2022-04-27 Nr. AB-9939-3-62-3-00754-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-13-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00754-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 3 būryje gyveno patalpose, kurių oras užterštas tabako dūmais, kadangi nuteistieji 3 būryje rūkydavo gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Pareiškėjas teigė, jog jis nerūko. Be to, nurodė, jog serga (duomenys neskelbtini), todėl būnant tokiose patalpose paūmėdavo (duomenys neskelbtini) priepuoliai. Dėl to pastoviai vartojo vaistus. Nuteistieji rūkydavo patalpose, kadangi į lauką galėdavo išeiti tik 3 val. per parą, o būryje nėra įrengta rūkymo kambario. Į draudžiamus ženklus nuteistieji nekreipė dėmesio, o pareigūnai nesukontroliavo, kad būtų laikomasi tvarkos. Pareiškėjas dėl to kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) bei į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir NVSC). Dėl tokių veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, žalingą poveikį sveikatai, pažeminimą.

3. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 3 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla. Nesant laisvalaikio kambario, negalėjo ramiai parašyti laiškų, skundų, žaisti stalo žaidimus. Nebuvo bendro naudojimo televizoriaus, todėl dauguma nuteistųjų ateidavo žiūrėti televizoriaus į pareiškėjo kambarį, todėl nebuvo galimybės jam pačiam žiūrėti jo patinkančias laidas. Taip pat visus rūbus, batus turėjo džiovinti savo kambaryje.

4. Pareiškėjas teigė, kad įrengtoje virtuvėlėje maisto gaminimui buvo tik du puodai be rankenų, vienas dangtis bei viena keptuvė be rankenos, skylėta. Virtuvėlėje nebuvo tinkamos įrangos. Virtuvėlėje pasigaminti maistą buvo praktiškai neįmanoma. Taip pat nebuvo samčio, mikrobangų krosnelės. Teigė, jog valgykloje gaminamas maistas jam netiko, jam buvo skirtas dietinis maistas, tačiau jam kaip vegetarui netiko, todėl dažnai eidavo gaminti į virtuvėlę. Tačiau virtuvėlėje nebuvo elementarių įrankių gamintis maistui, todėl pastoviai buvo alkanas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad buvo įtraukiamas į nemokamus darbus, tačiau jis dirbti negalėjo dėl jam nustatytų ligų. Darbas buvo susijęs su patalpų valymu, šlavimu, plovimu bei aplinkos tvarkymu. Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), todėl jam bet koks judėjimas, dulkės sukelia dusulio priepuolius. Gydytojas išrašė pažymas, kad turi vengti dirgiklių, tačiau į tai nebuvo kreipiama dėmesio ir pareiškėjas visuomet buvo įtraukiama į nemokamus darbus. Tai žemino pareiškėjo orumą bei kenkė jo sveikatai.

6. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistiesiems įrengta ir specialiu lipduku pažymėta rūkymo vieta kiemelyje, teisės aktai nenumato prievolės pataisos įstaigai įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas. Nuteistiesiems draudžiama rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi su skundu dėl 3 būrio nuteistųjų rūkymo. Nuteistojo asmens byloje yra duomenų apie tai, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. atlikus kratą pas pareiškėją buvo rasta tabako ir rūkymo popieriaus, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas yra rūkantis asmuo. Nurodė, jog poilsio kambarys būryje nėra įrengtas, nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius tam numatytose vietose įrengtose skalbimo mašinose. Būrio kieme įrengtos džiovyklos su stogeliais. Įstaiga užtikrina, kad virtuvėlė pagal poreikį būtų aprūpinama normų reikalavimais numatytais baldais, įranga, indais ir maisto gaminimo įrankiais. Sugadintas inventorius, baldai nedelsiant taisomi arba keičiami nauju. Pareiškėjui pagal gydytojo išvadą nerekomenduojamas darbas, susijęs su didele emocine įtampa, besisukančiais mechanizmais, elektra, aukštumoje, su cheminėmis medžiagomis bei negalima dirbti įtempto fizinio, monotoniško darbo, susijusio su ilgu stovėjimu, sunkių krovinių kėlimu. Nėra nustatyta, jog pareiškėjas negali tvarkyti savo gyvenamosios patalpos ir palaikyti švarą ir tvarką.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygas, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

9. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. vasario 15 d.

10. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 7 punktu, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi bei nurodė, kad atsakovo atstovo argumentai, kad nuteistiesiems yra draudžiama rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose bei jie yra kontroliuojami, kad nerūkytų, nėra pagrįsti įrodymais.

Pažymėjo, kad nėra duomenų, kad pataisos namai laikosi reikalavimų ir matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Kadangi atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, ši skundo aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai. Be to, NVSC 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu nustatė, jog vykdant operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir apžiūrint patalpas buvo fiksuota, kad prie įėjimo į 1 sektoriaus 3 būrio gyvenamas patalpas yra įrengta ir pažymėta vieta nuteistiesiems rūkyti.

Taip pat fiksuota, kad bendrojo naudojimo virtuvėlėje ant stalo buvo rasta peleninė su nuorūkomis ir bendrojo naudojimo koridoriuje ant palangės buvo rastos numestos nuorūkos, todėl darytina išvada, kad nuteistieji nesilaiko pataisos įstaigos patvirtintos vidaus tvarkos taisyklių. Teismas konstatavo, kad pataisos namai neužtikrino pareiškėjo teisės kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nerūkantis ir tai patvirtina pareiškėjo pateiktas 2019 m. gegužės 3 d. medicininis pažymėjimas. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad kratos metu tarp paties pareiškėjo daiktų buvo rasta tabako.

Todėl galima spręsti, kad pareiškėjas pats propagavo tabako gaminių vartojimą. Be to, nėra duomenų, kad dėl buvimo su rūkančiais asmenimis jam būtų kilusios sunkios psichologinės ar fizinės pasekmės. Teismas aptartų aspektu darė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, neužtikrinant, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

11. Teismas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Taisyklės), 5.8 ir 5.9 papunkčių kontekste nurodė, kad atsakovo atstovas neginčijo aplinkybės, kad pataisos įstaigos 1-ajame sektoriuje 3 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys. Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.8 punkte nustatyto reikalavimo įrengti laisvalaikio kambarį. Teismas iš atsakovo atstovo paaiškinimų nustatė, kad 3 būryje sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, įrengtos skalbimo mašinos. Džiovinimo vietos įrengtos kieme. Todėl pareiškėjo argumentus dėl džiovinimo patalpų neįrengimo atmetė.

12. Teismas, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 2 punktu, pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime tik išvardino teisės akte numatytą inventorių, tačiau į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, koks inventorius yra virtuvėlėje, todėl sprendė, jog liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl virtuvėlės netinkamo įrengimo (mikrobangų krosnelės, indų, maisto gaminimo įrankių nebuvimo). Be to, pataisos įstaiga 2019 m. spalio 17 d. rašte pareiškėjui nurodė, jog įstaiga kreipėsi į Departamentą dėl lėšų skyrimo mikrobangų krosnelių pirkimui. Gavus reikiamas lėšas, mikrobangų krosnelės bus įrengtos nuteistųjų virtuvėlėse. Taip pat rašte nurodyta, jog įstaiga pradėjo naujų virtuvės reikmenų (indų, maisto gaminimo įrankių) pirkimo procedūrą. Atsakovas pripažino, jog virtuvėlėje nėra mikrobangų krosnelės bei reikiamo kiekio indų ir įrankių maistui gaminti. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos 3 būrio virtuvėlės pagrįsti.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 134 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į pareiškėjo sveikatos būklę ir nerekomenduojamą pareiškėjui dirbti darbą, į tai, jog nemokami darbai atliekami paeiliui, ne ilgiau kaip dvi valandas per dieną, jog pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei nesant gydytojo draudimo pareiškėjui atlikti tokius kasdienius darbus, sprendė, jog atsakovas, įtraukdamas pareiškėją į nemokamus darbus, teisės aktų nuostatų nepažeidė.

14. Teismas priėjo prie išvados, kad pataisos namai ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. vasario 15 d. neužtikrino pareiškėjo teisės kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru, atsakovas nevykdė Taisyklių 5.8 punkte nustatyto reikalavimo įrengti laisvalaikio kambarį bei neužtikrino, kad virtuvėlėje būtų teisės aktuose numatyta tinkama įranga maistui ruošti.

15. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vertindamas teisės pažeidimą dėl pareiškėjo kalinimo pastoviai prirūkytose patalpose bei dėl patirtos neturtinės žalos šiuo aspektu atlyginimo, nepagrįstai vadovavosi ginčo laikotarpiui, kuris yra nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. vasario 15 d., neaktualia aplinkybe, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. pas pareiškėją kitoje įstaigoje, t. y. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, buvo rasta tabako gaminių. Be to, tabako gaminiai Pravieniškių PN-AK yra sandorių, kurie nekontroliuojami, objektas. Pats tokio pobūdžio sandorius vykdė, tačiau ne su asmenimis, gyvenančiais kartu su juo. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nevykdė pareigos užtikrinti saugią sveikatai aplinką. Teismas tinkamai neįvertino pasyvaus rūkymo pareiškėjui žalą, neatsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę. Pareiškėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais aptariamu aspektu patvirtina pareiškėjo atžvilgiu analogišku klausimu priimti teisimų sprendimai. Pareiškėją kankina (duomenys neskelbtini), o dėl tabako dūmų ši liga paūmėja, dėl ko jam skiriami vaistai.

18. Pareiškėjo teigimu, teismas, pripažinęs pažeidimą dėl netinkamai įrengtos virtuvėlės, nevertino šiuo pažeidimu pareiškėjui sukeltos neturtinės žalos: pareiškėjas yra vegetaras ir jam skirtas dietinis maitinimas, todėl turėjo poreikį gamintis maistą pats, tačiau tokia galimybė, nesudarius tam sąlygų, jam nebuvo suteikta.

19. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas nevertino, kokią įtaką laisvalaikio kambario neįrengimas galėjo turėti pareiškėjo gyvenimo kokybei. Nesant tokio kambario buvo atimta galimybė žaisti stalo žaidimus, žiūrėti televizorių, rašyti, skaityti, užsiimti kita naudinga veikla, kadangi tik toks kambarys būna tinkamai įrengtas ir jame būna tinkamas apšvietimas.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad į bylą pateiktos pažymos apie jo sveikatos būklę ir galimybę dirbti atitinkamus darbus, liko teismo neįvertintos, nepagrįstai konstatuojant, kad pareiškėjas gali atlikti nemokamus darbus ir tai nesukeltų pareiškėjui neigiamų pasekmių.

21. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrindė sprendimo dalies dėl pareiškėjo pažeistų teisių pripažinimo kaip pakankamos satisfakcijos. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo nevertino pažeidimų trukmės, intensyvumo, kokios vertybės buvo pažeistos, neatsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę, į tai, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į atsakovo atstovą dėl savo teisių pažeidimo su prašymais ir skundais.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo atstovo teigimu, apeliacinis skundas yra nemotyvuotas. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose.

24. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo sveikatos būklė nieko neišsiskirianti nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

25. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam teismui 2020 m. lapkričio 23 d. pateiktame prašyme prašo tuo atveju, jei jo skundas bus tenkintas, priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, Pravieniškių PN-AK neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. vasario 15 d.

27. Pirmosios instancijos teismas pripažino Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus / neveikimą neužtikrinant pareiškėjo teisės kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru, nevykdant teisės aktuose nustatyto reikalavimo įrengti laisvalaikio kambarį, neužtikrinant, kad virtuvėlėje būtų teisės aktuose numatyta tinkama įranga maistui ruošti. Teismas sprendė, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą, tačiau jai atlyginti pakankama satisfakcija yra pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas.

28. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog teismas netinkamai nustatė dėl konstatuotų pažeidimų patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdą, teismo sprendimo dalis šiuo aspektu yra nemotyvuota. Laikosi pozicijos, kad neturtinė žala jam turi būti atlyginta pinigais. Be to, teismas nepagrįstai, neįvertinęs į bylą pateiktų įrodymų, nepripažino pareiškėjo teisės pažeidimo, jam pavedant dirbti nemokamus darbus, kurių jis dėl sveikatos būklės atlikti negali. Apeliacinės instancijos teismo pareiškėjas prašo skundo tenkinimo atveju priteisti jam iš atsakovo procesines palūkanas.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir išvada, kad atsakovas, įtraukdamas pareiškėją į nemokamus darbus, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Šiuo aspektu yra aktualus pirmosios instancijos teismo aptartas BVK 134 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį atsakovo atstovas gali, nemokant už darbą, nuteistuosius įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Nurodytus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Dėl galimybės pareiškėjui dirbti nemokamus darbus, atsižvelgdamas į pareiškėjo sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismas vertino į bylą pateiktus medicininius duomenis, pagal kuriuos pareiškėjui nerekomenduojamas darbas, susijęs su didele emocine įtampa, besisukančiais mechanizmais, elektra, darbas aukštyje, su cheminėmis medžiagomis, taip pat sunkus fizinis darbas, reikalaujantis gero regėjimo, staigios reakcijos, įtemptas fizinis, monotoniškas darbas, susijęs su ilgu stovėjimu, sunkių krovinių kėlimu, buvimu dulkėtose patalpose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į tai, jog nemokami darbai atliekami paeiliui dvi valandas per dieną, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, nėra gydytojo draudimo pareiškėjui atlikti kasdienius darbus, minėtos gydytojo išvados pareiškėjo atžvilgiu yra tik rekomendacinio pobūdžio, pareiškėjas su pretenzijomis ar skundais skiriant jam dirbti, jo nuomone, pagal jo sveikatos būklę negalimus dirbti darbus į atsakovo atstovą nesikreipė, atsakovo veiksmų neteisėtumas aptariamu aspektu nekonstatuotinas ir atitinkamai valstybės civilinė atsakomybė negalima.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimais (neužtikrinta pareiškėjo teisė kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru, neįrengtas laisvalaikio kambarys, tinkamos įrangos maistui ruošti virtuvėlėje nebuvimas) jam padarytos neturtinės žalos masto ir atlygintinos neturtinės žalos būdo.

32. Pažymėtina, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

34. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; į pragyvenimo lygį; į piliečių bendrą materialinį lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).

35. Pagal EŽTT išaiškinimus iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, jog būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimo byloje Sukhovoy prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 63955/00) 31 p., 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą Benediktov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 106/02). Tai apima valstybėms nustatytą pareigą imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, jeigu tai yra reikalinga, atsižvelgus į šio asmens medicininę patikrą ir gydytojų rekomendacijas (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. sprendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05).

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į EŽTT išaiškinimus, į ginamų vertybių turinį (sveika aplinka, asmens orumas), į tai, kad pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), o pagal nustatyto pažeidimo (neužtikrinta teisė kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru) pobūdį akivaizdu, kad jis turi įtakos tinkamam kvėpavimo takų funkcionavimui, vertina, kad nagrinėjamu atveju vien pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2020 m. vasario 15 d.

37. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinusi konstatuotų pažeidimų pobūdį ir trukmę, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas iš esmės neneigia, kad pataisos įstaigoje vykdė sandorius, kurių objektas buvo tabako gaminiai, tokiais savo veiksmais prisidėdamas prie sveikatai kenksmingos aplinkos kūrimo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu prašėsi būti perkeltas į kitą gyvenamąją patalpą, kur būtų laikomas kartu su nerūkančiais asmenimis, kad pirmosios instancijos teismo konstatuoti pažeidimai (laisvalaikio kambario neįrengimas, virtuvėlėje tinkamos įrangos nebuvimas) turėjo neigiamų ir negrįžtamų pasekmių pareiškėjo psichologinei ir fizinei sveikatai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar išskyręs jį iš kitų asmenų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti laikytina 300 Eur suma.

38. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jam iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pareikštas naujas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, kurio jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.

39. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 25 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo O. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui O. B. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė