Legislator Case Law & Legislation
68ea2a79-9f43-4bd0-b4a5-93988955aefb AI generated

68ea2a79-9f43-4bd0-b4a5-93988955aefb · Alytaus apylinkės teismas

Case Number 68ea2a79-9f43-4bd0-b4a5-93988955aefb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo;

Legislator headnote

AI generated

68ea2a79-9f43-4bd0-b4a5-93988955aefb · Alytaus apylinkės teismas: Nusikaltimus įvykdė įtakojamas blogų draugų, kurie jį apsvaigindavo narkotinėmis medžiagomis ir įkalbėdavo nusikalsti, laisvėje to nesuprato. Turi nusimatęs planus, kuriuos įvykdytų išėjęs į laisvę: įsidarbinti, gydytis nuo priklausomybių, lankytis pas psichologus dėl kylančių minčių apie savižudybę, kaime sodinti daržoves, jas parduoti, tokiu bÅ«du iÅ¡simokėti įsiskolinimus, atsisakytų visų draugų, vartojančių ir platinančių psichikÄ veikiančias medžiagas, ir dar praneÅ¡tų policijai apie neteisėtas veikas, remontuotų močiutės sodybÄ , kad turėtų kur gyventi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. TS-49-791/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18556-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. gruodžio 1 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja V. D. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. M. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. spalio 20 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Teismas n u s t a t ė :

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas: 1) 2019 m. balandžio 30 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; 2) 2019 m. gruodžio 19 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių; 3) 2020 m. vasario 5 d.

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 4) 2020 m. vasario 6 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams; 5) 2020 m. vasario 7 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, taikant BK 641 straipsnį, areštu 40 parų. Plungės apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. vasario 5 d., 2020 m. vasario 6 d. ir 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams; 6) 2020 m. liepos 22 d.

Plungės rÅ«mų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, galutine bausme laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 27 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 20 d. priėmė nutarimÄ netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – dalyvauti savitarpio pagalbos grupių veikloje, sprendžiant psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimo problemÄ , ir dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinančiose programose.

Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau teistas 14 kartų. Nuteistajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos buvo pažeistos, todėl galima teigti, jog dėl teisės pažeidimų veiksnių galima didelės žalos rizika. Nuteistojo iÅ¡silavinimas vidurinis, darbinė istorija nestabili, todėl yra pagrindo manyti, kad Å¡ie veiksniai galėjo turėti įtakos nusikalstamų veikų darymui ir dėl to ateityje galima rizika pakartotiniam nusikaltimui.

Nuteistasis taip pat turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos sprendžia pagal galimybes, tačiau finansinės problemos galėjo turėti įtakos nusikalstamų veikų darymui, dėl finansinių problemų galima rizika pakartotiniam nusikalstamumui. Laisvėje nuteistasis didelę laisvo laiko dalį leisdavo su draugais, dauguma nusikaltimų įvykdyti veikiant grupėje, taip pat turi narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo problemų, todėl galima teigti, jog gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas psichikÄ veikiančiomis medžiagomis yra susiję su nuteistojo nusikalstama veikla bei dėl to galima rizika pakartotiniam nusikalstamumui.

Nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai silpni, todėl stokoja socialinio palaikymo ir emocinės paramos, emocijos labilios, stebimas vidutinis nerimo lygis, impulsų kontrolė silpna, tolerancija stresui ir frustracijai žema, stinga pasitikėjimo savimi, nuteistojo požiÅ«ris į save nėra visiÅ¡kai brandžiai suformuotas. Nors nuteistasis savo elgesį analizuoti ir kritiÅ¡kai vertinti geba, tačiau tai daro kiek pavirÅ¡utiniÅ¡kai, iÅ¡ esmės neanalizuodamas svarbiausių ir didžiausiÄ Ä¯takÄ nusikalstamam elgesiui reikÅ¡tis turėjusių veiksnių.

Nuteistajam stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiÅ¡kiausios ir spręstinos. Analizuojant nusikaltimų istorijÄ iÅ¡ryÅ¡kėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmÄ stymui. Nuteistajam bÅ«dingas rizikingo elgesio modelis, kuriam bÅ«dinga stiprÅ«s impulsai ir pojūčių troÅ¡kimas, spontaniÅ¡ki neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį.

Problemų sprendimo įgÅ«džiai iÅ¡vystyti nepakankamai. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iÅ¡ dalies: nuteistajam buvo numatyta lankyti anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų susirinkimus, tačiau nuteistasis dėl lankymo nesikreipė, susirinkimų nelanko. Nusikalstamo elgesio rizika nustatyta aukÅ¡ta, nekintanti, taip pat iÅ¡lieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai tokie kaip: turi nestabiliÄ darbo patirtį, turi skolų, ieÅ¡kinių ir piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumÄ , buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, piktnaudžiavimas alkoholiu.

Ä®vertinusi visas aplinkybes Komisija konstatavo, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos žymiai mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl sprendė, kad netikslinga nuteistÄ jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis bÅ«damas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Nuteistasis V. M., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

Skunde nurodė, kad laisvėje įsidarbintų (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo iki sulaikymo, keistų savo gyvenimo bÅ«dÄ , daugiau nenusikalstų, gyventų dorai, laikytųsi įstatymų, grįžtų gyventi pas tėvus, kurie jį priimtų gyventi. BÅ«damas laisvėje padėdavo tėvams, nes gyveno kaime. Nesutinka su nutartimi, nes jo socialiniai ryÅ¡iai nėra silpni, su mama V. M. bendrauja telefonu, į pasimatymus ji neatvažiuoja, nes nevairuoja maÅ¡inos, o pataisos namai yra labai toli. Nutartyje neteisingai paraÅ¡yta, kad daug laiko praleisdavo su draugais, prieÅ¡ingai, jis sėdėdavo namuose, kadangi serga depresija.

Nusikaltimus įvykdė įtakojamas blogų draugų, kurie jį apsvaigindavo narkotinėmis medžiagomis ir įkalbėdavo nusikalsti, laisvėje to nesuprato. Turi nusimatęs planus, kuriuos įvykdytų išėjęs į laisvę: įsidarbinti, gydytis nuo priklausomybių, lankytis pas psichologus dėl kylančių minčių apie savižudybę, kaime sodinti daržoves, jas parduoti, tokiu bÅ«du iÅ¡simokėti įsiskolinimus, atsisakytų visų draugų, vartojančių ir platinančių psichikÄ veikiančias medžiagas, ir dar praneÅ¡tų policijai apie neteisėtas veikas, remontuotų močiutės sodybÄ , kad turėtų kur gyventi.

Atlikdamas bausmę suprato, kad ne jam toks gyvenimas, yra pasiilgęs savo mamytės, tėvo, sesers ir brolio. Suprato, kad nemoka iÅ¡sirinkti draugų, todėl apsisprendęs jų visų atsisakyti. Pataisos namuose nuo 2020 m. vasario mėn. dirba virėju nuteistųjų valgykloje, turi traktorininko specialybę, pataisos namuose įgijo suvirintojo specialybę. Pasiryžęs laikytis įstatymų, gyventi dorai, be nusikaltimų ir blogÄ Ä¯takÄ darančių draugų, kurie įkalbino apsiimti kaltę. Nesilaiko nuteistųjų subkultÅ«ros, stengiasi greičiau grįžti namo.

Dirbant nuteistųjų valgykloje kiti nuteistieji jį verčia nusikalsti, liepia vogti, tačiau jis to nedaro, dėl ko ne kartÄ buvo sumuÅ¡tas, to niekam negali pasakyti, nes pagal nuteistųjų subkultÅ«rÄ , jei pasakytų, negalėtų dirbti ir kitų nuteistųjų bÅ«tų iÅ¡gintas iÅ¡ lokalinio sektoriaus. Pataisos namuose platinamos narkotinės medžiagos, tačiau atlikdamas bausmę negali įvardinti jas platinančių asmenų, todėl praÅ¡o paleisti lygtinai, kad jaustųsi saugus ir galėtų nurodyti, kas platina narkotikus pataisos namuose ir kaip yra atsiskaitoma už narkotikus.

Rugsėjo 3 d. pataisos namuose buvo testuotas dėl narkotikų vartojimo, nors pats jų nevartoja, tačiau narkotikų jam tyčia pakiÅ¡o kitas nuteistasis, dėl ko pasijautė labai prastai, Apie tai negalėjo praneÅ¡ti administracijai, nes yra toleruojama nuteistųjų subkultÅ«ra. Norėtų dalyvauti teismo posėdyje ir viskÄ iÅ¡samiau paaiÅ¡kinti, nes raÅ¡tu sunkiai sekasi dėstyti mintis. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ra atsiliepimo į nuteistojo skundÄ nepateikė.

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sÄ lygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas.

Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumÄ (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus sprendžiant nuteistojo V. M. lygtinio paleidimo klausimÄ , ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisija sprendimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems Komisijos nariams balsuojant prieÅ¡ nuteistojo lygtinį paleidimÄ (nuteistojo asmens bylos II dalies 187-188 lapai). Nuteistasis V. M. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytÄ bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

V. M. iš dalies vykdė individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2021 m. gegužės – liepos mėn. dalyvavo „Pykčio ir agresijos valdymo programoje“, tačiau anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų susirinkimų nelankė, dėl lankymo nesikreipė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaiko, vertybių sistemoje akcentuoja darbo reikšmę. Stebima motyvacija darbui: nuteistais laisvėje oficialiai dirbo, pataisos namuose šiuo metu taip pat dirba virėju.

Psichologinio vertinimo metu iÅ¡sako norÄ bÅ«ti visuomenės dalimi, gyventi laikydamasis galiojančių įstatymų. Visos Å¡ios aplinkybės nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o bÅ«tent be formalaus pagrindo bÅ«tina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymÄ lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga jÄ mažinant.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis nustatyta, kad pirminio nuteistojo V. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo 2019 m. gruodžio 20 d. metu buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. rugsėjo 17 d. buvo atliktas pakartotinis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taikant OASys metodikÄ ir, atsižvelgiant į įvertinimo metu iÅ¡skirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mÄ stymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautÄ informacijÄ , taip pat buvo nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Å io įvertinimo metu buvo nustatyta, jog V. M. Å¡iuo metu įsitraukia į resocializacijos procesÄ , tačiau Å¡is įsitraukimas nėra pakankamas siekiant valdyti visus kriminogeninius nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. Nuteistasis vykdo ne visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nors yra stebima nedidelė teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nebuvo ženklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, kas rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios.

Todėl teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs Å¡iuos Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenis ir nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad Å¡iuo metu daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima, kadangi nėra nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamÄ elgesį. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar iÅ¡lieka daug kriminogeninių veiksnių, tiek statinių (kriminalinė istorija (teistas 14 kartų); pirmas teistumas jauname amžiuje (16 m.); smurtinio elgesio istorija; bÅ«dingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygų pažeidimas), tiek ir dinaminių (nestabili darbo patirtis; piniginių prievolių turėjimas bei menkos jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumÄ ; asocialios grupės buvusi arba esama įtaka; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais bei alkoholiu) veiksnių, - kurie neleidžia spręsti apie daromÄ akivaizdžiÄ nuteistojo elgesio ir mÄ stymo pažangÄ .

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Ä®vertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mÄ stymo pasikeitimÄ , teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Nuteistasis, nors galiojančių administracinių nuobaudų ir neturi, tačiau bausmės atlikimo metu buvo vienÄ kartÄ nubaustas drausmine tvarka, paskatinimų neturi, kas taip pat nepatvirtina akivaizdžios ir ženklios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamÄ elgesį. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistajam trÅ«ksta stabilios darbinės patirties, kaip jis pats nurodė, darbus keisdavo, nes ieÅ¡kodavo didesnio darbo užmokesčio, tačiau iÅ¡einant iÅ¡ darbo, ne visada žinodavo, kur vėl galės įsidarbinti.

Tarpai tarp įsidarbinimų kai kuriais atvejais siekia metus laiko. Nuteistojo iÅ¡silavinimas, darbiniai įgÅ«džiai, nestabili darbinė patirtis galėjo turėti įtakos nusikalstamų veikų darymui ir dėl to ateityje galima rizika pakartotiniam nusikaltimui. Nuteistasis teigė, kad bÅ«nant laisvėje oficialiai pragyvendavo iÅ¡ darbo užmokesčio, tačiau pajamos nebuvo pakankamos, kadangi uždirbdavo minimumÄ , dar atskaičiuodavo antstoliai, todėl pragyvenimui pinigų daug nelikdavo, santaupų neturėjo.

Uždirbtus pinigus praleisdavo maistui, alkoholiui ir narkotikams. Nuteistasis nurodė, jog nusikaltimus įvykdydavo paveiktas draugų, be to reikėjo pinigų narkotikams, alkoholiui. Pataisos namuose nuteistojo vardu gauti antstolių vykdomieji raÅ¡tai dėl 8890 eurų skolos apmokėjimo, iÅ¡ kurių yra apmokėjęs 445 eurus. Administracinių nusižengimų registro duomenimis Å¡iuo metu nuteistojo nesumokėtų baudų suma yra 7460 eurų, todėl akivaizdu, jog turimos tokios didelės piniginės prievolės laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integracijÄ Ä¯ visuomenę.

Atsižvelgiama ir į tai, kad tvirti socialiniai ryÅ¡iai, artimųjų palaikymas ir jų parama, geros gyvenimo sÄ lygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje yra svarbÅ«s kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Nuteistasis teigia, jog socialinius ryÅ¡ius glaudžiai palaiko su mama, su ja dažniausiai bendrauja telefonu bei laiÅ¡kais. Taip pat namuose gyvena tėvas, tačiau jis - alkoholikas, dėl to tarp nuteistojo ir jo tėvo artimo ryÅ¡io nėra.

Taip pat turi seserį ir brolį, su jais santykiai nėra labai artimi, teigia, jog retkarčiais bendrauja, tačiau jie pyksta ant jo, jog jis daro nusikaltimus. Šiuo metu vienas iš nuteistojo įvykdytų nusikaltimų, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra fizinio skausmo sukėlimas sesers mažamečiam sūnui. Šie Socialinio tyrimo išvados duomenys leidžia spręsti, jog socialiniai ryšiai iš esmės yra pakankamai artimi tik su mama, todėl jis stokoja socialinio palaikymo ir emocinės paramos.

Be to V. M. teistas už fizinio skausmo sukėlimÄ artimam giminaičiui, todėl Å¡iuo atveju spręsti apie nuteistojo stiprius socialinius ryÅ¡ius ir geras gyvenimo sÄ lygas laisvėje, kas lemtų sėkmingÄ probacijÄ , negalima. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad V. M. psichologinio vertinimo metu emocijos labilios, stebimas vidutinis nerimo lygis. Impulsų kontrolė silpna. Tolerancija stresui ir frustracijai žema. Teisės pažeidėjo savęs vertinimas pažemintas, stinga pasitikėjimo savimi. Nuteistojo požiÅ«ris į save nėra visiÅ¡kai brandžiai suformuotas: stinga gebėjimo kritiÅ¡kai save vertinti atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes.

Teisės pažeidėjas pripažįsta autoagresyvaus elgesio patirtį, pasireiÅ¡kusiÄ paauglystėje frustruojančioje situacijoje bÅ«nant įkalinimo įstaigoje. Å iuo metu su savižudybe susijusių minčių neiÅ¡sako. Pokalbio atliekant psichologinį įvertinimÄ metu teisės pažeidėjas bendravo adekvačiai, gebėjo palaikyti ir vystyti pokalbį, atsakyti į klausimus. Nuteistojo mÄ stymas abstraktus, apibendrinimo lygis pakankamas. Tarpasmeninių įgÅ«džių lygis vertintinas kaip pakankamas, bendravime manipuliacija nestebima.

Savo elgesį analizuoti ir kritiÅ¡kai vertinti geba, tačiau tai daro kiek pavirÅ¡utiniÅ¡kai, iÅ¡ esmės neanalizuodamas svarbiausių ir didžiausiÄ Ä¯takÄ nusikalstamam elgesiui reikÅ¡tis turėjusių veiksnių. Nuteistajam stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiÅ¡kiausios ir spręstinos. Vis dėl to pagrindines problemines sritis - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimÄ ir bendravimÄ su bloga kompanija - atpažįsta.

Analizuojant nusikaltimų istorijÄ iÅ¡ryÅ¡kėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmÄ stymui. Nuteistajam bÅ«dingas rizikingo elgesio modelis, kuriam bÅ«dingi stiprÅ«s impulsai ir pojūčių troÅ¡kimas, spontaniÅ¡ki neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Elgesyje taip pat stebimas agresyvumas įvykdant smurtinius nusikaltimus, savitvardos problemos. Teisės pažeidėjas Å¡iuo metu suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iÅ¡ nusikaltimo kylančiÄ Å¾alÄ sau, kiek mažiau supranta neigiamÄ poveikį visuomenei.

Problemų sprendimo įgÅ«džiai iÅ¡vystyti nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiÅ¡kÄ ja morale nesuderinamos strategijos. Nuteistasis teigė, jog iki suėmimo didelę laisvo laiko dalį leisdavo su draugais, dažnai vartodavo alkoholį, dauguma nusikaltimų įvykdyti veikiant grupėje. Skunde nurodė, jog draugai įkalbėjo vykdyti nusikaltimus, pasiduodavo draugų įtakai. Pataisos namuose 2020 m. rugsėjo 3 d. baustas drausmine tvarka dėl draudžiamų daiktų laikymo, teigia, jog draugai paprašė parneÅ¡ti cukraus.

Tai rodo, jog nuteistasis tiek laisvėje, tiek ir atlikinėdamas bausmę pasiduoda neigiamai įtakai iÅ¡ Å¡alies. BÅ«nant laisvėje administracine tvarka baustas 20 kartų už įvairius pažeidimus, vien 2019 m. iki suėmimo baustas 8 kartus, taigi, nuteistasis dažnai pasirenka situacijas, kurios didina pakartotinį nusikalstamumÄ . Nuteistojo laiko leidimas bÅ«nant laisvėje dažnai buvo susijęs su neteisėta veikla, alkoholio vartojimu, pataisos namuose taip pat retkarčiais nuteistasis patenka į neteisėtas situacijas ir dažniausiai dėl savo pasirinkimų kaltina draugus, todėl galima teigti, jog gyvenimo stilius ir draugai yra susiję su nuteistojo nusikalstama veikla bei dėl to galima rizika pakartotiniam nusikalstamumui.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis teigė, jog narkotines medžiagas vartodavo į savaitę kartÄ ar du. 2019 m. du kartus baustas administracine tvarka dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Nors nuteistasis teigė, jog priklausomybės narkotinėms medžiagoms neturėjo, tačiau nuosprendyje pažymėta, jog nusikaltimai buvo vykdomi siekiant gauti pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Bandė spręsti priklausomybių problemÄ laisvėje, gydėsi Å vėkÅ¡nos psichiatrinėje ligoninėje 2018 m. apie mėnesį laiko, gydymo kursÄ baigė, tačiau į reabilitacijÄ , paskirtÄ po gydymo, nevažiavo, nes norėjo dirbti.

Å iuo metu narkotikų vartojimÄ traktuoja kaip praeitÄ etapÄ ir nemano, jog ateityje gali kilti problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pataisos namuose nelanko į narkotinių medžiagų vartojimo prevencijÄ orientuotų užsiėmimų, nors piktnaudžiavimas narkotikais yra tiesiogiai susijęs su nusikalstama veikla ir dėl to galima rizika pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis nurodė, kad alkoholį pradėjo vartoti nuo paauglystės, gal nuo 15 metų, gėrė dažnai, bÅ«davo kad kiekvienÄ dienÄ iÅ¡ eilės savaitę ar panaÅ¡iai.

Dauguma nusikaltimų, administracinių nusižengimų įvykdyti būnant neblaiviam. Nuteistasis pripažįsta, jog alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamai veiklai, tačiau mano, jog pats yra pajėgus susitvarkyti su alkoholio vartojimo problema. Pataisos namuose dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo nesikreipė, prevencinių ir intervencinių priemonių nelankė, nors piktnaudžiavimo alkoholiu problemos susiję su nuteistojo nusikalstama veikla ir dėl to galima rizika pakartotiniam nusikalstamumui.

Taigi, Å¡ios nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės rodo nepakankamÄ nuteistojo pažangÄ mažinant jo nusikalstamÄ elgesį įtakojusius veiksnius. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis lyginant jÄ su atliktÄ ja, yra dar pakankamai didelė – 2 metai 6 mėnesiai 7 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ ) iÅ¡ paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019).

Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog vertinant nuteistojo pažangÄ bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas Å¡iuos veiksnius paÅ¡alinti. Nuteistasis V. M. iÅ¡ viso teistas 14 kartų, iÅ¡ jų 12 kartų už vagystes ir 2 kartus už fizinio skausmo sukėlimÄ . Nusikaltimams bÅ«dingas modelis, kadangi nusikaltimų pobÅ«dis ir aplinkybės daugeliu atvejų panašūs. Laisvės atėmimo bausmę atlieka trečiÄ kartÄ .

Praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygos buvo pažeistos. Å ios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikÅ¡mingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu Å¡iek tiek keitėsi teigiama linkme, tačiau teismo nustatytų nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visuma Å¡iuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgÄ laikÄ pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro taip pat ir kontekste tos aplinkybės, jog nuteistasis iki Å¡iol nėra įvykdęs visų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nelanko anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų susirinkimų ir dėl lankymo nesikreipė, mano, jog su Å¡iomis problemomis susidoros vien tik savo pastangomis. Toks nuteistojo požiÅ«ris tik patvirtina jo problemų sudėtingumo nesuvokimÄ , perdėtÄ ir niekuo nepagrįstÄ pasitikėjimÄ savo galimybėmis. Nuteistasis skunde iÅ¡reiÅ¡kė norÄ dalyvauti teismo posėdyje, nagrinėjant šį jo skundÄ .

Teismas pažymi, kad pagal BPK 360 straipsnio 1 dalį BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi iÅ¡sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį neÅ¡aukiami. Atsižvelgiant į Å¡ias įstatymines nuostatas, teismas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ sprendžia raÅ¡ytinio proceso tvarka, neÅ¡aukiant proceso dalyvių. Tokiu bÅ«du teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V.

M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslÄ , laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. spalio 20 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo V. M. skundÄ atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja V. D.