Legislator Case Law & Legislation
68eaadcf-c8c7-46ec-b417-81de5f613803 AI generated

68eaadcf-c8c7-46ec-b417-81de5f613803 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 68eaadcf-c8c7-46ec-b417-81de5f613803
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Adm Adm. byla Nr. ATP-1445-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-01032-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 40.2.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs S. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties, kuria netenkintas S. K. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 3 d. nutarimas nubausti S. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 424 str. 3 d. 650 Lt bauda,n u s t a t ė :Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus (toliau - VieÅ¡osios tvarkos skyrius) 2012-05-03 nutarimu S. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 424 str. 3 d. už tai, kad 2012-04-14, 17.45 val., žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus r., įrengtose trasose, važinėjo trys keturračiai, dėl ko gyvenamoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis.

Legislator headnote

AI generated

68eaadcf-c8c7-46ec-b417-81de5f613803 · Vilniaus apygardos teismas: Apeliantas, organizavęs pasivažinėjimÄ keturračiais, leidęs kitiems asmenims važinėtis jam priklausančiais keturračiais žemės sklype, privalėjo imtis priemonių, kad jam priklausančių keturračių skleidžiamas triukÅ¡mas nepažeistų Å¡alia sklypo, kuriame buvo važinėjama, gyvenančios nukentėjusiosios ir kitų asmenų teisė į poilsį (ramybę). Tačiau S. K. nesiėmė jokių priemonių.Nukentėjusioji V. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti.Nurodo, kad S. K. teiginys, jog jis negali bÅ«ti inkriminuoto teisės pažeidimo subjektu, yra nepagrįstas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm Adm. byla Nr. ATP-1445-648/2012Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-01032-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 40.2.2.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Pažarskis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs S. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties, kuria netenkintas S. K. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 3 d. nutarimas nubausti S. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 424 str. 3 d. 650 Lt bauda,n u s t a t ė :Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus (toliau - VieÅ¡osios tvarkos skyrius) 2012-05-03 nutarimu S. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 424 str. 3 d. už tai, kad 2012-04-14, 17.45 val., žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus r., įrengtose trasose, važinėjo trys keturračiai, dėl ko gyvenamoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis.

S. K. 2012-04-14 buvo trasose, kai važinėjo keturračiai, ir neužtikrino, kad nebÅ«tų pažeista žmonių teisė į poilsį (ramybę), taip pažeisdamas TriukÅ¡mo prevencijos Vilniaus rajono vieÅ¡ose vietose taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006-11-24 sprendimu Nr. T3-324 (toliau - Taisyklės), 22.4. p. reikalavimus.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-10-25 nutartimi netenkino S. K. skundo ir paliko VieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2012-05-03 nutarimÄ nepakeistÄ .S. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ panaikinant VieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2012-05-03 nutarimÄ .Nurodo, kad nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, jog už galimai sukeltÄ triukÅ¡mÄ yra atsakingas S. K..

Žemės sklypo savininkai yra iÅ¡davę jam įgaliojimÄ dėl atitinkamų veiksmų atlikimo, tačiau pats įgaliojimo iÅ¡davimas negali patvirtinti fakto, kas gali atsitikti tame žemės sklype, ir netrukdo patiems žemės sklypo savininkams atlikti visus kitus veiksmus, kurie yra bÅ«tini su žemės sklypu.Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas buvo triukÅ¡mo Å¡altinių savininkas. Policijos pareigÅ«nas negalėjo atsakyti ir konkrečiai nurodyti, kokie jam buvo pateikti apie keturračių nuosavybės teisę įrodantys dokumentai.

Netgi darant prielaidÄ , kad S. K. tuo metu buvo keturračių savininkas, vis tiek negalima jo bausti administracine tvarka pagal inkriminuotÄ straipsnį, nes keturračiais važinėjosi kiti asmenys. Tai patvirtina tiek vaizdo medžiaga, tiek ir liudytojų parodymai. Teismas neįsigilino į tÄ aplinkybę, kad tuo metu keturračius teisėtai valdė kiti asmenys, kurie ir turėjo bÅ«ti patraukti administracinėn atsakomybėn. Lietuvos Respublikos ATPK ir kiti teisės aktai neleidžia bausti asmens, kuris davė leidimÄ važiuoti atitinkama transporto priemone, kurie galimai trikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

Taigi, S. K. veiksmuose nėra objektyviosios teisės pažeidimo pusės ir tyčios padaryti šį teisės pažeidimÄ . Ä®galiojimo turėjimas dėl žemės sklypo ir leidimas pasivažinėti keturračiais neleidžia pripažinti, kad apeliantas sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ rimtį.Apeliantas kelia klausimÄ , ar inkriminuotas teisės pažeidimas gali bÅ«ti padaromas neveikimu. PrieÅ¡ingai nei tvirtina teismas, vieÅ¡osios rimties trikdymo negalima padaryti neveikimu. Teismas taip pat nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės tai, ar S. K. buvo teisės pažeidimo padarymo vietoje, ar ne.

Nėra aiÅ¡ku, kaip galima sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį, kai asmens nėra teisės pažeidimo padarymo vietoje. S. K. negali daryti įtakos asmenims, kurie važinėjosi keturračiais, kad jie nevažinėtų ir netrikdytų vieÅ¡osios rimties. Kai triukÅ¡mo Å¡altinis yra teisėtai perduotas kitam asmeniui turtas, tai kitas asmuo yra atsakingas už galimÄ vieÅ¡osios rimties trikdymÄ . Nurodo, kad V. G. turėjo galimybę gauti duomenis apie asmenis, kurie važinėjosi keturračiais, kadangi buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, kurie turėjo įgaliojimus patikrinti asmenų tapatybes.

Nukentėjusiajai nebuvo įdomu, kas važinėjosi keturračiais, o tai reiÅ¡kia, kad ji neatliko visų galimų rÅ«pestingų veiksmų siekiant tinkamai iÅ¡tirti šį teisės pažeidimÄ .Pasak S. K., jo veiksmuose nėra tyčios elemento, t. y. kad jis siektų savo veiksmais tyčia sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį. Taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiais pagrindais ir motyvais teismas priėjo prie iÅ¡vados, jog vieÅ¡oji rimtis buvo sutrikdyta ir kad tai yra akivaizdu. Teigia, kad yra galimas garso triukÅ¡mas, tačiau konkrečiu atveju jis nebuvo nustatinėjamas.

Keturračiais nebuvo važinėjama vieÅ¡oje vietoje, o privačiame žemės sklype, be to, tai buvo daroma ne vėlai vakare, o pavakario metu. Å iuo atveju teismas vadovavosi tik nukentėjusiosios V. G. subjektyvia nuomone, kad triukÅ¡mas buvo nepakeliamas ir kad gyvenamojoje vietoje nebuvo įmanoma susikalbėti.Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti.Nurodo, kad Å¡ioje byloje buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, kad S. K. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .

Apeliantas, organizavęs pasivažinėjimÄ keturračiais, leidęs kitiems asmenims važinėtis jam priklausančiais keturračiais žemės sklype, privalėjo imtis priemonių, kad jam priklausančių keturračių skleidžiamas triukÅ¡mas nepažeistų Å¡alia sklypo, kuriame buvo važinėjama, gyvenančios nukentėjusiosios ir kitų asmenų teisė į poilsį (ramybę). Tačiau S. K. nesiėmė jokių priemonių.Nukentėjusioji V. G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti.Nurodo, kad S. K. teiginys, jog jis negali bÅ«ti inkriminuoto teisės pažeidimo subjektu, yra nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 424 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo subjektu yra triukšmo šaltinio savininkas ar valdytojas. Nagrinėjamu atveju triukšmo šaltiniu buvo trys keturračiai, o ne žemės sklypas. S. K. išduotas notaro patvirtintas įgaliojimas patvirtina, kad jis yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., valdytojas. 2012-04-14 atvykus policijos pareigūnams, apeliantas pateikė trijų keturračių, kurie tuo metu važinėjo žemės sklype, dokumentus, kas rodo, jog jis yra keturračių savininkas.

S. K. vadovaujama bendrovė UAB „V (duomenys pakeisti)“ teikė keturračių nuomos paslaugas ir Å¡ios paslaugos buvo teikiamos tame pačiame žemės sklype, kuriame buvo padarytas teisės pažeidimas. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nustatyta, kad S. K. buvo žemės sklype teisės pažeidimo padarymo metu.S. K. teiginys, kad Å¡is teisės pažeidimas negalėjo bÅ«ti padaromas neveikimu, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. VieÅ¡oji rimtis buvo sutrikdyta apeliantui organizuojant ir leidžiant važinėtis keturračiais bei neužtikrinant, kad važinėjant jam priklausančiomis transporto priemonėmis nebÅ«tų sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis.IÅ¡ teismo konstatuotų aplinkybių matyti, kad S. K. tikrai žinojo, jog Å¡alia žemės sklypo, kuriame įrengtos trasos, gyvenantys asmenys skundžiasi ir yra nepatenkinti apelianto priklausančių keturračių keliamu triukÅ¡mu, tačiau jis, žinodamas Å¡ias aplinkybes bei ignoruodamas pareigas, numatytas Taisyklėse, organizavo pasivažinėjimÄ keturračiais ir leido Å¡iomis transporto priemonėmis trikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

Akivaizdu, kad jis elgėsi tyčia.Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant S. K. administracinės atsakomybės už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ klausimÄ , nebuvo privaloma nustatyti, koks buvo keturračių skleidžiamas garsas ir ar jis virÅ¡ijo teisės aktais leistinus ribinius triukÅ¡mo dydžius. Taigi, teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad važinėjant keturračiais buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis.

S. K. teigia, kad keturračiai važinėjosi leistinu laiku, t. y. ne vėlai vakare, o pavakario metu. Tačiau Å¡is važinėjimasis, atsižvelgiant į Taisyklių 22.4. p., turėjo netrikdyti vieÅ¡osios rimties.S. K. apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog S. K. padarė jam inkriminuotÄ teisės pažeidimÄ .Lietuvos Respublikos ATPK 424 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų triukÅ¡mo prevencijos vieÅ¡osiose vietose taisyklių nesilaikymÄ .

S. K. nubaustas pagal minėtÄ straipsnį už Taisyklių 22.4. p. pažeidimÄ . Å iame punkte numatyta, kad draudžiama rajono vieÅ¡ose vietose visÄ parÄ trikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį (b.l. 108-109).Byloje nustatyta, kad S. K. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., valdytojas. Tai patvirtina S. K. iÅ¡duotas notaro patvirtintas įgaliojimas (b.l. 65). Tai, kad žemės sklypo savininkai turi teisę atlikti visus kitus veiksmus, kurie yra bÅ«tini su žemės sklypu, nepaneigia minėtos iÅ¡vados.

Å iame žemės sklype yra įrengtos trasos. Pagal Taisyklių 13 p., triukÅ¡mo Å¡altinis yra bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukÅ¡mÄ , o Taisyklių 14 p. numatyta, kad triukÅ¡mo Å¡altinio valdytojas yra triukÅ¡mo Å¡altinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukÅ¡mo Å¡altinį. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju triukÅ¡mo Å¡altinis yra bÅ«tent keturračiai, o ne pats žemės sklypas, kuriame yra įrengtos trasos. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas D.

J. parodė, kad 2012-04-14 atvykus į įvykio vietÄ , atėjo S. K. ir pasakė, kad jis yra keturračių savininkas, atnešė transporto priemonių dokumentus. D. J. įsitikino, kad Å¡ie dokumentai yra tų pačių keturračių (b.l. 152-153). D. J. tarnybiniame praneÅ¡ime yra užfiksuotos analogiÅ¡kos aplinkybės (b.l. 11). Be to, liudytojas D. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad visi keturračių vairuotojai važinėjo tik su S. K. leidimu. D. G. taip pat patvirtino, kad S. K. visÄ laikÄ buvo trasose (b.l. 126).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių tiek D. J., tiek D. G. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti S. K., jie tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, todėl jų parodymai laikytini patikimais. Taigi, byloje yra vienareikšmiškai įrodyta, kad S. K. yra keturračių savininkas ir jis inkriminuotu laiku buvo trasose, kas paneigia apelianto argumentus dėl šių aplinkybių nenustatymo.S. K., būdamas keturračių savininku ir leisdamas važinėtis kitiems asmenims šiomis transporto priemonėmis, turėjo užtikrinti, kad pastarieji netrikdytų viešosios rimties, tačiau jis to nepadarė.

Tai, kad apeliantas pats nesivažinėjo keturračiu, kiti asmenys tuo metu naudojosi keturračiais, neturi reikšmės jo veiksmų vertinimui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 424 str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentais, kuriais buvo pripažinta, kad žemės sklypas, kuriame yra trasos, yra viešoji vieta, ir nebekartoja jų. Nors keturračių keliamas triukšmas nebuvo nustatomas specialiomis priemonėmis, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju viešosios rimties trikdymas dėl keturračių keliamo triukšmo yra patvirtintas ne tik nukentėjusiosios D.

G., bet ir liudytojo P. K. parodymais. Å ių parodymų pakanka konstatuoti vieÅ¡osios rimties trikdymÄ . VieÅ¡osios rimties trikdymo fakto nepaneigia, kad keturračiais buvo važinėjamasi ne vėlai vakare, o pavakario metu. Be to, pagal Taisyklių 22.4. p., draudžiama rajono vieÅ¡ose vietose visÄ parÄ trikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį.Lietuvos Respublikos ATPK 10 str. įtvirtinta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido joms kilti.

Byloje nustatyta, kad trasos yra įrengtos netoli gyvenamųjų namų. Å iuo atveju akivaizdu, kad S. K., leisdamas kitiems asmenims keturračiais važinėtis trasų dalyse, kurios yra netoli gyvenamųjų namų, numatė, kad tai gali trikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį, nors ir nenorėjo trikdyti vieÅ¡osios rimties, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Taigi, nėra abejonių, kad apelianto veika yra tyčinė.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-10-25 nutartį S. K. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VieÅ¡osios tvarkos skyriaus 2012 m. gegužės 3 d. nutarimÄ nepakeistus bei S. K. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                    Artūras Pažarskis