2019-12-11 Nr. AB-23215-3-61-3-03491-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-720-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03491-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Č. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. Č. (toliau – ir pareiškėja) 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. AMP1-149; 2) panaikinti aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. AMP1-150; 3) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 11 d. paskelbto konkurso (vykdyto 2019 m. rugsėjo 11 d.) į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pareigas (skelbimo Nr. 41772) rezultatus; 4) panaikinti Departamento 2019 m. rugsėjo 9 d. priimtus sprendimus dėl pareiškėjos pašalinimo iš konkurso.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 14 d. nutartimi nutarė, be kita ko, atsisakyti priimti pareiškėjos J. Č. skundo reikalavimus Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, bet priimti nagrinėti reikalavimą Nr. 1, t. y. panaikinti aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. AMP1-149, taip pat pašalinti Valstybės tarnybos departamentą iš atsakovų.

Teismo vertinimu, aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. AMP1-150 priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu ir todėl neturi įtakos jos teisėms.

Teismas pažymėjo, jog iš skundo reikalavimų Nr. 3 ir Nr. 4 turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su 2019 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu gautais pranešimais (informacija), kuriuos siuntė Departamento Atrankų skyriaus personalo atrankos specialistė. Minėtais pranešimais pateikta informacija, kad pareiškėja neatitinka keliamų reikalavimų į Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigas ir jai neleidžiama dalyvauti šiame konkurse. Teismas šiuos elektroniniu paštu siųstus pranešimus laikė informacinio pobūdžio pranešimais, nes juose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), informacijos apie sprendimo priėmimo numerį ir datą, jie nepasirašyti priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir nepatvirtinti antspaudu. Tokie pranešimai negali būti laikomi viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, todėl negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Atsisakius priimti skundo reikalavimus Nr. 3 ir Nr. 4, Departamentas šalintinas iš atsakovų.

III. Pareiškėja J. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jos skundo reikalavimus Nr. 2 ir Nr. 3.

Pareiškėja mano, jog aplinkybė, kad G. G. aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. AMP1-150 buvo paskirtas į Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigas, tiesiogiai pažeidžia jos teises, nes šis įsakymas priimtas pareiškėjos ginčijamų konkurso rezultatų pagrindu. Departamento 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimais pareiškėja buvo nepagrįstai pašalinta iš konkurso šioms pareigoms užimti, konkursas nepagrįstai surengtas jai nedalyvaujant. Teismas netinkamai vertino ginčijamo 2019 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. AMP1-150 reikšmę ir įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

Pareiškėja tvirtina, kad teismas atsisakė priimti jos skundo reikalavimą Nr. 3 nenurodydamas jokių tokio sprendimo motyvų. Teismas nutartyje paaiškino tik dėl to, kodėl Departamento 2019 m. rugsėjo 9 d. pranešimų pareiškėjai nelaiko viešojo administravimo sprendimais, tačiau visiškai nepasisakė dėl konkurso rezultatų panaikinimo.

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo, kuriame atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-687-629/2019 suformuluotą nurodymą, iš naujo sprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir priėmė nagrinėti jos skundą, kuriame pareiškėja ginčija Departamento sprendimus, kuriais jai uždrausta dalyvauti konkurse Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigoms užimti (administracinė byla Nr. eI-5058-473/2019), bei tvirtina, kad tik išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI-5058-473/2019, t. y. patikrinus, ar buvo užtikrintas vykdyto konkurso teisėtumas, galima nustatyti, ar konkurso dalyviu buvusi pareiškėja gali ginčyti konkurso rezultatus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nepritaria teismo atsisakymui priimti skundo reikalavimą panaikinti Departamento sprendimą neleisti pareiškėjai dalyvauti konkurse, tačiau pastebi, kad ši teismo nutarties dalis nėra skundžiama. Mano, kad nei konkurso rezultatai, nei aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. AMP1-150, įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį pasirenkant ir paskiriant Lietuvos geologijos tarnybos direktoriumi asmenį iš dviejų geriausiai centralizuotame konkurse įvertintų ir Departamento atrinktų pretendentų, pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų tiesiogiai savaime (jai nedalyvaujant konkurse) nepažeidžia ir negali pažeisti. Atsakovas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas nutartyje nenurodė jokių motyvų dėl atsisakymo priimti reikalavimą Nr. 3, ir pažymi, kad teismas atsisakymo priimti reikalavimus Nr. 3 ir Nr. 4 argumentus nurodė bendrai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Pareiškėja skundo reikalavimu Nr. 2 prašė panaikinti aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. AMP1-150 (b. l. 49), kuriuo G. G. priimamas į Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigas 5 metų kadencijai nuo 2019 m. spalio 14 d., laimėjus konkursą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti šį reikalavimą, konstatavęs, kad šis administracinis aktas neturi įtakos pareiškėjos teisėms, nes jis priimtas ne pareiškėjos atžvilgiu.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aplinkybė, jog pareiškėja nėra minima individualiame administraciniame akte, savaime nereiškia, kad toks aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių jos teisėms ir pareigoms. Kaip teisingai pastebima atskirajame skunde, 2019 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. AMP1-150 priimtas konkurso rezultatų, dėl kurių pareiškėja kelia ginčą, pagrindu ir yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos pageidaujama ginčo baigtimi – dalyvauti konkurse Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigoms užimti, sudarant realią galimybę šį konkursą laimėti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į teismo priimtą nagrinėti skundo reikalavimą, t. y. reikalavimą Nr. 1 – panaikinti aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. AMP1-149 (b. l. 48), kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją nuo 2019 m. spalio 14 d. iš dėl tarnybinės būtinybės eitų Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigų į eitas iki perkėlimo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas bei pavesti pareiškėjai iki 2019 m. spalio 15 d. perdavimo–priėmimo aktu perduoti G. G. visus dokumentus, susijusius su direktoriaus funkcijų vykdymu, turtą, už kurį ji materialiai atsakinga, ir kt. Tenkinus pareiškėjos skundą skundžiama teismo nutartimi priimtoje nagrinėti apimtyje, susidarytų situacija, kai įsakymas grąžinti pareiškėją nuo 2019 m. spalio 14 d. iš Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigų būtų panaikintas, t. y. pareiškėja liktų Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigose po 2019 m. spalio 14 d., tačiau tuo pat metu galiotų ir priešingas įsakymas – į Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigas nuo 2019 m. spalio 14 d. priimti G. G.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo atsisakymas priimti nagrinėti skundo reikalavimą Nr. 2 kaip neturintį įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėja skundo reikalavimu Nr. 3 prašė panaikinti Departamento 2019 m. birželio 11 d. paskelbto konkurso (vykdyto 2019 m. rugsėjo 11 d.) į Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigas (skelbimo Nr. 41772) rezultatus. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjos reikalavimo Nr. 3 ir reikalavimo Nr. 4 (panaikinti Departamento 2019 m. rugsėjo 9 d. priimtus sprendimus dėl pareiškėjos pašalinimo iš konkurso) turinį, priėjo prie išvados, kad pareiškėja nesutiko su 2019 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu paštu gautais pranešimais (informacija), kuriuos siuntė Departamento Atrankų skyriaus personalo atrankos specialistė. Konstatavęs, kad šie pranešimai negali būti laikomi viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, teismas atsisakė priimti nagrinėti minėtus reikalavimus ir pašalino Departamentą iš atsakovų.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1789 redakcija), į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka du geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1295 redakcija; toliau – ir Aprašas), 22 punkte nurodyta, kad konkursui ar atrankai vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu (Aprašo 41 p.). Valstybės tarnybos departamentas per 5 darbo dienas nuo pretendentų vertinimo komisijoje pabaigos apie pretendento vertinimo komisijoje rezultatą ir užimtą vietą informuoja pretendentą, nedalyvavusį skelbiant pretendentų vertinimo rezultatus, ir raštu pateikia į pareigas priimančiam asmeniui informaciją apie atrinktą (-us) pretendentą (-us) ir nurodytuose registruose esančią informaciją apie atrinktą (-us) pretendentą (-us) (Aprašo 52 p.). Į pareigas priimantis asmuo per 10 darbo dienų nuo informacijos apie pasiūlytus pretendentus gavimo įstaigoje dienos pasirenka vieną iš konkurso ar atrankos komisijos pasiūlytų pretendentų į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl pasiūlytų pretendentų priėmimo dienos raštu informuoja Valstybės tarnybos departamentą ir konkurso ar atrankos komisijos pasiūlytus pretendentus (Aprašo 53 p.). Pretendentas laikomas priimtu į pareigas nuo į valstybės tarnautojo pareigas priimančio asmens sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatytos dienos (Aprašo 64 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja skundo reikalavimu Nr. 3 prašė panaikinti konkurso rezultatus, tačiau neįvardijo, koks konkrečiai administracinis aktas turėtų būti panaikintas šio reikalavimo tenkinimo atveju. Pareiškėjos skundas grindžiamas jos įsitikinimu, kad ji buvo nepagrįstai pašalinta iš konkurso, apie ką Departamento Atrankų skyriaus personalo atrankos specialistė ją informavo 2019 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku („Tema: Pasikeitė prašymo dalyvauti konkurse būsena: neatitinkate reikalavimų ir neleidžiama dalyvauti konkurse“, b. l. 55). Pareiškėja skunde neužsiminė apie kokius nors Departamento vėliau priimtus sprendimus (priėmimo data, registracijos numeris (jei suteiktas) ir pan.). Esant tokiai situacijai, manytina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą reikalavimų Nr. 3 ir Nr. 4 priimtinumo klausimą spręsti kartu, tai ir buvo padaryta, o atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo nutartis šioje dalyje yra be motyvų, atmestinas.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Departamento 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą dėl pareiškėjos neatitikimo keliamiems reikalavimams ir neleidimo dalyvauti konkurse į Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigas, t. y. su reikalavimu, iš esmės atitinkančiu nagrinėjamu atveju pateikto skundo reikalavimą Nr. 4. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti nagrinėti skundo reikalavimą Nr. 4, pareiškėja atskirajame skunde neginčijo šios nutarties dalies. Vilniaus apygardos administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. eI-5058-473/2019 iš naujo spręsdamas skundo priėmimo klausimą, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai numatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (3 p.). Pareiškėjos prašymas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sustabdyti bylos nagrinėjimą grindžiamas jos įsitikinimu, kad tik patikrinus, ar buvo užtikrintas vykdyto konkurso teisėtumas, galima nustatyti, ar konkurso dalyviu buvusi pareiškėja gali ginčyti konkurso rezultatus. Pastebėtina, kad administracinėje byloje Nr. eI-5058-473/2019 pareiškėja ginčija tik vieną vykdyto konkurso Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pareigoms užimti aspektą – jos pašalinimą iš pretendentų, o nagrinėjamame atskirajame skunde pareiškėja nėra pareiškusi pretenzijų dėl teismo atsisakymo priimti analogiško turinio jos skundo reikalavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo skundo priėmimo stadijoje stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundo reikalavimą Nr. 2, tačiau teisingai nepriėmė reikalavimo Nr. 3. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. Č. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą Nr. 2, t. y. panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. AMP1-150, panaikinti ir perduoti klausimą dėl šio reikalavimo priėmimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė