ir ištyrimo Stacionare, ir minėta Anketa konstatavo pareiškėjos veiksmuose vaiko M. L. teisės gyventi ir sveikai vystytis pažeidimą. Anketoje pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) teismas priėmė nutartį atmesti (duomenys neskelbtini) byloje (duomenys neskelbtini) K. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pristatant tėvui vaiką į Stacionarą, nes, įvertinus aplinkybes, kad vaiko tėvų santykiai yra itin konfliktiški ir pareiškėjai nesutinkant šiuo metu vaiką tirti, tėvų bendradarbiavimas šiuo klausimu nėra įmanomas, todėl nėra įmanomas ir vaiko pristatymas tyrimams, nedarant žalos jo emocinei sveikatai.

3. Pareiškėja manė, kad Alytaus VTAS, priėmęs nemotyvuotą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias privalomus aiškumo, motyvavimo, draudimo nuslėpti aplinkybes ir motyvus reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, ji nuolat rūpinosi vaiko sveikata, todėl Anketoje priimtas sprendimas pažeidė jos teisėtus lūkesčius apsaugoti savo vaiko teises bei jo teisėtus interesus ateityje. Atsisakydamas panaikinti neteisėtą sprendimą, Alytaus VTAS pažeidė pareiškėjos teisę į efektyvią teisinės gynybos priemonę. Tokiu būdu, pareiškėjai yra padaryta ne tik neturtinė žala, bet padaryta ir turtinė žala, kurią sudaro advokato išlaidos, ginant teisme bei kitose valstybinėse institucijose savo bei savo vaiko M. L. pažeistas teises ir teisėtus interesus.

4. Pareiškėja tvirtino, kad Alytaus VTAS administraciniame akte neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktą, kuriame aiškiai yra apibrėžta, kokia reikšminga informacija turi būti surinkta bei išanalizuota, atliekant vaiko situacijos vertinimą. Alytaus VTAS, priimdamas Anketoje sprendimą, privalėjo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais ir principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atitinkamai visapusiškai ir išsamiai motyvuoti sprendimą, tačiau to nepadarė. Alytaus VTAS neatsižvelgė net į teismo nutartį, kurioje teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas objektyvias aplinkybes bei visapusiškai ir išsamiai motyvavo savo sprendimą atmesti vaiko tėvo K. L. prašymą dėl vaiko stacionarinio ištyrimo kaip nepagrįstą įrodymais.

5. Pareiškėja tvirtino, kad ji dėl neteisingai Alytaus VTAS Anketoje priimto sprendimo patyrė emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, kas buvo pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl, pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Pareiškėja prašė priteisti simbolinę, 1 Eur dydžio, neturtinės žalos sumą, nes vien fakto pripažinimas, kad tokiais VTAS veiksmais pareiškėjai padaryta neturinė žala, būtų šiuo atveju pakankama satisfakcija. Be to, neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dėl pareiškėjos veiksmais padaryto vaiko teisės pažeidimo lėmė tai, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą, kadangi patyrė dvasinius išgyvenimus, jos padėtis buvo apsunkinta teisminiame procese, kuriame sprendžiasi (duomenys neskelbtini), nesuteikiant pareiškėjai galimybės užsitikrinti teisę sušvelninti savo teisinę padėtį, t. y. turėti pranašumą procese vertinant pareiškėjos kaip vaikų mamos rūpestį vaikais bei tinkamą vaikų priežiūrą, tuo pačiu ir sveikatos srityje. Be to, vaiko teisių pažeidimo konstatavimas nepagrįstai lėmė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį bei taikyti pareiškėjai atvejo vadybą. Pareiškėjai su vaikais paskirtos atvejo vadybininkė ir socialine darbuotoja, kurioms pareiškėja bet kuriuo paros metu privalo teikti informaciją, ataskaitas apie savo ir šeimos gyvenimą.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad nagrinėdamas vaikų situaciją bei vertindamas ją, Alytaus VTAS veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jo veikla privalo atitikti ir atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Alytaus VTAS sprendimai dėl pranešimų apie galimus vaiko teisų pažeidimus yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 10 str. 1 d.). Pareiškėja konstatavo, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalėjo surinkti reikšmingą informaciją, susijusią su vaiko situacija bei objektyviai tą informaciją išanalizuoti bei įvertinti, grįsdama sprendimą dėl vaiko teisių pažeidimo nustatymo, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus.

7. Pareiškėja tvirtino, kad vaiko tėvo nepaliaujamas noras vykstant teisminiams procesams bei ikiteisminiam tyrimui dėl (duomenys neskelbtini) paguldyti mažametį sūnų į (duomenys neskelbtini) ligoninę būtent tuo metu, kai vaikui turi būti atlikta apklausa bei išsamios (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini), teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės, turi būti vertinamas kaip siekis padaryti vaiko parodymams bei paaiškinimams įtaką. Pareiškėja akcentavo, kad Alytaus VTAS, priimdamas sprendimą dėl vaiko teisės pažeidimo nustatymo, privalėjo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais ir principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atitinkamai visapusiškai ir išsamiai motyvuoti sprendimą, tačiau, akivaizdu, kad to nepadarė. Todėl buvo pagrindas konstatuoti, kad šiuo aspektu, nesiimdamas aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, Alytaus VTAS pažeidė gero administravimo principo reikalavimus.

8. Pareiškėja nurodė, kad sprendžiant dėl Anketoje priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, Alytaus VTAS iš esmės netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, neteisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei nepagrįstai nepanaikino šio individualaus administracinio teisės akto. Iš Anketoje priimto sprendimo buvo matyti, kad Alytaus VTAS vertino kiekvieną aplinkybę atskirai, bet ne pateiktų objektyvių duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Alytaus VTAS netinkamai vertino teismo nutartį, kuria teismas, išnagrinėjus visus surinktus byloje rašytinius įrodymus, o būtent, specialistų, gydytojų-(duomenys neskelbtini) pažymas, išvadas bei rekomendacijas, visų pirma, apie (duomenys neskelbtini), atmetė vaiko tėvo prašymą dėl vaiko (duomenys neskelbtini) stacionarinio ištyrimo, todėl VTAS priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą apie vaiko teisės pažeidimą.

9. Pareiškėja papildomai pažymėjo, kad vaiko tėvas K. L. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo teigiamą charakteristiką. Priešingai – vaiko tėvas K. L., dėl nuo nepilnametystės turinčių teistumų bei pradėtų jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų, yra charakterizuojamas neigiamai, ir, atsižvelgiant į jo atžvilgiu jau antrą kartą ikiteisminio tyrimo dėl (duomenys neskelbtini) inicijavimą, yra charakterizuojamas kaip pavojinga asmenybė ne tik savo vaikui, bet ir visuomenei.

10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.

11. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjos keliami reikalavimai iš esmės yra susiję su Tarnybos ir jos teritorinio padalinio kompetencija ir funkcijomis, atliekant vaiko situacijos vertinimą, kuris atliekamas vadovaujantis Aprašo 44 punktu.

12. Tarnyba nurodė, kad Alytaus VTAS darbuotojai, reaguodami į gautą pranešimą bei siekdami apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus interesus, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu (toliau – ir VTAPĮ) ir Aprašo 10–16 punktais, bendravo su vaiko įstatyminiais atstovais, kreipėsi į fizinius ir juridinius asmenis, prašydami pateikti reikšmingą informaciją (apie vaiko sveikatą, elgesį ir elgesio pokyčius, savijautą ir kt.), susijusią su vaiko situacijos vertinimu. Alytaus VTAS tvirtinimu, atliekant vaiko situacijos vertinimą su mažamečiu M. L. nebendrauta, nes pareiškėja nesutiko bendradarbiauti, el. laišku informavo, jog ji su vaikais išvykusi atostogauti, todėl skyriaus specialistams susitikti ir pabendrauti su vaiku nesudarė sąlygų. Nepilnamečio situacijos vertinimo metu buvo nustatyti rizikos veiksniai bei faktinės aplinkybės ir argumentai, pagrindžiantys situacijos vertinimą, nurodyti Aprašo 25.3.8 punkte, t. y. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą.

13. Tarnybos teigimu, atliekant vaiko situacijos vertinimą, buvo analizuojama VTAS visa turima sveikatos įstaigų informacija: (duomenys neskelbtini). Tarnyba nurodė, kad VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centras yra įstaiga, teikianti pagalbą pareiškėjai ir mažamečiams vaikams, todėl, atsižvelgiant į tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens K. L. susidariusią konfliktinę situaciją, minėta įstaiga 2023 m. birželio 29 d. raštu kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas prašant pateikti įžvalgas ir nuomonę dėl M. L. ištyrimo gydymo įstaigoje. Taip pat VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centras prašė informuoti, ar tikslinga kuo skubiau vaiką M. L. vežti ištyrimui į Vaiko raidos centrą, ar laukti, kol bus atlikta teismo paskirta medicinos ekspertizė.

14. Tarnyba pažymėjo, kad ambulatorinių paslaugų metu M. L. (duomenys neskelbtini), tačiau vaikas taip pat nebuvo nuvežtas. Tarnybos vertinimu, pateikta pareiškėjos nuomonė, kad Alytaus VTAS darbuotojai, neatsižvelgdami į medicininius dokumentus ir nereaguodami į vaiko motinos nuomonę, priėmė sprendimą, nėra teisinga. Iš Alytaus VTAS turimos informacijos buvo žinoma, kad vaikas nebuvo pristatytas (duomenys neskelbtini) Ankstyvosios reabilitacijos stacionare. Naujų rekomendacijų dėl M. L. (duomenys neskelbtini) Vaiko raidos centre nėra, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas iki šiol (duomenys neskelbtini) ir nėra gautos rekomendacijos darbui su vaiku, taip pat į tai, kad nėra informacijos, kuri paneigtų ankščiau teiktas rekomendacijas, Alytaus VTAS nuomone, vaiko ištyrimo reikalingumas yra aktualus ir šiuo metu, tai patvirtino 2023 m. liepos 19 d. gautas atsakymas iš Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame nurodoma, jog gyd. D. K. išvados (rekomendacijos) yra aktualios dėl vaiko ištyrimo Stacionare.

15. Alytaus VTAS specialistai, vadovaudamiesi VTAPĮ 361 straipsniu, 2023 m. liepos 14 d. užpildė vaiko situacijos vertinimo anketą ir nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Alytaus VTAS specialistės, atlikusios VTAPĮ ir Apraše numatytus veiksmus, vaiko situacijos vertinimo anketos 30 punkte nurodė, jog pažeista vaiko teisė – gyventi ir sveikai vystytis, kuri reglamentuota VTAPĮ 6 straipsnyje. Alytaus VTAS nurodė, jog, siekiant užtikrinti vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis bei esant konfliktiškiems tėvų tarpusavio santykiams, taip pat siekiant kuo sklandesnio tėvų tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo dėl geriausių vaiko interesų, rekomendavo suteikti tėvams pagalbą, jog savalaikiai būtų užtikrintos sveikatos paslaugos vaikui, atsižvelgiant į pateiktas gydytojų rekomendacijas.

16. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje (duomenys neskelbtini) byloje (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje (duomenys neskelbtini) byloje (duomenys neskelbtini) nebuvo pasisakyta, kad Stacionare ištirti vaiką netikslinga, kaip teigiama skunde. Teismai nutartyse nurodė, kad įvertinus šios dienos situaciją, kad vaiko tėvų santykiai yra itin konfliktiški ir, pareiškėjai nesutinkant šiuo metu vaiką tirti Stacionare, teismo vertinimu, tėvų bendradarbiavimas šiuo klausimu neįmanomas, todėl nėra įmanomas ir vaiko pristatymas tyrimams, nedarant žalos jo emocinei sveikatai. Tarnybos teigimu, vertinant vaiko situaciją buvo atsižvelgta į Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, todėl vaiko situacijos vertinimo anketos rekomendacijose nėra nurodoma, kad vaiką reikia nuvežti skubiai, būtent 2023 m. liepos 17 d., kaip tai prašė K. L. 2023 m. liepos 10 d. teiktame pranešime, bei pabrėžiama, jog vaiko ištyrimas turi būti savalaikiai užtikrinant geriausius vaiko interesus. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog teismų priimtos nutartys nesaisto vaiko situacijos vertinimo metu Alytaus VTAS priimamų sprendimų.

17. Tarnyba pažymėjo, kad Alytaus VTAS 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo gauti (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini), teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktai. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyboje Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje atlikus (duomenys neskelbtini) vertinimą daroma išvada, jog Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojo-(duomenys neskelbtini) D. K. konsultacijos metu vaiko (duomenys neskelbtini) būsena yra (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus atliktų ekspertų išvadose konstatuota, jog (duomenys neskelbtini). Tarnybos nuomone, ši aplinkybė taip pat pagrindė nustatytą vaiko teisės pažeidimą – gyventi ir sveikai vystytis.

18. Tarnyba paaiškino, kad Alytaus VTAS išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, nenustatė specialistų netinkamų, neteisėtų veiksmų susijusių su vaiko situacijos vertinimo anketoje priimtu sprendimu. Alytaus VTAS vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nebuvo gauta objektyvių duomenų dėl netinkamo darbuotojų D. L. ir R. G. elgesio, neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo tarnyba, viršijant įgaliojimus, todėl nebuvo pagrindo imtis veiksmų dėl tarnybinio patikrinimo inicijavimo specialisčių atžvilgiu. Alytaus VTAS pateikė pareiškėjai 2023 m. rugpjūčio 28 d. atsakymą.

19. Tarnybos vertinimu, neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti pati pareiškėja, tačiau pareiškėja neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos), todėl valstybei / Tarnybai negali kilti pareiga atlyginti pareiškėjos prašomą žalą.

II. 20. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimu: tenkino pareiškėjos skundą visiškai; panaikino Alytaus VTAS Anketoje priimtą sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą; pripažino, jog Tarnyba pažeidė pareiškėjos teises priimdama nepagrįstą sprendimą Anketoje. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovų 1 237,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

21. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

21.1. K. L. 2023 m. liepos 7 d. informavo Alytaus VTAS, kad 2023 m. liepos 17 d., jo prašymu, yra paskirtas jo vaiko M. L. (duomenys neskelbtini) tyrimas Stacionare, tačiau pareiškėja, vaiko mama, pranešė socialinei darbuotojai, kad vaikas į Stacionarą nuvežtas nebus, apie ką telefonu informavo ir Vaiko raidos centrą.

21.2. Alytaus VTAS vyriausiosios specialistės D. L. ir R. G. 2023 m. liepos 14 d., apibendrinus surinktus Anketoje duomenis, Anketoje nurodė, kad vaiko tėvai nesutaria dėl sūnaus M. L. nuvežimo ir ištyrimo Stacionare, ir konstatavo pareiškėjos veiksmuose vaiko M. L. teisės gyventi ir sveikai vystytis pažeidimą. Anketoje pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) teismas priėmė nutartį (duomenys neskelbtini) byloje pagal (duomenys neskelbtini) K. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pristatant tėvui vaiką į Stacionarą atmesti, nes, įvertinus aplinkybes, kad vaiko tėvų santykiai yra itin konfliktiški ir pareiškėjai nesutinkant šiuo metu vaiką tirti Vaiko raidos centre, tėvų bendradarbiavimas šiuo klausimu nėra įmanomas, todėl nėra įmanomas ir vaiko pristatymas tyrimams, nedarant žalos jo emocinei sveikatai.

21.3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjama (duomenys neskelbtini) byla (duomenys neskelbtini). K. L. 2023 m. liepos 7 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei įpareigoti K. L. 2023 m. liepos 17 d. nuvežti vaiką M. L. į Vaikų raidos centrą ištyrimui, nustatant papildomas sąlygas, būtent: perduoti vaiką K. L. dieną prieš ištyrimą, pristatyti vaiką į ligoninės stacionarą, būti su vaiku visą ištyrimą ligoninėje laiką bei po ištyrimo pabaigos, perduoti vaiką pareiškėjai sekančią dieną po išrašymo iš ligoninės, savo ruožtu pareiškėją įpareigoti vaiką perduoti, kitu atveju, išduoti teismo leidimą dėl priverstinio nutarties vykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 764 straipsnyje nustatyta tvarka.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai priėmė (duomenys neskelbtini) nutartį, kuria atmetė K. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, į šiuo metu esančią situaciją, nesant duomenų, kad prašomus tyrimus reikia atlikti skubiai, spręstina, kad nėra pagrindo K. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Šioje nutartyje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja 2023 m. liepos 4 d. siuntime nurodė, kad vaikas tėvų iniciatyva yra sekamas specialistų, konsultuojamas Vaiko raidos centre, siuntimą į Stacionarą, kaip nurodyta siuntime, išrašė vaiko neapžiūrėjusi, tik paprašyta tėvo, todėl teismas sprendė, kad naujos, atsižvelgiant į dabartinę vaiko sveikatą ir raidą, specialistų rekomendacijos ištirti vaiką Vaiko raidos centre nėra.

Be to, K. L. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo vertinimu, nepagrindė, neįrodė kad šį tyrimą būtina atlikti skubiai, neatidėliotinai. Įvertinus šios dienos situaciją, kad vaiko tėvų santykiai yra itin konfliktiški ir, pareiškėjai nesutinkant šiuo metu vaiką tirti Vaiko raidos centre, teismo vertinimu, tėvų bendradarbiavimas šiuo klausimu nėra įmanomas, todėl nėra įmanomas ir vaiko pristatymas tyrimams, nedarant žalos jo emocinei sveikatai. Be to, vaikui jau atlikta (duomenys neskelbtini) ekspertizė ikiteisminiame tyrime, šioje (duomenys neskelbtini) byloje paskirta (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizė, todėl manytina, kad nėra būtina būtent šiuo metu vaikui atlikti ir kitus papildomus tyrimus.

21.4. Iš pateiktų medicininių dokumentų nustatė, kad 2021 m. spalio 21 d. pareiškėja pagal gydytojų rekomendacijas kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur vaiką M. L. konsultavo (duomenys neskelbtini) gydytoja-(duomenys neskelbtini) E. B. 2021 m. spalio 21 d., 2022 m. sausio 20 d. ir 2022 m. spalio 11 d. vaikas M. L. buvo konsultuotas ambulatoriškai, o 2021 m. gruodžio 2 d. buvo konsultuotas vaiko tėvas K. L. be paties vaiko.

21.5. Iš 2021 m. spalio 21 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo buvo matyti, kad pacientas atvyko pas gydytoją palydimas pareiškėjos su šeimos gydytojo siuntimu. Pareiškėja skundėsi, kad vaikui dažnai pasireiškė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad 2021 m. rugsėjo mėn. ji kartu su vaikais išsikraustė, bijodama vyro smurto ir daromos neigiamos įtakos savo vaikams. Sūnui esant (duomenys neskelbtini), pareiškėja pastebėjo (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio mėn., pasimačius su tėvu, berniukas labai išsigando, verkė ir rėkė, kad niekur su juo nevažiuos, neis, prašė jo išeiti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareiškėja su vaiku buvo sanatorijoje „Saulutė“ kur vaiko emocinė būklė pagerėjo. Pareiškėja išsakė, kad, pastebėjusi netinkamą vyro elgesį, ji kreipėsi į Vaiko teises, policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaikas taip pat buvo tirtas „Užuovėjoje“. Pareiškėja teigė bijanti vyro, nes jis būna dažnai agresyvus, grasina, kad pasiims vaikus. Vaikai taip pat bijo tėvo, jį pamatę klykia, šaukia, prašo jo išeiti, nori būti prie pareiškėjos. Konsultacijos metu M. L. buvo nustatytos diagnozės – (duomenys neskelbtini). Klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini).

21.6. 2021 m. spalio 22 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (duomenys neskelbtini) gydytojas-(duomenys neskelbtini) M. B. kreipėsi raštu į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Klaipėdos VTAS) „Dėl informacijos pateikimo apie M. L.“ kur VTAS specialistus prašė įvertinti šeimos socialinę aplinką, galimą pavojų vaikams ir pareiškėjai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. lapkričio mėn. 21 d. įsakymo Nr. V-1328 5.1 punkto nuostata. Rašte buvo nurodyta, kad M. L. su pareiškėja lankėsi pas gydytoją-(duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) filialo ambulatoriniame – konsultaciniame skyriuje. Konsultacijos metu pareiškėja išsakė apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat išsakė, kad patiria smurtą iš vaiko tėvo, grasinimus. Konsultacijos metu vaikas kategoriškai atsisakė likti vienas be pareiškėjos, stebėti (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 26 d. gydytoja-(duomenys neskelbtini) E. B. išrašė siuntimą konsultacijai dėl (duomenys neskelbtini). Su šiuo siuntimu pareiškėja kreipėsi į VšĮ Universiteto ligoninės Santaros klinikų (duomenys neskelbtini).

21.7. Iš 2022-02-15 išrašo iš medicininių dokumentų buvo matyti, kad vaiką M. L. konsultavo gydytojas D. K., konsultacijos metu vaikui buvo (duomenys neskelbtini). M. L. buvo nustatytos tokios diagnozės (duomenys neskelbtini). Išraše nurodyta, kad vaikas atvyko su pareiškėja dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, po pasimatymų su tėvu berniuko elgesys blogėja. Objektyviai, berniukas tik užėjęs į kabinetą, ima (duomenys neskelbtini). Gydytojas D. K. pažymėjo, kad vaikas 2021 m. buvo tirtas „Saulutės“ sanatorijoje, kur jam buvo nustatyti kiti (duomenys neskelbtini). Gydytojas D. K. rekomendavo (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad šis siuntimas galiojo 30 (trisdešimt) dienų.

21.8. Iš pateikto VšĮ „Testas“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. atsakymo Nr. 29/07-22 dėl informacijos pateikimo, adresuoto Alytaus VTAS, buvo matyti, kad konsultacijų metu minėtu laikotarpiu siūlymai aptarti ir planuoti M. L. kelionę pas tėtį sukėlė vaikui (duomenys neskelbtini). Atsakyme pažymėta, kad vienos konsultacijos metu pareiškėja paminėjo, jog (duomenys neskelbtini). Šis pokalbis vyko šalia vaiko. Aptariant šią temą, vaikas matomai (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vaiko reakcija į pareiškėjos pasakojimus buvo išreikšta (duomenys neskelbtini), kai ji bandė kalbėti apie M. L. planuojamas keliones pas tėvą. Analizuojant M. L. ir pareiškėjos santykį, šiame atsakyme padaryta išvada, kad M. L. yra stipriai prisirišęs prie pareiškėjos, matosi meilė, rūpestis, šiluma ir kantrumas, su kuriuo pareiškėja rūpinasi M. L. bei atlaiko jo fizinę agresiją. M. L. turi stiprius ir šiltus santykius su pareiškėjos tėvais, jis dažnai minėdavo, kad jam labai patinka būti pas senelius ir ką ten mėgsta veikti. Visada skubėdavo pas juos atvažiuoti. Apie santykius su tėčiu M. L. atsisakydavo kalbėti ir iškart užsidarydavo nuo bendravimo. Atsakyme rekomenduojama (duomenys neskelbtini).

21.9. Iš pateikto Klaipėdos VTAS specialistams VšĮ „Testas“ 2022 m. lapkričio 21 d. rašto, surašyto Ankstyvosios raidos centro gydytojos-(duomenys neskelbtini) V. P. dėl M. L. buvo matyti, kad M. L. apsilankė pas gydytoją-(duomenys neskelbtini) 23 kartus, pas gydytoją-(duomenys neskelbtini) – 2 kartus. Pažymėjo, kad pastabų dėl netinkamo elgesio su vaiku neturi. Vaiką visada atvesdavo pareiškėja, į užsiėmimus atvykdavo laiku. Vaikas visada atrodė tvarkingas, sotus, su pareiškėja jautėsi ramiai. Tėvas užsiėmimuose nedalyvavo. Su pareiškėja konsultacijų metu buvo aptarti M. L. (duomenys neskelbtini). M. L. patirdavo (duomenys neskelbtini). Pirmus užsiėmimus M. L. (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, vaikas noriai pradėjo eiti į žaidimų kambarius, žaisdavo su vaikais. Vaikui konstatuotos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad vaikas atvyko palydimas pareiškėjos ir sesers (duomenys neskelbtini). Nusiskundimai, pasak pareiškėjos, (duomenys neskelbtini), vaikas kategoriškai atsisako vykti pas tėvą, kai jį bandydavo tėvas paimti, vaikas verkdavo, klykdavo, prašydavo palikti jį pas pareiškėją. Pareiškėja išsakė, kad vaikas pastaruosius 3 mėnesius nesusitiko su tėvu, ir nors (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini). Pareiškėja išsakė, kad pastaruosius kelis mėnesius, kai vaikas nesimato su tėvu, (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, šiuo metu berniukas lengviau atsiskiria nuo pareiškėjos nei ankščiau, geba pažaisti vienas, tačiau vis tiek baiminasi, kai pareiškėja dingsta iš akiračio. Pasak pareiškėjos, berniukas lanko (duomenys neskelbtini) konsultacijas raidos centre, stebimas padidėjęs saugumo lygis, raidos ir emocijų teigiama dinamika.

21.10. Gydytoja-(duomenys neskelbtini) E. B. aprašė vaiko objektyvią būklę, ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Dėl taikyto vaikui gydymo, gydytoja-(duomenys neskelbtini) nurodė (duomenys neskelbtini). Dėl gydytojo-(duomenys neskelbtini) konsultacijų nurodė, kad jos dinamikoje, paaiškinus, kad šiai dienai dėl (duomenys neskelbtini) gydytojo-(duomenys neskelbtini) konsultacijų tęsti netikslinga. Taigi, šiai dienai išnyko būtinumas bei tikslingumas M. L. ištyrimo ligoninės (duomenys neskelbtini) stacionare, maža to, jam nėra tikslinga lankyti net gydytojo-(duomenys neskelbtini) konsultacijų, nes vaiko (duomenys neskelbtini) būklė nekelia gydytojams-(duomenys neskelbtini) šiai dienai jokių abejonių. Kaip buvo matyti iš esančių gydytojų / specialistų išvadų, vaikui rekomenduojama (duomenys neskelbtini). Gydytojo-(duomenys neskelbtini) pagalba, kuri numato (duomenys neskelbtini), vaikui nurodyta nebuvo.

22. Teismas įvertino, kad nei Klaipėdos VTAS, nei Alytaus VTAS iki šių dienų gydytojo-(duomenys neskelbtini) prašymo neįvykdė, galimo pavojaus vaikams ir pareiškėjai jų artimoje aplinkoje iš tėvo pusės nevertino, veiksmų užtikrinti vaikų saugumą nesiėmė, o priešingai, vertė pareiškėja žūtbūt perdavinėti vaikus galimai pavojingiausiam jų gyvenime žmogui – jų tėvui K. L., auklėjant bei moralizuojant pareiškėją, jei vaikai nenorėjo tėvo nei matyti, nei susitikti su juo, nei su juo bendrauti. Vaikai tėvo buvo imami prievarta, ką patvirtino ir pareiškėjos padaryti vaizdo įrašai, pateikti ne tik VTAS ir atvejo vadybos specialistams, bet ir pirmiau dėl (duomenys neskelbtini) išnagrinėtą (duomenys neskelbtini) bylą bei antstoliui. Dėl tėvo smurtinio elgesio, naudojamo prieš mažamečius vaikus susitikimo bei bendravimo su jais metu, pareiškėja teikė minėtoms institucijoms ne tik vaizdo įrašus, bet ir ataskaitas, kurios yra pridėtos ne tik prie Alytaus VTAS surinktos vaiko istorijos, bet ir prie bylos.

23. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalį, VAĮ 3 ir 10 straipsnio nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

24. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėja siekia, jog būtų panaikintas Alytaus VTAS Anketoje priimtas sprendimas (pažeista vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis), kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pareiškėja nurodė, kad sprendimas neaiškus, nesuprantamas dėl to neaišku kaip jį įvykdyti. Teismas visiškai sutiko su pareiškėjos ir jos atstovės padarytomis išvadomis. Analizuodamas Anketos VII skyriaus motyvus (dėl būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį vertinimas), teismas pabrėžė, kad pagal Aprašo 5 punktą, vaiko situacijos vertinimas atliekamas gaunant pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimui jam nesaugioje aplinkoje.

Sutinkamai su Aprašo 15 punktu, atlikdami vaiko situacijos vertinimą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius turi teisę kreiptis žodžiu arba raštu bet kokiomis ryšio priemonėmis į kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie, Tarnybos arba įgalioto teritorinio skyriaus nuomone, gali turėti reikšmingos informacijos (apie vaiko sveikatą, elgesio ir elgesio pokyčius, savijautą, santykius su kitais vaikais ar suaugusiais, poreikius), susijusios su vaiko situacija (pvz., į švietimo įstaigų pedagogus, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, socialinius darbuotojus, dirbančius su šeima, ir pan.), prašydami šią informaciją pateikti ne vėliau kaip per dvi dienas.

Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nėra numatyta teisė Alytaus VTAS vertinti vaiko sutrikimų prevencijos bei gydymo klausimus, todėl Anketoje nurodytas motyvas – būtinumas vaikui ankstyvosios reabilitacijos – negali būti laikomas pagrindu (tinkamu motyvu) konstatuoti pareiškėjos veiksmuose vaiko teisės gyventi ir sveikai vystytis pažeidimą. Alytaus VTAS sprendimas pažeidžia VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus bendruosius teisės principus – objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, todėl yra negalimas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai (duomenys neskelbtini) nutartyje konstatavo, kad sutiktina su išvadą teikiančios institucijos pozicija, kad vaikų (duomenys neskelbtini) ankstyvoji reabilitacija padeda užtikrinti ankstyvą vaikų (duomenys neskelbtini) išaiškinimą, kompleksinę pagalbą vaikui, jo tėvams, tačiau bylos duomenimis matyti, kad vaikas nuolat yra stebimas specialistų, jų konsultacijų nevengiama, todėl, teismo vertinimu, vaiko (duomenys neskelbtini) yra stebima.

25. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog vaikas yra nuolat stebimas specialistų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su pareiškėja, vaiko mama. Pareiškėja deda daug pastangų vaiko priežiūrai, lanko gydytojus ir specialistus. Iš pateikto Klaipėdos VTAS specialistams VšĮ „Testas“ 2022 m. lapkričio 21 d. rašto, surašyto Ankstyvosios raidos centro gydytojos-(duomenys neskelbtini) V. P. dėl M. L. buvo matyti, kad M. L. apsilankė pas gydytoją-(duomenys neskelbtini) 23 kartus, pas gydytoją-(duomenys neskelbtini) – 2 kartus.

Be to, vaikui atlikta (duomenys neskelbtini) ekspertizė. Pareiškėja informavo Tarnybą, jog Stacionare M. L. ištyrimą bus galima planuoti pagal poreikį, kai bus atliktos abi teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizės vaikui ir bus pateiktos specialistų išvados bei rekomendacijos. Pareiškėja nuolat kartu su vaiku besilankydama pas specialistus realiai mato ir vaiko poreikius, ir jam tenkančius krūvius. Normaliai vystytis ir saugiai gyventi nereiškia, kad vaikas kasdien būtų pristatomas į tam tikrą medicininę įstaigą. Vaikas turi turėti laisvo laiko žaidimams ir kt. su vaiko vystymusi susijusiais veiksmais.

Iš bylos medžiagos aiškiai matėsi, kad vaikas pareiškėjos prižiūrimas, buitinės sąlygos geros, pareiškėja nuolat lankosi su vaiku pas gydytojus ir specialistus, vykdo gydytojų rekomendacijas. Posėdžio metu paaiškino, jog vaiko būsena (duomenys neskelbtini). Be to, vertinimo anketoje pažymėta, kad „5. (duomenys neskelbtini) gauta teismo nutartis, kurioje nurodoma (duomenys neskelbtini) K. L. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, nes, įvertinus šios dienos situaciją, kad vaiko tėvų santykiai yra itin konfliktiški ir pareiškėjai nesutinkant šiuo metu vaiką tirti Stacionare, teismo vertinimu, tėvų bendradarbiavimas šiuo klausimu nėra įmanomas, todėl nėra įmanomas ir vaiko pristatymas tyrimams, nedarant žalos jo emocinei sveikatai.

Be to, vaikui jau atlikta (duomenys neskelbtini) ekspertizė ikiteisminiame tyrime, šioje (duomenys neskelbtini) byloje paskirta (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) ekspertizė, todėl manytina, kad nėra būtina būtent šiuo metu vaikui atlikti ir kitus papildomus tyrimus“. Taigi, ankstesnis teismas jau pasisakė, jog vaiko ištyrimas Vaiko raidos centre nėra numatytas skubos tvarka, todėl teismui kilo pagrįstas klausimas, kodėl pareiškėja, pasitarusi su tam skirtais specialistais ir atsižvelgiant į vaiko poreikius, negali pati jai palankiu laiku registruotis ir atlikti reikiamus, gydytojų rekomenduotus tyrimus.

26. Iš pateiktos vertinimo anketos teismas nustatė, kad į Tarnybą nuolat kreipėsi vaiko tėvas (laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. net 43 kartus, dažnai į mėnesį nuo 2 iki 4 kartų), tuo tarpu pareiškėja per tą patį laikotarpį kreipėsi tik 5 kartus. Pareiškėja nurodė, kad vaikai atsisako bendrauti su tėvu, kad atvykus pasiimti vaikų, tėvas neleido jų pasiimti, smurtavo prieš pareiškėją. Teismo vertinimu, nagrinėjamojoje situacijoje, teigtina, jog trečiojo suinteresuoto asmens nuolatinis kreipimasis į Tarnybą dėl pareiškėjos netinkamo elgesio ir sudaro psichologinį spaudimą, asmenybės žlugdymą ir trukdymą laisvai gyventi ir tinkamai rūpintis vaikais ir juos ugdyti. Kaip buvo matyti iš visos bylos medžiagos, vaikai bijo ne pareiškėjos, priešingai, kaip matyti ir iš medicininių užrašų, vaikas bijo atsiskirti nuo pareiškėjos, tyrimų metu prašo, jog pareiškėja atsisėstų taip, kad vaikas ją matytų.

27. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, ir pareiškėja paaiškino, jog ji persikėlė kitur gyventi bijodama buvusio sutuoktinio, vaiko tėvo, agresijos ir smurto. Iš Anketos buvo matyti, kad pareiškėja į Tarnybą kreipėsi dėl to, jog vaikų tėvas, jai atėjus pasiimti vaikus, smurtavo prieš ją ir neleido pasiimti vaikų. Iš Anketos neaišku, kokių veiksmų buvo imtasi, jog smurto atvejai nesikartotų, ir kaip tokie apsilankymai vaikų pas tėvą atsiliepė vaikų (duomenys neskelbtini). Kadangi iš Anketos visiškai nesimatė, ar buvo ištirti pareiškėjos nurodyti smurto atvejai, ar smurtas prieš pareiškėją buvo naudojamas ir koks, kas turi svarbią reikšmę Anketoje padarytoms išvadoms, teismo nuomone, Anketa yra neišsami, neaiški, kas leido daryti dviprasmiškas neaiškias išvadas. Jeigu smurtas buvo vartojamas prieš pareiškėją vaikų akivaizdoje, tai pagrįstai kyla klausimas ar nereikia suteikti pareiškėjai ir vaikams papildomos apsaugos nuo smurtaujančio asmens. Be to, pareiškėja buvo nurodžiusi, jog vaiko tėvas pateikdamas prašymus ištirti vaiką Vaiko raidos centre, siekdavo padaryti vaikui įtaką (duomenys neskelbtini) byloje, kadangi prašymai paimti vaiką ištyrimui atsirasdavo tuomet, kai buvo planuojama vaiko apklausa ir ekspertizės atlikimas (duomenys neskelbtini) byloje. Tokie pareiškėjos pastebėjimai liko be atsako, kas taipogi Anketą ir joje padarytas išvadas nedarė aiškesnėmis.

28. Teismas pažymėjo ir tai, kad nebuvo vertinta ir vaiko tėvus charakterizuojanti medžiaga. Byloje yra pateikta pareiškėją charakterizuojanti medžiaga iš kurios buvo matyti, jog ji charakterizuojama teigimai. Taip pat, vaikui buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ekspertizė.

29. Teismas sprendė, kad nepakanka išvadoje nurodyti bendro pobūdžio pažeidimus ir teiginius, kaip „Tėvai nesutaria dėl sūnaus M. L. nuvežimo ir ištyrimo Vaikų raidos centro Stacionare“ ir dėl to priimti sprendimą jog pažeista vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis. Kaip buvo matyti iš bylos medžiagos, konfliktas tarp tėvų yra žymiai gilesnis ir stipresnis, negu vaiko nuvežimas ištyrimui, todėl nepakako Anketos vertinime nurodyti bendro pobūdžio visiems žinomos teisės normos reikalavimus, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio nuostatomis, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su savo tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyriumi. Visus susijusius klausimus su vaiku spręsti turėtų abu tėvai tarpusavio susitarimu, siekdami užtikrinti vaiko emocinį, fizinį, psichologinį saugumą, atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus. Atstovai pagal įstatymą nebendradarbiaudami tarpusavyje dėl vaiko priežiūros ir neatsižvelgdami į vaiko interesus, neįvertina galimų neigiamų pasekmių vaiko psichinei ir emocinei raidai. Tėvų pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikus būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje“. Teismas nurodė, kad kiekvienu atveju reikia įsigilinti į susidariusią individualią situaciją ir tinkamai nustatyti pažeidimus, bei nurodyti ir išaiškinti elgesio normą, atsižvelgiant į vaiko interesus, kiekvienam iš tėvų atskirai pagal nustatytą jo netinkamą elgesį, kuria kenkia vaiko interesams ir nurodyti, kaip pašalinti pažeidimus nesukeliant neigiamų emocijų vaikams. Teismas akcentavo ir tai, kad svarstant K. L. pranešimą dėl galimai kilusio pavojaus vaiko (duomenys neskelbtini) saugumui, sveikatai ar net gyvybei, Alytaus VTAS nebuvo vertintos visos Aprašo 15 punkte nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, būtinos sprendimui dėl galimo vaiko teisės pažeidimo nustatymo priimti, t. y. informacija apie vaiko sveikatą, elgesį ir elgesio pokyčius, savijautą, nors ši informacija specialistų, gydytojų-(duomenys neskelbtini) pažymose, išvadose bei rekomendacijose apie vaiko (duomenys neskelbtini) sveikatą, pareiškėjos Alytaus VTAS buvo teikiama sistemingai.

30. Taigi, teismas nustatė, kad Alytaus VTAS administraciniame akte neatsižvelgta į Aprašo 15 punktą, kuriame aiškiai yra apibrėžta, kokia reikšminga informacija turi būti surinkta bei išanalizuota, atliekant vaiko situacijos vertinimą. Teismas sprendė, kad Alytaus VTAS, priimdamas Anketoje sprendimą, privalėjo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais ir principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atitinkamai visapusiškai ir išsamiai motyvuoti sprendimą, tačiau to nepadarė. Alytaus VTAS neatsižvelgė net į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį, kurioje teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas objektyvias aplinkybes bei visapusiškai ir išsamiai motyvavo savo sprendimą atmesti vaiko tėvo K. L. prašymą dėl vaiko stacionarinio ištyrimo kaip nepagrįstą įrodymais.

31. Teismas atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje ir VTAPĮ nustatyta, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus, bei apžvelgė Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, CK 3.161 straipsnio, VTAPĮ 361 straipsnio, Aprašo 10–16 punktų nuostatas.

32. Teismas padarė išvadą, kad Anketoje priimtas sprendimas yra neaiškus, priimtas neįvertinus visas aplinkybes. Nurodyta išvada, jog pažeista vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis, tačiau nenurodyta, kokiais konkrečiai veiksmais ši teisė pažeista ir kokius konkrečiai veiksmus būtina atlikti, kad situacija pasikeistų. Pareiškėja padarė išvadą, kad išvada priimta jos atžvilgiu. Tačiau Tarnybos atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, jog išvadoje neparašyta, kad pažeidė būtent pareiškėja. Tuomet teismui pagrįstai kilo klausimas, kas pažeidė, kadangi, kad pažeidė vaiko tėvas, taip pat neparašyta. Visi neaiškumai sprendimą darė dviprasmišku, todėl toks sprendimas teismo panaikintas.

33. Antru reikalavimu pareiškėja prašė priteisti 1 Eur neturtinės žalos. Teismo teigimu, pareiškėjos patirti neigiami išgyvenimai dėl vaiko teisių pažeidimo gyventi ir sveikai vystytis, remiantis Anketoje nurodytais motyvais, duoda pagrindą spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos skundo pagrindą ir dalyką, konstatavo, kad dėl Alytaus VTAS valstybės tarnautojų / pareigūnų D. L. ir R. G. netinkamų veiksmų ir priimto neteisėto sprendimo, pažeista pareiškėjos teisė į objektyvų vaiko situacijos vertinimą. Dėl to, kad konstatuotas vaiko teisių pažeidimas nepagrįstai užtraukia pareiškėjai dėl jai skirtos neatidėliotinos papildomos pagalbos dar ir papildomus įpareigojimus prieš valstybines institucijas – VTAS ir Socialinių paslaugų centrą, pareiškėja patyrė emocinį stresą, eilinį pažeminimą bei dvasinius išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią pagrįstai reikalauja atlyginti.

34. Teismas laikė, kad Vaiko situacijos vertinimas bei priimtas sprendimas pažeidė pareiškėjos teises, bei, įvertinęs padaryto pareiškėjos teisių pažeidimo pobūdį, mastą, pareiškėjos patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjai neturinės žalos atlyginimo pinigais, o jos teisės į objektyvų vaiko situacijos vertinimą pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjos pažeistai teisei apginti, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

35. Pareiškėja teismo prašė priteisti iš atsakovų jos naudai 2 985 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir žyminį mokestį. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino jį iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovo Tarnybos priteisė 1 237,5 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 36. Atsakovas Tarnyba, atstovaujama Alytaus VTAS, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti.

37. Tarnyba apeliaciniame skunde nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

37.1. Teismas, priimdamas nagrinėti pareiškėjos skundą, netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju, Anketos pagrindu, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu. Todėl Alytaus VTAS nuomone, Anketa nebuvo galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui (ar) šeimai poreikį, nebuvo baigtas pranešimo tyrimas, nes Anketos pagrindu, buvo inicijuota pagalbos poreikio vertinimo procedūra šeimai (Alytaus VTAS kreipėsi į Druskininkų socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo šeimai). Vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Anketa yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas. Anketa būtų laikoma galutiniu administracinės procedūros sprendimu tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284- 520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-502/2024).

37.2. Iš skundžiamo sprendimo motyvų ir pagrindų, kuriais pareiškėjos skundas dėl Anketos sprendimo pripažinimo nepagrįstu, buvo tenkintas matyti, jog teismas priimdamas sprendimą vadovavosi tik pareiškėjos ir jos atstovės duotais paaiškinimais, kurie grįsti tik prielaidomis, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino Tarnybos pateiktų duomenų ir įrodymų, kurie pagrindė Anketoje nurodytų aplinkybių pagrįstumą.

37.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nei Klaipėdos VTAS, nei Alytaus VTAS iki šios dienos gydytojo-(duomenys neskelbtini) prašymo neįvykdė, galimo pavojaus vaikams ir pareiškėjai artimoje aplinkoje iš tėvo pusės nevertino, veiksmų užtikrinti vaikų saugumą nesiėmė, o priešingai, vertė pareiškėją žūtbūt perdavinėti vaikus galimai pavojingiausiam jų gyvenime žmogui – jų tėvui, auklėjant bei moralizuojant pareiškėją, jei vaikai nenorėjo tėvo nei matyti, nei susitikti su juo nei su juo bendrauti. Tarnyba nesutinka su tokiais teismo teiginiais, kadangi visi ikiteisminiai tyrimai dėl (duomenys neskelbtini) buvo nutraukti, duomenų, jog K. L. turi būti ribojamas bendravimas su nepilnamečiais vaikais, Alytaus VTAS neturėjo. Visos aplinkybės dėl nepilnamečių vaikų saugumo užtikrinimo / neužtikrinimo buvo vertintos ir nagrinėtos nagrinėjant ankstesnius Alytaus VTAS gautus pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, o nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir(ar) šeimai poreikį inicijuota atvejo vadybininko paskyrimo procedūra dėl pagalbos poreikio vertinimo ir teikimo. Dėl teismo nurodytų aplinkybių, kad K. L. galimai smurtavo prieš pareiškėja, nes pareiškėja, vaikų motina, kreipėsi į Alytaus VTAS, ir kad, pareiškėjai atėjus pasiimti vaikų iš K. L. namų, K. L. smurtavo prieš pareiškėją ir neleido pasiimti vaikų, Tarnyba pažymi, kad Alytaus VTAS 2021 m. rugsėjo 6 d. per mobiliąją aplikaciją „Fleet complete“ gautas pranešimas, kad, pareiškėjai atvykus pasiimti dviejų savo mažamečių vaikų adresu (duomenys neskelbtini), vaikų tėvas K. L. smurtavo prieš pareiškėją, vaikų motiną, ir neleido pasiimti vaikų. Alytaus VTAS specialistai, reaguodami į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei siekdami apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus interesus, atliko Vaiko situacijos vertinimo apraše nustatytus veiksmus, t. y. bendravo su vaikų tėvais, užpildė Informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atliko nepilnamečių vaikų situacijos vertinimą, nustatė būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Alytaus VTAS neturėjo duomenų, kad ikiteisminio tyrimo institucijoje K. L. atžvilgiu būtų atliekami ikiteisminiai tyrimai / aplinkybių patikslinimai dėl galimo smurto ar būtų taikyta kardomoji priemonė, dėl kurios yra pagrindas riboti jo bendravimą su nepilnamečiais vaikais.

37.4. Pareiškėja, skųsdama Anketą, mini tėvo charakteristiką ir smurtą prieš ją, ir teismas pasisakė ir kėlė klausimą, ar nereiktų vaikams ir pareiškėjai papildomos apsaugos, remdamasis tik pareiškėjos pateiktais parodymais. Alytaus VTAS nuomone, pareiškėjos pateikta informacija nėra tiesiogiai susijusi su skundžiama Anketa, pareiškėjos minimi smurto atvejai yra jau išnagrinėti teisėsaugos institucijų ir priimti sprendimai dėl jų. Be to, Alytaus VTAS, jau yra vertinęs vaikų situaciją dėl visų šių aplinkybių, kreipęsis į socialinių paslaugų įstaigas dėl pagalbos šeimai ir vaikams suteikimo sprendžiant šeimos problemas. Smurto atvejai nebuvo vertinami skundžiamoje Anketoje ir neturėjo įtakos vaiko teisių pažeidimo nustatymui minėtu atveju, todėl teismas neturėjo to nagrinėti.

37.5. Tarnyba nesutinka su teismo argumentais, jog Alytaus VTAS priimtas sprendimas neaiškus, nesuprantamas, ir dėl to neaišku, kaip jį vykdyti. Pastebi, kad teismas neteisingai vertino, jog pagal Aprašo 5 punktą, vaiko situacijos vertinimas atliekamas tik gavus pranešimą apie galimą smurtą prieš vaiką, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui ir gyvybei. Alytaus VTAS nuomone, atliekant vaiko situacijos vertinimą, vaiko M. L. geriausi interesai yra pagrindinis veiksnys, kuris nagrinėjamas esamoje situacijoje. Alytaus VTAS, įvertinęs vaiko situaciją, nustatė, kad šioje situacijoje yra būtinybė socialinių paslaugų įstaigoms, turinčioms įgaliojimus ir kompetencijas teikti pagalbą vaikams ir šeimoms, vertinti ar ir kokia šioje situacijoje vaikui ir tėvams reikalinga pagalba sprendžiant nesutarimus ir užtikrinant vaiko teises.

37.6. Dėl teismo nurodyto argumento, kad VTAS neturi teisės vertinti vaiko sutrikimų prevencijos ir gydymo klausimu, Tarnyba nurodo, kad Alytaus VTAS vertina ne gydymo ar prevencijos klausimus, bet tėvų elgesį, susijusį su vaiko sveikata. Alytaus VTAS turimi medicininiai dokumentai ir gydymo įstaigų raštai yra bendrai susiję siekiant, kad vaikui M. L. savalaikiai būtų užtikrinta sveikatos apsauga, taip pat Alytaus VTAS vadovavosi pagalbos viršenybės principu, t. y. vaikui užtikrinama pagalbos priemonių viršenybė (VTAPĮ 4 str. 1 d. 16 p.) ir siekė atkreipti pareiškėjos dėmesį į siūlomos pagalbos formos – sveikatos užtikrinimo svarbą mažamečiui vaikui. Tarnyba pažymi, jog tai, kad vaiko ištyrimo reikalingumas buvo aktualus, patvirtina 2023 m. liepos 19 d. gautas atsakymas iš Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centro, kuriame nurodoma, jog gydytojo-(duomenys neskelbtini) D. K. išvados (rekomendacijos) yra aktualios dėl vaiko ištyrimo Vaiko raidos centre. Nagrinėjamu atveju, Alytaus VTAS nagrinėjo pranešimą dėl vaiko teisės įgyvendinimo gauti jam reikalingą visapusišką ir kvalifikuotą sveikatos priežiūrą, dėl vaiko tėvų pareigos užtikrinti vaikui visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką, rūpintis vaiko sveikata, jo fiziniu, doroviniu, protiniu, emociniu, dvasiniu vystymusi, rūpintis pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, įgyvendinimo. Alytaus VTAS rinko informaciją dėl pranešime nurodytų aplinkybių iš vaiko sveikatą prižiūrinčių gydymo įstaigų, šeimai ir vaikui pagalbą teikiančių įstaigų, įvertinęs visą gautą ir Alytaus VTAS turimą informaciją apie šeimos ir vaiko situaciją, nustatė, kad tėvai turėjo pareigą susitarti ir esant jau gydytojų-(duomenys neskelbtini) nustatytoms vaiko diagnozėms, esant medikų aprašytiems (duomenys neskelbtini), prieš vaikui pradedant lankyti ugdymo įstaigą, tikslinga buvo ištirti vaiką raidos centre, su tikslu nustatyti, ar vaikas turi individualių poreikių ir sunkumų.

37.7. Tarnyba sutinka, kad Alytaus VTAS specialistai, išnagrinėję pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Anketoje nurodė tik VTAPĮ 6 straipsnio pavadinimą ir neindividualizavo paties pažeidimo konkrečiu atveju. Tai galėjo sukelti nepilnamečio įstatyminiams atstovams – tėvams neaiškumą, tačiau, Tarnybos nuomone, pats Anketos sprendimas „būtinybė vertinti vaiko ir (ar) šeimos pagalbos poreikį“ priimtas teisingai.

37.8. Tarnyba nesutinka su teismo padaryta išvada dėl pažeistų pareiškėjos teisių, nes administracinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjai būtų patyrusi žalą. Tarnybos nuomone, į bylą pateikti vaiko M. L. medicininiai dokumentai nesusiję su pareiškėjos galimai patirta neturtine žala. Duomenų, be pačios pareiškėjos paaiškinimo apie patirtus išgyvenimus, nėra pateikta. Taigi, teismas priėmė perteklinį sprendimą, kuris nėra proporcingas siekiamiems tikslams, t. y. vaiko teisių apsaugai. Anketa buvo pagrįsta realiais rizikos veiksniais, o jos panaikinimas gali turėti įtakos vaiko gerovei. Teismas nepakankamai įvertino vaiko interesų viršenybės principą, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje ir kituose teisės aktuose. Teismas pasisako dėl pareiškėjos, vaiko motinos, ir tėvo ginčų (duomenys neskelbtini) bylose dėl (duomenys neskelbtini), o tai nėra Regionų administracinio teismo kompetencijos ribos. Administracinis teismas paprastai nagrinėja tik tuos klausimus, kurie tiesiogiai susiję su skundu ir jo dalyku. Jei pareiškėja skundžia Anketą, teismas vertina, ar šis dokumentas buvo sudarytas teisėtai ir pagrįstai.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą ir bylą nutraukti arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo prijungti papildomus įrodymus, kurių būtinumas atsirado, siekiant paneigti teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kad vaiko būklė (duomenys neskelbtini), ir priteisti išlaidas, patirtas teisinei pagalbai dėl apeliacinio skundo parengimo.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. L. apeliaciniame skunde teigia, kad:

39.1. Sprendimas, kurį pareiškėja skundė, nebuvo ir nėra priimtas, nes nėra sprendimo, kuriuo būtų nustatytas pareiškėjos veiksmuose vaiko teisės pažeidimas, todėl darytina išvada, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Anketoje nurodytos aplinkybės tėra sprendiniai, o ne sprendimas, kuris gali būti priimtas vėliau, todėl pareiškėjos prašymas panaikinti menamą sprendimą negalėjo būti nagrinėjamas ir byla turėjo būti nutraukta. Nei Tarnyba, nei K. L. šioje byloje negalėjo pareikšti argumentų dėl pareiškėjos skundo, kuris yra apipintas pareiškėjos deklaratyviais teiginiais, menamais kaltinimais Alytaus VTAS ir vaiko tėvui, neatsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 56 straipsnis reikalauja savo teiginius pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu teismo sprendimas yra grindžiamas pareiškėjos subjektyviais paaiškinimais, kurie iškreipia oficialius įrodymus. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina iki šiol nežinantis, kuri Anketos dalis yra traktuojama kaip „Sprendimas“ ir kurią Anketos dalį teismas panaikino. Nagrinėdamas pareiškėjos skundą ir įvertinęs Anketoje nurodytus duomenis teismas neidentifikavo, kurią Anketos dalį pareiškėja skundžia. Administracinis teismas neturėjo teisės nagrinėti pareiškėjos skundo, nes Anketa nėra prilyginama administraciniam aktui, dėl ko privalėjo bylą nutraukti.

39.2. Nagrinėjamu atveju Anketos užpildymu tyrimas nebuvo baigtas, nes jos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui poreikį, toliau inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra ir Tarnyba turės teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų. Taigi pareiškėja, nesutikdama su Anketa, šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

39.3. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės prieštarauja įrodymams ir ABTĮ 86 straipsniui, nes priimtas, remiantis prielaidomis ir pareiškėjos subjektyviais paaiškinimais. Teismas nevertino ir nepasisakė, kodėl atmetė ir nevertino byloje pateiktų oficialių įrodymų, kurie patvirtino Anketoje nurodytų duomenų pagrįstumą ir atitikimą vaiko interesų apsaugai. Teismas vertino neaktualius vaikui duomenis, tačiau retrospektyviai nevertino Anketoje nurodytų duomenų pagrįstumo. Šios dienos situacija patvirtina, kad vaiko sveikata (duomenys neskelbtini), pareiškėja iki šios dienos neleidžia K. L., vaiko tėvui, vykdyti tėvo pareigų vaiko sveikatinimo srityje, suteikiant vaikui reikalingą medicininę pagalbą. Pareiškėja iki dabar nuolat sistemingai yra baudžiama už vaiko teisių pažeidimus (administracine tvarka už motinos valdžios panaudojimą prieš vaiko interesus, teismo baudomis už teismo įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą ir pan.). 2024 m. pabaigoje vaikui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), šeimos gydytoja išrašė siuntimus (duomenys neskelbtini). Vaikui buvo būtina suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pareiškėja ignoruoja, nes siekia apkaltinti vaiko tėvą (duomenys neskelbtini). Apie vaiko sveikatos (duomenys neskelbtini) būklę duomenys yra prijungtuose įrodymuose iš e.sveikata. Teismas rėmėsi medicinos pažymomis, kuriose nurodyta, kad konsultacijos metu M. L. nustatytos diagnozės –(duomenys neskelbtini). Klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini). Visi gydytojai, įrašę minėtas diagnozes, pripažino, kad jos buvo nurodytos įsitikinus tuo, ką kalba pareiškėja, vaiko mama. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, teismas neturėjo pagrindo jomis remtis, o jeigu jomis rėmėsi, juo labiau vaikas privalėjo būti ištirtas, kad medicininiai tyrimai patvirtintų arba paneigtų pareiškėjos žodžius.

39.4. Teismui buvo žinoma, kad sprendimo priėmimo metu yra nagrinėjama (duomenys neskelbtini) byla (duomenys neskelbtini). Nagrinėjantis bylą teismas apklausė liudytojais asmenis, išdavusius teismo aptartas pažymas ir visi jie nurodė, kad įrašai apie (duomenys neskelbtini) buvo padaryti vien iš pareiškėjos žodžių. Net tris kartus pareiškėjos teikti skundai dėl (duomenys neskelbtini) buvo atmesti, o ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti arba atsisakyta juos pradėti.

39.5. Nėra pagrindo tikėti teismo padaryta išvada, kad vaiko (duomenys neskelbtini) būklė yra (duomenys neskelbtini). Toks vertinimas tėra pareiškėjos įtikinėjimo pasekmė. Teismo nustatyti faktai prieštarauja įrodymams. Teismo sprendimo priėmimo dienai įrodyta, kad ne tik nuo 2023 m., o daug anksčiau vaikui buvo reikalinga medicininė pagalba – vaiko ištyrimas. Teismui teikiami dokumentai patvirtina, kad šiai dienai, neatlikus medicininių tyrimų, vaikui yra paskirti vartoti stiprūs vaistai (duomenys neskelbtini). Vaikas negali lankyti mokyklos (duomenys neskelbtini). Toks pareiškėjos elgesys su vaiku – neištyrus vaiko, gydyti pasekmes – traktuotinas kaip fizinis ir psichologinis kenkimas vaikui. Teismas subjektyviai vertino pareiškėjos paaiškinimus ir jos teikiamus dozuotus dokumentus bei klydo manydamas, kad Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus vaiko atžvilgiu, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.

40. Atsakovas Tarnyba, atstovaujama Alytaus VTAS, atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą pritaria trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentams.

41. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šiuo metu aktualų teisinį reglamentavimą, pareiškėja pateikė skundą dėl Vaiko situacijos vertinimo anketos, kuri prilyginama tarpiniam sprendimui, kuris pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Anketa pati savaime nėra administracinis sprendimas, tačiau ji gali būti svarbi administracinio sprendimo dalis. Anketa paprastai naudojama vaiko gerovės vertinimui, socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos specialistų ar kitų institucijų veikloje. Remiantis šios anketos duomenimis, gali būti priimami administraciniai sprendimai, pavyzdžiui, dėl vaiko apsaugos priemonių taikymo, pagalbos teikimo ar kitų intervencijų. Alytaus VTAS sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, kad iš teismo motyvų ir pagrindų, kuriais pareiškėjos skundas dėl Anketos sprendimo pripažinimo nepagrįstu, buvo tenkintas matyti, jog teismas vadovavosi tik pareiškėjos ir jos atstovės duotais paaiškinimais, kurie grįsti tik prielaidomis, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino Tarnybos pateiktų duomenų ir įrodymų, kurie pagrindė Anketoje nurodytų aplinkybių pagrįstumą. Alytaus VTAS taip pat sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad apie vaikui sveikatinimo paslaugas gali spręsti ne tik pareiškėja, kaip vaiko motina, bet ir trečiasis suinteresuotas asmuo K. L., kaip vaiko tėvas. Nagrinėjamu atveju K. L. apie poreikį ištirti vaiką grindė medicininiais dokumentais. Anketoje nurodyta, kad K. L. dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo neleidžiant K. L. bendrauti su vaikais kreipėsi daugelį kartų, o nuo 2022 metų spalio mėnesio K. L. kreipėsi pagalbos (užfiksuoti 4 pranešimai), nes pareiškėja nutraukė sūnaus gydymą, nepraneša apie vizitus pas gydytojus, nesilaiko sudaryto pagalbos plano šeimai (Anketos 5 p.). Tarnyba turėjo reaguoti į vaiko tėvo pranešimus, tame tarpe ir į pranešimą apie vaikui reikalingą ištyrimą. Tarnyba pažymi, kad pavėluoti sprendimai dėl vaiko poreikių tinkamo tenkinimo gali padaryti nepataisomos žalos vaiko (duomenys neskelbtini) sveikatai.

42. Pareiškėja atsiliepime į Tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens skundus prašo juos atmesti ir Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą kaip teisėtą ir pagrįstą palikti galioti. Taip pat pareiškėja prašo išreikalauti iš atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

43. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs prašomame panaikinti akte priimtą sprendimą, pareiškėjos skundo pagrindą, dėl kurio prašoma jį panaikinti, pareiškėjos nurodomus argumentus, kad šiais aktais įforminti (užfiksuoti) neteisėti Tarnybos veiksmai, inicijuojamo ginčo pobūdį, Tarnybos atliekamo tyrimo dėl galimai padaryto vaiko teisių pažeidimo atlikimo tvarką, nustatytą teisės aktuose, bei tyrimo metu užfiksuotus dokumentuose ypatumus, pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog pareiškėja turi teisę skųsti Anketoje priimtą sprendimą, o skundas nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Šiuo aspektu taip pat pažymi, kad administraciniuose teismuose analogiško pobūdžio reikalavimai yra nagrinėjami (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-99-502/2021). Pareiškėjos teigimu, išnagrinėjus bylą iš esmės, teismo buvo išsiaiškinti sprendimo priėmimo pagrindai ir kad jie iš tiesų pažeidžia pareiškėjos, jos mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, o atsižvelgiant į pastarąją išvadą išspręsta, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Taigi, pareiškėjos nuomone, Tarnybos ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti. Teismas objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo pareiškėjos skundą bei skunde nurodytus reikalavimus, todėl priėmė byloje ne tik teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, bet ir teisingą sprendimą. Pareiškėja, be kita ko, nurodo, kad Anketoje atliktas tyrimas buvo baigtinis, nes teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartyje vaiko teisės pažeidimo nekonstatavo, todėl nepagrįstai buvo nustatytas pagalbos vaikui poreikis ir toliau nepagrįstai inicijuota pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra ir atitinkamai Tarnyba nepagrįstai ėmėsi veiksmų, numatytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 362–365 straipsniuose.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, skųsdama Anketą, kuri nėra laikytina tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), nes pagal savo pobūdį ji priskirtina prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio byloje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 44. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. liepos 14 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 11VSV-1409 priimto sprendimo – „Pažeista vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis“ (Anketos 30 p.) panaikinimo, bei neturtinės žalos atlyginimo.

45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, Tarnybos atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjos skundą tenkino padaręs išvadą, kad Anketoje priimtas sprendimas yra neaiškus, priimtas neįvertinus visas aplinkybes. Nors Anketoje nurodyta išvada, jog pažeista vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis, tačiau kokiais konkrečiai veiksmais ši teisė pažeista, nenurodoma, kokius konkrečiai veiksmus būtina atlikti, kad situacija pasikeistų, neaišku. Taip pat teismas, įvertinęs padaryto pareiškėjos teisių pažeidimo pobūdį, mastą, pareiškėjos patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjai neturinės žalos atlyginimo pinigais, o jos teisės į objektyvų vaiko situacijos vertinimą pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjos pažeistai teisei apginti, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

46. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė Tarnyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo.

47. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. L. pateikė prašymą prijungti prie administracinės bylos papildomus duomenis.

49. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. L. apeliaciniame skunde nenurodė jokių priežasčių, sudarančių pagrindą spręsti, kodėl prašomi prijungti prie administracinės bylos papildomi duomenys nebuvo ar negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl, atsižvelgiant į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas prijungti prie administracinės bylos papildomus duomenis netenkinamas.

51. Byloje nagrinėjama situacija, kai Tarnybos darbuotojai gauna pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo 2023 m. liepos 7 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (pranešimo reg. Nr. 11VTP-945) dėl jo vaiko galimo teisių pažeidimo.

52. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais buvo patenkintas pareiškėjos skundas, bei šalių argumentus, pažymi, kad VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą.

53. VTAPĮ 36 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. Būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

54. Vaiko, dėl kurio gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, situacijos vertinimo tvarką, rizikos ir apsaugos veiksnius, nustatomus atliekant vaiko situacijos vertinimą, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo tvarką nustato Aprašas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. spalio 1 d.). Šio Aprašo 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, atlieka vaiko situacijos vertinimą, užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketos formą (Aprašo 1 priedas).

55. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde prašė panaikinti Aprašo 1 priede nustatytos formos Vaiko situacijos vertinimo anketos sprendimą, kurios 28 punkte (jame nurodomas sprendimas dėl būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį) nurodoma, kad nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, o 30 punkte pažymėta, jog nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis.

56. Pagal Aprašo 31 punktą, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatę būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, ne vėliau nei kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatymo dienos, inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Paskirtas atvejo vadybininkas vertina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatęs kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atvejo vadybininkas pradeda atvejo vadybos procesą. Jeigu atvejo vadybininkas nenustato kompleksinės pagalbos poreikio, atvejo vadyba nėra pradedama (VTAPĮ 37 str. 2 d.). Atvejo vadybą sudaro:1) pagalbos vaikui ir (ar) šeimai, laikinąją priežiūrą teikiantiems asmenims poreikių vertinimas; 2) pagalbos plano sudarymas; 3) pagalbos plano įgyvendinimas; 4) šeimos stebėsena; 5) pagalbos plano peržiūrų organizavimas (VTAPĮ 37 str. 5 d.). Taigi, Anketos pagrindu, nustačius pagalbos vaikui ar vaiko apsaugos poreikį, inicijuojama pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, kuri baigiama konkrečių priemonių taikymu.

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vaikų situacijos vertinimo sprendimai (iki 2024 m. spalio 1 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo nurodytos vaiko situacijos vertinimo anketos), kai juose yra konstatuota būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, yra tarpiniai dokumentai, kuriais nėra užbaigta pagalbos vaikams ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūra, ir kurie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, o galutiniu administracinės procedūros sprendimu laikomas tik tuo atveju, jei nebūtų nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, t. y. Tarnybai baigus tyrimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-284-520/2021; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-528-821/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-553-415/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-797-662/2025). Tokiu atveju, kai Tarnyba konstatuoja būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, yra vertinama, kad vaiko situacijos vertinimo procedūra nėra užbaigta ir toks sprendimas yra tarpinio ir konstatuojamojo pobūdžio aktas, pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1270-552/2024; kt.).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, aktualią teismų praktiką, pareiškėjos prašomos panaikinti Anketos turinį, sprendžia, kad Anketa nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, nes, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, Tarnyba nebaigė pranešimo tyrimo, t. y. turėjo teisinį pagrindą imtis tolesnių veiksmų. Šiuo atveju Anketa yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas.

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-1062/2020).

60. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1112-602/2025). Taigi, pareiškėja, nesutikdama su Anketa, nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą. Administraciniame teisme ginčo objektas galėtų būti tik galutinis sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjos skundą ir sprendė dėl Anketos pagrįstumo bei vertino jos atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.

61. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Pareiškėjos skundas dalyje dėl Anketos (kuri iš esmės yra tik tarpinis sprendimas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūroje) teisėtumo ir pagrįstumo nėra nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p., 140 str. 2 d., 144 str. 1 d. 5 p.). Tai konstatavus, kiti proceso šalių argumentai, įskaitant ir apeliacinių skundo argumentus, nevertinami kaip teisiškai nereikšmingi.

62. Savarankišku reikalavimu pareiškėja prašė atlyginti neturtinę žalą, kurią kildino iš 2023 m. liepos 14 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 11VSV-1409 neteisėtumo, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį reikalavimą, pripažino, jog Tarnyba pažeidė pareiškėjos teises, Anketoje priimdama nepagrįstą sprendimą.

63. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (1 dalis). Valdžios institucija reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (2 dalis). Aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (3 dalis). Viešajai atsakomybei pagal šį straipsnį atsirasti reikalinga sąlygų visuma – žalos faktas, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jų. Nenustačius nors vienos sąlygos, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

64. Nagrinėjamu atveju dėl aukščiau išdėstytų motyvų pareiškėjos nurodyti neteisėti Tarnybos veiksmai nenustatyti, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turėjo būti netenkintas.

65. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme arba kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjai grąžinamas už skundą sumokėtas žyminis mokestis – 23 Eur.

66. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

67. Administracinės bylos nagrinėjimo metu prašymus priteisti administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtas bylinėjimo išlaidas pateikė pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo K. L..

68. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjos skundą, t. y. priėmė pareiškėjai palankų sprendimą.

69. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra panaikinamas pareiškėjai palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. nutraukiama administracinė byla ir atmetamas pareiškėjos prašymas priteisti neturtinę žalą, spręstina, kad pareiškėja neįgijo teisės į administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

70. Trečiasis suinteresuotas asmuo K. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukti administracinę bylą arba atmesti pareiškėjos skundą. Remiantis aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju yra priimamas trečiajam suinteresuotam asmeniui palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. nutraukiama administracinė byla ir atmetamas pareiškėjos prašymas priteisti neturtinę žalą, spręstina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

71. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

72. Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu trečiasis suinteresuotas asmuo patyrė 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

73. Įvertinus administracinės bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, specialių žinių reikalingumą, atsižvelgus į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nuostatas ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad trečiojo suinteresuoto asmens K. L. prašomas priteisti 500,00 Eur patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. L. priteistinas iš pareiškėjos 500,00 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103, 137, 148 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Trečiojo suinteresuoto asmens K. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą panaikinti.

Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos I. K. prašymo panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. liepos 14 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 11VSV-1409 priimtą sprendimą nutraukti.

Pareiškėjos I. K. prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui K. L. iš pareiškėjos I. K. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Beata Martišienė