6789500a-8bd7-4a0d-be70-56cd4280addb · Regionų administracinis teismas

?Apeliacinės instancijos teismoAdministracinė byla Nr. eI-4572-554/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00668-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 20.5.2; 55.1.1 (S)  REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. spalio 16 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui N. M., pareiškėjo atstovei – advokatei R. H., atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovams:

V. L. ir G. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 25 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti 86,38 Eur turtinės žalos atlyginimui ir neturtinę žalÄ , pripažįstant faktÄ , kad atsakovo veiksmai, atliekant neplaninį patikrinimÄ pareiÅ¡kėjo Å«kyje, yra neteisėti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, taip pat pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovo atstovai pareiÅ¡kėjo Å«kio neplaninį patikrinimÄ atliko be vieÅ¡ojo administravimo subjekto motyvuoto sprendimo, kuris imperatyviai nustatytas Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, 364 straipsnio 11 ir 13 dalimis, dalyvaujant Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono Policijos komisariato (toliau – Å iaulių AVPK Raseinių raj.

PK) pareigÅ«nams. Atsakovas savo veiksmais pažeidė bendruosius vieÅ¡ojo administravimo principus (objektyvumo, įstatymų virÅ¡enybės, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo) ir Å«kinės veiklos priežiÅ«ros principus (planavimo ir minimalios ir proporcingos priežiÅ«ros naÅ¡tos). Teigė, kad gautas praneÅ¡imas ar anoniminis skundas pats savaime nesudaro pagrindo institucijai atlikti neplaninį patikrinimÄ . Tik esant motyvuotam sprendimui dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo, tokie procesiniai veiksmai galimi.

Atsakovo pateikti 2018 m. birželio 14 d. užduoties kortelė Nr. APS-36-12058, anoniminis skundas ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimas nėra motyvuoti sprendimai atlikti neplaninį patikrinimÄ pagal pranešėjo ar anoniminio pranešėjo skundÄ kaip tai imperatyviai reikalaujama Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, 364 straipsnio 11 ir 13 dalimis. Pabrėžė, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI) pateikta 2018 m. birželio 14 d. užduoties kortelė Nr. APS-36-12058 – tai užduotis iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ (skundÄ ), po to, kai gautas skundas, ir nurodymas atsakyti pranešėjui iki 2018 m. liepos 12 d.

Kokiu pagrindu buvo pratęstas praÅ¡ymo (skundo) nagrinėjimas dar beveik mėnesiui nėra aiÅ¡ku. VDI 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimas atlikti neplaninį patikrinimÄ yra vykdomasis dokumentas, visiÅ¡kai nemotyvuotas. Faktas, kad neplaninis patikrinimas vyko anoniminio skundo pagrindu paaiÅ¡kėjo tik nagrinėjant administracinio nusižengimo pažeidimo bylÄ Nr. A5-7-237/2019. Tačiau tokia informacija turėjo matytis ir iÅ¡ atsakovo motyvuoto sprendimo. Teismui papraÅ¡ius, sprendimas nebuvo pateiktas. Aplinkybė, kad neplaninis patikrinimas vyko anoniminio skundo pagrindu vertintinas kritiÅ¡kai, todėl jog ant užduoties kortelės aiÅ¡kiai matyti pranešėjo vardas ir pavardė, skunde minimi pareiÅ¡kėjo Å¡eimos nariai.

PareiÅ¡kėjo sesuo, kuri dirba Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėja, siekdama paveikti pareiÅ¡kėjÄ nagrinėjamoje byloje dėl žemių grÄ Å¾inimo, iÅ¡ savo asmeninio paÅ¡to pateikė šį melagingÄ praneÅ¡imÄ . IÅ¡ skundo aiÅ¡kiai matyti, kad tai skundas ne asmens, kuris nukentėjo nuo nelegalaus darbo. Neplaninis patikrinimas vyko Å¡aliÅ¡kai, neplaniniu patikrinimu buvo pažeistas objektyvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s. Akcentavo, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykdomajame dokumente (pavedime) nėra nurodytos konkrečios įstatymų nuostatos, kuriomis vadovaujantis, buvo iÅ¡duotas pavedimas atlikti neplaninį patikrinimÄ .

Tai įstatymo virÅ¡enybės principo, kuris reiÅ¡kia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais, pažeidimas. Ä®statymo virÅ¡enybės principo pažeidimas yra dar ir dėl to, kad neplaninis patikrinimas vyko be motyvuoto sprendimo. Darbo inspektorius negalėjo taikyti kraÅ¡tutinę procedÅ«rÄ ir vykdyti neplaninį patikrinimÄ pagal anoniminį skundÄ , neturėdamas motyvuoto sprendimo vykdyti neplaninį patikrinimÄ pagal anoniminį skundÄ , todėl konstatuotinas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalies ir 13 dalies pažeidimas. 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykdomajame dokumente (pavedime) taip pat nenurodyta, kodėl buvo pasirinkti bÅ«tent tokie administracinio sprendimo mastai ir jo įgyvendinimo priemonės, ar tai atitinka bÅ«tinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

Nėra galimybės matyti, kokios aplinkybės lėmė, kad Å«kiui bÅ«tų taikyta ypatinga administracinė Å«kinės veiklos priežiÅ«ros procedÅ«ra - neplaninis patikrinimas pagal anoniminį skundÄ , kodėl nebuvo galima atlikti planinio patikrinimo subjektui, kuris 27 metus vykdo veiklÄ , neturėjęs darbo įstatymų pažeidimų. Nėra aiÅ¡ku, kodėl buvo patikėta pranešėju, kuris nėra nukentėjęs nuo nelegalaus darbo ir kurio praneÅ¡imas iÅ¡ kart kelia abejonių ir yra nelogiÅ¡kas, ypač tai, kai pranešėjas praneÅ¡a, kad jam pats asmuo „pasakojo“, „sakė“, o jis pats nieko nematė.

Kadangi 2018 m. rugpjūčio 1 d. dokumente nėra jokių motyvų dėl pasirinktų mastų ir priemonių, todėl konstatuotinas proporcingumo principo pažeidimas. Proporcingumo principas susijęs su kitu ūkinės veiklos priežiūros principais planavimu ir minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principais, kurie taip pat buvo pažeisti. Nėra aišku, kodėl patikrinimas buvo atliktas dalyvaujant Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK pareigūnams, slapta filmuojama, naudojant valstybės išteklius.

Nurodė, kad vertinant neplaninį patikrinimÄ tikslo prasme, konstatuotinas draudimo piktnaudžiauti valdžia principo pažeidimas. Anoniminiu skundu tikrai nebuvo ginamas vieÅ¡as interesas - visuomenės apsauga nuo nelegalaus darbo, o privatus interesas - privataus asmens interesai ir ambicijos, naudojant valstybės institucijas ir iÅ¡teklius. Å is principas pažeistas ir dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. vykdomajame dokumente (pavedime) apskritai net nėra informacijos apie anoniminį praneÅ¡imÄ , nenagrinėti praneÅ¡ime nurodyti motyvai, nenagrinėtas pranešėjo kaip subjekto patikimumas, ar pranešėjas yra nukentėjęs nuo nelegalaus darbo, ar matė nelegalų darbÄ , ar nelegalaus darbo santykiai nutrÅ«kę, ar dar dėl jų susitarta ir t. t., apskųsto darbdavio patikimumas, tai yra, ar tai žinomas Å«kinės veiklos subjektas, kokia reputacija Å¡ios subjekto, ar subjektas linkęs daryti pažeidimus ir t.t.

Kartu buvo pažeistas efektyvumo principas, nes atsakovas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, valstybės iÅ¡tekliais faktiÅ¡kai tenkino privataus asmens interesus. Pabrėžė, kad pavedimas nėra motyvuotas sprendimas. Tvarka, kuri nustatyta VDI lokaliniame akte, prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymui, be to, Å¡is aktas nėra paskelbtas teisės aktų registre. Dėl vieÅ¡ojo administravimo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , taip pat buvo sutrikdyta Å«kio veikla, pareiÅ¡kėjas ir jo darbuotojai iÅ¡gyveno neigiamas emocijas, į pareiÅ¡kėjÄ ir jo Å«kyje dirbančius darbuotojus žiÅ«rima menkinančiai, sumenkinta Å«kio, kuris vykdo veiklÄ 28 metus, dalykinė reputacija.

Ūkio darbas buvo sutrikdytas pusę dienos. Buvo prastova, darbuotojams už jÄ buvo sumokėta. Darbuotojai darbÄ atliko virÅ¡valandiniu darbu ir už tai jiems buvo sumokėta papildomai 86,38 Eur. Fakto pripažinimas, kad neplaninis patikrinimas vyko neteisėtai, ir atsakovo vieÅ¡as atsipraÅ¡ymas raÅ¡tu iÅ¡siunčiant Valstybinei socialinei draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcinei komisijai, pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tinkamas neturtinės žalos atlyginimas.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ ir jo atstovai teisme prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė, taip pat atsakovo atstovai paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2018 m. birželio 14 d. VDI Kauno skyriuje buvo gautas anoniminis praneÅ¡imas iÅ¡ elektroninio paÅ¡to – (duomenys neskelbtini). PraneÅ¡ime buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui priklausančiame Å«kyje galimai dirba nelegalÅ«s darbuotojai, mokamas darbo užmokestis neapskaitytais pinigais, darbuotojai įdarbinti ne visÄ darbo dienÄ , tačiau dirba pilnÄ darbo dienÄ ir pan.

Pateikta anoniminė informacija buvo registruota VDI Kauno skyriuje „Užduoties kortelėje Nr. APS-36-12058“, kurioje buvo nurodyta patikrinimÄ atlikti iki 2018 m. liepos 12 d. Dėl didelio darbo krÅ«vio pareiÅ¡kėjui priklausančiame Å«kyje nebuvo galimybės atlikti patikrinimo, todėl VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės, vykdančios skyriaus vedėjo pavaduotojo funkcijas, 2018 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. E2VK-81 pratęstas užduoties kortelės Nr. APS-36-12058 nagrinėjimo terminas iki 2018 m. rugpjūčio 9 d.

Nurodė, kad susipažinus su pateiktu skundu, jo turinyje nurodytos aplinkybės buvo tikslinamos tik dėl nelegalaus darbo, kadangi už šį galimai padarytÄ administracinį nusižengimÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyta didžiausia sankcija – nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. Susipažinus su skundo turiniu matėsi, kad asmuo nenorėjo, jog jo tapatybė bÅ«tų atskleista, todėl skunde nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos, nebuvo nustatinėjamas pranešėjas ir su juo nebuvo bandoma bendrauti gerbiant pranešėjo privatumÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms, VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu buvo inicijuojamas atskiras neplaninis patikrinimas dėl nelegalaus darbo 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimu Nr. 904. Vadovaujantis susiformavusia praktika ir Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 str. (Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teisės ir pareigos) 1 d. 11 p. buvo priimtas sprendimas patikrinimÄ Å«kyje atlikti dalyvaujant Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato pareigÅ«nams.

Å i aplinkybė buvo įtraukta į 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimÄ Nr. 904. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau - VDI įstatymas) 9 straipsnio (Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teisės ir pareigos) 1 dalies 13 punktu patikrinimas buvo filmuojamas. Patikrinimo metu buvo filmuojama tik tai, kas susiję su patikrinimu darbo vietoje. Patikrinimo metu nebuvo filmuojamas asmenų privatus gyvenimas ir filmuota medžiaga nebuvo pateikta tretiesiems asmenims. Pabrėžė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 9 val., atliekant patikrinimÄ pareiÅ¡kėjo Å«kyje, buvo rasti Å¡eÅ¡i dirbantys darbuotojai, iÅ¡ jų vienas, kurio darbas buvo neįformintas įstatymo nustatyta tvarka.

Atliekamo patikrinimo metu rasti darbuotojai nebuvo atitraukti nuo savo tiesioginio darbo, darbo procesas nebuvo sustabdytas. Patikrinimo metu darbuotojai turėjo tik pasakyti savo anketinius duomenis, kurie buvo sutikrinami su Sodros duomenų bazėje esančiais duomenimis. Susipažinus su filmuota medžiaga matyti, kad darbuotojo asmenybės tikrinimas trukdavo iki 10 sekundžių. Atliekamo patikrinimo metu, vadovaujantis VDI įstatymo 9 str. (Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių teisės ir pareigos) 1 d. 3 p., buvo paprašyta tik dviejų asmenų pateikti paaiškinimus raštu, t. y.

Å«kininko N. M. ir P. A., kurio darbas nebuvo tinkamai įformintas. Atliekamo patikrinimo metu nebuvo siekiama tyčia vilkinti patikrinimo laiko. Taip pat pažymėjo, kad pats patikrinimas truko iki 40 min., todėl Å«kininko (pareiÅ¡kėjo) nurodyta aplinkybė, kad darbuotojams dėl atlikto patikrinimo teko dirbti virÅ¡valandinį darbÄ yra neatitinkanti tikrovės. VDI lokaliniais teisės aktais nėra nustatyta kaip (kokia tvarka ir apimtimi) neplaninius patikrinimus pagal gautÄ anoniminį praneÅ¡imÄ tiriantys priežiÅ«rÄ atliekantys subjektai turi motyvuoti savo sprendimus.

Nėra to padaryta ir kokiu nors Lietuvos Respublikos įstatymu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 36-4 straipsnio 13 dalies turinio prasme įgaliojimus turinčio asmens sprendimo tirti gautÄ anoniminį praneÅ¡imÄ motyvavimas (pagrindimas) pirmiausia turi atskleisti tokio praneÅ¡imo esmę, t. y. reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios yra fiksuojamos ir nurodomos kiekvienos užduoties kortelės grafoje „PraÅ¡ymo turinys“. Šį darbÄ VDI Kauno skyriuje atlieka atsakingas darbuotojas, darbo metu atsiliepęs pasitikėjimo telefonu ar priėmęs elektroninio praneÅ¡imo dėl nelegalaus darbo forma gautus praneÅ¡imus.

Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba jo įgaliotam asmeniui papildomai Å¡iuo klausimu nieko atlikti nereikia, kadangi praneÅ¡imo fabuloje pakankamai aiÅ¡kiai nurodoma galima administracinio teisės pažeidimo sudėtis, VDI įstatymo saugomo gėrio pažeidimai ir iÅ¡samios faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, jog klausimams, susijusiems su anoniminių praneÅ¡imų dėl galimo nelegalaus darbo apraiÅ¡kų iÅ¡nagrinėjimu, VDI veiklos planuose skiriama pirmenybė ir tai bendrÄ ja prasme yra nustatyta PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d.

įsakymu Nr. EV-3 (2018 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. EV-10 redakcija) (toliau – Taisyklės) 24 punkte, Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba jo įgaliotam asmeniui nėra reikalo savo tokio pobÅ«džio sprendimų kaskart pagrįsti papildomai. Žodžiai „prioritetas“ bei „pirmenybė“ yra sinonimai ir VDI vykdomų funkcijų prasme reiÅ¡kia eiliÅ¡kumÄ , kuriuo įgyvendinami inspekcijai iÅ¡kelti uždaviniai. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjai kildina iÅ¡ neteisėtų VDI Kauno teritorinio skyriaus pareigÅ«nų veiksmų, neteisėtai atliekant pareiÅ¡kėjo, vykdančio individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , Å«kio patikrinimÄ . Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, jog 2018 m. birželio 14 d. VDI buvo užregistruotas praneÅ¡imas (Reg. Nr. APS-36-12058), kuriame buvo nurodyta, jog pas Å«kininkÄ (pareiÅ¡kėjÄ ) pastoviai dirba neįforminti darbuotojai, darbuotojai patys pildosi ant lapelių atidirbtas valandas, pagal kurias skaičiuojami ir mokami neoficialÅ«s atlyginimai. 2018 m. birželio 14 d.

Užduoties kortelėje Nr. APS-36-12058 (toliau – Užduoties kortelė) minėtas praneÅ¡imas buvo nukreiptas nagrinėti, o praneÅ¡imo tyrimo terminas nurodytas 2018 m. liepos 12 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės, vykdančios skyriaus vedėjo pavaduotojo funkcijas, 2018 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. E2VK-81 praneÅ¡imo Nr. APS-36-12058 tyrimo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. VDI Kauno skyriaus vedėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. Pavedimu atlikti patikrinimÄ Nr. 904 (toliau – Pavedimas) pavedė atlikti neplaninį pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ nelegalaus darbo kontrolės klausimais VDI inspektoriams, taip pat nurodė patikrinimÄ atlikti nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d.

Raseinių r. savivaldybės vietovėje, dalyvaujant Å iaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareigÅ«nams. Atlikus patikrinimÄ buvo suraÅ¡ytas 2018 m. rugpjūčio 2 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0846-1217, kuriame konstatuota, kad Å«kininkas (pareiÅ¡kėjas), vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , bÅ«damas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu ir neužtikrindamas, jog visi Å«kyje dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, padarė pažeidimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Taip pat pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas 2018 m. rugpjūčio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1313-2018. Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-1777-476/2017 administracinio nusižengimo teisena pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, kuri buvo pradėta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-190-332/2018 Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimÄ panaikino ir bylÄ perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«muose.

Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-7-237/2019 administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pareiÅ¡kėjui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutraukė, nes padaryta veika neturi Å¡io administracinio nusižengimo požymių. Å iaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-106-282/2019 minėtÄ Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų nutarimÄ paliko nepakeistÄ (taip pat ir TIS Liteko duomenys).

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovė nurodė, jog atsakovo atstovo darbuotojų veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad neplaninis pareiÅ¡kėjo Å«kio patikrinimas buvo atliktas nesant priimto motyvuoto vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimo, kurio privalomumÄ nustato VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 ir 13 dalys. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad Å«kio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotÄ sprendimÄ atlikti šį patikrinimÄ .

Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi bÅ«ti atliekamas Å¡io straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. PriežiÅ«rÄ atliekantis subjektas, pradėdamas Å«kio subjekto veiklos neplaninį patikrinimÄ , pateikia tikrinamam Å«kio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ sprendimo atlikti neplaninį patikrinimÄ kopijÄ . To paties straipsnio 13 dalis nustato, kad Å«kio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautÄ anoniminį skundÄ dėl konkretaus Å«kio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo.

Teismas akcentuoja, kad Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 ir 13 dalys yra bendroji teisės norma, taikytina visiems viešojo administravimo subjektams, tačiau nagrinėjamu atveju aktuali ir nelegalaus darbo patikrinimų, kuriuos atlieka VDI, specifika bei šiuos teisinius santykius reglamentuojančios specialiosios teisės normos. Lietuvos Respublikos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. EV-3 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių (2018 m. sausio 11 d.

įsakymo Nr. EV-10 redakcija) 24 punkte įtvirtinta, kad sprendimÄ dėl anoniminių praneÅ¡imų nagrinėjimo tikslingumo priima Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius arba jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į VDI veiklos prioritetus, nagrinėjami anoniminiai praneÅ¡imai (raÅ¡ytiniai ir žodiniai, taip pat ir informacija dėl vieÅ¡ojo intereso, paskelbta žiniasklaidos priemonėse), susiję su galimo nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) ir nedeklaruoto darbo apraiÅ¡komis, susiję su pavojais darbuotojų saugai ir sveikatai.

Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad ant priimto ir užregistruoto skundo dedamas spaudas, kuriame įraÅ¡oma gavimo data ir registracijos numeris, taip pat atspausdinama užduoties kortelė. Pagal Taisyklių 34 punktÄ Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, jo pavaduotojai (pagal kompetencijÄ ), skyrių vedėjai (ar jų pavaduotojai) per 1 darbo dienÄ nuo skundo užregistravimo VDI įraÅ¡o rezoliucijÄ Ä¯ užduoties kortelę ir pradeda skundo nagrinėjimo procedÅ«rÄ arba priima sprendimÄ dėl skundo nenagrinėjimo ir/ar grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kėjui Taisyklių 17, 21, 23, 30 punktuose numatytais pagrindais.

Rezoliucijoje trumpai nurodoma, kuris skyrius ar valstybės tarnautojas turi nagrinėti (tirti) keliamus klausimus, gali bÅ«ti nurodomas užduoties įvykdymo terminas, jei jis nustatomas trumpesnis, nei nustatyta Å¡iose Taisyklėse, bei nuoroda dėl atsakymo pasiraÅ¡ymo. Jeigu nuorodos dėl atsakymo pasiraÅ¡ymo nėra, atsakymÄ pasiraÅ¡o pagrindinis užduoties vykdytojas, jei skundÄ tiriančio skyriaus vedėjas nenurodo kitaip. Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, jo pavaduotojai (pagal kompetencijÄ ), arba minėtų asmenų sprendimu - skyrių vedėjai (ar jų pavaduotojai), įvertinę VDI duomenų bazėje turimÄ ir/ar gautÄ informacijÄ apie skundžiamÄ Å«kio subjektÄ , taip pat jo rizikingumÄ pagal VDI įdiegtÄ Åªkio subjektų rizikingumo vertinimo metodikÄ , taip pat kilus pagrįstiems įtarimams dėl Å«kio subjekto veikos, kuri gali prieÅ¡tarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimams, priima sprendimÄ dėl neplaninio patikrinimo atlikimo skundžiamame Å«kio subjekte ir šį sprendimÄ Ä¯raÅ¡o skundo užduoties kortelės rezoliucijoje.

VDI inspektorių vykdomų nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų patikrinimų atlikimo ir įforminimo procedūras nustato LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1-33 (2018 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. EV-84 redakcija) patvirtintos Nelegalaus, nedeklaruoto darbo atvejų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos taisyklės (toliau – Tyrimo ir apskaitos taisyklės). Tyrimo ir apskaitos taisyklių 6.1. punktas atvejus, kuomet yra atliekami nelegalaus darbo patikrinimai ir vienas iš jų – gauta anoniminė informacija (raštu arba žodžiu).

Tyrimo ir apskaitos taisyklių 8 punkte taip pat nustatyta, visi nelegalaus darbo patikrinimai pradedami, kai VDI inspektorius VDI nustatyta tvarka gauna užduotį su pavedimu atlikti nelegalaus darbo patikrinimÄ arba kito patikrinimo metu nustatomas nelegalaus darbo atvejis. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog skundų dėl nelegalaus darbo nagrinėjimas yra vienas iÅ¡ VDI veiklos prioritetų. IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad VDI atstovams, gavus teisės aktų nustatyta tvarka anoniminį praneÅ¡imÄ dėl galimai nelegalaus darbo atvejų pareiÅ¡kėjo Å«kyje, buvo visos teisinės prielaidos atlikti paminėtame Å«kio subjekte nelegalaus darbo patikrinimÄ .

Pažymėtina, kad tiek Taisyklių, tiek Tyrimo ir apskaitos taisyklių nuostatos nenustato pareigos motyvuoti sprendimo atlikti nelegalaus darbo patikrinimÄ . Pagal paminėtas teisės aktų nuostatas toks sprendimas įforminamas užduoties kortelėje, o pats nelegalaus darbo patikrinimas pradedamas VDI inspektoriui gavus užduotį su pavedimu atlikti nelegalaus darbo patikrinimÄ . Nagrinėjamu atveju į administracinę bylÄ yra pateiktas 2018 m. birželio 14 d. skundas (Reg. Nr. APS-36-12058). IÅ¡ jo turinio matyti, jog skundas akivaizdžiai susijęs su nelegalaus darbo atvejais pareiÅ¡kėjo Å«kyje.

Taip pat pateikta 2018 m. birželio 14 d. užduoties kortelė Nr. APS-36-12058, VDI Kauno skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedimas atlikti patikrinimÄ . 2018 m. birželio 14 d. užduoties kortelėje Nr. APS-36-12058 suformuluota užduotis „Nagrinėti“. Tai, teismo vertinimu, buvo pakankamas pagrindas atlikti nelegalaus darbo patikrinimÄ pareiÅ¡kėjo Å«kyje. Minėti dokumentai patvirtina, jog atsakovas tiksliai laikėsi VDI nustatytų nelegalaus darbo tyrimo procedÅ«rų ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

Teismas taip pat pabrėžia, kad įvertinus teisinių pagrindų ir faktinių duomenų, užfiksuotų 2018 m. birželio 14 d. užduoties kortelėje Nr. APS-36-12058 ir VDI Kauno skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 1 d. pavedime atlikti patikrinimÄ , visumÄ , atsiranda pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog galimai nelegalaus darbo patikrinimas pareiÅ¡kėjo Å«kyje buvo atliktas taip pat tiksliai laikantis ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 36-4 straipsnio 12, 13 dalyse įtvirtintų pagrindų (konkrečiai ir motyvų pakankamu atžvilgiu)(ABTÄ® 56 str.).

Taisyklių 28 punktas nustato, kad asmenų praÅ¡ymai turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėjami per 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo užregistravimo VDI dienos. Tais atvejais, kai praÅ¡ymo nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo praÅ¡ymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo VDI, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminÄ dar iki 20 darbo dienų. Todėl atsakovo veiksmų, pratęsiant 2018 m. birželio 14 d. praÅ¡ymo Reg.

Nr. APS-36-12058 nagrinėjimo terminÄ iki 2018 m. rugpjūčio 9 d., nėra pagrindo pripažinti neteisėtais. PareiÅ¡kėjo ir jo atstovės argumentai, jog neplaninis patikrinimas vyko ne anoniminio skundo pagrindu, kadangi iÅ¡ užduoties kortelės aiÅ¡kiai matyti, kad skundÄ parašė pareiÅ¡kėjo sesuo, atmestini, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog 2018 m. birželio 14 d. skundas Reg. Nr. APS-36-12058, kuris VDI buvo atsiųstas elektroniniu paÅ¡tu, nebuvo pasiraÅ¡ytas elektroniniu paraÅ¡u, todėl VDI neturėjo jokios galimybės (taip pat ir pareigos) identifikuoti skundÄ raÅ¡iusiojo asmens.

Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vadovavosi lokaliniais teisės aktais, kurie nebuvo registruoti bei paskelbti Teisės aktų registre. Pažymėtina, jog lokaliniuose teisės aktuose, kuriuose nustatytos Inspekcijos organizacinės, administracinės priemonės, nustatytos taisyklės, kurių privalo laikytis tik VDI darbuotojai, atlikdami Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme Inspekcijai priskirtas funkcijas. Todėl tokie aktai ir neprivalo būti nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre.

Be to, atlikus patikrinimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas 2018 m. rugpjūčio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-1313-2018 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje padarymÄ . Å iaulių apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-7-237/2019 administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pareiÅ¡kėjui pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nutraukė, nes jo padaryta veika neturi Å¡io administracinio nusižengimo požymių.

IÅ¡ minėto nutarimo turinio akivaizdžiai matyti, jog pareiÅ¡kėjas administracinio nusižengimo byloje argumentavo, kad pats planinis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai, nes nebuvo jokio motyvuoto sprendimo jį atlikti, patikrinimas atliktas pagal jam kerÅ¡taujančio asmens, skundÄ . Tačiau Å iaulių apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teisenÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu vertino visus argumentus ir procesiniu sprendimu nekonstatavo, jog VDI pareigÅ«nai, atlikdami pareiÅ¡kėjo Å«kio patikrinimÄ , bÅ«tų pažeidę kokius nors jų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus.

Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo Å«kio patikrinimo rezultatas plačiÄ ja prasme – tai administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimas, siekiant administracine tvarka pareiÅ¡kėjÄ nubausti dėl nelegalaus darbo organizavimo (t. y. paskirti administracinę nuobaudÄ ). Bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ir skirdamas (arba neskirdamas) administracinę nuobaudÄ , turi pareigÄ atlikti visapusiÅ¡kÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Akivaizdu, kad nesant teisėtos vados ir pagrindo inicijuoti asmens administracinį persekiojimÄ , administracinio nusižengimo teisena negali bÅ«ti pradėti.

Ginčo atveju bendrosios kompetencijos teismas nekonstatavo, jog VDI pareigÅ«nai neturėjo teisėto pagrindo atlikti patikrinimui pareiÅ¡kėjo Å«kyje. Taigi, nagrinėjamojoje administracinėje byloje, teismo vertinimu, konstatuotina, jog atsakovas ir jo atstovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), atlikdami pareiÅ¡kėjo Å«kio neplaninį patikrinimÄ , taip pat nepadarė jokių esminių procedÅ«rinių ir materialios teisės pažeidimų, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ .

Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. esminė sÄ lyga vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti, todėl nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie turtinės ir neturtinės žalos buvimo faktÄ bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, pareiÅ¡kėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji proceso Å¡alių ir jų atstovų iÅ¡dėstyti argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui ir nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykui bei sprendimo priėmimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Pažymėtina, kad LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr.

EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimÄ byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas, pateikdamas teismui skundÄ , sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (praÅ¡ymai, pareiÅ¡kimai) dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis grÄ Å¾intinas pareiÅ¡kėjui (ABTÄ® 38 str. 1 d. 8 p.).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi Å¡ioje byloje sprendimas priimamas ne pareiÅ¡kėjo naudai, jo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui N. M. 2018 m. lapkričio 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per AB Å iaulių bankas sumokėtÄ 30 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660). Sprendimas trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius