68eb53fb-8d05-4e9d-8f30-51b4fb4900cb · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpareiÅ¡kimÄ dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai, VÄ® âTurto bankasâ. nustatÄ: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti pareiÅ¡kÄjui nuosavybÄs teisÄs įgijimo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamosios senaties faktÄ . PareiÅ¡kimÄ grindÄ tuo, jog 1985 m. lapkriÄio 15 d. orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, J.
Legislator headnote
AI generated68eb53fb-8d05-4e9d-8f30-51b4fb4900cb · Vilniaus apygardos teismas: DÄl Å¡ių aplinkybių ir motyvų teismas sprendÄ, kad Butas nuosavybÄs teisÄ priklausÄ valstybei, o pareiÅ¡kÄjui pagal orderius buvo suteikta tik teisÄ apsigyventi Bute. Byloje nÄra pateikta tokių įrodymų pagrindžianÄių, jog valstybÄ buvo perleidusi nuosavybÄs teisÄ kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du praradusi nuosavybÄ, todÄl tai leidžia teismui sprÄsti, jog Butas nuosavybÄs teise priklauso valstybei ir nÄra beÅ¡eimininkis. Tai, jog vieÅ¡ajame registre nÄra įregistruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ButÄ , nepaneigia valstybÄs nuosavybÄs teisÄs į ButÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybÄs teisÄs praradimo pagrindu.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1507-653/2020 Proceso Nr. 2-68-3-35353-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.5.15.2, 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsÄjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Andriaus Ignoto, Alvydo Barkausko, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo J. S. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo J.
S. pareiÅ¡kimÄ dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai, VÄ® âTurto bankasâ. nustatÄ: I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti pareiÅ¡kÄjui nuosavybÄs teisÄs įgijimo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamosios senaties faktÄ . PareiÅ¡kimÄ grindÄ tuo, jog 1985 m. lapkriÄio 15 d. orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, J.
S. ir jo Å¡eimos nariams buvo suteikta apsigyventi dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). 1993 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kÄjo Å¡eimai buvo nusprÄsta papildomai suteikti dar vienÄ papildomÄ kambarį. Vilniaus miesto valdyba 1993 m. rugpjÅ«Äio 6 d. pareiÅ¡kÄjui iÅ¡davÄ gyvenamosios patalpos orderį, kuriuo pareiÅ¡kÄjui ir jo Å¡eimai papildomai buvo suteiktas dar vienas papildomas kambarys. PareiÅ¡kÄjas su Å¡eima bute (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡ki apsigyveno 1979 m. gruodžio 7 d. ir deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o vÄliau Å¡iame bute apsigyveno ir pareiÅ¡kÄjo Å¡eima.
DÄl buto pareiÅ¡kÄjas nebuvo sudarÄs jokios nuomos sutarties, visada mokÄjo visus komunalinius mokesÄius. Butas registre yra įregistruotas nuo 1986 m. lapkriÄio 24 d., bet nÄra įregistruota jokio asmens nuosavybÄ. PareiÅ¡kÄjas visÄ laikÄ laikÄ ir laiko save buto savininku, bet per įstatymų nustatytÄ terminÄ neįregistravo nuosavybÄs teisių. UAB âPriemiestisâ, kuri administruoja namÄ , savo duomenų bazÄje pareiÅ¡kÄjÄ yra nurodžiusi kaip buto savininkÄ . PareiÅ¡kÄjas nÄra ir nebuvo įgijÄs nuosavybÄs teisÄs į butÄ kitokiu bÅ«du, t. y. pareiÅ¡kÄjas nÄra buto savininkas, butas nÄra valstybÄs ar savivaldybÄs nuosavybÄ ir nÄra įregistruota nuosavybÄs teisÄ kito asmens, visÄ laikÄ pareiÅ¡kÄjas butÄ valdÄ ir valdo teisÄtai, sÄ Å¾iningai ir nepertraukiamai jau 40 metų.
2. Suinteresuotas asmuo VÄ® âTurto bankasâ nesutiko su pareiÅ¡kimu ir praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, jog pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužÄs 17 d., buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybÄs forma â valstybÄs nuosavybÄ. Byloje nÄra įrodymų, jog valstybÄ bÅ«tų perdavusi butÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs nuosavybÄn, todÄl atsižvelgiant į gyvenamojo namo statybos metus ir tuo metu galiojanÄius teisÄs aktus, butas buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį valdÄ vykdomojo komiteto organai ir jis liko valstybÄs nuosavybe. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ jÄ senatimi negali bÅ«ti įgyjama valstybÄs nuosavybÄ.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija nesutiko su pareiÅ¡kimu ir praÅ¡Ä jį atmesti. NurodÄ, jog butas nÄra apskaitomas Vilniaus miesto savivaldybÄs apskaitoje ir nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybÄs teise, bet jis yra daugiabuÄiame name, kuriame yra 60 butų. Å is namas pastatytas 1965 metais. Pagal Butų kodekso 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, sudaro butų fondÄ . Ä® butų fondÄ Ä¯eina gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausanÄiuose valstybei (valstybinis butų fondas) (Butų kodekso 5 straipsnio 1 dalis).
Valstybinis butų fonas yra vietinių liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas) (Butų kodekso 6 straipsnio 1 dalis). Valstybinio butų fondo namuose gyvenamosios patalpos pilieÄiams suteikiamos neterminuotai naudotis (Butų kodekso 10 straipsnio 2 dalis). PareiÅ¡kÄjui butas buvo suteiktas pagal Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderį, Vilniaus miesto valdybos potvarkį, todÄl akivaizdu, jog butas priklausÄ valstybiniam butų fondui ir buvo suteiktas pareiÅ¡kÄjui neterminuotai naudotis.
PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, jog kreipÄsi dÄl buto privatizavimo, todÄl butas liko vieÅ¡osios nuosavybÄs teisÄ objektu, priklausanÄiu valstybei. Teismų praktikoje pripažįstama, jog jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybÄs nuosavybÄs teisÄs objektai ir valstybÄs turto privatizavimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privaÄių asmenų nuosavybÄn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybÄs teise. ValstybÄs nuosavybÄs teisÄs neįregistravimas registre, nÄra pagrindu vertinti, kad nebÄra valstybÄs nuosavybÄs. Valstybei nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ negalima įgyti nuosavybÄs teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetÄ.
5. Teismas nustatÄ, jog 1985 m. lapkriÄio 15 d. buvo iÅ¡duotas Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiÅ¡kÄjo Å¡eimai suteikÄ teisÄ Ä¯sikelti apsikeitimo bÅ«du į 2 kambarių gyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini). 1993 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusprÄsta suteikti papildomÄ gyvenamÄ jį plotÄ pareiÅ¡kÄjui â 1 kambarį, (duomenys neskelbtini) 1993 m. rugpjÅ«Äio 6 d. Vilniaus miesto valdybos orderis Nr. (duomenys neskelbtini) leido pareiÅ¡kÄjui papildomai apsigyventi 1 kambario patalpose (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kÄjas nuo 1979 metų apsigyveno Bute ir jame iki Å¡io gyvena.
6. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), dÄl kurio nuosavybÄs teisÄs įrašų nÄra ir Butas yra daugiabutyje name, kuris pastatytas 1986 metais.
7. Teismas konstatavo, jog draudžiama įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ valstybei ar savivaldybei priklausanÄius daiktus, nepriklausomai nuo to ar tokia nuosavybÄ yra įregistruota. 8. 1985 metais galiojÄs 1964 m. liepos 7 d. Civilinis kodeksas (toliau - 1964 CK), skirtingai nei Å¡iuo metu galiojantis CK, įtvirtino tik socialistinÄ (valstybinÄ (visaliaudinÄ), kolÅ«kinÄ-kooperatinÄ, profsÄ jungų ir kitokių visuomeninių organizacijų) ir asmeninÄ nuosavybÄ. Pagal 1964 CK 98 straipsnio 2 dalį valstybei priklausÄ pagrindinis miestų butų fondas, o asmeninÄs nuosavybÄs teisÄs objektais galÄjo bÅ«ti tik apyvokos, asmeninio vartojimo, patogumo ir pagalbinio namų Å«kio reikmenys, gyvenamasis namas ir darbo santaupos (1964 CK 109 straipsnis).
Toks galiojÄs teisinis reglamentavimas nenumatÄ galimybÄs fiziniam asmeniui asmeninÄs nuosavybÄs teise įgyti butÄ , o tik suteikÄ teisÄ Ä¯gyti gyvenamÄ jį namÄ . 1982 m. gruodžio 2 d. Butų kodekso (toliau - 1982 BK) 4 straipsnio 1 dalis numatÄ, jog Lietuvos TSR teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose sudaro butų fondÄ , o atitinkamai 6 straipsnio 1 dalis numatÄ, jog Valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas).1982 BK 49 straipsnio 1 dalis numatÄ, jog remdamasis sprendimu suteikti gyvenamÄ jÄ patalpÄ valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietÄs, apylinkÄs Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas iÅ¡duoda pilieÄiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje.
9. DÄl Å¡ių aplinkybių ir motyvų teismas sprendÄ, kad Butas nuosavybÄs teisÄ priklausÄ valstybei, o pareiÅ¡kÄjui pagal orderius buvo suteikta tik teisÄ apsigyventi Bute. Byloje nÄra pateikta tokių įrodymų pagrindžianÄių, jog valstybÄ buvo perleidusi nuosavybÄs teisÄ kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du praradusi nuosavybÄ, todÄl tai leidžia teismui sprÄsti, jog Butas nuosavybÄs teise priklauso valstybei ir nÄra beÅ¡eimininkis. Tai, jog vieÅ¡ajame registre nÄra įregistruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ButÄ , nepaneigia valstybÄs nuosavybÄs teisÄs į ButÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybÄs teisÄs praradimo pagrindu.
PareiÅ¡kÄjo byloje įrodinÄjamos aplinkybÄs, jog jis Bute gyvena apie 40 metų, niekas nereiÅ¡kia jam pretenzijų, jis nemoka nuomos mokesÄio, nepaneigia valstybÄs nuosavybÄs buvimo fakto, o pagrindžia tam tikrų institucijų neapdairumÄ ir nerÅ«pestingumÄ valdant valstybinį turtÄ , kas savaime nelaikytina valstybÄs nuosavybÄs į butÄ praradimu.
10. Kadangi teismas nustatÄ, jog Butas nuosavybÄs teise priklauso valstybei, todÄl darÄ iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kÄjas negali įgyti nuosavybÄs teisÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kimÄ tenkinti.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosavybÄs dokumentų, susijusių su Å¡iuo butu, niekas neturÄjo ir Å¡iai dienai neturi; niekam nekilo net klausimų, kad pareiÅ¡kÄjas galÄtų neteisÄtai naudotis Å¡iuo butu. Tiek teismas, tiek suinteresuoti asmenys pripažino, kad pareiÅ¡kÄjas butÄ faktiÅ¡kai valdo, prižiÅ«ri ir naudojasi nuo 1979 metų. PareiÅ¡kÄjas butÄ valdo atvirai, teisÄtai, sÄ Å¾iningai ir nepertraukiamai. Be to, pareiÅ¡kÄjas nuo 1979 m. pradÄjÄs valdyti šį butÄ , yra įsitikinÄs, kad niekas neturi daugiau už pareiÅ¡kÄjÄ teisių į šį butÄ .
Nei valstybÄ, nei savivaldybÄ buto nÄra įtraukusi nei į valstybÄs, nei į savivaldybÄs nekilnojamojo turto apskaitÄ , taip pat nÄra pradÄjusi jokių procesų dÄl buto perdavimo jai nuosavybÄs teise. NuosavybÄs teisÄ Ä¯ šį objektÄ niekam neįregistruota. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginÄyti įstatymų nustatyta tvarka. TaÄiau teismas Å¡ios Å¡io įstatymo imperatyvios nuostatos netaikÄ ir jos neaiÅ¡kino.
LR Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavÄs, kad neatsiejami teisinÄs valstybÄs principo elementai yra teisÄtų lÅ«kesÄių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Å ie principai suponuoja tai, kad valstybÄ privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Nepatenkinus pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimo, bÅ«tų neužtikrintas asmens teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ VÄ® âTurto bankasâ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybÄs nuosavybÄs teisÄs objektai ir valstybÄs turto privatizavimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privaÄių asmenų nuosavybÄn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei. ValstybÄs nuosavybÄs teisÄs neįregistravimas registre, nÄra pagrindu vertinti, kad toks turtas nebÄra valstybÄs nuosavybÄ, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinÄje Nr. 3K-3-535/2008).
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, jog teismo posÄdžio metu apeliantas paaiÅ¡kino, jog buto (duomenys neskelbtini), jis nÄra privatizavÄs pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Kadangi butas (duomenys neskelbtini), nebuvo privatizuotas, jis liko vieÅ¡osios nuosavybÄs teisÄs objektu, priklausanÄiu valstybei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybÄs nuosavybÄs teisÄs objektai ir valstybÄs turto privatizavimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privaÄių asmenų nuosavybÄn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybÄs teise.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisÄs į daiktus neįregistruotos valstybÄs ar savivaldybÄs vardu, nÄra pagrindas vertinti, kad jie nebÄra valstybÄs nuosavybÄ nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata. Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausanÄius daiktus yra susijÄs su vieÅ¡uoju interesu. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakÄs, kad, sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisÄs aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog valstybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto negalima įgyti privaÄios nuosavybÄs teise kitaip, nei specialiuosiuose teisÄs aktuose nustatyta tvarka, todÄl įgyjamosios senaties institutas nÄra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privaÄiÄ jÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje pagal L.
K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo A. B. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo S. S. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-211/2013).
15. Nors, kaip pažymi apeliantas, pats teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nagrinÄjamu atveju valstybÄs tam tikros institucijos elgÄsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai valdant valstybinį turtÄ , taÄiau tai savaime nelaikytina valstybÄs nuosavybÄs į butÄ praradimu. TodÄl apeliantas neturi jokio pagrindo teigti, kad nepatenkinus jo pareiÅ¡kimo, bÅ«tų ne tik, kad neužtikrintas asmens teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, bet nebÅ«tų užtikrintas asmens/pareiÅ¡kÄjo pasitikÄjimas valstybe ir teise. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.
16. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). ApeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Byloje kilo ginÄas dÄl įrodymų vertinimo, sprendžiant dÄl daiktinių teisių į ginÄo butÄ , kurį pareiÅ¡kÄjas siekia įgyti nuosavybÄs teise įgyjamosios senaties pagrindu.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetÄ pareiÅ¡kimÄ tuo pagrindu, kad ginÄo butas priklauso valstybei, nors nekilnojamojo turto registre daiktinÄs teisÄs į butÄ nÄra įregistruotos. Su Å¡ia iÅ¡vada apeliantas nesutinka. DÄl kitų teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ginÄo nÄra, todÄl apeliacinÄs instancijos teisme jos iÅ¡ naujo nekartojamos, laikoms nustatytomis.
19. CK 4.69 straipsnio, nustatanÄio, kokie daiktai gali bÅ«ti įgyjami nuosavybÄn įgyjamÄ ja senatimi, 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybÄs teisÄ Ä¯ valstybei ar savivaldybei priklausanÄius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
20. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrÄžÄs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybÄn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ vieÅ¡osios nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisÄtai valdyti kaip savo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. gegužÄs 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 22 punktas).
Imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobÅ«dis yra susijÄs su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Valstybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto negalima įgyti privaÄios nuosavybÄs teise kitaip nei specialiuosiuose teisÄs aktuose nustatyta tvarka, todÄl įgyjamosios senaties institutas nÄra pagrindas vieÅ¡Ä jÄ nuosavybÄ pertvarkyti į privaÄiÄ jÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
21. Pirmosios instancijos teismas nurodÄ iÅ¡samius motyvus, pagrįstus buto suteikimo metu galiojanÄiu teisiniu reglamentavimu, kurių pagrindu padarÄ iÅ¡vadÄ , jog butas nuosavybÄs teise priklausÄ valstybei, o pareiÅ¡kÄjui pagal orderius buvo suteikta tik teisÄ apsigyventi bute; byloje nÄra pateikta įrodymų pagrindžianÄių, jog valstybÄ buvo perleidusi nuosavybÄs teisÄ kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du praradusi nuosavybÄ, todÄl tai leidžia teismui sprÄsti, jog butas nuosavybÄs teise priklauso valstybei ir nÄra beÅ¡eimininkis. Apeliantas nenurodÄ jokių argumentų, paneigianÄių Å¡ių teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ . Esminis apelianto argumentas, susijÄs su valstybÄs teise į ginÄo butÄ , yra tas, kad nekilnojamojo turto registre daiktinÄs teisÄs į butÄ neįregistruotos.
22. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį Nekilnojamojo turto registro paskirtis â registruoti nekilnojamuosius daiktus, nuosavybÄs teises bei kitas daiktines teises į Å¡iuos daiktus, Å¡ių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus bei teikti oficialiÄ informacijÄ apie registre sukauptus duomenis. Turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka visų pirma teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatanÄiÄ funkcijÄ . Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti.
CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginÄijami įstatymuose nustatyta tvarka. PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginÄyti įstatymuose nustatyta tvarka. Asmens nuosavybÄs teisÄs į konkretų daiktÄ teisinÄ registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybÄs teisÄs į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-399/2010).
Taip pat kasacinÄs instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog valstybÄs nuosavybÄs teisÄs neįregistravimas registre, nÄra pagrindu vertinti, kad toks turtas nebÄra valstybÄs nuosavybÄ, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinÄje Nr. 3K-3-535/2008).
23. Vadovaujantis minÄtais kasacinÄs instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinamais, pirmosios instancijos teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tai, jog vieÅ¡ajame registre nÄra įregistruota valstybÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ButÄ , nepaneigia valstybÄs nuosavybÄs teisÄs į ButÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybÄs teisÄs praradimo pagrindu. Apeliantas teisingai pažymÄjo, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nÄra nuginÄyti, taÄiau Å¡iuo atveju jokių duomenų apie daiktines teises į butÄ nekilnojamojo turto registre nÄra, kaip ir nÄra duomenų, kad butas buvo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas beÅ¡eimininkiu. DÄl to pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, kurie pagrįsti teisiniu reglamentavimu, bei registro duomenų iÅ¡vestinis pobÅ«dis leido daryti iÅ¡vadÄ , kad butas nÄra beÅ¡eimininkis ir priklauso valstybei nuosavybÄs teise.
24. NuosavybÄs teisÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausanÄius daiktus, į kuriuos valstybÄ ar savivaldybÄ nuosavybÄs teisÄs ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybÄs teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausanÄio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį.
Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybÄs nuosavybÄs teisÄs objektai ir valstybÄs turto privatizavimÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privaÄių asmenų nuosavybÄn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybÄs teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybÄs teise įgyjamÄ ja senatimi dÄl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
25. Taigi, minÄti iÅ¡aiÅ¡kinamai patvirtina, kad tuo atveju, jei valstybÄ, kaip turto savininkÄ, nerÅ«pestingai valdytų pareiÅ¡kÄjo naudojamÄ turtÄ , tai nesuteiktų pagrindo pareiÅ¡kÄjo teisÄtiems lÅ«kesÄiams įgyti turtÄ nuosavybÄs teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį.
26. PažymÄtina, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos paÄius įrodymus, pateikia savo nuomonÄ dÄl jų turinio, taÄiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidÄs teisÄs normas ar netinkamai jas taikÄs, t.y. iÅ¡ esmÄs siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinÄs aplinkybÄs, nei tai padarÄ pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonÄ dÄl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje esanÄių įrodymų visumos vertinimu.
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todÄl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dÄl aukÅ¡Äiau nurodytų motyvų.
28. ApeliacinÄs instancijos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikÄ teisÄs normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todÄl nÄra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisÄjų kolegija nutarÄ: Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Jelena Å iÅ¡kina Andrius Ignotas Alvydas Barkauskas