6787eccf-bbc4-4cb3-9746-bb2b7ecc269d · Vilniaus apygardos teismas

? Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-410-211/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49773-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.2.8.; 2.4.6.3.2.; 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Šaranovai, Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, Linui Gružui, nuteistajam D.

K. ir jo gynėjui adv. Aleksandr Palamarčuk, nuteistajam V. A. ir jo gynėjui adv. Olegui Å ibkovui, nukentėjusiajam V. K. ir jo atstovei adv. Agatai Aganauskienei, teismo medicinos ekspertei JÅ«ratei Gincman-DoroÅ¡enko, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. K. ir V. A. bei jo gynėjos Ritos Balsevičės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo: D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui pareigas:

1) pradėti dirbti arba nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, tokiÄ programÄ iÅ¡klausant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

3) neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. K. į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018-10-15, 17.50 val., iki 2018-10-16, 15.25 val. (viena para). Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. A. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui pareigas:

1) pradėti dirbti arba nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, tokiÄ programÄ iÅ¡klausant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

3) neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. A. į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018-10-15, 17.50 val., iki 2018-10-16, 14.32 val. (viena para). Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. IÅ¡ D. K. ir V. A. solidariai priteista 50,52 eurų Vilniaus teritorinės ligoninės kasos naudai nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti; taip pat 250 eurų nukentėjusiojo V.

K. (V. K.) naudai turtinei žalai atlyginti bei 3 100 eurų neturtinei žalai kompensuoti; taip pat 1 000 eurų nukentėjusiojo V. K. naudai atstovavimo iÅ¡laidoms apmokėti. IÅ¡ V. A. priteista 100 eurų proceso iÅ¡laidų, Å¡iÄ sumÄ pervedant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu D. K. ir V. A. nuteisti už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o bÅ«tent: jie, 2018-10-15, apie 16.20 val., veikdami kartu, vieÅ¡oje vietoje, netoli nuo kelio ženklo su nuoroda „BurbiÅ¡kės 5“, t. y. ties posÅ«kiu iÅ¡ TÅ«kstantmečio gatvės, Vilniuje įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y.

V. A. kartu su keleivio vietoje važiavusiu D. K. iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo prie iÅ¡ automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡lipusio V. K. (V. K.) ir žodinio konflikto, kilusio dėl galimo kelių eismo taisyklių pažeidimo, V. A. sudavė nukentėjusiajam V. K. vienÄ smÅ«gį rankos kumščiu į veidÄ bei, rankomis iÅ¡ priekio sugriebęs už megztinio, jėga uždėjo megztinio gobtuvÄ nukentėjusiajam V.

K. ant galvos, D. K. keliu tyčia sudavė nukentėjusiajam V. K. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, po to, kai V. A., kaire ranka sugriebęs nukentėjusįjį V. K. už kaklo, laikė jį smaugdamas, tuo metu D. K. alkÅ«ne sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam V. K. į kairę virÅ¡utinės nugaros dalies pusę bei kumščiais sudavė ne mažiau kaip 4 smÅ«gius jam į galvÄ , padarydami nukentėjusiajam V. K. odos nubrozdinimÄ su daugybinėmis odinėmis kraujosruvomis kaktos deÅ¡inėje pusėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muÅ¡tines žaizdas su odos nubrozdinimais nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio žando srityje, kraujosruvos virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inės pusės raudonį ir gleivinės srityse, kraujosruvas kaklo deÅ¡inės pusės odoje, tuo nesunkiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatÄ , nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. (toliau tekste ir – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, kadangi neįrodyta, kad apeliantas dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Teigia savo kaltės nepripažinęs, davęs nuoseklius parodymus, jų nekeitęs. Jis pats jokių smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė, o tik stÅ«mė nukentėjusįjį nuo V.

A. bei toliau nuo važiuojamosios dalies link nukentėjusiojo automobilio ir paėmęs prispaudė rankÄ . Pažymi, kad matė tik du nukentėjusiojo ir V. A. vienas kitam suduotus smÅ«gius į veido sritį, daugiau jokių smÅ«gių nepastebėjo, vyko tik susikabinimas ir stÅ«mimas. Nematė, kad nukentėjusysis bÅ«tų smaugiamas, jam bÅ«tų užmautas gobtuvas ant galvos. Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus teisme davė ir V. A., nurodęs, jog nematė, kad D. K. bÅ«tų sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam.

Nurodė, kad D. K. bandė sulaikyti jį ir nukentėjusįjį, kad bestumdami vienas kitÄ , neiÅ¡eitų į važiuojamÄ jÄ dalį. Teigia, kad Å¡iÄ aplinkybę taip pat patvirtino liudytoju teisme apklaustas K. A. ( V. A. tėvas), kad D. K. stÅ«mė juos (nukentėjusįjį ir V. A.) atgal nuo važiuojamosios dalies, arčiau visureigio. Taip pat Å¡is liudytojas nurodė, kad be jo matytų smÅ«gių, kai nukentėjusysis sudavė jo sÅ«nui V. A., o sÅ«nus atgal nukentėjusiajam, daugiau smÅ«gių nematęs, vėliau vyrai susikibę tik stumdėsi ir vienas kitam nesmÅ«giavo, nematė, kad D.

K. bÅ«tų sudavęs bent kokį smÅ«gį. Pasak apelianto, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu rėmėsi iÅ¡ esmės gana prieÅ¡taringais nukentėjusiojo parodymais ir specialisto iÅ¡vada, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus, teisme nesurinkta, be to iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai kilo nuo vieno trauminio poveikio į nosies sritį, o pagal byloje nustatytas aplinkybes laikytina, kad šį trauminį poveikį (smÅ«gį) atliko V.

A.. Taip pat teigia ir tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė ir nevertino, kodėl apelianto veiksmai kvalifikuotini kaip chuliganiÅ¡kos paskatos bei neteisingai nurodė, kad pastarojo atlikti veiksmai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kadangi minėta specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad kiti 3 sužalojimai nepriskiriami prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo, be to, byloje nebuvo nustatyta, kad padarė tuos kitus 3 sužalojimus. Teigia, kad jam negali bÅ«ti inkriminuoti bendri su V.

A. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, juo labiau pripažinti padaryti iš chuliganiškų paskatų.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. ir jo gynėja (toliau tekste ir – apeliantai) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nenustačius nusikalstamos veikos sudėties jo veiksmuose buvimo, nukentėjusiojo ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, teismo eksperto atvykimo į teismo posėdį iÅ¡laidas priskirti nukentėjusiajam. Kitu atveju, apeliantai praÅ¡o Å¡velninti paskirtos bausmės rūšį, neskiriant laisvės atėmimo, sumažinti nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas vadovaujantis akivaizdžiai prieštaringais, nepatikimais, neobjektyviais, iš dalies melagingais, įrodymams keliamų reikalavimų neatitinkančiais duomenimis, tuo pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei reikalavimus. 3.1. Apeliantų teigimu, teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino V. A. inkriminuotas kaltinimas, nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, kad jis atliko visus inkriminuotus veiksmus, o smūgio sudavimas V.

K. į nosį buvo atliktas visiÅ¡kai kitomis nei inkriminuotomis aplinkybėmis bei esant visiÅ¡kai kitai įvykio situacijai, kurios pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, ko rezultate netinkamai kvalifikavo apelianto veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Teigia, kad teismas savo iÅ¡vadas grindė akivaizdžiai prieÅ¡taringais bei kitai baudžiamosios bylos medžiagai prieÅ¡taraujančiais tikrovės neatitinkančiais galimai melagingais, nepatikimais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos, nesant tam jokio teisinio pagrindo, pripažino patikimais ir objektyviais.

Teismas nuosprendyje netinkamai įvertino ne tik teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bet ir gynybos papildomai pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus, nepasisakė dėl gynybos baigiamojoje kalboje akcentuotų akivaizdžių prieÅ¡taravimų tarp baudžiamosios bylos duomenų bei nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, nepaÅ¡alino minėtų prieÅ¡taravimų, visas abejones dėl nuteistųjų kaltės vertino jų nenaudai. Visi Å¡ie procesiniai pažeidimai bei netinkamas įrodymų vertinimas lėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimÄ . 3.2.

Skunde teigiama, kad bÅ«tent nukentėjusysis buvo sustojimo iniciatorius, provokavo konfliktÄ kelyje, sukėlė priverstinį sustojimÄ , prispaudęs apelianto vairuojamÄ automobilį prie kelkraščio bei užtvėręs jam keliÄ iÅ¡ priekio, nukentėjusysis staiga užkirto jiems keliÄ , kad jie vos į jį neatsitrenkė. Nurodo, kad teismas to netyrė. Be to, nukentėjusiojo versija, kad jis tik siekė iÅ¡aiÅ¡kinti, ar vairuotojas nėra apsvaigęs nuo alkoholio, kai tokios pareigos nukentėjusiajam nenumato jokie teisės aktai, turėjo bÅ«ti atmesta kaip nepagrįsta.

Teigia, kad teisme duoti apeliantų parodymai dėl konflikto iniciatoriaus, nors ir yra platesnio pobÅ«džio bei detalesni, nei duoti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau neprieÅ¡tarauja, o tik papildo juos. Nurodo, kad natÅ«raliai suprantama ir paaiÅ¡kinama aplinkybė, kodėl, sustojus automobiliams, nuteistieji iÅ¡lipo iÅ¡ jo ir priėjo prie nukentėjusiojo, kuris jau irgi buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ savo vairuojamo automobilio, kas leido daryti iÅ¡vadÄ , kad pastarasis siekė kontakto su nuteistaisiais. Juo labiau, kad teisme buvo nustatyta, kad iÅ¡lipus iÅ¡ automobilių, bÅ«tent nukentėjusysis pirmas pavartojo įžeidžiantį kreipinį „durak“ apelianto atžvilgiu, o savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad nuteistieji ėjo link jo keikdamiesi, paneigė.

Tokiu bÅ«du, pasak apelianto, nepagrįstai teismas tai vertino kaip nuteistųjų prieÅ¡iÅ¡kÄ nusiteikimÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. Teigia, kad faktinė įvykio situacija buvo visai kitokia, negu nurodė nukentėjusysis, kÄ patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga – specialisto iÅ¡vadoje nėra užfiksuotų jokių sužalojimų nukentėjusiojo peties srityje, nors pastarasis teigė, kad D. K. pirmas jam trenkė į petį, taip pat liudytojų E. Ž. bei A. B. parodymai, kad nukentėjusysis nurodė, jog V.

A. jam smogė pirmas. Be to, nurodo, kad tiek pats apeliantas, tiek D. K. bei įvykį matęs automobilyje likęs sėdėti jo tėvas K. A. teisme patvirtino ir tÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis V. K. primas smogė apeliantui. Pastarajam nustatyti sužalojimai, kuriuos patvirtinantys raÅ¡ytiniai dokumentai buvo teismui papildomai pateikti gynybos, pasak apelianto, visiÅ¡kai atitinka jo duotus parodymus bei nurodytÄ sužalojimų lokalizacijÄ ir paneigia nukentėjusiojo parodymus, kuriuos jis keitė, kad jis apelianto nemušė, o tik gynėsi bei saugojo savo kÅ«nÄ .

Nurodo, kad sužalojimai V. A. veide nebuvo užfiksuoti medicininiais dokumentais, kadangi jam buvo pasiÅ«lyta į medicinos centrÄ dėl abdukcijos atvykti tik už kelių dienų nuo patirtų sužalojimų, tačiau jie buvo užfiksuoti apelianto telefonu bei pateikta spalio 17 d. nuotrauka. Apeliantas nurodo ir tai, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu jo veide matėsi sužalojimų ir tyrėja privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti jų atsiradimo aplinkybes, tačiau to nebuvo padaryta. Tai, kad apeliantas Å¡ios apklausos metu nenurodė, kad jis gavo smÅ«gį nuo nukentėjusiojo, pateisinama jo iÅ¡gÄ sčiu, įvykių netikėtumu bei tyrėjos spaudimu tartis su nukentėjusiuoju. 3.3.

Skunde teigiama ir tai, kad nėra suprantama, kodėl apeliantui padaryti sužalojimai vertintini kaip padaryti gynybos rezultate, kai tuo tarpu nukentėjusiajam padaryti sužalojimai pripažinti padaryti tyčia, jį puolant. Nurodo, kad apeliantas gindamasis rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam atgal, jausdamas realų pavojų dėl savo sveikatos bei iÅ¡gÄ stį dėl tokių smurtinio pobÅ«džio pastarojo veiksmų atlikimo dienos metu vieÅ¡oje vietoje. SmÅ«gis, nukreiptas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo tik atsakomoji reakcija ginantis nuo pastarojo smurtinių veiksmų, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tyčios nebuvimÄ jo veiksmuose, kadangi, kaip patvirtino ir pats nukentėjusysis, daugiau smÅ«gių iÅ¡ apelianto V.

A. pusės jam nebuvo suduota. Aplinkybes dėl vykusių grumtynių patvirtino ir byloje apklausti liudytojai A. B., E. Ž.. 3.4. Apeliantai nesutinka ir su nuosprendyje konstatuota bei apeliantui inkriminuota aplinkybe dėl nukentėjusiojo smaugimo, nurodydami, kad minėtas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas V. A. ginantis nuo nukentėjusiojo, bet ne tyčia jį smaugiant. Be to, skundžiamame nuosprendyje nebuvo nurodyta, kokie duomenys pagrindžia Å¡iÄ aplinkybę. Taip pat teigia, kad nukentėjusiojo nurodytas jam suduotų smÅ«gių kiekis net du kartus virÅ¡ijo specialisto iÅ¡vadoje nurodytÄ smÅ«gių kiekį. 3.5.

Skunde teigiama ir tai, kad nepagrįstai teismas liudytojo K. A., kuris patvirtino tikrÄ sias įvykio aplinkybes, parodymus vertino kaip nepatikimus vien dėl to, kad pastarasis yra apelianto tėvas. Å is liudytojas teisme buvo iÅ¡kviestas ir apklaustas tik gynybos praÅ¡ymu. Taip pat nepagrįstai pripažino apeliantų nurodytas aplinkybes apie tyrėjos J. M. amoralų elgesį nepatikimomis, kadangi tyrėjos elgesys viso ikiteisminio tyrimo metu buvo akivaizdžiai prieÅ¡iÅ¡kas, netgi apeliantus įžeidžiantis, kas jiems leido daryti iÅ¡vadÄ apie tyrėjos iÅ¡ankstinį nusiteikimÄ prieÅ¡ juos bei palankumÄ savo kolegai V.

K.. Teigia, kad V. A. ir D. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu, kurių jie neturėjo galimybės suderinti, nes nuo sulaikymo momento iki apklausos buvo laikomi izoliuotai. Nurodo, kad apelianto geranoriÅ¡kÄ nusiteikimÄ nuo pat konflikto pradžios ir jo siekį iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes patvirtina ir tai, kad jis niekur nebėgo, nesiekė kitaip iÅ¡vengti atsakomybės, o po konflikto laukė automobilyje ir, atvykus policijos pareigÅ«nams, davė jiems iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, siÅ«lė nukentėjusiajam atlyginti žalÄ .

Pažymi, kad apelianto prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, gailėjimasis nebuvo tinkamai įvertintas, suteikiant Å¡iems jo veiksmams lengvinančios aplinkybės reikÅ¡mę. 3.6. Apeliantų teigimu, baudžiamosios bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad nuteistojo V. A. veiksmuose nebuvo nustatyti visi jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte sudėties požymiai, kas sudaro pagrindÄ jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad nebuvo nustatyta nukentėjusiojo smaugimo, gobtuvo užtempimo ant veido, tiesioginės ir netiesioginės tyčios apelianto veiksmuose, pastarojo veiksmai padaryti dėl neatsargumo, todėl jo veika turėjo bÅ«ti perkvalifikuota pagal kitÄ BK straipsnį, numatantį nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ dėl neatsargumo.

Be to, egzistuoja apelianto atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė – bÅ«tinoji gintis, kadangi jo atžvilgiu buvo atliekami neteisėti veiksmai. Pasak apeliantų, teismas galėjo V. A. veiksmus vertinti kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ , taip pat padarytus dėl provokuojančios nukentėjusiojo elgesio, taip Å¡velnindamas apeliantui atsakomybę bei įvertinti tai skiriant bausmę. Nurodo ir tai, kad Å¡iuo atveju negalimas ir kvalifikuojantis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos, kadangi buvo nustatyta, kad bÅ«tent nukentėjusysis iÅ¡provokavo konfliktÄ vieÅ¡oje vietoje, o apeliantas smÅ«gį jam sudavė ginantis nuo nukentėjusiojo, bet ne turint tikslÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . 3.7.

Skunde teigiama ir tai, kad apeliantui V. A. paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, nors ir atidėjus Å¡ios bausmės vykdymÄ dvejiems metams, yra akivaizdžiai per griežta, paskirta netinkamai jÄ individualizavus, neįvertinus visų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Apeliantų teigimu, Å¡ia bausme objektyviai negalės bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai, ji nėra teisinga ir proporcinga, todėl turi bÅ«ti Å¡velnintina, tiek vadovaujantis bausmės tikslais bei bausmės skyrimo taisyklėmis, tiek ir atsižvelgiant į apelianto individualias savybes bei asmenybę.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių – tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys bei veika padaryta dėl didelio susijaudinimo ir peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas. Teigia, kad teismas taip pat tinkamai neįvertimo aplinkybės, identifikuojančios apelianto asmenybės nepavojingumÄ bei gailėjimÄ si dėl smÅ«gio sudavimo, kuris nors ir buvo suduotas, tačiau ginantis nuo nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų.

Nurodo esant aktualu ir tai, kad apeliantas net tris kartus siÅ«lė nukentėjusiajam atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ , tačiau nukentėjusysis prašė vis didesnės sumos, kurios apeliantas neturėjo objektyvios galimybės sumokėti. Nurodo, kad teismas taip pat netinkamai įvertino apelianto asmenybę, o bÅ«tent, kad jis yra neteistas, laikosi visuomenėje priimtų moralės ir kitų taisyklių, įstatymų, yra jauno amžiaus, yra sukÅ«ręs Å¡eimÄ , kuriÄ iÅ¡laiko (sutuoktinė registruota darbo biržoje), turi daugybinius skolinius įsipareigojimus, dėl finansinių sunkumų yra sustabdęs individualios veiklos vykdymÄ .

Visi Å¡ias aplinkybes patvirtinantys raÅ¡ytiniai dokumentai buvo pateikti teismui teisiamojo posėdžio metu. 3.8. Nurodo, kad apelianto atžvilgiu priėmus iÅ¡teisinamÄ jį teismo nuosprendį, jo veikoje nenustačius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, civilinis ieÅ¡kinys jo atžvilgiu paliktinas nenagrinėtu. Teigia, kad priteista neturtinės žalos suma visiÅ¡kai nepagrista, nukentėjusiajam neįrodžius ne tik neturtinės žalos dydžio, bet ir fakto, o taip pat akivaizdžiai prieÅ¡taraujanti tokio pobÅ«džio bylose suformuotai teismų praktikai.

Be to, pasak apelianto, byloje iÅ¡tirti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, o ir pastarasis civiliniame ieÅ¡kinyje nenurodė jokių patikimų ir įtikinančių aplinkybių, nepridėjo įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie nukentėjusiojo patirtus gilius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡liekamÄ jÄ reikÅ¡mę turinčias neigiamas pasekmes. Apeliantas nurodo, kad teismui buvo pateikti duomenys, pagrindžiantys sunkiÄ jo turtinę padėtį, o bÅ«tent, paskolos ir lizingo sutartys, duomenys apie jo įsiskolinimÄ , jo vykdomos veikios laikinÄ sustabdymÄ , esant finansiniams rinkos sunkumams.

Nurodo, kad jo sutuoktinė J. A. niekur nedirba, yra pateikta pažyma apie jos registravimÄ darbo biržoje. V. A. gyvena ir iÅ¡laiko savo sutuoktinę iÅ¡ savo santaupų, kurios greitu metu baigsis, todėl jo finansinė padėtis pripažintina sunkia, todėl, nurodytos sumos priteisimas, pasak apelianto, yra ne tik neproporcingas, bet ir neteisingas, nes iÅ¡ esmės apsunkintų ir taip sunkiÄ jo turtinę padėtį ir tai bÅ«tų vertinama kaip antra bausmė apeliantui. Be to nurodo, kad teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalÄ dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam priteisiama nuo 289 eurų iki 2606 eurų dydžio suma. 3.9.

Nesutinkama skunde ir su teismo sprendimu, kad bÅ«tent apeliantas turi atlyginti 100 eurų dydžio iÅ¡laidas už teismo iÅ¡kviesto teismo eksperto atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį, teigiant, kad Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimas turi bÅ«ti priskirtas nukentėjusiajam, kadangi dėl Å¡aliÅ¡ko ikiteisminio tyrimo atlikimo, visų bÅ«tinų procesinių veiksmų neatlikimo bei visos medžiagos nesurinkimo ir nepateikimo teismui, apeliantas bei jo gynėja buvo priversti patys rinkti įrodymus, grindžiančius apelianto nekaltumÄ , kreiptis į teismo ekspertÄ P. P. su praÅ¡ymu pateikti konsultacinę iÅ¡vadÄ dėl nustatytų sužalojimų apelianto veide atsiradimo mechanizmo bei masto.

Teismo ekspertas į teismo posėdį buvo iÅ¡kviestas bÅ«tent nukentėjusiojo atstovės iniciatyva, kas gynybos buvo vertinama kaip perteklinis procesinis veiksmas, kadangi visos aplinkybės buvo iÅ¡dėstytos iÅ¡vadoje, be to, ekspertas paaiÅ¡kinimus teisme davė bÅ«tent dėl nukentėjusiojo padarytų sužalojimų apeliantui. Tokiu bÅ«du teigia, kad iÅ¡laidų už minėto eksperto atvykimÄ Ä¯ teismÄ priskyrimas apeliantui yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisingas, prieÅ¡tarauja geros moralės normoms. 4. 2019-10-04 apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji D.

K. ir V. A. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, sutiko su nukentėjusiojo V. K. parodymais ir jo įvykio versija bei pateikė teismui 2019-10-02 susitaikymo sutartį, pasiraÅ¡ytÄ nuteistųjų D. K. ir V. A. bei nukentėjusiojo V. K.. Nukentėjusysis patvirtino, kad pripažįsta Å¡iÄ susitaikymo sutartį – nuteistieji padarytÄ Å¾alÄ atlygino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai jo atsiprašė, todėl praÅ¡o nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ BK 38 straipsnio pagrindu. Nuteistojo D. K. gynėjas palaikė savo ginamojo pozicijÄ , V.

A. gynėjas iÅ¡ esmės pritarė savo ginamojo pozicijai, tik prašė paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo chuliganiÅ¡kas paskatas. Prokuroras, siÅ«lęs nekeisti nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos, neprieÅ¡taravo dėl susitaikymo sutarties patvirtinimo, nes, pasak prokuroro, tam yra visos bÅ«tinos sÄ lygos. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies, nuteistųjų ir nukentėjusiojo praÅ¡ymas nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ BK 38 straipsnio pagrindu tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iÅ¡ naujo vertinti pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus ir padaryti kitokias iÅ¡vadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006).

6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad D. K. ir V. A. veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kvalifikuota tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai, jų prisipažinimas tuo pačiu papildo vieÅ¡ame pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų, reikÅ¡mingų nuteistųjų kaltės klausimui spręsti, visetÄ .

7. Vertinant tai, kad nuteistojo V. A. gynėjas ginčija chuliganiÅ¡kas paskatas ir praÅ¡o jas paÅ¡alinti iÅ¡ kaltinimo, teisėjų kolegija bÅ«tent Å¡iuo klausimu pasisakys plačiau. Dėl V. A. ir D. K. veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ 8. Apkaltinamajame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padaryta bendrais nuteistųjų V. A. ir D. K. veiksmais. Kadangi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobÅ«džiu, apimtimi arba padarymo bÅ«du neatitinka susitarimo turinio.

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡ankstinis ar staiga kilęs, iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė.

Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, Nr. 2K-475/2012). Formuojamoje teismų praktikoje, esant bendrininkavimui, kaltininkams inkriminuojami visi dėl bendrininkų nusikalstamų veikų kilę padariniai, o ne tik tie, kuriuos padarė kiekvienas kaltininkas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-696/2016). 8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V.

K. panaudojo abu nuteistieji, veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra jie suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti, to norėjo ir juos tenkino bet kokie padariniai, todėl D. K. ir V. A., bÅ«dami nusikalstamos veikos vykdytojai, atsako už bendrai padarytus, o ne kiekvieno konkrečius veiksmus, tai yra atsako už tai, kad bendrais veiksmais nesunkiai sužalojo V. K. sveikatÄ . Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog, nors abu kaltininkai nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bendrais veiksmais, tačiau prokuroras kaltinamajame akte minėtos aplinkybės kaip sunkinančios atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas) neįvardino, dėl jo kaltinamieji nebuvo įspėti ir bylos nagrinėjimo metu, todėl, siekiant, jog kaltinamiesiems nežinant nebÅ«tų pasunkinta jų teisinė padėtis, bendrininkų grupė, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo pripažinta.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog toks apylinkės teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms, nes teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ pobÅ«dį ir laipsnį, gali nepripažinti Å¡ios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įrodymų tyrimo atnaujinimas dėl galimybės pripažinti nurodytÄ aplinkybę sunkinančia nebÅ«tų racionalus, užtęstų procesÄ , aplinkybė dėl nusikalstamos veikos padarymo veikiant bendrais veiksmais gali bÅ«ti įvertintina aptariant bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (pavyzdžiui, pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ).

Taigi, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas D. K. ir V. A. bendrų nusikalstamų veiksmų nepripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepaneigia jų bendrininkavimo darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Teismas, parinkdamas nuteistiesiems Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir jos dydį, rėmėsi tuo, kad D. K. ir V. A. nusikaltimÄ padarė bendrais veiksmais (abu yra vykdytojai) veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Tai, kad jų nejaudino galimi padariniai, patvirtina suduotų smÅ«gių kiekis, jų pobÅ«dis bei lokalizacija, o bÅ«tent, kilus žodiniam konfliktui, D. K. pastÅ«mė nukentėjusįjį V. K. į petį, o tada smÅ«gį kumščiu sudavė V. A., pataikydamas į nosį, po to, palenkęs nukentėjusiojo galvÄ , užmovė gobtuvÄ ant galvos bei jį smaugė, spausdamas jo kaklÄ , apglėbus sulenkta ranka. Tuo metu D. K. keliu sudavė nukentėjusiajam į galvÄ , alkÅ«ne smÅ«giavo į nugarÄ bei kumščiais sudavė dar 5-7 (arba 4-5, kaip teigė teisme) smÅ«gius į galvÄ (t. 1, b. l. 19-20, 23; t. 2, b. l. 26-39).

Teismas taip pat pagristai nustatė, kad Å¡iuos nuteistųjų nusikalstamus veiksmus jungė ne tik vieninga tyčia, bet ir vieningas motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. Dėl Å¡ių motyvų nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentai bei apeliacinio proceso metu iÅ¡sakyta pozicija, kad jo atlikti veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip bendri veiksmai su V. A., sukėlus nukentėjusiajam apysunkį sveikatos sutrikdymÄ , kai jis savo veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , atmestini kaip nepagrįsti. 8.2.

Pagal teismų praktikÄ , chuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis pasirodyti prieÅ¡ aplinkinius, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016).

ChuliganiÅ¡kos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tik tada, kai kaltininkas fizinį smurtÄ naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, kerÅ¡ydamas Å¡iems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiÅ¡kinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikÅ¡mė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panaÅ¡aus pobÅ«džio santykiams spręsti pasirenka tokiÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiÅ¡kų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013). 8.3.

Pirmiau aptarto įvykio metu V. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu, odos nubrozdinimu su daugybinėmis odinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje pusėje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinėmis žaizdomis su odos nubrozdinimais nosies nugarėlės srityje, poodine kraujosruva dešinio žando srityje, kraujosruvomis viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės srityse, kraujosruvomis kaklo dešinės pusės odoje.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nuteistieji ir nukentėjusysis iki įvykio vienas kito nepažinojo, byloje nėra duomenų, kad tarp jų yra buvęs koks įsisenėjęs asmeninio pobÅ«džio konfliktas ar kad nukentėjusysis nuteistųjų atžvilgiu bÅ«tų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, ar veiksmus, nulėmusius pavydÄ , kerÅ¡tÄ , pyktį ar kitokias paskatas, kilusias dėl nuteistųjų ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių ir pan.

Nustatyta, kad nuteistieji D. K. ir V. A. fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį V. K. panaudojo be jokios aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos, ignoruojant elementarias moralės ir elgesio normas, kaip pretekstÄ panaudojant mažareikÅ¡mės dingstį (nukentėjusiojo pastabos ranka, o sustojus iÅ¡sakytos pretenzijos dėl netinkamo vairavimo bei pavartotos frazės „durak“), todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad nuteistųjų D. K. ir V. A. paskatos, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo chuliganiÅ¡kos, jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , Å¡alinti iÅ¡ kaltinimo chuliganiÅ¡kas paskatas nėra teisinio pagrindo.

9. Dėl kitų V. A. ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civilinio ieÅ¡kinio dydžiu bei proceso iÅ¡laidų atlyginimu, pažymėtina, jog sudarius taikos sutartį, žalos atlyginimo klausimas yra visiÅ¡kai iÅ¡spręstas, todėl teisėjų kolegija dėl minėtų argumentų nepasisakys. Dėl BK 38 straipsnio taikymo 10. 2019-10-04 apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji D. K. ir V. A. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, sutiko su nukentėjusiojo V. K. parodymais ir jo pateikta įvykio versija bei pateikė teismui 2019-10-02 susitaikymo sutartį, pasiraÅ¡ytÄ nuteistųjų D.

K. ir V. A. bei nukentėjusiojo V. K., praÅ¡ydami atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jų atžvilgiu nutraukti. 10.1. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi bÅ«ti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sÄ lygų visuma. 10.2.

Ä®vertinusi visų byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas dėl D. K. ir V. A. kaltės padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi tik ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme D.

K. savo kaltės nepripažino, o V. A. kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, pastarieji su nukentėjusiuoju susitaikę nebuvo, taip pat nebuvo atlyginę nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ ar susitarę dėl jos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, t. y. nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sÄ lygų visuma, teisėjų kolegija, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių kliūčių D. K. bei V. A. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo.

Kolegija mano, kad, spręsdama nuteistųjų ir nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , jiems susitaikius, nepažeis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, įpareigojančių teismÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Kaip žinoma, apeliaciniuose skunduose nebuvo praÅ¡oma nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinio proceso metu pateiktame praÅ¡yme nurodytu pagrindu, tačiau kolegija, svarstydama tokį praÅ¡ymÄ , vadovaujasi bendromis apeliacinio proceso nuostatomis, kurios, esant įstatyme numatytam pagrindui, leidžia Å¡velninti nuteistųjų teisinę padėtį. 10.3.

Nusikalstama veika, dėl kurios D. K. bei V. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nors nuteistieji savo kaltę ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neigė, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo kaltę prisipažino visiÅ¡kai, pritarė nukentėjusiojo V. K. įvykio versijai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, atlygino jam 2018-10-15 įvykio metu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl praÅ¡o bylÄ nutraukti.

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis V. K. patvirtino, jog 2019-10-02 susitaikymo sutartyje pateikta informacija yra teisinga, nuteistieji padarytÄ jam žala atlygino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai jo atsiprašė, todėl praÅ¡o nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ BK 38 straipsnio pagrindu. Nuteistojo D. K. gynėjas palaikė savo ginamojo pozicijÄ , V. A. gynėjas taip pat pritarė savo ginamojo pozicijai, prokuroras neprieÅ¡taravo dėl susitaikymo sutarties patvirtinimo. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistieji D.

K. ir V. A. visiÅ¡kai atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sÄ lygas. 10.4. IÅ¡ nuteistųjų asmenybes charakterizuojančios baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog D. K. yra vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, turi mažametį vaikÄ (t. 1, b. l. 141), praeityje neteistas (t. 1, b. l. 151), anksčiau baustas administracine tvarka, nuobaudos negaliojančios, reiÅ¡kia – nebaustas (t. 1, b. l. 150);

V. A. yra vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, iki 2018-11-30 vykdęs individualiÄ veiklÄ , kuri Å¡iuo momentu sustabdyta (t. 2, b. l. 104), praeityje vienÄ kartÄ teistas (t. 1, b. l. 105, 108-109), nusikalstamos veikos padarymo dienÄ teistumas jau buvo iÅ¡nykęs, dėl ko laikytinas neteistu; administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (rikiuodamasis nepraleido kitos transporto priemonės, staigiai stabdė prieÅ¡ jÄ ; taip pat lenkdamas kitÄ automobilį, nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono ir kliudė), taip pat už nedidelį chuliganizmÄ (vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais (t. 1, b. l. 101-104)), nuobaudos negaliojančios, todėl laikytina, kad nebaustas.

Taigi, vertinant tai, kad D. K. ir V. A. yra nebausti administracine tvarka, anksčiau neteisti, atitinkamai nepanaikintų ir neiÅ¡nykusių teistumų neturi ir nėra pripažinti recidyvistais (BK 27 straipsnio 1 dalis), taip pat anksčiau nebuvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, leidžia teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ kad Å¡ioje byloje nuteistiesiems inkriminuoti smurtinio pobÅ«džio nusikalstami veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį tebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylÄ pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra.

Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad D. K. ir V. A. yra linkę daryti nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija nenustatė, todėl sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad D. K. ir V. A. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo konkrečiu atveju baudžiamasis procesas yra pakankama auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, padėsianti D. K. ir V. A. kritiškai įvertinti savo veiksmus, suprasti, kad visos konfliktinės situacijos gali ir turi būti sprendžiamos teisėtomis priemonėmis.

11. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog sprendimas atleisti D. K. bei V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju V. K., kartu vertinant ir sÄ lyginį Å¡io sprendimo pobÅ«dį (galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika), užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ .

12. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų skundžiamas teismo nuosprendis naikinamas, D. K. ir V. A. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , jiems ir nukentėjusiajam V. K. susitaikius, baudžiamoji byla prieÅ¡ D. K. ir V. A. nutraukiama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus mieto apylinkės teismo 2019-04-10 nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, D. K. bei V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ , kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamÄ jÄ bylÄ prieÅ¡ D. K. ir V. A. nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems D. K. ir V. A., kad per vienerius metus padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

PaskirtÄ D. K. ir V. A. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. Å is Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai (paraÅ¡ai) Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«natė Ernestas RimÅ¡elis Laureta Ulbienė NuoraÅ¡as tikras: Teisėja Laureta Ulbienė