68ea18a5-d69f-4c2b-9edf-1eb1ff26b3c8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-205-608/12Proceso Nr. 2-03-3-02706-2010-6 (S) VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                        2012 m. sausio 5 d.Vilnius Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei D. D. , atsakovei R. K. , atsakovės atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovei R.

K. dėl skolos priteisimo ir nustatė:              IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės R. K. 29420,25 Lt skolos ir 29420,25 Lt delspinigių, taip pat 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimo, kuriuo praÅ¡omÄ priteisti skolos sumÄ padidino iki 45617,21 Lt ir delspinigių sumÄ iki 47444,43 Lt.

Nurodė, kad su atsakove 2008 m. kovo 19 d. buvo sudaryta ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartis, pagal kuriÄ atsakovei buvo perduota naudotis nuomininko teisėmis minėtos patalpos, o atsakovė įsipareigojo mokėti kiekvienÄ mėnesį ieÅ¡kovui nuomos mokestį po 50,06 Lt už 1 kv. m arba po 1961,35 Lt už visÄ nuomojamÄ plotÄ . Atsakovė laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. nevykdė nuomininko pareigų ir nemokėjo nuomos mokesčio, dėl ko susidarė praÅ¡omas priteisti įsiskolinimas.

Iki 2009 m. sausio 1 d. susidaręs įsiskolinimas priteistas Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2738-391/2009, tačiau ir po minėto teismo sprendimo priėmimo atsakovė naudojosi nuomojamomis patalpomis ir nemokėjo nuomos mokesčio. Vykdant Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2738-391/2009, atsakovė buvo iÅ¡keldinta iÅ¡ nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini) , todėl ji privalo sumokėti už visÄ laikotarpį, kuriuo naudojosi minėtomis patalpomis, t. y. iki 2010 m. gruodžio 8 d.             Atsakovė ieÅ¡kinio nepripažino.

Nurodė, kad nuomotojas neperdavė atsakovei nuomojamų patalpų raktų, todėl atsakovė neturėjo galimybės naudotis Å¡iomis patalpomis. Atsakovė laiko, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.484 str. numato nuomininko teisę atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti nuostolių atlyginimo, jei realiai neperduodamas nuomojamas daiktas. Todėl ji laiko, kad nuomos mokestis negali bÅ«ti priteistas, nes nuomotojas be pagrindo praturtėtų. Atsakovė taip pat laiko, jog ieÅ¡kovo paskaičiuoti delspinigiai yra neprotingai dideli, be to, ieÅ¡kovas yra praleidęs įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalauti netesybų, atsakovė praÅ¡o teismÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo pasekmes ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl netesybų atmesti dėl Å¡io termino pasibaigimo ir tokio reikalavimo nepagrįstumo.             IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.

             IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakovė R. K. 2008 m. kovo 19 d. sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2147(5.2-TR2), pagal kuriÄ atsakovei buvo iÅ¡nuomotos ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančios 39,18 kv. m pusrÅ«sio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17). Minėtos sutarties 2 punktu ir 3 punktu atsakovė įsipareigojo kiekvienÄ mėnesį, prieÅ¡ prasidedant kiekvienam mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos mokėti nuompinigius, po 50,06 Lt už 1 kv. m, kas sudaro po 1961,35 Lt per mėnesį už visÄ nuomojamÄ plotÄ .

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2738-391/2009 iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteista skola už patalpų (duomenys neskelbtini) , nuomÄ už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 19 d. iki 2009 m. sausio 1 d., taip pat nuspręsta nutraukti su atsakove sudarytÄ nuomos sutartį ir iÅ¡keldinti atsakovę iÅ¡ nuomojamų patalpų (b.l. 5-9). Antstolės Irenos Beliačic 2010 m. gruodžio 8 d. iÅ¡keldinimo protokolo vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/07558 nuoraÅ¡as (b.l. 60-61) patvirtina, kad atsakovė iÅ¡keldinta iÅ¡ nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini) , vykdant teismo sprendimÄ , 2010 m. gruodžio 8 d.             Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 str. 1 d. numato nuomininko pareigÄ grÄ Å¾inti daiktÄ nuomotojui, kai pasibaigia nuomos sutarties terminas, o 2 d. numato nuomotojo teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ .

Nutraukus nuomos sutartį teismo sprendimu ir Å¡iam sprendimui įsiteisėjus, atsakovė negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui iÅ¡sinuomotų patalpų, todėl ji turi sumokėti ieÅ¡kovui nuomos mokestį už visÄ laikotarpį iki iÅ¡keldinimo, vykdant teismo sprendimÄ , t. y. iki 2010 m. gruodžio 8 d. Atsakovės argumentai dėl nuomojamų patalpų jai neperdavimo nepagrįsti. Tai, kad nuomojamos patalpos atsakovei buvo perduotos, patvirtina abiejų sutartie Å¡alių pasiraÅ¡ytas 2008 m. kovo 20 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktas (b.l. 18).

Aplinkybė, kad nuomojamos patalpos perduotos atsakovei pagal nuomos sutarties sÄ lygas, nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2738-391/2009, todėl iÅ¡ naujo neįrodinėtina ir negali bÅ«ti ginčijama Å¡ioje civilinėje byloje (LR CPK 279 str. 4 d.). Minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad nuomojamų patalpų raktų neperdavimas atsakovei netrukdė jai naudotis iÅ¡sinuomotu turtu, nes į nuomojamas patalpas atsakovė turėjo galimybę patekti iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio buto, iÅ¡ kurio yra įrengti laiptai į nuomojamas patalpas.

Todėl atsakovė neturi pagrindo naudotis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.484 str. numatyta nuomininko teise atsisakyti sutarties, o nuomos mokestis turi bÅ«ti mokamas iki atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ nuomojamų patalpų momento. Atsakovės skola už patalpų nuomÄ iki atsakovės iÅ¡keldinimo ir nuomojamų patalpų perdavimo nuomotojui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. sudaro 45617,21 Lt. Susidariusi skola priteisiama iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai (LR CK 6.499 str. 2 d.).             Šalių sudarytos nuomos sutarties 11 punkto pagrindu iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteisiami 0,2 proc. nuo uždelstos sumokėti nuompinigių sumos delspinigiai už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2010 m. kovo 19 d., t. y. už Å¡eÅ¡is mėnesius iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kas sudaro 15400,09 Lt, taip pat delspinigiai už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d.

– už Å¡eÅ¡is mėnesius iki pareiÅ¡kimo dėl ieÅ¡kinio reikalavimų padidinimo pateikimo, kas sudaro 15510,98 Lt. Viso priteisiama 30911,07 Lt delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ . Už likusį laikotarpį ieÅ¡kovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo teisės į ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ atsiradimo dienos senaties terminÄ , o atsakovė praÅ¡o teismÄ taikyti Å¡io termino pasibaigimo teisines pasekmes, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už likusį laikotarpį atmetamas (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atsakovė nurodo, kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli ir praÅ¡o juos mažinti iki 0,02 proc. nuo uždelstos sumokėti sumos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 2 d. numato teismo teisę mažinti netesybas, jeigu nustato, kad prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta arba netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės. Teismas turi teisę mažinti tiek įstatymo, tiek sutarties numatytas netesybas. Å iuo atveju ieÅ¡kovo ir atsakovės 2008 m. kovo 19 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466-2147(5.2-TR2), sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1524 patvirtintÄ pavyzdinę sutarties formÄ .

Minėtoje pavyzdinėje sutarties formoje nenumatytas konkretus delspinigių dydis, tačiau numatyta, kad nustatomų delspinigių už nuomininko prievolės laiku mokėti nuompinigius pažeidimÄ dydis negali bÅ«ti mažesnis negu 0,05 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityto dienÄ , skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos. Taigi nagrinėjamu atveju delspinigių dydis yra sutarties Å¡alių derybų objektas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nesutikimÄ su sutartyje nurodytu netesybų dydžiu sutarties sudarymo metu.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė sutiko su visomis sutarties sÄ lygomis, minėtÄ sutartį pasirašė ir po sutarties pasiraÅ¡ymo nereiÅ¡kė jokių praÅ¡ymų pakeisti netesybų dydį. Kokio dydžio netesybos laikomos aiÅ¡kiai per didelėmis, įstatymas nenumato, o palieka vertinti teismui. Å iuo atveju ieÅ¡kovo ir atsakovės sutartyje numatytas netesybas už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ laikyti aiÅ¡kiai per didelėmis, nėra pagrindo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas visų pirma į nuomos sutarties objekto ypatumus, nuomos sutarties pasiraÅ¡ymo aplinkybes ir prievolės pažeidimo aplinkybes, taip pat į tinkamai neįvykdytos prievolės sumÄ bei prievolės nevykdymo priežastis.

Atsakovė nuo nuomos sutarties sudarymo nemokėjo nuomos mokesčio. Net ir ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ nuomojamų patalpų, atsakovė geruoju nenutraukė nuomos sutarties, negrÄ Å¾ino iÅ¡sinuomotų patalpų nuomotojui, nuomos mokesčio nemokėjo. Tokiais savo veiksmais atsakovė didino ieÅ¡kovo nuostolius dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Toks atsakovės elgesys nesÄ Å¾iningas ir negali bÅ«ti pripažintas pagrindu atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar jÄ sumažinti.

Atsakovė neįrodė, kad sutartyje numatytos netesybos už termino mokėti nuompinigius praleidimÄ yra neprotingai didelės. Atsakovė nepagrįstai laiko, kad netesybos negali bÅ«ti didesnės už nuostolius, patirtus dėl netinkamo prievolės vykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 1 d. neleidžia kreditoriui reikalauti baudinių netesybų, tačiau Å¡i nuostata nereiÅ¡kia, kad netesybos negali bÅ«ti didesnės už kreditoriaus patirtis nuostolius dėl netinkamo prievolės vykdymo.

Baudinės netesybos reiÅ¡kia kreditoriaus reikalavimÄ ir nuostolių, ir netesybų visos sumos, tačiau sutartyje numatytos protingo dydžio netesybos, nors ir virÅ¡ijančios kreditoriaus patirtus nuostolius, nelaikomos baudinėmis. Tuo atveju, jeigu kreditorius reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo ir dėl netesybų, o nuostoliai yra mažesni už netesybas, nuostoliai įskaitomi į netesybų sumÄ . Tais atvejais, kai nuostoliai yra didesni už netesybas, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių dalies, kurios nepadengia netesybos.

Taigi netesybos gali būti didesnės už dėl netinkamo prievolės įvykdymo atsiradusius nuostolius. Įstatymas numato teismo teisę mažinti netesybas tikslu kontroliuoti, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ar nepagrįstai praturtėti. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartines prievoles. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti dėl prievolės netinkamo vykdymo patirtų savo nuostolių dydžio, nes sutartyje numatytos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus minimaliais nuostoliais.

Sutartyje numatytos netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu, todėl teisę reikalauti sutartyje numatytų netesybų kreditoriui suteikia prievolės neįvykdymo faktas. Å iuo atveju aplinkybę, kad netesybos yra neprotingai didelės ir sudaro pagrindÄ Å¡aliai nepagrįstai praturtėti, privalo įrodyti reikalaujantis mažinti netesybas asmuo. Tokios aplinkybės atsakovė neįrodė, o bylos medžiaga taip pat to nepatvirtina. Atsakovė visÄ sutartinę prievolę įvykdė netinkamai, t. y. nuo sutarties sudarymo momento neatliko nei vienos nuompinigių įmokos.

Teismas taip pat įvertina tai, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡nuomotas savivaldybei priklausantis turtas, kurio nuomos ir atsiskaitymo už nuomÄ tvarka reglamentuojama teisės aktais. Nors ieÅ¡kovas Å¡ioje civilinėje byloje neįrodinėjo dėl prievolės netinkamo vykdymo patirtų nuostolių, tačiau dėl netinkamo prievolės vykdymo atsakovui atsiradusius nuostolius prilyginti 0,02 proc. pavėluotai sumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , nėra pagrindo. Atsakovė praÅ¡o mažinti delspinigius iki 0,02 proc. laiku neapmokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ , tačiau nenurodo pagrindo, kuriuo vadovaudamasis jis laiko, kad toks delspinigių dydis yra protingas ir atitinka abiejų sandorio Å¡alių interesus.

Atsakovė nurodo, kad toks netesybų dydis suformuotas teismų praktikoje, tačiau Å¡is ieÅ¡kovo argumentas neatitinka tikrovei bei galiojantiems įstatymams, kadangi galiojantys įstatymai numato, kad netesybų dydis yra nustatomas įstatymais arba Å¡alių susitarimu, taip pat konkrečiai nenurodo, kokio dydžio netesybos yra protingos, tačiau imperatyviai reikalauja, kad netesybos nebÅ«tų mažesnės už kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl netinkamo prievolės įvykdymo. Teismų suformuotoje praktikoje netesybos laikomos neprotingai didelėmis tais atvejais, kai jos virÅ¡ija pagrindinės prievolės sumÄ arba leidžia Å¡aliai nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita ir pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , iÅ¡ esmės virÅ¡ija Å¡alies patirtus nuostolius dėl prievolės netinkamo vykdymo.

Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ mažinti netesybas, t. y. kad Å¡alių susitarimu nustatytos ir atsakovės mokėtinos netesybos už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ yra neprotingai didelės arba prievolė iÅ¡ dalies buvo tinkamai įvykdyta, todėl teismui mažinti sutartyje numatytas netesybas nėra pagrindo.IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5 proc. palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 378,30 Lt vykdymo iÅ¡laidos, susiję su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių Å¡ioje civilinėje byloje taikymu (LR CPK 88 1 d. 8 p., 93 str. 2 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos nesiekia deÅ¡imties litų, todėl tarp Å¡alių nepaskirstomos (LR CPK 92 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismasnusprendė: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės R. K. ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 45617,21 Lt skolÄ ir 30911,07 Lt delspinigius, viso 76528,28 Lt (septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus, dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis centus).

Priteisti iÅ¡ atsakovės R. K. ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 5 (penkis) proc. matinių palÅ«kanų už priteistÄ 76528,28 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2010 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės R. K. ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 311,08 Lt (tris Å¡imtus vienuolika litų, aÅ¡tuonis centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto trečiÄ jį apylinkės teismÄ .             Teisėja                                                                                       Lidija Valentukonytė