678a9bd3-e34d-4a55-84eb-03e345f318a7 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-478/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06704-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 26 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam S. D., jo gynėjui advokatui Renui BradÅ«nui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 200 MGL dydžio, t. y. 10 000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) bauda.S. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotas S. D. priklausantis turtas – automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas pas kaltinamÄ jį, kuris byloje pripažintas daiktu, turėjusiu reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.S. D. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas nekeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta jas panaikinti.2018 m. vasario 9 d.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu taikytas ir 2018 m. balandžio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi pratęstas laikinas S. D. nuosavybės teisių automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimas, uždraudžiant disponuoti šiuo automobiliu, paliktas galioti iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl konfiskavimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : S. D. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. vasario 8 d., apie 21.57 val., kelyje M.-V.-P. 27 km, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Å . K., patikrinęs jo blaivumÄ alkoholio matavimo prietaisu - alkotesteriu Alcotes 6810 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. 0629839, nustatė 2,44 ‰ girtumÄ , Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistas pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-A 1507/2018(01), kurioje S. D. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,02 ‰ etilo alkoholio.Apeliaciniame skunde nuteistasis S. D. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti.

Atlikti byloje įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklausti liudytojÄ G. M.. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus svarbių bylai aplinkybių, jo paties parodymų, remiantis iÅ¡imtinai tik policijos pareigÅ«nų, kurie negali bÅ«ti vertinami kaip neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s, parodymais. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ bei jų vertinimÄ (BPK 20 straipsnis), neteisingai taikė įstatymÄ bei kitas teisės normas.

Tokiu bÅ«du grubiai suvaržė jo teises į tinkamÄ teisminę gynybÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Dėl grubių procesinių normų pažeidimų priimtas nuosprendis yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus. BPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos Å¡alys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti praÅ¡ymus, ginčyti kitos Å¡alies argumentus ir pareikÅ¡ti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylÄ ir turinčiais reikÅ¡mės jos teisingam iÅ¡sprendimui.

Abu pareigÅ«nai - Å . K. ir M. S. teisme nurodė, jog 2018 m. vasario 8 d. naktį, gavus iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) k. dėl sugyventinių konflikto bei atvykus nurodytu adresu, surasta moteris nurodė, jog girtas vyriÅ¡kis sėdo už automobilio vairo ir iÅ¡važiavo. IeÅ¡kant nurodyto automobilio, pareigÅ«nai važiavo link pagrindinio kelio, po to apsisuko ir tuo metu pastebėjo jiems iÅ¡ priekio važiuojantį automobilį, kuris judėjo kryptimi link to adreso, į kurį pareigÅ«nai buvo nuvykę pagal iÅ¡kvietimÄ .

Sustabdžius automobilį bei patikrinus vairuotojo girtumÄ , buvo nustatyta, kad Å¡is yra neblaivus, be to, vairuotojas ir pats teigė, jog vartojo alkoholį. Liudytojas M. S. nurodė, jog vairuotojas prisipažino, jog vairavo neblaivus, o Å¡io prisipažinimas buvo užfiksuotas vaizdo filmavimo priemonėmis. Be to, liudytojas nurodė, jog prieÅ¡ sustabdant automobilį, akivaizdžiai matėsi, jog jis važiavo, nes kelio dangai esant nelygiai, automobiliui patekus į duobes, jo žibintų Å¡viesos bangavo, t. y. kilnojosi aukÅ¡tyn-žemyn.

Å ie pareigÅ«nų parodymai yra visiÅ¡kai neteisingi, kadangi, kaip ir visi pareigÅ«nai, jiems yra aktualu nustatyti pažeidimÄ , esamÄ ar tariamÄ , ir tokiu bÅ«du gerinti vairuotojų vairavimo kokybę, mažinti asmenų, kurie vairuoja transporto priemones, bÅ«dami neblaivÅ«s, skaičių. Kaip matosi iÅ¡ bylos medžiagos, jie tÄ daro netgi akivaizdžiai meluodami teismui, duodami parodymus, kurie visiÅ¡kai neatitinka faktinių aplinkybių. Dėl paties įvykio apeliantas paaiÅ¡kina, kad Å¡ių metų vasario 8 dienÄ dėl konflikto su sugyventine B.

A. buvo iÅ¡kviesta policija į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , (duomenys neskelbtini). IÅ¡ sugyventinės namų taksi automobiliu, kurį iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nai, jis iÅ¡vyko pas draugÄ G. M. į (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus. Vėliau su G. M. taksi automobiliu grįžo pas sugyventinę, nes norėjo su ja pasikalbėti, tačiau jai pagrasinus, jog iÅ¡kvies policijÄ , iÅ¡ kiemo pasiėmė savo automobilį, nes nenorėjo jo ten palikti. Automobilį vairavo G. M., kuris nuvežė jį automobiliu prie geležinkelio lauko keliuku ir paliko automobilyje miegoti, nes jis taip paprašė, o pats su taksi iÅ¡vyko namo.

Kadangi jam buvo operuotas petys ir buvo patogiau miegoti vairuotojo vietoje, todėl perėjo ir atsisėdo vairuotojo pusėje. Kad nesuÅ¡altų, pasiėmė užsikloti pledÄ . Jam bÅ«nant automobilyje, miegant, jį pažadino kažkokie asmenys, kaip po to paaiÅ¡kėjo - policijos pareigÅ«nai. Atstumas nuo namų, iÅ¡ kur paėmė automobilį, ir kur po to miegojo, buvo apie 300-400 metrų. Dėl vaizdo įraÅ¡o, kuris yra paminėtas nuosprendyje, paaiÅ¡kina, kad jis, kalbinamas policijos pareigÅ«no, neprisipažino, jog vairavo automobilį.

Policijos pareigÅ«nai jam uždavinėjo klausimus, ar jis važiavo su automobiliu, ar žino, jog važiuoti neblaiviam negalima. Ä® Å¡iuos klausimus jis atsakė, jog važiavo automobiliu, žino, kad vairuoti neblaiviam negalima. Tačiau sakydamas, kad važiavo, jis turėjo mintyje, kad važiavo ne kaip vairuotojas, o kaip keleivis, kai jį vežė G. M., taip pat patvirtino, jog yra buvęs policijos pareigÅ«nas, todėl faktas, kad vairuoti neblaiviam negalima, jam tikrai yra žinomas. Mano, jog teismas, kuris Å¡iuo vaizdo bei garso įraÅ¡u vadovavosi, manydamas, jog jis pripažino savo kaltę, padarė akivaizdžiÄ Ä¯rodymų vertinimo klaidÄ , nes važiavimas automobiliu ir jo vairavimas yra du skirtingi dalykai.

Jis pokalbio metu tikrai nenurodė, jog pats vairavo transporto priemonę. Nepaisant to, kažkodėl šį pokalbį bei jame nurodytas aplinkybes teismas vertino ne jo naudai. Be to, pareigÅ«nai, prieÅ¡ darydami garso bei vaizdo įraÅ¡Ä , turėjo jį apie tai įspėti, tačiau to nepadarė. Teismas taip pat nesivadovavo liudytojo G. M. parodymais, kuris teigė, kad nuteistojo praÅ¡ymu vairavo Å¡iam priklausantį automobilį, juo atvažiavo nuo nuteistojo sugyventinės namų (duomenys neskelbtini) kaime iki geležinkelio bėgių.

Čia paliko nuteistÄ jį bei automobilį ir pats taksi iÅ¡važiavo į namus. Å ioje vietoje tiek ikiteisminis tyrimas, tiek teismas neatliko svarbaus procesinio veiksmo, t. y. liudytojo parodymų patikrinimo vietoje, bei nenustatė, ar automobilį G. M. paliko toje pat vietoje, kur jį rado policijos pareigÅ«nai, ar jis buvo iÅ¡ tos vietos pajudėjęs. Jeigu bÅ«tų atliktas Å¡is veiksmas, bÅ«tų neginčytinai nustatyta, jog jis iÅ¡ tos vietos, kurioje jį su automobiliu buvo palikęs G. M., nebuvo niekur pajudėjęs ir nevažiavo.

Policijos pareigÅ«nai jį ne tariamai sustabdė vairuojant automobilį, o prižadino miegant jame. Spėja, jog tai buvo daroma tyčia, piktybiÅ¡kai siekiant ne iÅ¡tirti įvykį bei nustatyti visas svarbias aplinkybes, o atmesti bet kokias jo tariamos kaltės abejones, o jų tikrai bÅ«tų kilę, jeigu bÅ«tų užfiksuoti G. M. parodymai įvykio vietoje. Kas liečia dėl Å¡io liudytojo parodymų, kur jis teigė, kad automobilį, privažiavęs akligatvio pabaigÄ , paliko priekiu į geležinkelio bėgius, tai Å¡ie parodymai yra neteisingi, apelianto nuomone, liudytojas suklydo, galimai galėjo pamirÅ¡ti dėl garbaus amžiaus.

Siekiant patikslinti Å¡ias aplinkybes, bÅ«tina apklausti liudytojÄ G. M.. Teismas taip pat nesivadovavo liudytojo A. J. parodymais, kurie patvirtina tiek jo, tiek liudytojo G. M. teiginius apie įvykį. Tai yra, kad, dirbdamas taksi vairuotoju, apelianto praÅ¡ymu, A. J. atvežė jį į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur pasiėmė draugÄ , t. y. G. M., po to grįžo į (duomenys neskelbtini) k. Čia jis su G. M. sėdo į automobilį „Toyota“, atvažiavo iki geležinkelio, kur jį G. M. paliko automobilyje, o pastarÄ jį A.

J. nuvežė atgal į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Su Å¡iuo liudytoju, t. y. A. J., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme pavedus tai atlikti prokurorui, nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl tai nebuvo padaryta. Apelianto nuomone, tai buvo daroma kryptingai bei tikslingai, nes liudytojo parodymai apie tai, kur buvo paliktas jo automobilis bei jis pats, paneigtų pareigÅ«nų melagingus liudijimus dėl tariamo jo automobilio vairavimo. Nuteistasis pažymi, kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms.

Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis teismo nuosprendis bus teisingas tik tuomet, kai iÅ¡ jo bus matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , kaltė. Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu teismas nesurinko objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis padarė inkriminuojamÄ veikÄ , dėl kurios kaltės jis nepripažino, todėl teismas privalėjo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti abejonėmis. Apeliantas nurodo ir tai, jog yra pagrindas abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu objektyviÄ ja prasme, nes nebuvo laikytasi BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų.BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ginčija įrodymų vertinimÄ bei netinkamÄ kaltės nustatymÄ , praÅ¡ydamas jį iÅ¡teisinti.BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Ä®statymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.Reikalavimas iÅ¡samiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo iÅ¡vados daromos nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryÅ¡io.

Teismas, vykdydamas pareigÄ iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamÄ jį aktÄ suraÅ¡yti taip, kad iÅ¡ jo turinio bÅ«tų aiÅ¡ku:

1) jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos;

2) jog iÅ¡vados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tos aplinkybės nustatymui svarbius, teismo proceso metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieÅ¡taringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti nurodyta, kodėl teismas iÅ¡vadas grindžia vienais įrodymais ir reikÅ¡mingais, nustatant tiesÄ byloje, nelaiko kitų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, S. D. kaltė įrodyta ne tik policijos pareigÅ«nų parodymais, tačiau ir paties nuteistojo nenuosekliais parodymais bei paaiÅ¡kinimais, liudytojos B.

A., kitų liudytojų parodymais, vaizdo bei garso įraÅ¡u, kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas negali bÅ«ti begalinis, nes teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, apelianto teisė į tinkamÄ teisminę gynybÄ nebuvo pažeista.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas buvo neÅ¡aliÅ¡kas, tačiau kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė Å¡is neÅ¡aliÅ¡kumas, nenurodoma, todėl teisėjų kolegija šį teiginį laiko deklaratyviu ir plačiau dėl jo nepasisako.BK 281 straipsnio 7 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nagrinėjamu atveju neginčijama, jog įvykio metu S. D. buvo nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, tačiau nuteistasis nesutinka, jog jis vairavo transporto priemonę.

Apelianto teigimu, jis automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tik miegojo, o policijos pareigÅ«nų buvo pažadintas. PareigÅ«nai neva klaidingai suvokė įvykio aplinkybes. S. D. pateiktame skunde ginčija policijos pareigÅ«nų Å . K. ir M. S. parodymus, teigdamas, jog Å¡ie yra melagingi. Apelianto vertinimu, visiems pareigÅ«nams aktualu nustatyti pažeidimÄ , esamÄ ar tariamÄ , ir tokiu bÅ«du gerinti vairuotojų vairavimo kokybę, mažinti asmenų, kurie vairuoja transporto priemones, bÅ«dami neblaivÅ«s, skaičių.

Tokius teiginius teisėjų kolegija vertina kaip subjektyvius. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykį forminę policijos pareigÅ«nai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, norėtų S. D. kaip nors pakenkti ir pan., todėl nesivadovauti jų parodymais nėra pagrindo.M. S. ir Å . K. savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 7, 8), suraÅ¡ytuose iÅ¡ karto po užfiksuoto teisės pažeidimo, nurodė, kad 2018 m. vasario 8 d. gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), konfliktuoja vyras su moterimi. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitikusi moteris paaiÅ¡kino, kad jos buvęs vyras visiÅ¡kai neblaivus maždaug pora minučių iki jiems atvykstant sėdo į automobilį „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡važiavo. Apvažiavus aplink esančias gatves, pastebėjo važiuojantį prieÅ¡prieÅ¡ine kelio puse link jų aukščiau nurodytÄ automobilį, kuris buvo sustabdytas įjungus tarnybinio automobilio Å¡vyturėlius. Sustabdytas vairuotojas – S. D. iÅ¡ karto prisipažino, kad vartojo alų, pradėjo verkti, isterikuoti, teigė, kad yra jų kolega, todėl prašė nebausti. Tas pačias aplinkybes pareigÅ«nai nuosekliai dėstė ir ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

M. S. paaiÅ¡kino, kad automobilio su galimai neblaiviu vairuotoju pradėjo ieÅ¡koti po to, kai apie tai informavo nuteistojo sugyventinė. Nurodytos markės automobilis netrukus buvo pastebėtas ir sustabdytas. PareigÅ«nas pažymėjo, kad automobilis tikrai važiavo, nes jį matė atvažiuojantį prieÅ¡prieÅ¡a, važiuojant nelygiu keliu judėjo automobilio priekiniai žibintai. Automobilis sustojo įjungus raudonos-mėlynos spalvos tarnybinio automobilio Å¡vyturėlius. S. D. vairuotÄ transporto priemonę užgesino, iÅ¡jungė Å¡viesas.

Prie automobilio priėjęs kolega Å . K. prisistatė ir iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio užvedimo spynelės raktÄ , nes iÅ¡ karto pastebėjo, jog vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje. Tuomet jis paklausė, ar Å¡is gėrė alkoholį, atsakymas buvo teigiamas. S. D. prisipažino, kad vartojo alų, neneigė vairavęs transporto priemonę. Tačiau nustačius artimÄ sunkiam neblaivumÄ , S. D. pradėjo verkti, puolė į isterijÄ , t. y. labai susinervino. M. S. jį įspėjo, kad bus daromas garso-vaizdo įraÅ¡as ir po perspėjimo iÅ¡ karto pradėjo filmuoti (b. l. 31-32).

Apie vairuotojo prisipažinimÄ teisminio nagrinėjimo metu paliudijo ir pareigÅ«nas Å . K. (b. l. 113-114). Jis patvirtino, kad betarpiÅ¡kai matė važiuojantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame galimai turėjo bÅ«ti neblaivus asmuo. Sustabdžius automobilį informacija pasitvirtino. M. S. ir Å . K. parodymus bei jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir objektyvÅ«s bylos įrodymai – įvykių ataskaitos (b. l. 11-14, 15-19), kuriose užfiksuota, kad liudytojos B.

A. praneÅ¡imas priimtas 2018-02-08 21:44 val., įvykis užregistruotas 2018-02-08 21:46 val., policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡siųsti 2018-02-08 21:48:47 val., ir jau po 9 minučių 21.57 val. S. D. buvo sustabdytas, nors prieÅ¡ tai policijos pareigÅ«nai dar buvo nuvykę pas B. A. ir su ja bendravo. Å ie byloje užfiksuoti įvykio laikai objektyviai paneigia apelianto teiginius apie jo miegojimÄ automobilyje.Byloje esantis garso bei vaizdo įraÅ¡as pilnai patvirtina aukščiau aptartus policijos pareigÅ«nų parodymus.

Vaizdo įraÅ¡e matosi sustabdytos transporto priemonės valstybinių numerių fragmentas „(duomenys neskelbtini)“ bei asmuo mėlynais džinsais ir striuke. Nuteistasis neneigia, kad įraÅ¡e užfiksuotas bÅ«tent jo pokalbis su pareigÅ«nais, tačiau aiÅ¡kina, kad jis buvo ne taip suprastas. Jis, kalbėdamas su pareigÅ«nais, turėjo mintyje, kad važiavo automobilyje kaip keleivis, o ne kaip vairuotojas, tačiau tokiÄ versijÄ teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę. IÅ¡ pokalbio turinio galima aiÅ¡kiai suprasti, jog S. D. puikiai suvokia dėl ko buvo sustabdytas ir kas jam gresia.

Apeliantas su pareigÅ«nais bendrauja verksmingu balsu, prisipažįsta, kad iÅ¡važiavo iÅ¡ sugyventinės namų, į klausimÄ , ar supranta, kad negalima važinėti neblaiviam, atsako, jog žino, tačiau specialiai taip pasielgė. Tuomet prisipažįsta, kad gėrė alaus, teigia, jog nedaug, tačiau tuo pačiu metu girdisi pareigÅ«no balsas, kuris perspėja bÅ«ti atsargiam, atsiremti į maÅ¡inÄ , nes S. D. akivaizdžiai svirduliavo, nesilaikė ant kojų. Galiausiai nuteistasis, kuriam galimai atsibodo atsakinėti į pareigÅ«nų klausimus, iÅ¡taria, jog viskÄ Å¾ino, nes pats yra buvęs pareigÅ«nas.

Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad apylinkės teismas vertinimo klaidos nepadarė, nes S. D. prisipažino ne dėl važiavimo automobiliu, tačiau dėl jo vairavimo, būnant neblaiviam. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų G. M. ir A. J. parodymus, kurie patvirtina, kad automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo G. M., kuris jį šiuo automobiliu lauko keliuku nuvežė prie geležinkelio ir paliko automobilyje miegoti, o taksi vairuotojas A.

J. G. M. parvežė į namus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad į buvusios sugyventinės B. A. namus 2018 m. vasario 8 d. vakarÄ S. D. buvo atvykęs du kartus. Taip pat du kartus buvo kviesti ir policijos pareigÅ«nai. PirmÄ jį kartÄ nuteistasis iÅ¡ B. A. namų iÅ¡vyko su taksi automobiliu, o antrÄ jį kartÄ , praėjus maždaug valandai laiko, bÅ«damas neblaivus, draugo pagalba iÅ¡vyko su jam priklausančiu automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

BÅ«tent tokia įvykių seka atsispindi ir liudytojų parodymuose.B. A. ikiteisminio tyrimo metu paliudijo, kad 2018 m. vasario 8 d., vakare, apie 19.00 val., S. D. vaikščiojo apie jos namo langus ir grasino jai, kad iÅ¡lauÅ¡ duris ar iÅ¡muÅ¡ langus. Ji jau dvi dienos buvo iÅ¡vijusi šį iÅ¡ namų dėl alkoholinių gėrimų vartojimo. Dėl minėto nuteistojo elgesio ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, tuomet atvyko ir taksi automobilis, kuriuo S. D. iÅ¡vyko. Praėjus maždaug valandai laiko, nuteistasis vėl pradėjo belsti jai į langÄ , buvo vienas, jokio draugo ar taksi automobilio ji nematė.

Jai pasakius, jog vėl kvies policijÄ , buvęs sugyventinis atsisėdo į jam priklausantį automobilį ir iÅ¡važiavo. Nors pačio iÅ¡važiavimo momento ji nematė, tačiau yra įsitikinusi, kad jis buvo vienas, jokių kitų asmenų ji nematė (b. l. 40). Taksi vairuotojas A. J. patvirtino, kad su sugyventine susipykusį asmenį vežė į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , (duomenys neskelbtini) sav., tačiau ten nuvykus jam buvo liepta važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės S. D. pasiėmė jam nepažįstamÄ asmenį, kuriuos abu nuvežė atgal prie B.

A. namo. Prie automobilio „Toyota Avensis“ vairo sėdosi (duomenys neskelbtini) gatvėje paimtas asmuo, kuris nuvarė automobilį apie 500 metrų nuo namo, netoli geležinkelio. Jis važiavo iÅ¡ paskos, paėmė vyrÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės ir apsisukęs iÅ¡važiavo. KÄ darė vyriÅ¡kis, kuris liko sėdėti automobilyje, nematė (b. l. 34-35). Tas pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 113). Liudytojas G. M. nurodė, kad 2018 m. vasario 8 d., apie 20.00-21.00 val., pas jį į namus (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu atvyko draugas S., pavardės nežino, kuris paprašė vykti kartu į (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ kiemo paimti jam priklausantį automobilį, kurį prašė nuvaryti toliau nuo namų.

Jis taip ir padarė, t. y. kartu su nuteistuoju taksi automobiliu nuvažiavo į Å¡io buvusios sugyventinės namus ir iÅ¡ kiemo nuvarė automobilį apie 500 metrų, link geležinkelio. Silvijus liko automobilyje, o jį taksi vairuotojas parvežė namo (b. l. 43). Teisiamojo posėdžio metu G. M. papasakojo tas pačias aplinkybes ir patikslino, jog maÅ¡inÄ paliko taip, kaip nuvažiavo, t. y. jos neapsuko (b. l. 112). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašė apklausti šį liudytojÄ ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas Å¡io praÅ¡ymo nebepalaikė, tam nenustatė pagrindo ir aukÅ¡tesnysis teismas, nes liudytojo parodymai yra nuoseklÅ«s. Netikėti liudytojo parodymų dalimi, kad jis transporto priemonę paliko priekiu į geležinkelio bėgius, o kita parodymų dalimi besÄ lygiÅ¡kai tikėti, reikÅ¡tų selektyvų parodymų vertinimÄ , kas prieÅ¡tarautų įrodymų vertinimo taisyklėms.Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų G.

M. ir A. J. parodymai nepaneigia fakto, jog S. D. vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jie patvirtina tik tai, kad automobilis „Toyota Avensis“ buvo iÅ¡varytas iÅ¡ B. A. namų kiemo ir paliktas lauko keliuke apie 300-500 metrų nuo gyvenamojo namo. B. A. tiksliai nematė, kas iÅ¡ jos kiemo iÅ¡važiavo su minėtu automobiliu, tačiau matė vieno žmogaus siluetÄ . Sutiktina, jog tai galėjo bÅ«ti ir G. M.. Tačiau Å¡is nuteistÄ jį paliko automobilyje „Toyota Avensis“ ir pats su taksi automobiliu grįžo namo.

KÄ toliau veikė S. D., nei G. M., nei A. J. pakomentuoti negalėjo. Kadangi policijos pareigÅ«nai transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo atvažiuojančiÄ jiems iÅ¡ priekio, vadinasi, S. D. automobilį apsuko ir trečiÄ kartÄ bandė sugrįžti į buvusios sugyventinės namus, tačiau to jam padaryti nepavyko, nes buvo sulaikytas policijos patrulių. Važiuoti tiesiai nuteistasis neturėjo galimybės, nes priekyje buvo akligatvis, kuris baigiasi nepervažiuojamais geležinkelio bėgiais.

Vadinasi, apeliantas privalėjo pats apsukti transporto priemonę ir tuo pačiu keliu, kuriuo buvo atvežtas, važiuoti link pagrindinio kelio. Tai, kad maÅ¡inos rakteliai buvo atiduoti S. D., paliudijo G. M., jis taip pat paneigė, jog apeliantas maÅ¡inoje miegojo, t. y. liudytojas nuteistÄ jį paliko automobilyje nemiegantį. S. D. apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo atliktas G. M. ir A. J. parodymų patikrinimas vietoje, tačiau Å¡iuo aspektu pažymėtina, jog tyrimo kryptį koordinuoja ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras.

BÅ«tent jis sprendžia, kuriuos proceso veiksmus tikslinga atlikti, o kurie jokių naujų įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių neatskleistų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtų liudytojų parodymų patikrinimas vietoje Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinas, nes S. D. kaltės įrodytumÄ pagrindžiančių įrodymų surinkta pakankamai, o įrodinėjimo procesas, jau minėta, negali bÅ«ti begalinis.Remiantis iÅ¡dėstytu, daroma iÅ¡vada, kad S. D. 2018 m. vasario 8 d., vakare, kelio M.-V.-P. 27 km, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei BPK 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nei Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas bylos aplinkybių visapusišku įvertinimu, todėl jį naikinti ar keisti pateikto apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo S. D. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                              JÅ«ratė Jakubonienė                                                                               Algirdas Remeika                                                                               Gytis Večerskas