68ec6f80-e142-4003-9955-7cb4eda8dde0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-318/2012 Procesinis bylos Nr. 1-67-1-00112-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.3, 1.2.4.4., 1.1.8.1.2., 1.1.7.2.5.                                                                                                                                                                                                                                                                      LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų:

Elenos Vainienės, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,specialistui G. A. C.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 137 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla nutraukta.             IÅ¡ A.

D. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 4343,79 Lt už S. L. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              A. D. 2011 m. kovo 26 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini)., savo gyvenamojo namo kambaryje, buitinio konflikto metu vienÄ kartÄ peiliu įdurdama nukentėjusiajam S. L. į kairę Å¡launį, padarė pastarajam kairės Å¡launies durtinę žaizdÄ su Å¡launinės didžiosios venos sužalojimu, t. y. dėl neatsargumo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį S. L..             Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

A. D. pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį nuteisti jÄ laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Taip pat apeliaciniu skundu praÅ¡oma priteisti iÅ¡ A. D. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 4343,79 Lt už S. L. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, o daiktÄ , turėjusį reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomÄ Å iaulių apskrities VPK Kelmės r.

PK, grÄ Å¾inti nukentėjusiajam S. L..Prokurorės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. D. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagrindinis ir iÅ¡ esmės vienintelis Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Todėl iÅ¡samus A.

D. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio - kaltės - turinio iÅ¡tyrimas ir tuo pačiu kaltės formos nustatymas turi itin svarbiÄ reikÅ¡mę, nes yra lemiama sÄ lyga teisingai ir pagrįstai jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė sužalojimo padarymo mechanizmo, neanalizavo A. D. ir nukentėjusiojo parodymų pakeitimo teisme priežasčių ir todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. D. veiksmai atitinka neatsargios kaltės formÄ .Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad paaiÅ¡kinime nukentėjusysis S. L. nurodė, kad A.

D. paėmė nuo stalo peilį ir dÅ«rė juo jam į kairę Å¡launį. Vėliau nukentėjusysis taip pat nurodė, jog A. D. iÅ¡ jo rankų iÅ¡traukusi peilį vienÄ kartÄ dÅ«rė jam į kairę Å¡launį. Pati A. D. davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus kaip ir nukentėjusysis, be to, tokius teiginius patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tik vėliau A. D. ėmė teigti, kad, norėdama iÅ¡ sugyventinio atimti peilį, čiupo už jo rankos, kurioje jis turėjo peilį, ir bandė tÄ peilį jam iÅ¡ rankos iÅ¡sukti.

Bandydama S. L. iÅ¡ rankos iÅ¡sukti peilį, jam tuo peiliu ir įdÅ«rė į kojÄ .Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis A. D. ir S. L. parodymais, duotais teisme, kadangi jais verčia abejoti parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 699/11 (04) yra nurodyta, jog S. L. kairės Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje virÅ¡utinėje dalyje yra durtinė žaizda, taip pat yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiÅ¡kintasi, ar, atsižvelgus į peilio geležtės formÄ , smailumÄ , toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas bandant iÅ¡sukti peilį iÅ¡ S. L. rankos, ar tokio gylio žaizdai padaryti reikėjo laikyti peilį rankoje ir juo užsimoti.

Prokurorės įsitikinimu, žaizda, padaryta bandant iÅ¡sukti peilį, turėjo bÅ«ti plėštinė.Apeliantė tvirtina, kad S. L. ir A. D. aiÅ¡kinimai, jog ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai buvo užfiksuoti neteisingai, yra nepagrįsti. Skunde pažymima, jog S. L. buvo apklaustas skirtingų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, be to, tiek pats nukentėjusysis, tiek A. D. apklausų protokoluose pasirašė ir taip patvirtino, juose užfiksuotos informacijos teisingumÄ . Prokurorė teigia, kad byloje yra įrodyta, jog A.

D. tikrai suprato savo veiksmų pavojingumÄ , veikė sÄ moningai, tyria sužalojo nukentėjusįjį, todėl jos nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o jos atsakomybę lengvina tai, kad ji suteikė nukentėjusiajam pagalbÄ ir nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Be to, A. D. nėra teista, charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta.

Å ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vada, jog Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė bus aiÅ¡kiai neproporcinga, neadekvati padarytam nusikaltimui, todėl A. D. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. A. D. gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai yra įrodyta, jog S. L. sužalojo A.

D.. Ginčas kyla tik dėl to ar kaltininkė sužalojimÄ nukentėjusiajam padarė tyčia ar dėl neatsargumo. BÅ«tent nuo kaltės formos priklauso A. D. veiksmų kvalifikacija, t. y. ar jos veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį, ar nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.IÅ¡ 2011 m. kovo 27 d. S. L. paaiÅ¡kinimo matyti, jog jis nurodė, kad 2011 m. kovo 26 d. apie 19.00 val. grįžęs namo, jis susipyko su A.

D.. Žodinio konflikto metu A. D. paėmė peilį ir juo dÅ«rė nukentėjusiajam į kojÄ (b. l. 4). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, jog A. D. jam iÅ¡ rankų iÅ¡traukė peilį ir dÅ«rė į kairę Å¡launį (b. l. 25-26). Pirmosios instancijos teisme S. L. nurodė, kad grįžęs namo, jis pradėjo kabinėtis prie A. D., elgėsi agresyviai, grasino jÄ sužaloti. Taip pat nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog jis buvo sužalotas tuo metu, kai A. D. bandė iÅ¡ jo atimti peilį.

Peilį kaltininkė bandė atimti sukdama nukentėjusiojo rankÄ . Nukentėjusysis tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo užraÅ¡yti neteisingai, po jais pasirašė, kadangi tyrėja jam grasino (b. l. 113-114). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog remtis nukentėjusiojo S. L. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme dėl konkrečių sužalojimo aplinkybių negalima, kadangi Å¡ie parodymai skiriasi nuo ankstesnių nukentėjusiojo parodymų, o jų keitimas yra iÅ¡ esmės nemotyvuotas.

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ S. L. patvirtino savo paraÅ¡u. Tikėti nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais, kad jis pasirašė užfiksuotus parodymus dėl to, jog jam buvo grasinama, nėra jokio pagrindo. Be to, jo parodymai buvo užfiksuoti skirtingų pareigÅ«nų, t. y. paaiÅ¡kinimas buvo suraÅ¡ytas pareigÅ«no A. M. (b. l. 4), o parodymai užfiksuoti pareigÅ«nės A. D. (b. l. 26).Pirmosios instancijos teisme A. D. paaiÅ¡kino, jog nukentėjusiajam S. L. grįžus namo, tarp jų kilo konfliktas.

Nukentėjusysis grasino mesti į A. D. televizorių, vėliau grasino papjauti. Tada A. D. bandė atimti iš nukentėjusiojo rankų peilį. Tuo metu, kai kaltininkė bandė iš S. L. rankų išsukti peilį, pastarasis sėdėjo. Paties dūrimo su peiliu fakto A. D. neprisiminė, tačiau yra įsitikinusi, jog peiliu įdūrė tuo metu, kai bandė atimti peilį. Aplinkybę, jog S. L. buvo sužalotas suprato tik tuo metu, kai jis pasakė, jog jam bėga kraujas (b. l. 111-112). Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. spalio 6 d. vykusioje apklausoje paaiškino, kad ji prišoko prie sėdinčio S. L. ir bandė iš jo atimti peilį.

Tikriausiai tuo metu ir įdÅ«rė nukentėjusiajam. Aplinkybę, jog S. L. buvo sužalotas, suvokė tik pamačius iÅ¡ kojos bėgantį kraujÄ , kur tuo metu buvo peilis nurodyti negalėjo (b. l. 54). Ankstesnės apklausos metu A. D. teigė, kad S. L. atsisėdus ant sofos, ji iÅ¡ jo rankų pagriebė peilį ir dÅ«rė nukentėjusiajam į kairę Å¡launį (b. l. 43). Aplinkybę, jog ji iÅ¡ nukentėjusiojo buvo atėmusi peilį, A. D. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 45-49).

Taigi iš A. D. parodymų matyti, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje ji nurodė, jog atėmė iš nukentėjusiojo peilį ir tada sudavė jam peiliu, vėliau ji šiuos parodymus pakeitė ir pradėjo aiškinti, kad nukentėjusiajam įdūrė grumtynių metu. A. D. kaip ir nukentėjusysis iš esmės negalėjo aiškiai paaiškinti parodymų keitimo priežasties. Pirmosios instancijos teisme A. D. tvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo užfiksuoti neteisingai, ji surašytų parodymų neskaitė, pasitikėjo tyrėja.

Tokiais kaltininkės paaiÅ¡kinimais tikėti negalima, kadangi A. D. pati savo paraÅ¡u patvirtino užfiksuotų parodymų teisingumÄ , jos pirminiai parodymai sutapo su nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, be to, kaltininkės apklausų metu dalyvavo ir gynėjas, kuris paraÅ¡u patvirtino, jog apklausos bei parodymų patikrinimas vyko laikantis įstatymo reikalavimų ir A. D. parodymai buvo fiksuojami tinkamai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. D. parodymus pradėjo keisti dar ikiteisminio tyrimo metu, todėl visiÅ¡kai neįtikinamas kaltininkės paaiÅ¡kinimas, jog jÄ apklaususi pareigÅ«nė netiksliai fiksavo jos parodymus.

Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. D. paaiÅ¡kinimais, jog ji nukentėjusįjį galėjo sužaloti grumtynių metu, negalima remtis priimant nuosprendį. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas nurodė, jog įvertinus peilio dydį (peilis yra 9 cm ilgio, peilio pentis 6,5 cm) galima teigti, jog peilį atimti bandančiam asmeniui turėjo bÅ«ti padaryti sužalojimai plaÅ¡takos delno pavirÅ¡iuje. Specialistas paaiÅ¡kino, jog pagal aplinkybes, mediciniÅ¡kai turėjo bÅ«ti durta neiÅ¡sukant peilio, buvo durta ir iÅ¡traukta ta pačia kryptimi, peilis nebuvo pasuktas viduje, pagal žaizdos apraÅ¡ymÄ , didesnė tikimybė yra, kad buvo durta ir peilis iÅ¡trauktas, be jokių pasukimų.

Labiau tikėtina, jog dÅ«ris įvyko ramiai be grumtynių. Be to, teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad A. D. nurodomos sužalojimo padarymo aplinkybės yra įmanomos, tačiau mažai tikėtinos. Aptarti specialisto paaiÅ¡kinimai kartu su specialisto iÅ¡vada Nr. G 699/11 (04), kurioje nustatyta, kad S. L. kairės Å¡launies vidiniame pavirÅ¡iuje virÅ¡utinėje dalyje yra durtinė žaizda, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tikrÄ sias įvykio aplinkybes atitinka S. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei A.

D. pirminiai parodymai, taip pat parodymų patikrinimo metu užfiksuoti paaiÅ¡kinimai.Taigi įvertinus visa, kas aptarta, konstatuotina, jog A. D. S. L. sužalojo tyčia, todėl jos veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal Lietuvos respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė neteisingas iÅ¡vadas, todėl nepagrįstai A. D. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį ir tuo pačiu nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas bei nutraukė bylÄ .

Dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir A. D. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis pripažįstant jÄ kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ bei paskiriant jai bausmę, kadangi ji tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. L., kuris yra A. D. sugyventinis, sveikatÄ .Skiriant A. D. bausmę atsižvelgtina į tai, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog ji suteikė nukentėjusiajam pagalbÄ ir nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas).

Taip pat skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad A. D. anksčiau nėra teista, charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta, susitaikė su nukentėjusiuoju. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvada, jog Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė bus aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytam nusikaltimui, todėl A. D. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, tačiau nustatytinas maksimalus šios bausmės terminas, t. y. dveji metai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, jog asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Taigi skiriant laisvės apribojimo bausmę nuteistajam nereikia nustatyti Å¡ios pareigos, kadangi tokia pareiga yra numatyta baudžiamajame įstatyme ir yra privaloma Å¡ios bausmės sudedamoji dalis.Peilis, saugomas Å iaulių apskrities VPK Kelmės r. PK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grÄ Å¾intinas nukentėjusiajam S. L..IÅ¡ A.

D. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 4343,79 Lt, už S. L. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.Esant aptartos aplinkybėms Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas yra tenkintinas, o skundžiamas nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Å iaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendį, kuriuo A. D. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 137 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla buvo nutraukta, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. D. pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti nuteistajai laisvės apribojimo dvejiems metams bausmę.A.

D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.IÅ¡ A. D. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 4343,79 Lt, už S. L. suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.DaiktÄ , turėjusį reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti – peilį, saugomÄ Å iaulių apskrities VPK Kelmės r. PK, grÄ Å¾inti nukentėjusiajam S. L.. Kolegijos pirmininkė                                                                   Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                                 Elena Vainienė                 Linas Å iukÅ¡ta             Â