2013-04-18 Nr. AB-1266-3-64-3-00384-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-2110/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00384-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 76 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei Danutei Puidokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus prašymą dėl 2012 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A492-2110/2012 pagal pareiškėjo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys K. Č. ir uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių hidroprojektas“), išaiškinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. Ž. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 2–3), kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 54-17828 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui K. Č.“ dalį dėl 1,07 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., perdavimo neatlygintinai ir įpareigoti atsakovą suformuoti po pareiškėjui priklausančiais pastatais (registro Nr. 40/133955) sklypą, reikalingą šių pastatų eksploatavimui.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2005 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 54-17828 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui K. Č.“ dalį dėl 1,07 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., perdavimo neatlygintinai bei įpareigojo atsakovą suformuoti pastatams, registro Nr. 40/133955, eksploatuoti reikalingą žemės sklypą.

II. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius (toliau – ir Tarnybos Kelmės skyrius) pateikė prašymą išaiškinti 2012 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2110/2012.

Prašyme nurodo, kad priimtas teismo sprendimas savo turiniu prieštarauja teisės aktuose nustatytiems principams dėl žemės sklypų formavimo ir suteikimo asmenims naudotis lengvatinėmis sąlygomis, todėl nėra aiški jo įvykdymo tvarka, nes žemės sklypai yra formuojami realiai egzistuojančių statinių eksploatavimui, o ne registro numeriui. Pažymi, kad šiuo metu visiškai nebėra jokių S. Ž. priklausančių statinių, kurių registro Nr. 40/133955, ir net jų liekanų, todėl prašo išaiškinti, kuriuo teisės aktu Tarnybos Kelmės skyrius, žemės reformos žemėtvarkos projekto metu formuodamas ir po to suteikdamas naudoti S. Ž. kitos paskirties žemės sklypą, turi vadovautis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir kokiu teisiniu pagrindu.

Paaiškina, jog nuo to priklauso pretendento, pageidaujančio suformuoti sklypą žemės reformos žemėtvarkos projekto metu, eilė pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad jeigu turi būti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos, prašo išaiškinti, įgyvendinant žemės reformos žemėtvarkos projektą ir ženklinant sklypą vietoje, kokie konkrečiai sklype esantys ir naudojami statiniai ar jų liekanos, kurių registro Nr. 40/133955, turi būt imami pagrindu, apie kuriuos turi būti formuojamas kitos paskirties žemės sklypas jų eksploatavimui.

Pažymi, jog tai aktualu formuojamo ir ženklinamo žemės sklypo ribų ir ploto nustatymui. Jeigu, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype nėra jokių asmenims priklausančių statinių ar įrenginių arba laikinųjų statinių, kurių naudojimo laikas pasibaigęs, formuojant ir perduodant naudoti kitos paskirties žemės sklypą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, prašo paaiškinti, kokia tvarka – be aukciono ar aukciono tvarka, – turėtų būti suformuotas žemės sklypas perduodamas naudoti S. Ž., ir jeigu turi būti taikoma tvarka be aukciono – kokiu teisiniu pagrindu ji turi būti taikoma?

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Prašymas atmestinas.

ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė justicija“ Nr. 18, P. 315–318).

Iš atsakovo prašymo išaiškinti teismo sprendimą turinio matyti, kad jis siekia, jog būtų išaiškinta, kokiu teisės aktu vadovautis vykdant priimtą teismo sprendimą. Akcentuotina, kad nors prašyme atsakovas išreiškia nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje jam duotu įpareigojimu, tačiau iš esmės jam šis įpareigojimas yra aiškus. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas išaiškinti teismo sprendimą siejamas ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnio 3 dalimi, sprendimą priėmęs teismas neturi pareigos pateikti detalias instrukcijas, kokių veiksmų ir kokia seka turi imtis atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, kuriuo jam yra duotas paknakamai aiškiai suformuluotas įpareigojimas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra aiškus (atsakovui pakankamai detaliai nurodyta, ką atsakovas įpareigojamas atlikti – suformuoti pastatams, registro Nr. 40/133955, eksploatuoti reikalingą žemės sklypą) ir motyvuotas, sprendimo įvykdymas nėra apsunkintas, jo rezoliucinė dalis aiški ir suprantama. Apibendrinant darytina išvada, kad prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą neatitinka ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, todėl netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus prašymą išaiškinti 2012 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2110/2012.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Dainius Raižys

Virginija Volskienė