Legislator Case Law & Legislation
68eb53fb-8d05-4e9d-8f30-51b4fb4900cb AI generated

68eb53fb-8d05-4e9d-8f30-51b4fb4900cb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 68eb53fb-8d05-4e9d-8f30-51b4fb4900cb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VÄ® „Turto bankas“. nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisės įgijimo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamosios senaties faktÄ . PareiÅ¡kimÄ grindė tuo, jog 1985 m. lapkričio 15 d. orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, J.

Legislator headnote

AI generated

68eb53fb-8d05-4e9d-8f30-51b4fb4900cb · Vilniaus apygardos teismas: Dėl Å¡ių aplinkybių ir motyvų teismas sprendė, kad Butas nuosavybės teisė priklausė valstybei, o pareiÅ¡kėjui pagal orderius buvo suteikta tik teisė apsigyventi Bute. Byloje nėra pateikta tokių įrodymų pagrindžiančių, jog valstybė buvo perleidusi nuosavybės teisę kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du praradusi nuosavybę, todėl tai leidžia teismui spręsti, jog Butas nuosavybės teise priklauso valstybei ir nėra beÅ¡eimininkis. Tai, jog vieÅ¡ajame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisė į ButÄ , nepaneigia valstybės nuosavybės teisės į ButÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1507-653/2020 Proceso Nr. 2-68-3-35353-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.4.5.15.2, 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto, Alvydo Barkausko, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo J. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VÄ® „Turto bankas“. nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisės įgijimo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamosios senaties faktÄ . PareiÅ¡kimÄ grindė tuo, jog 1985 m. lapkričio 15 d. orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, J.

S. ir jo Å¡eimos nariams buvo suteikta apsigyventi dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). 1993 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjo Å¡eimai buvo nuspręsta papildomai suteikti dar vienÄ papildomÄ kambarį. Vilniaus miesto valdyba 1993 m. rugpjūčio 6 d. pareiÅ¡kėjui iÅ¡davė gyvenamosios patalpos orderį, kuriuo pareiÅ¡kėjui ir jo Å¡eimai papildomai buvo suteiktas dar vienas papildomas kambarys. PareiÅ¡kėjas su Å¡eima bute (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡ki apsigyveno 1979 m. gruodžio 7 d. ir deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o vėliau Å¡iame bute apsigyveno ir pareiÅ¡kėjo Å¡eima.

Dėl buto pareiÅ¡kėjas nebuvo sudaręs jokios nuomos sutarties, visada mokėjo visus komunalinius mokesčius. Butas registre yra įregistruotas nuo 1986 m. lapkričio 24 d., bet nėra įregistruota jokio asmens nuosavybė. PareiÅ¡kėjas visÄ laikÄ laikė ir laiko save buto savininku, bet per įstatymų nustatytÄ terminÄ neįregistravo nuosavybės teisių. UAB „Priemiestis“, kuri administruoja namÄ , savo duomenų bazėje pareiÅ¡kėjÄ yra nurodžiusi kaip buto savininkÄ . PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į butÄ kitokiu bÅ«du, t. y. pareiÅ¡kėjas nėra buto savininkas, butas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruota nuosavybės teisė kito asmens, visÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas butÄ valdė ir valdo teisėtai, sÄ Å¾iningai ir nepertraukiamai jau 40 metų.

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ nesutiko su pareiÅ¡kimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Byloje nėra įrodymų, jog valstybė bÅ«tų perdavusi butÄ Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, todėl atsižvelgiant į gyvenamojo namo statybos metus ir tuo metu galiojančius teisės aktus, butas buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, kurį valdė vykdomojo komiteto organai ir jis liko valstybės nuosavybe. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ jÄ senatimi negali bÅ«ti įgyjama valstybės nuosavybė.

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su pareiÅ¡kimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog butas nėra apskaitomas Vilniaus miesto savivaldybės apskaitoje ir nepriklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise, bet jis yra daugiabučiame name, kuriame yra 60 butų. Å is namas pastatytas 1965 metais. Pagal Butų kodekso 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, sudaro butų fondÄ . Ä® butų fondÄ Ä¯eina gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas) (Butų kodekso 5 straipsnio 1 dalis).

Valstybinis butų fonas yra vietinių liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas) (Butų kodekso 6 straipsnio 1 dalis). Valstybinio butų fondo namuose gyvenamosios patalpos piliečiams suteikiamos neterminuotai naudotis (Butų kodekso 10 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjui butas buvo suteiktas pagal Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderį, Vilniaus miesto valdybos potvarkį, todėl akivaizdu, jog butas priklausė valstybiniam butų fondui ir buvo suteiktas pareiškėjui neterminuotai naudotis.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi dėl buto privatizavimo, todėl butas liko vieÅ¡osios nuosavybės teisė objektu, priklausančiu valstybei. Teismų praktikoje pripažįstama, jog jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Valstybės nuosavybės teisės neįregistravimas registre, nėra pagrindu vertinti, kad nebėra valstybės nuosavybės. Valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ negalima įgyti nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.

5. Teismas nustatė, jog 1985 m. lapkričio 15 d. buvo iÅ¡duotas Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiÅ¡kėjo Å¡eimai suteikė teisę įsikelti apsikeitimo bÅ«du į 2 kambarių gyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini). 1993 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta suteikti papildomÄ gyvenamÄ jį plotÄ pareiÅ¡kėjui – 1 kambarį, (duomenys neskelbtini) 1993 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto valdybos orderis Nr. (duomenys neskelbtini) leido pareiÅ¡kėjui papildomai apsigyventi 1 kambario patalpose (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nuo 1979 metų apsigyveno Bute ir jame iki Å¡io gyvena.

6. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), dėl kurio nuosavybės teisės įrašų nėra ir Butas yra daugiabutyje name, kuris pastatytas 1986 metais.

7. Teismas konstatavo, jog draudžiama įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, nepriklausomai nuo to ar tokia nuosavybė yra įregistruota. 8. 1985 metais galiojęs 1964 m. liepos 7 d. Civilinis kodeksas (toliau - 1964 CK), skirtingai nei Å¡iuo metu galiojantis CK, įtvirtino tik socialistinę (valstybinė (visaliaudinė), kolÅ«kinė-kooperatinė, profsÄ jungų ir kitokių visuomeninių organizacijų) ir asmeninę nuosavybę. Pagal 1964 CK 98 straipsnio 2 dalį valstybei priklausė pagrindinis miestų butų fondas, o asmeninės nuosavybės teisės objektais galėjo bÅ«ti tik apyvokos, asmeninio vartojimo, patogumo ir pagalbinio namų Å«kio reikmenys, gyvenamasis namas ir darbo santaupos (1964 CK 109 straipsnis).

Toks galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė galimybės fiziniam asmeniui asmeninės nuosavybės teise įgyti butÄ , o tik suteikė teisė įgyti gyvenamÄ jį namÄ . 1982 m. gruodžio 2 d. Butų kodekso (toliau - 1982 BK) 4 straipsnio 1 dalis numatė, jog Lietuvos TSR teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose sudaro butų fondÄ , o atitinkamai 6 straipsnio 1 dalis numatė, jog Valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas).1982 BK 49 straipsnio 1 dalis numatė, jog remdamasis sprendimu suteikti gyvenamÄ jÄ patalpÄ valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas iÅ¡duoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje.

9. Dėl Å¡ių aplinkybių ir motyvų teismas sprendė, kad Butas nuosavybės teisė priklausė valstybei, o pareiÅ¡kėjui pagal orderius buvo suteikta tik teisė apsigyventi Bute. Byloje nėra pateikta tokių įrodymų pagrindžiančių, jog valstybė buvo perleidusi nuosavybės teisę kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du praradusi nuosavybę, todėl tai leidžia teismui spręsti, jog Butas nuosavybės teise priklauso valstybei ir nėra beÅ¡eimininkis. Tai, jog vieÅ¡ajame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisė į ButÄ , nepaneigia valstybės nuosavybės teisės į ButÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu.

PareiÅ¡kėjo byloje įrodinėjamos aplinkybės, jog jis Bute gyvena apie 40 metų, niekas nereiÅ¡kia jam pretenzijų, jis nemoka nuomos mokesčio, nepaneigia valstybės nuosavybės buvimo fakto, o pagrindžia tam tikrų institucijų neapdairumÄ ir nerÅ«pestingumÄ valdant valstybinį turtÄ , kas savaime nelaikytina valstybės nuosavybės į butÄ praradimu.

10. Kadangi teismas nustatė, jog Butas nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 3 dalimi, pareiÅ¡kėjas negali įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 11. Apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuosavybės dokumentų, susijusių su Å¡iuo butu, niekas neturėjo ir Å¡iai dienai neturi; niekam nekilo net klausimų, kad pareiÅ¡kėjas galėtų neteisėtai naudotis Å¡iuo butu. Tiek teismas, tiek suinteresuoti asmenys pripažino, kad pareiÅ¡kėjas butÄ faktiÅ¡kai valdo, prižiÅ«ri ir naudojasi nuo 1979 metų. PareiÅ¡kėjas butÄ valdo atvirai, teisėtai, sÄ Å¾iningai ir nepertraukiamai. Be to, pareiÅ¡kėjas nuo 1979 m. pradėjęs valdyti šį butÄ , yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už pareiÅ¡kėjÄ teisių į šį butÄ .

Nei valstybė, nei savivaldybė buto nėra įtraukusi nei į valstybės, nei į savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitÄ , taip pat nėra pradėjusi jokių procesų dėl buto perdavimo jai nuosavybės teise. Nuosavybės teisė į šį objektÄ niekam neįregistruota. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau teismas Å¡ios Å¡io įstatymo imperatyvios nuostatos netaikė ir jos neaiÅ¡kino.

LR Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Å ie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Nepatenkinus pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo, bÅ«tų neužtikrintas asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ VÄ® „Turto bankas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei. Valstybės nuosavybės teisės neįregistravimas registre, nėra pagrindu vertinti, kad toks turtas nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-535/2008).

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, jog teismo posėdžio metu apeliantas paaiÅ¡kino, jog buto (duomenys neskelbtini), jis nėra privatizavęs pagal Butų privatizavimo įstatymÄ . Kadangi butas (duomenys neskelbtini), nebuvo privatizuotas, jis liko vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektu, priklausančiu valstybei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata. Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su vieÅ¡uoju interesu. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L.

K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. S. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-211/2013).

15. Nors, kaip pažymi apeliantas, pats teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nagrinėjamu atveju valstybės tam tikros institucijos elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai valdant valstybinį turtÄ , tačiau tai savaime nelaikytina valstybės nuosavybės į butÄ praradimu. Todėl apeliantas neturi jokio pagrindo teigti, kad nepatenkinus jo pareiÅ¡kimo, bÅ«tų ne tik, kad neužtikrintas asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, bet nebÅ«tų užtikrintas asmens/pareiÅ¡kėjo pasitikėjimas valstybe ir teise. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl daiktinių teisių į ginčo butÄ , kurį pareiÅ¡kėjas siekia įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiÅ¡kimÄ tuo pagrindu, kad ginčo butas priklauso valstybei, nors nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į butÄ nėra įregistruotos. Su Å¡ia iÅ¡vada apeliantas nesutinka. Dėl kitų teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teisme jos iÅ¡ naujo nekartojamos, laikoms nustatytomis.

19. CK 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali bÅ«ti įgyjami nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

20. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 22 punktas).

Imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobÅ«dis yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡Ä jÄ nuosavybę pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė iÅ¡samius motyvus, pagrįstus buto suteikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kurių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , jog butas nuosavybės teise priklausė valstybei, o pareiÅ¡kėjui pagal orderius buvo suteikta tik teisė apsigyventi bute; byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, jog valstybė buvo perleidusi nuosavybės teisę kitiems asmenims ir tokiu bÅ«du praradusi nuosavybę, todėl tai leidžia teismui spręsti, jog butas nuosavybės teise priklauso valstybei ir nėra beÅ¡eimininkis. Apeliantas nenurodė jokių argumentų, paneigiančių Å¡ių teismo iÅ¡vadų pagrįstumÄ . Esminis apelianto argumentas, susijęs su valstybės teise į ginčo butÄ , yra tas, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į butÄ neįregistruotos.

22. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį Nekilnojamojo turto registro paskirtis – registruoti nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teises bei kitas daiktines teises į Å¡iuos daiktus, Å¡ių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus bei teikti oficialiÄ informacijÄ apie registre sukauptus duomenis. Turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka visų pirma teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įraÅ¡ai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įraÅ¡yti.

CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. PanaÅ¡i nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010).

Taip pat kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog valstybės nuosavybės teisės neįregistravimas registre, nėra pagrindu vertinti, kad toks turtas nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-535/2008).

23. Vadovaujantis minėtais kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinamais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tai, jog vieÅ¡ajame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisė į ButÄ , nepaneigia valstybės nuosavybės teisės į ButÄ buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu. Apeliantas teisingai pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nėra nuginčyti, tačiau Å¡iuo atveju jokių duomenų apie daiktines teises į butÄ nekilnojamojo turto registre nėra, kaip ir nėra duomenų, kad butas buvo įstatymų nustatyta tvarka pripažintas beÅ¡eimininkiu. Dėl to pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai, kurie pagrįsti teisiniu reglamentavimu, bei registro duomenų iÅ¡vestinis pobÅ«dis leido daryti iÅ¡vadÄ , kad butas nėra beÅ¡eimininkis ir priklauso valstybei nuosavybės teise.

24. Nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį.

Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

25. Taigi, minėti iÅ¡aiÅ¡kinamai patvirtina, kad tuo atveju, jei valstybė, kaip turto savininkė, nerÅ«pestingai valdytų pareiÅ¡kėjo naudojamÄ turtÄ , tai nesuteiktų pagrindo pareiÅ¡kėjo teisėtiems lÅ«kesčiams įgyti turtÄ nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

26. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t.y. iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

28. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija nutarė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Jelena Å iÅ¡kina Andrius Ignotas Alvydas Barkauskas