68eb4372-5353-4d3e-92b2-7f512ff13fbe · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-519/2018Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00988-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.5.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 17 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui,gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,išteisintajam R.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro A. G. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.A. K., R. K., E. K., R. M., D. N., A. T. civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 15 d. iki spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), apgaulės bÅ«du, pasinaudodamas A. T., E. K., R. K., D. N., A. K. ir R. M. pasitikėjimu ir praneÅ¡damas melagingus duomenis, žodiniu pasižadėjimu juos įdarbinti (duomenys neskelbtini) bei surasti gyvenamÄ jį plotÄ (duomenys neskelbtini), pareikalavo už įdarbinimÄ ir gyvenamojo ploto suradimÄ sumokėti po 803 Lt (232,56 eurų), o iÅ¡ R. M. 1600 litų (463,39 eurų) bei nutylėdamas esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. nuslėpdamas, kad už pateiktus pinigus neketina įdarbinti, surasti gyvenamojo ploto ir atsiskaityti, apgaulės bÅ«du savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ 5615 Lt (1626,22 eurų), tuo padarydamas A.

T. 803 Lt (232,56 eurų) žalÄ , E. K. 803 Lt (232,56 eurų) žalÄ , R. K. 803 Lt žalÄ (232,56 eurų), D. N. 803 Lt (232,56 eurų) žalÄ , A. K. 803 Lt (232,56 eurų) turtinę žalÄ , R. M. 1600 Lt (463,39 eurų) turtinę žalÄ .

2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį, kuriuo R. K. iÅ¡teisintas, panaikinti ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį – R. K. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 1 metų ir 6 mėnesių laivės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir iki 2018-02-01 atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ nukentėjusiesiems.

Taip pat praÅ¡o iÅ¡ dalies tenkinti nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius ir iÅ¡ kaltinamojo R. K. priteisti R. M. naudai 600 eurų, A. K. naudai 700 eurų, R. K. naudai 650 eurų, E. K. naudai 650 eurų, D. N. naudai 650 eurų, A. T. naudai 650 eurų.2.1. Prokuroro teigimu, teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo procesÄ reglamentuojančias nuostatas, rėmėsi nepatikimais įrodymais, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, nevertino įrodymų visumos, nepagrįstai vienus duomenis laikė įrodymais, o kitus duomenis atmetė visiÅ¡kai nenurodydamas, dėl kokių priežasčių jie nepripažintini įrodymais, atskiriems įrodymams suteikė pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus įrodymus, todėl apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas dėl kaltinamojo R.

K. iÅ¡teisinimo. Pažymi, kad baudžiamojoje teisėje asmens kaltė įrodinėjama ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir tiriant kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, prieÅ¡ingu atveju, teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam neigiant savo kaltę, kai kuriais atvejais apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas bÅ«tų neįmanomas (asmens kaltės klausimas negali bÅ«ti galutinai iÅ¡spręstas remiantis vien tik jo paties parodymais).2.2. Nurodo, jog teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sukčiavimu gali bÅ«ti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas.

Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis, kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Prokuroro teigimu, šiuo atveju sukčiavimas susijęs ir su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių.

TokiÄ situacijÄ gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan.2.3.

Teigia, kad visos Å¡ios teismo ir teismų praktikoje nurodytos aplinkybės ir buvo nustatytos Å¡ioje byloje: visi nukentėjusieji buvo suklaidinti dėl žadamo darbo (duomenys neskelbtini), kurio kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių nebuvo ir negalėjo bÅ«ti. Pažymi, kad byloje nėra nustatyta jokių patvirtinančių aplinkybių, kad toks darbas galėjo bÅ«ti, kad R. K. pats bÅ«damas ne (duomenys neskelbtini) pilietis, o tik kÄ atvykęs į Å¡iÄ Å¡alį, galėjo žadėti darbo kitiems asmenis, kai darbo neturėjo pats ir joks kitas asmuo jo nežadėjo, kÄ patvirtino ir liudytojas T.

D.. Kitų duomenų, kurie tvirtintų prieÅ¡ingai, byloje nėra nustatyta. Teigia, kad darbo pasiÅ«lymas ir buvo esminė apgaulė, kÄ nurodo ir pats teismas – esminė aplinkybė ir sÄ lyga nukentėjusiesiems apsisprendžiant dalyvauti jiems žalingame sandoryje. R. K. sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas, kas ir buvo nustatyta Å¡ioje byloje:

R. K. nerado nei patys nukentėjusieji, nei ilgus metus teisėsaugos institucijos, todėl ir tyrimas užtruko penkerius metus. Pasak prokuroro, kaltinamasis turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ užvaldyti nukentėjusiųjų pinigus ir tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. R. K. panaudodamas melagingas aplinkybes dėl įdarbinimo ir netgi nurodydamas konkrečius atlyginimo dydžius, darbo terminus, sugundė ir suviliojo iÅ¡galvotais pasiÅ«lymais visus nukentėjusiuosius. R. K. iÅ¡kėlė vienÄ sÄ lygÄ , kad jie turi sumokėti avansÄ už gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kurį bÅ«tent kaltinamasis ir įsipareigojo, už gautus iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus, surasti (duomenys neskelbtini).

Tačiau bylos aplinkybės rodo, kad pinigai buvo surinkti, tačiau jokio gyvenamojo bÅ«sto (duomenys neskelbtini) nukentėjusieji negavo, nors ir iÅ¡vykstant iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ir jau atvykus į (duomenys neskelbtini), jie dar susisiekė su R. K., tačiau vėliau kaltinamasis dingo ir jokių duomenų apie jo buvimÄ vietÄ niekam, taip pat ir teisėsaugos institucijoms, nebuvo žinoma. Pažymi, kad kaltinamasis negalėjo pateikti ir jokių įtikinamų argumentų, kodėl surinko pinigus už gyvenamojo bÅ«sto suradimÄ , nors 2012 metais tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir visoje Europoje yra įvairių bendrovių, kurios teikia apgyvendinimo paslaugas, kaip pvz.: (duomenys neskelbtini), arba tiek perkant kelto bilietus ar bet kurioje turizmo agentÅ«roje, todėl gyvenamÄ jį bÅ«stÄ galėjo susirasti ir patys nukentėjusieji savarankiÅ¡kai.2.4.

Pažymi, kad teismas nuosprendyje visiškai nevertino liudytojų T. D., J. M. parodymų, nuoseklių visų nukentėjusiųjų parodymų, byloje esančių banko ir kitų finansų institucijų pateiktų duomenų dėl pinigų pervedimų. Nurodo, kad visos finansų institucijos patvirtino, jog jokių pinigų pervedimų R. K. neatliko. Teigia, kad teismas neįvertino kaltinamojo duotų parodymų ir duotų nukentėjusiųjų parodymų. Nukentėjusieji parodė, kad jie (duomenys neskelbtini) nebuvo jokiame R.

K. surastame kempinge, su jais R. K. nesusisiekė, o R. K. telefonas vėliau buvo iÅ¡jungtas. Nukentėjusieji taip pat nurodė, kad jie buvo palikti be pinigų ir sutarto gyvenamojo ploto, už kÄ jie buvo įdavę pinigus. Å iuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojo T. D. parodymai, paties R. K. draugo liudytojo J. M. parodymai. Liudytojas J. M. parodė, kad R. K. pradžioje dar atsiliepė į asmenų skambučius, bet slėpė nuo jo pokalbio detales, iÅ¡eidavo kalbėtis į kitÄ patalpÄ , o vėliau iÅ¡ viso neatsakinėjo į gaunamus skambučius ir jokie lietuviai pas juos į kempingÄ nebuvo atvykę.

Pasak prokuroro, teismas nurodo prieÅ¡ingai, kad jis buvo apgautas liudytojo T. D., kad liudytojas T. D. žadėjo apgyvendinti asmenis iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir už tai gavo pinigus. Tačiau, pasak prokuroro, tai yra tik R. K. gynybinė versija. Teigia, kad R. K. buvo tariamai suradęs kempingÄ , tačiau atvykus nukentėjusiesiems, kempingo sÄ lygos jiems nepatiko ir jie iÅ¡vyko bei pareikalavo grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus, nors visi nukentėjusieji ir liudytojai aiÅ¡kiai ir kategoriÅ¡kai patvirtino, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini) atsiliepė telefonu vienÄ kartÄ ir daugiau su juo nebesusitiko ir jokių gyvenamųjų patalpų kempinge ar kitur jiems nerodė, nesiÅ«lė.

Pažymi, kad Å¡ių liudytojų parodymų teismas nevertino, jų neaptarė nei atskirai, nei kaip visumos įrodymų.2.5. Prokuroro nuomone, R. K. elgesys turi bÅ«ti pripažintas sukčiavimu, o ne netinkamu sutartinių teisių ir pareigų vykdymų, ar bent jau taip bandomu traktuoti tariamu įsipareigojimų nevykdymu. Teigia, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusieji susitarė su kaltinamuoju dėl nakvynės rezervavimo vienam mėnesiui, jog bus surastas darbas, jie sutiko mokėti pinigus tik su sÄ lyga, kad bus surastas darbas.

R. K. nurodė, kur ir kÄ jie dirbs, pas kÄ jie dirbs, ir koks bus valandinis atlygis. Sutarimas buvo konkretus, konkreti nakvynė vienam mėnesiui ir konkreti darbo vieta, tai nebuvo tarpininkavimas, tai buvo tiesioginis susitarimas tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo. Pažymi, kad R. K. neužsiima įdarbinimo veikla, tokios veiklos niekur nėra registravęs, todėl ir neturėjo teisės užsiimti tokia veikla. Nukentėjusiems nuvykus į (duomenys neskelbtini) nebuvo pasiÅ«lytas darbas, kaip jiems buvo pažadėta, nei surasta nakvynė, už kÄ buvo sumokėta.

Su atvykusiais nukentėjusiaisiais nebuvo bendraujama nei telefonu. Kaltinamasis neatsiliepė į telefono skambučius ir visus nukentėjusiuosius paliko likimo valiai. Nukentėjusieji po ilgų paieÅ¡kų surado R. K., pareikalavo jo atlyginti jiems žalÄ , tačiau pinigai iki Å¡iol negrÄ Å¾inti. Pasak prokuroro, R. K. neketino vykdyti sudaryto žodinio susitarimo, o siekė suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo asmeninių, savanaudiÅ¡kų tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimÄ turtÄ , kÄ jis ir padarė.

Nurodo, kad byloje yra duomenų, kad R. K. minėtu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo baudžiamas dėl vagystės iÅ¡ parduotuvių bei nustatyta, kad jis automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus. Tai rodo jo lengvabÅ«diÅ¡kÄ elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ minėtais laikotarpiais. Teisme R. K. parodė, kad ne kartÄ ir pats buvo apgautas darbdavių, nebuvo jam sumokėta už darbÄ , kas leidžia, pasak prokuroro, manyti, jog tokį „verslo ir vadybos“ modelį jis pritaikė ir savo veikloje. R. K. turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , todėl suvokia savo elgesio motyvus, suprato darantis sukčiavimÄ , taip pat suvokė, kad įgyja turtÄ neketindamas atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, iÅ¡sako melagingus ketinimus nukentėjusiesiems, nuslėpdamas tikrus savo tikslus, nutyli esmines sandoriui sudaryti reikÅ¡mingas aplinkybes, numato, kad tuo padarys turtinę žalÄ kitiems asmenims, kuriÄ bus problemiÅ¡ka atlyginti, ir to nori.

Teigia, kad R. K. žinojo, jog visi nukentėjusieji yra socialiai pažeidžiami, neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, neturi darbo (duomenys neskelbtini), dalį pinigų, kad perduoti jam, jie skolinosi iÅ¡ artimųjų, draugų, o jis pats bÅ«damas (duomenys neskelbtini) tikėjosi, kad bus nepasiekiamas ir nukentėjusieji neturės jokių teisinių galimybių atgauti savo pinigus arba tai įvyks po daugelio metų.2.6. Prokuroro teigimu, baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo R.

K. veikoje yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

3. Teismo posėdyje iÅ¡teisintasis R. K. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies 4. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus, atlikusi įrodymų tyrimÄ , iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis dėl R.

K. iÅ¡teisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Todėl nuosprendis naikintinas ir R. K. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).5. R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaulės bÅ«du, pasinaudodamas A. T., E. K., R. K., D. N., A. K. ir R. M. pasitikėjimu ir praneÅ¡damas melagingus duomenis, žodiniu pasižadėjimu juos įdarbinti (duomenys neskelbtini) bei surasti gyvenamÄ jį plotÄ (duomenys neskelbtini), pareikalavo už įdarbinimÄ ir gyvenamojo ploto suradimÄ sumokėti po 803 Lt (232,56 eurų), o iÅ¡ R.

M. 1600 litų (463,39 eurų) bei nutylėdamas esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. nuslėpdamas, kad už pateiktus pinigus neketina įdarbinti, surasti gyvenamojo ploto ir atsiskaityti, apgaulės bÅ«du savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , iÅ¡ viso 5615 Lt (1626,22 eurų), tuo padarydamas A. T. 803 Lt (232,56 eurų) žalÄ , E. K. 803 Lt (232,56 eurų) žalÄ , R. K. 803 Lt žalÄ (232,56 eurų), D. N. 803 Lt (232,56 eurų) žalÄ , A. K. 803 Lt (232,56 eurų) turtinę žalÄ , R.

M. 1600 Lt (463,39 eurų) turtinę žalÄ .6. Susipažinus su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais R. K. iÅ¡teisinančiais motyvais matyti, jog apylinkės teismas įvertinęs tai, kad R. K. su sugyventine ir dviem vaikais į (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo dienÄ anksčiau negu nukentėjusieji, nuo jų nesislapstė, palaikė su jais ryšį, aiÅ¡kino, kad nepavyksta surasti patalpų jų apgyvendinimui, prašė palaukti, padarė iÅ¡vadÄ , kad R. K., nurodydamas nukentėjusiesiems iÅ¡ anksto sumokėti už gyvenamųjų patalpų nuomÄ , neturėjo iÅ¡ankstinės tyčios apgaule iÅ¡ nukentėjusiųjų iÅ¡vilioti pinigus ir juos pagrobti, o tai, kad R.

K. vėliau į nukentėjusiųjų telefoninius skambučius nebeatsiliepė ir pinigų nukentėjusiesiems negrÄ Å¾ino, nepatvirtina apgaulės požymio. Taip pat skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad R. K. veika, pasireiÅ¡kusi nurodymu nukentėjusiesiems iÅ¡ anksto sumokėti pinigus už gyvenamÄ sias patalpas bei pažadu jiems surasti darbÄ (duomenys neskelbtini) nelaikytina sukčiavimu (BK 182 straipsnio 1 dalis), o gali užtraukti civilinę atsakomybę dėl netinkamo civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.137 straipsnis).

Tačiau su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad apylinkės teismas pasisakydamas dėl R. K. pareikÅ¡to kaltinimo visiÅ¡kai nevertino nukentėjusiųjų, liudytojų T. D., J. M., N. K. parodymų, banko ir kitų finansų institucijų pateiktų duomenų dėl pinigų pervedimų, Å¡ių įrodymų nevertino bendrame duomenų kontekste bei nesiekė paÅ¡alinti byloje esančių prieÅ¡taravimų ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

K. nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių.

7. BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės iÅ¡vengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – Å¡ios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų. 7.1.

Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das, turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės iÅ¡vengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015).

Apgaulė pasireiÅ¡kia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013 ir kt.). 7.2.

Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais, giminystės ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais pagrindÄ pasitikėti kaltininku. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas iÅ¡ apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ ar turtinę teisę.

Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). 7.3. Teismų praktikoje toks esminės apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkÄ , teisėtÄ valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, yra laikomas pagrindiniu požymiu, skiriančiu sukčiavimÄ nuo civilinio delikto ir darančiu turto ar turtinės teisės įgijimÄ nusikalstamu.

Naudojant tokiÄ apgaulę nukentėjusiojo suklaidinimas turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡io asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/2013, 2K-84/2014, 2K-150/2014 ir kt.). Be to, gana svarbiu kriterijumi, padedančiu atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusiojo asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis Å¡iuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ir sudaryti sandorį, ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų negalimas arba iÅ¡ esmės pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ , vengdamas prievolės pasislėpė, tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo, ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-133/2010 ir kt.).

8. IÅ¡ nukentėjusiųjų A. K., R. K., E. K., R. M., D. N., A. T., liudytojo N. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis R. K. iÅ¡ pradžių įgijo jų pasitikėjimÄ , o po to Å¡iuo pasitikėjimu pasinaudojo. Nukentėjusieji tiek pareiÅ¡kimuose, tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, akistatų metu, duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu nuosekliai paaiÅ¡kino visas įvykio aplinkybes, kad buvo susitikę su R. K., jog R. K. jiems pasakojo apie darbÄ , sakė jog darbo bus penkeriems metams, jog reikia sumokėti užstatÄ už gyvenamÄ jį plotÄ (duomenys neskelbtini) po 803 Lt nuo kiekvieno iÅ¡ anksto.

Paduodami pinigus, jie surašė raÅ¡tÄ . 8.1. R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, duodamas paaiÅ¡kinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, neneigė, kad su norinčiais dirbti (duomenys neskelbtini) jis susitiko kelis kartus, per susitikimus aptardavo įdarbinimo, apgyvendinimo detales, iÅ¡ nukentėjusiųjų rinko pinigus už bÅ«sto nuomÄ ir depozitui. 8.2. Tačiau R. K. nurodytas aplinkybes, kad jam dar nespėjus apsigyventi (duomenys neskelbtini), atvyko nukentėjusieji, jog jis su nukentėjusiaisiais susisiekė telefonu, sutarė susitikti autostradoje prie (duomenys neskelbtini) miesto, kad jis kartu su T.

D. pasitiko nukentėjusiuosius, bendravo ir viskas klostėsi gerai, kol jie visi kartu nenuvyko į gyvenamÄ sias vietas – kempingus, jog atvykusiųjų netenkino gyvenimo sÄ lygos, kilo konfliktas, kai kurie iÅ¡ nukentėjusiųjų iÅ¡ karto iÅ¡vyko, kiti liko, jog visa atvykusi grupė buvo įdarbinta, sekančiÄ dienÄ jie turėjo eiti į darbÄ , paneigia nukentėjusiųjų, liudytojų R. K., J. M., T. D. duoti parodymai. 8.2.1. Nukentėjusieji A. T., E. K., R. K., D. N., A. K., R. M., liudytojas N. K. duodami parodymus paaiÅ¡kino, kad visi važiuojantys susitiko ir susipažino kelte.

Nuvažiavę į sutartÄ miestÄ (duomenys neskelbtini), R. K. nesulaukė. Visi važiuojantys susitiko netoli (duomenys neskelbtini) prie degalinės, vyko bendravimas su R. K. telefonu. R. K. pasakė, kad nepavyksta rasti gyvenamo ploto, pasiÅ«lė permiegoti automobilyje iki rytojaus, kol jam pavyks surasti gyvenamÄ jÄ vietÄ . KitÄ dienÄ R. K. nebeatsiliepė į telefono skambučius. Toje sutartoje vietoje laukė gal 4–5 paras. Suprato, jog R. K. juo apgavo. 8.2.2. Liudytojas J. M. parodė, kad kelionės pradžioje ir iki kelionės į (duomenys neskelbtini) jis nieko nežinojo apie kitus žmones, kurie turi kartu vykti dirbti į (duomenys neskelbtini).

Tik atvykus į (duomenys neskelbtini), R. K. kažkas pradėjo skambinti labai daug kartų į pastarojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Suprato, kad R. nuo jo kažkÄ norėjo nuslėpti, nes kai tik paskambindavo, atsiliepęs iÅ¡eidavo kalbėtis į kitÄ patalpÄ . IÅ¡ bendro konteksto suprato, kad yra dar atvažiavusių žmonių, kurie jo laukia, kviečia pas juos atvažiuoti ir pasikalbėti. Nei pirmÄ jį vakarÄ , nei sekantį vakarÄ ar dienÄ R. niekur nevažiavo, buvo visi kartu. 8.2.3. Liudytojas T.

D. parodė, kad nėra kalbėjęs su R. K. apie (duomenys neskelbtini) piliečių A. T., E. K., R. K., D. N., A. K., R. M., N. K. įdarbinimÄ bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Å ios pavardės jam nežinomos. Jam nežinoma apie lietuvius 2012 m. pabaigoje atvykusius dirbti ir kur jie turėjo gyventi. 8.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų, aptartų liudytojų parodymais, kadangi jų parodymai sutampa tarpusavyje bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo nurodomos aplinkybės, kad jis dirbo pas T.

D., tačiau jį apgavo, nesumokėjo darbo užmokesčio, jog jis turėjo kreiptis į teismÄ ir jam buvo priteista suma, neduoda pagrindo abejoti T. D. parodymais dėl anksčiau nurodytų aplinkybių. 8.4. R. K. nurodytas aplinkybes, kad T. D. prašė jo surasti 10–16 darbuotojų, pasakė, kad reikia surinkti apie 18–20 tÅ«kstančių (duomenys neskelbtini) kronų bÅ«sto nuomai už vienÄ mėnesį ir depozitui, jog per susitikimus su norinčiais dirbti nukentėjusiaisiais, kai buvo aptariamos įdarbinimo, apgyvendinimo detalės, telefonu bendravo su T.

D., nepatvirtinti jokiais byloje esančiais duomenimis. Liudytojas T. D. parodė, kad R. K. atvyko pas jį ir kreipėsi dėl darbo. Neigė tai, kad jis R. K. prašė surasti darbuotojų ir parodė, kad R. K. jo apie tai klausė, bet jis negalėjo pasiÅ«lyti jokio darbo. Taip pat paaiÅ¡kino, jog jis neturėjo jokių apgyvendinimo vietų, iÅ¡skyrus butÄ , kuriame pats gyvena su savo partnere. Liudytojas L. M., kuris kartu su R. K. ir jo drauge bei vaikais vyko į (duomenys neskelbtini), parodė, kad R. D. su kažkokia kine gyveno bute, jog vėliau per T.

D. pažįstamÄ jie apsigyveno kempinge, kas patvirtina T. D. nurodytas aplinkybes. Be to, apklausiami nukentėjusieji, liudytojas N. K. tokių aplinkybių, kad aptariant įdarbinimo, apgyvendinimo detales, telefonu buvo bendraujama su T. D., taip pat nenurodė. 8.5. IÅ¡ AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. R. K. „Western Union“ sistema pinigų perlaidų nesiuntė (1 t. 157 b. l.). AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio   1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.

R. K. „Western Union“ nėra siuntęs grynųjų pinigų perlaidų (1 t. 159 b. l.). Å ie byloje esantys duomenys paneigia R. K. nurodytas aplinkybes, kad iÅ¡ nukentėjusių, liudytojo N. K. paimtus pinigus už bÅ«sto nuomÄ ir depozitÄ pervedė T. D.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. taip pat teigė, kad pinigus T. D. pervedė naudodamasis „Western Union“, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl tokių duomenų nebuvo rasta, aiÅ¡kino, kad pinigai galėjo bÅ«ti pervesti iÅ¡ kito asmens sÄ skaitos, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė.

R. K. kėlė versijÄ , kad kažkuris nukentėjusysis dalyvavo, kai jis surinktus pinigus siuntė T. D., tačiau nei vienas iÅ¡ apklaustų nukentėjusiųjų tokių aplinkybių nenurodė.9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apgaulė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl R. K. galimybių ir ketinimo juos (duomenys neskelbtini) įdarbinti bei apgyvendinti. Aptartais įrodymais nustatyta, jog R. K., siekdamas, kad nukentėjusieji perduotų jam savo turtÄ (pinigus), prieÅ¡ tai juos įtikino, kad Norvegijoje jie bus įdarbinti, o pinigai reikalingi sumokėti už gyvenamÄ jį plotÄ .

Akivaizdu, jog toks pinigų iÅ¡viliojimas iÅ¡ nukentėjusiųjų bÅ«sto nuomai, kaltinamajam apgaulingai žadant juos įdarbinti, nors realiai jis neužsiima įdarbinimo veikla, pažadant surasti jiems gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nors realiai Å¡io pažado jis nevykdo ir neketina vykdyti, teismų praktikoje kvalifikuojamas kaip sukčiavimas.

10. Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iais veiksmais kaltinamasis R. K. sÄ moningai sudarė situacijÄ , kuria buvo esmingai pasunkintas nukentėjusiųjų pažeistų civilinių teisių gynimo bÅ«das, ir, prieÅ¡ingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, R. K. padaryta veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas, todėl jam taikytina baudžiamoji atsakomybė. Remdamasis tuo kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų ir anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R.

K. apgaulės bÅ«du, pasinaudodamas A. T., E. K., R. K., D. N., A. K. ir R. M. pasitikėjimu ir praneÅ¡damas melagingus duomenis, žodiniu pasižadėjimu juos įdarbinti (duomenys neskelbtini) bei surasti gyvenamÄ jį plotÄ (duomenys neskelbtini), pareikalavo už įdarbinimÄ ir gyvenamojo ploto suradimÄ sumokėti po 803 Lt (232,56 eurų), o iÅ¡ R. M. 1600 litų (463,39 eurų) bei nutylėdamas esmines nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. nuslėpdamas, kad už pateiktus pinigus neketina įdarbinti, surasti gyvenamojo ploto ir atsiskaityti, apgaulės bÅ«du savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , iÅ¡ viso 5615 Lt (1626,22 eurų), tuo padarydamas A.

T. 803 Lt (232,56 eurų) žalÄ , E. K. 803 Lt (232,56 eurų) žalÄ , R. K. 803 Lt žalÄ (232,56 eurų), D. N. 803 Lt (232,56 eurų) žalÄ , A. K. 803 Lt (232,56 eurų) turtinę žalÄ , R. M. 1600 Lt (463,39 eurų) turtinę žalÄ . Tokiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamas apylinkės teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

11. Pagal bendrÄ taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).11.1. Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ straipsnio sankcijoje numatytas alternatyvių bausmių sÄ raÅ¡as: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.11.2.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina tyčinių, nesunkių nusikaltimų kategorijai, nes pati griežčiausia bausmė yra iki 3 metų laisvės atėmimo (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali, nusikaltimas baigtas, nukentėjusiesiems padaryta turtinė žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, vertintina ir tai, kad R. K. neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo turimas išsilavinimas aukštasis, išsiskyręs, dirbantis įmonės savininku N. K..11.3.

Nagrinėjamu atveju įvertinus bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir atsižvelgiant į bausmės paskirtį bei jos įgyvendinimo tikslus, R. K. atžvilgiu skirtina viena iÅ¡ Å¡velnesnių BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – bauda. Už nesunkų nusikaltimÄ Ä¯statymas nusikaltimo padarymo metu (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) numatė baudÄ iki 500 MGL, kuri 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 (redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 6 d.) keitėsi nustatant, jog už nesunkų nusikaltimÄ baudžiamasis įstatymas numato baudÄ nuo 50 iki 2000 MGL dydžio, tačiau vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vis tik Å¡velnesnis įstatymas yra galiojęs nusikaltimo padarymo metu, todėl adekvati padarytam nusikaltimui bei teisinga bausmė laikytina – 70 MGL dydžio bauda.

Baudos dydis skaičiuotinas 1 MGL – 37,66 euro.12. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.12.1.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡imtinais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). 12.2.

Nukentėjusysis A. K. pateikė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl 4200 Lt (1216,40 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t. 98 b. l.), nukentėjusysis R. K. – dėl 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t. 95 b. l.), nukentėjusysis E. K. – dėl 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t. 101 b. l.), nukentėjusysis R. M. – dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. 107–108 b. l.), nukentėjusysis D. N. – dėl 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t. 104 b. l.), teisiamojo posėdžio metu pasisakė dėl 1503 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis A.

T. – dėl 4000 Lt (1158,48 Eur) turtinės žalos atlyginimo (1 t. 92 b. l.). Nukentėjusiųjų pateiktuose civiliniuose ieÅ¡kiniuose praÅ¡oma priteisti turtinė žala nėra detalizuota. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusieji nurodė, kad civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos sudaro 803 Lt sumokėti už bÅ«sto nuomÄ , kelto bilietai, kuras, automobilio draudimas, ryÅ¡io paslaugos, įrankiai darbui, maisto produktai, higienos priemonės ir pan. Abejonių nekelia, kad nukentėjusieji dėl kaltinamojo R.

K. neteisėtų veiksmų patyrė turtinę žalÄ , tačiau nukentėjusiųjų nurodytos patirtos iÅ¡laidos (kelto bilietai, kuras, automobilio draudimas, ryÅ¡io paslaugos, įrankiai darbui, maisto produktai, higienos priemonės ir pan.) nėra detalizuotos, nėra pateikti civilinius ieÅ¡kinius pagrindžiantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teisme patikslinti nukentėjusiųjų pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių reikalavimus, t. y. patikslinti praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, nebuvo galimybės, kadangi kai kurie nukentėjusieji Å¡iuo metu dirba ir gyvena užsienyje, jų iÅ¡kvietimas į teismo posėdį labai užtęstų bylos nagrinėjimÄ .

Be to, nukentėjusiesiems turėtų bÅ«ti sudarytos visos galimybės pateikti civilinius ieÅ¡kinius pagrindžiančius įrodymus, o tai taip pat užtęstų bylos nagrinėjimÄ . 12.3. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ankščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos dydžio nepadarius baudžiamosios bylos nagrinėjime ilgos pertraukos ir negavus papildomos medžiagos, nėra galimybės. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nors nukentėjusiųjų teisė reikalauti atlyginti jiems padarytÄ turtinę žalÄ yra pagrįsta, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio dydžio, todėl nukentėjusiesiems A.

T., E. K., R. K., D. N., A. K. ir R. M. pripažįstama teisė į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio, susijusio su turtine žala, dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – R.

K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmę – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudÄ .PaskirtÄ baudÄ R. K. turi sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo Å¡io nuosprendžio priėmimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ . Per teismo nustatytÄ terminÄ nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ ir nepateikus TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo raÅ¡tinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.Nukentėjusiesiems A.

K., R. K., E. K., R. M., D. N., A. T. pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis). Teisėjai                                                                                                               Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                 Virginija Žindulienė