2023-01-11 Nr. AB-1017-3-61-3-03612-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-671-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03612-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „InMedica“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „InMedica“ (toliau – ir atsakovas) vadovo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 20/10-145 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta palikti galioti 2020 m. spalio 2 d, gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) išvadą Nr. 56-LAZD, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į licencijuotą sveikatos priežiūros įstaigą UAB „InMedica“, su prašymu įvertinti jo sveikatos būklę pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtinto Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10 punktą ir atlikus profilaktinį jo sveikatos patikrinimą, išduoti vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą apie jo sveikatos būklės atitiktį arba neatitikimą Tvarkos aprašo reikalavimams.

3. Pareiškėjas teisę vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę turėjo iki tol, kol valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. (1.22)-S-515 informavo pareiškėją, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra paskelbtas negaliojančiu, nes VĮ „Regitra“ gavo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir Ligoninė) gydytojo O. D. pranešimą, kuriame nurodoma, kad pacientas dėl sveikatos būklės negali vairuoti transporto priemonės iki kito sveikatos patikrinimo. Pranešime aiškiai nurodytas rekomendacinis laikotarpis (remisijos laikotarpis), po kurio paciento būklė turėtų būti vertinama pakartotinai – 6 (mėn.), pranešimas parengtas 2019 m. gruodžio 19 d. Atsižvelgiant į tai, praėjus remisijos laikotarpiui, asmuo kreipėsi į atsakovą, kad pastarasis įvertintų sveikatos būklės atitiktį Tvarkos apraše nurodytiems sveikatos būklės reikalavimams, keliamiems asmeniui, kuris siekia įgyti / susigrąžinti teisę vairuoti motorinę transporto priemonę.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atlikus jo profilaktinį sveikatos patikrinimą, GKK 2020 m. spalio 2 d. priėmė išvadą Nr. 56-LAZD (toliau – ir Išvada), jog pareiškėjui leidžiama vairuoti tik po 3 metų remisijos dėl diagnozės (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2020 m. spalio 12 d. raštą (be pačios Išvados) pateikė tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į atsakovą raštu, su prašymu pateikti atsakymą ir dėl jo priimtą sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia išvada ir pasinaudodamas Tvarkos aprašo 30 punkte jam suteikta teise ikiteismine tvarka, apskundė Išvadą atsakovo vadovui. Skundžiamu Sprendimu atsakovas atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti GKK Išvadą.

5. Pareiškėjo teigimu, ir GKK Išvada, ir skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuoti, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Atsakovas pažeidė imperatyvias teisės normas per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytą 3 darbo dienų terminą (VAĮ 8 str. 4 d.) informuoti pacientą apie priimtą administracinį teisės aktą ir pateikti jo nuorašą.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad GKK Išvadoje nurodoma, kad pareiškėjui (pacientui) leidžiama vairuoti po 3 metų remisijos dėl diagnozės (duomenys neskelbtini). Išvados teisinį pagrindą sudaro Tvarkos aprašo 3 lentelės 8–8.1 punktai, juose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma liga arba sveikatos problema, dėl kurios asmens sveikatos būklė nėra tinkama vairuoti motorinę transporto priemonę. Tvarkos aprašo 8 punkte nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą pacientas neatitinka minimalių vairuotojui keliamų sveikatos reikalavimų tik (a) kai tikrinamajam yra konstatuota – priklausomybė nuo alkoholio arba (b) tikrinamasis negali susilaikyti negėręs ir nevairavęs. Pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą Australijos leidimą TLK-10-AM (toliau – ir Klasifikacija) asmuo gali būti laikomas priklausomu nuo alkoholio, kai jam yra konstatuota (duomenys neskelbtini) diagnozė ((duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju, GKK Išvadoje nurodė, kad asmuo gali vairuoti tik po trijų metų, nes jam yra diagnozuota – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, pagal Klasifikaciją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi du savarankiškus ligų kodus, todėl negali būti nepagrįstai sutapatinti.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo žalingas alkoholio vartojimas niekada nebuvo kvalifikuotas kaip (duomenys neskelbtini) Klasifikacijos prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas aiškinimas atitinka bendrąsias Klasifikacijos skyriaus nuostatas „(duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“, kuriose pateikiami metodiniai nurodymai, padedantys atskirti šios grupės ligas ir sutrikimus. Metodiniuose nurodymuose teigiama, kad „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, GKK nepagrįstai sutapatino du skirtingus Klasifikacijoje nurodytus sveikatos sutrikimus (ligas) ir nepagrįstai taikė Tvarkos aprašo 8–8.1 punktus, kai šių punktų taikyti negalėjo.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas pranešime nurodė, kad pacientas dėl sveikatos būklės negali vairuoti transporto priemonės iki kito sveikatos patikrinimo, rekomendacinis laikotarpis, po kurio paciento būklė turėtų būti vertinama pakartotinai – 6 mėnesiai. Dėl šių aplinkybių GKK turėjo ne savarankiškai konstatuoti paciento sveikatos sutrikimus, kurių konstatuoti pagal pateiktus medicininius dokumentus negalėjo, o turėjo kvalifikuotai ir objektyviai įvertinti paciento būklės pokyčius, pasibaigus 6 mėn. remisijos laikotarpiui, todėl priimta GKK Išvada yra nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta.

9. Atsakovas UAB „InMedica“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovas paaiškino, kad GKK nėra viešojo administravimo subjektas kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatyme, GKK yra privataus juridinio asmens įsakymu paskirta komisija, kurios tikslas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas vertinti pacientų sveikatos būklę dėl galimybių vairuoti transporto priemones, todėl GKK priimamiems sprendimams nėra taikomi individualaus administracinio akto reikalavimai, nustatyti VAĮ . GKK atlikdama vairuotojų sveikatos patikrinimą vadovaujasi išimtinai Tvarkos aprašu ir jame nustatyta sveikatos tikrinimo ir sprendimų priėmimo tvarka. GKK suteikusi sveikatos priežiūros paslaugą tik įvertina paciento sveikatos būklę dėl galimybės vairuoti, tuo tarpu administracinį sprendimą dėl vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymo priima viešojo administravimo subjektas – VĮ „Regitra“. GKK išvadų pateikimas laikytinas tik tarpiniu etapu iki administracinio sprendimo priėmimo, kuris tiesioginių teisinių pasekmių asmeniui nesukelia.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Tvarkos aprašas nenustato GKK pareigos priimant sprendimą įrašant jį į paciento ligos istorijos formą F Nr. 025/a, kaip numatyta Tvarkos aprašo19 punkte, informuoti pacientą apie priimto sprendimo apskundimą.

12. Atsakovas nurodė, kad GKK Išvada priimta remiantis Tvarkos aprašo 3 lentelės 8–8.1 punktais. Tvarkos aprašo 8 punkte nurodoma, kad alkoholio vartojimas kelia didžiulį pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į problemos mastą, medikai turi būti ypač budrūs. Įstatymų leidėjas nustatė pareigą medikams alkoholį vartojančių asmenų sveikatą ir būklę vertinti ypatingai atidžiai ir įvertinti pavojingumą bei grėsmę visuomenei, kai gali būti vairuojama apsvaigus nuo alkoholio ar abstinencijos būklėje. Tvarkos aprašo 8 punkte taip pat nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Praėjus įrodytam abstinencijos laikotarpiui ir pateikus gydytojo psichiatro išvadą bei reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio. Tvarkos aprašo 8.1 punkte nurodoma, kad po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, gali būti leista vairuoti.

13. Atsakovo vertinimu, Tvarkos aprašas nedetalizuoja, kokie konkretūs ligos kodai pagal Klasifikaciją turi būti diagnozuoti, kai vertinami sveikatos sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Tai reiškia, kad nesant detalizuotų Tvarkos aprašo 8–8.1 punktuose psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir nesant nurodytų konkrečių ligos kodų pagal Klasifikaciją, GKK privalo vertinti visas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klinikines būkles ir jų įtaką paciento galimybėms vairuoti. Tvarkos aprašas aiškiai nustato, kad vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Taigi vertinami visi požymiai, rodantys, kad asmuo yra priklausomas nuo alkoholio ir (ar) negalintis susilaikyti negėrus. Pareiškėjas skundžia atsakovo vadovo spendimą, kuriuo buvo palikta galioti GKK Išvada, tačiau nepateikia argumentų dėl tokio sprendimo neteisėtumo.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o atsakovui iš pareiškėjo priteisė 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl UAB „InMedica“ 2020 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 20/10-145 „Dėl išvados priėmimo procedūros“, kuriuo buvo palikta galioti gydytojų konsultacinės komisijos 2020 m. spalio išvada Nr. 56-LAZD, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Byloje buvo nustatyta, kad: pareiškėjas kreipėsi į licencijuotą sveikatos priežiūros įstaigą UAB „InMedica“ su prašymu įvertinti jo sveikatos būklę pagal Tvarkos aprašo10 punktą; atlikus pareiškėjo profilaktinį sveikatos patikrinimą, GKK 2020 m. spalio 2 d. priėmė Išvadą, jog pareiškėjui leidžiama vairuoti tik po 3 metų remisijos dėl diagnozės (duomenys neskelbtini); pareiškėjas pasinaudodamas Tvarkos aprašo 30 punkte jam suteikta teise ikiteismine tvarka apskundė Išvadą atsakovo vadovui; skundžiamu Sprendimu atsakovas atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti GKK Išvadą.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas įgyvendino specialią ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką dėl Išvados panaikinimo kreipęsis į atsakovą, o vėliau – į tinkamą specializuotos kompetencijos (administracinį) teismą, kuriam byla (jos rūšinis teismingumas) priskirta specialiu teisės aktu. Teismo vertinimu, pagal Tvarkos aprašo 30 punkto nuostatas skundas teismui paduodamas dėl sveikatos priežiūros įstaigos vadovo sprendimo. Teismas konstatavo, kad GKK Išvados teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl nurodė, kad jis pasisakys tik dėl Sprendimo, kuriuo buvo palikta galioti GKK Išvada, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis ir pažymėjo, kad šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad užtikrindama eismo saugumą, Sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tvarką. Buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (ginčui aktuali 2020 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. V-2130 redakcija) buvo patvirtintas Tvarkos aprašas. Teismas apžvelgė Tvarkos aprašo 1; 7 ir kituose punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.

19. Teismo vertinimu, siekiant įgyti / išlaikyti teisę vairuoti transporto priemones, pretenduojančio vairuoti ar vairuojančio asmens sveikata turi atitikti minimalias sveikatos tinkamumo normas, todėl laikytina, kad vairuotojų sveikatos tikrinimas yra teisės vairuoti transporto priemones suteikimo ar jos galiojimo pratęsimo procedūros, kuri laikytina viešuoju administravimu, vienas iš būtinųjų etapų, be kurio asmeniui negali būti suteikiama teisė vairuoti ar šios teisės galiojimas pratęsiamas. Teismas pažymėjo, kad įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, veikla, joms atliekant vairuotojų sveikatos patikrinimą, yra skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams, kurie reglamentuoja vairuotojų sveikatos būklės įvertinimą dėl teisės vairuoti transporto priemones suteikimo ar šios teisės galiojimo pratęsimo įgyvendinti. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas sutiko su pareiškėju, jog atsakovo priimamas sprendimas turi būti motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (VAĮ 10 str.).

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skundė Sprendimą, tačiau teismui nepateikė jokių nesutikimo su Sprendimu argumentų. Įvertinęs skundžiamą Sprendimą, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas. Nors Sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostatas, teismas šio pažeidimo nelaikė esminiu, sąlygojančiu Sprendimo neteisėtumą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Sprendimą ir skundą teismui padavė nepraleidęs apskundimo teismui termino.

21. Nurodęs, kad pareiškėjo skundas atmestas, teismas konstatavo, kad atsakovas įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinęs atsakovo į bylą pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, atliktus procesinius veiksmus (pateikė atsiliepimą), atsižvelgdamas į rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio už suteiktą advokato pagalbą dydžius, teismas atsakovui priteisė 1 391,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl Sprendimo neteisėtumo jis nepateikė jokių argumentų skunde, yra nepagrįsta. Tokia teismo išvada neatitinka byloje pateiktų procesinių dokumentų, neatskleidžia bylos esmės, teismas neatsakė į esminius byloje keltus klausimus.

24. Pareiškėjo vertinimu, teismas pripažino, kad Sprendimas yra teisėtas, tačiau teismas neatliko įrodymų tyrimo, neatsakė į nė vieną pareiškėjo skundo argumentą, nepasisakyta dėl byloje pateiktų įrodymų tarpusavio ryšio ir įrodomosios reikšmės. Byloje kartu su skundu ir atsiliepimu buvo pateiktas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2019 m. gruodžio 19 d. informacinis pranešimas apie paciento teisės vairuoti apribojimą. Nurodytame dokumente nurodyta, kad paciento sveikatos būklę rekomenduojama vertinti po 6 mėn. nuo remisijos pradžios. Pareiškėjo sveikatos būklė neblogėjo, pareiškėjui nebuvo skirtas nei stacionarus, nei ambulatorinis gydymas. Pareiškėjas pasibaigus remisijos terminui pakartotinai pasitikrino sveikatą, po patikrinimo atsakovas pateikė iš esmės priešingos ankstesniems medicininiams dokumentams išvadą, kad pareiškėjas galės vairuoti transporto priemonę po 3 metų nuo remisijos pradžios, nepateikus jokių aktualių ir objektyvių tokios išvados argumentų. Nėra aišku, nuo kada pradedama skaičiuoti remisijos pradžia ir dėl kokių objektyvių priežasčių pareiškėjo būklė buvo vertinama prasčiau nei iki 2019 m. gruodžio 19 d.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje yra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę iki 2019 m. gruodžio 19 d., t. y. iki to momento, kai sveikatos priežiūros įstaiga dėl sveikatos būklės apribojo pareiškėjo teisę vairuoti 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas visiškai nevertino šių įrodymų, jų tarpusavio ryšio, įrodomosios reikšmės, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Taip buvo sukurta situacija, kad be teismo sprendimo pareiškėjui neterminuotai ribojama teisė vairuoti motorinę transporto priemonę. Pareiškėjo vertinimu, nė viename pareiškėjui pateiktame dokumente nėra nurodyti kriterijai, su kuriais yra siejamas remisijos termino pradžios momentas ir kada (kokioms sąlygoms išsipildžius) pareiškėjo sveikatos būklė bus tinkama atkurti teisę vairuoti motorinę transporto priemonę). Tokia padėtis neatitinka teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisės viršenybės principų.

26. Pareiškėjas pažymi, kad ribojimas dėl sveikatos būklės vairuoti transporto priemonę turi įstatyminį pagrindą ir yra socialiai pateisinamas viešosios tvarkos ir kitų eismo dalyvių saugumo tikslų, jeigu tai daroma proporcingai ir nepaneigiant asmens subjektinės teisės esmės. Šią aplinkybę atsakingai pripažįsta ir pats pareiškėjas, tačiau pareiškėjui nėra suprantama, su kokių konkrečių juridinių faktų (sąlygų) išpildymu yra siejama remisijos termino pradžia ir kodėl po 6 mėnesių nuo jo sveikatos būklės pagerėjimo buvo priimtas sprendimas pratęsti remisijos terminą 36 mėnesių laikotarpiui, nemotyvuojant tokio sprendimo jokiais objektyviais duomenimis ir vėl nustatant vertinamojo pobūdžio termino pradžios momentą (nuo remisijos pradžios), kai administraciniame akte taikomų apribojimų terminas aiškiai apibrėžiamas. Atsakovas, priimdamas savo išvadą, nesivadovavo ankstesnėmis rekomendacijomis.

27. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas, kaip privati sveikatos priežiūros įstaiga, priimdama Išvadą, nesuteikė įprastinių sveikatos priežiūros paslaugų, bet įvertino pareiškėjo sveikatos būklės atitiktį teisės aktų reikalavimams (faktiškai priėmė privalomo pobūdžio individualų teisės taikymo aktą, reglamentuotą administracinės teisės normomis). Tokia sveikatos priežiūros įstaigos išvada sukelia privalomo pobūdžio teisinius padarinius – leidžia arba uždraudžia pacientui realizuoti kitas, viešosios teisės normomis reglamentuojamas asmens subjektines teises (teisę vairuoti motorinę transporto priemonę).

28. Teismas turėjo nustatyti, kaip teisiniu požiūriu turėtų būti kvalifikuojama tokia gydytojų komisijos išvada ir kokia jos teisinė reikšmė. Jeigu tokia išvada nėra laikytina administraciniu aktu, pagrindimo ir motyvavimo pareiga sveikatos priežiūros įstaigai nekyla ir ji gali priimti privalomo pobūdžio išvadas, turėdama iš esmės neribotą vertinimo diskreciją, nesilaikydama (nuožiūros laisvė), nesilaikydama teisėtumo ir kitų principų. Teismas nepasisakė nei dėl privačios sveikatos priežiūros įstaigos išvados teisinio kvalifikavimo, nei dėl jos teisinės reikšmės, nei dėl išvados teisėtumo kriterijų. Pareiškėjo vertinimu, gydytojų komisijos išvada pagal savo turinį ir prigimtį atitinka visus individualiam administraciniam teisės aktui keliamus kriterijus (pareiškėjas pateikia pavyzdį dėl UAB „Tuvlita“ veiksmų, kurie (teikiamos išvados) taip pat gali būti skundžiamos specializuotam teismui).

29. Pareiškėjas akcentuoja viešojo administravimo srityje veikiančio subjekto pareigą pagrįsti ir motyvuoti savo sprendimus, tinkamai juos įteikti ir išaiškinti jų apskundimo tvarką. Pareiškėjo vertinimu, šių pareigų atsakovas nevykdė, todėl nepagrįstai teismas sprendė, kad apskundimo tvarkos nenurodymas nėra esminis pažeidimas, kadangi tokia išvada prieštarauja gero viešojo administravimo principui ir teismų praktikai. Pateiktos Išvados turinys apskritai neleidžia nustatyti, kokiais konkrečiais faktiniais duomenimis vadovaudamasi sveikatos priežiūros įstaiga priėmė tokią išvadą, kas buvo GKK nariai ir kt. Tariami išvados pagrįstumo įrodymai (istoriniai paciento ligos istorijos išrašai) pareiškėjui buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas privalėjo pateikti aktualias faktiniais duomenimis pagrįstą išvadą, nurodant Išvadą parengusius asmenis ir aiškiai atskleidžiant Išvados apskundimo tvarką.

30. Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pareiškėjas pažymi, jog teismas nevertino šių išlaidų susidarymo priežasčių. Byloje buvo pripažinti atsakovo padaryti pažeidimai, įrodymai į bylą buvo pateikti tik po to, kai teismas juos išreikalavo, atsakovas pateikė tipinį, abstraktaus pobūdžio dokumentą – atsiliepimą, kuris nedidelės apimties, jame pateikiamas ne teisinis vertinimas, o faktinės aplinkybės, kurios nebuvo pareiškėjui atskleistos ikiteisminėje ginčo stadijoje.

31. Pareiškėjas iki dabar dėl Išvados negali užsiimti darbine veikla, nes neturi teisės vairuoti transporto priemonės po to, kai pasibaigė kitos sveikatos priežiūros įstaigos nustatytas 6 mėnesių remisijos terminas. Pareiškėjo turtinė padėtis yra ypač sudėtinga (neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių). Dėl nurodytų priežasčių teismas turėtų vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo nepriteisti arba jų dydį sumažinti, atsižvelgiant į protingumo principą.

32. Atsakovas UAB „InMedica“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, skųsdamas Sprendimą, nepateikė jokių argumentų dėl tokio sprendimo neteisėtumo, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamas atsakovo vadovo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas klaikosi pozicijos, kad jis nėra viešojo administravimo subjektas, kaip apibrėžta VAĮ, jam ir atsakovo vadovo įsakymu sudarytai GKK netaikomi individualiam administraciniam aktui keliami ir VAĮ įtvirtinti reikalavimai.

34. Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, kuri teikia sveikatos priežiūros (viešąsias) paslaugas visuomenei, tačiau nevykdo viešojo administravimo veiklos. GKK atlikdama vairuotojų sveikatos tikrinimą, vadovaujasi išimtinai Tvarkos aprašu ir jame nustatyta sveikatos tikrinimo ir sprendimų priėmimo tvarka, o tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia VĮ „Regitra“ sprendimas.

35. Dėl apeliacinio skundo teiginių, kad teismas neįvertino byloje esančių ir prieštaringų įrodymų, atsakovas atkreipė dėmesį, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pranešime nurodyta išvada dėl kito pareiškėjo sveikatos būklės patikrinimo yra rekomendacinė, t. y. Ligoninė neatliko išsamaus pareiškėjo sveikatos patikrinimo Tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Pareiškėjas galėjo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl pakartotino patikrinimo ir anksčiau, nei numatyta Ligoninės rekomendacijoje. Šios ligoninės išvada nėra privaloma GKK, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas ja privalėjo vadovautis. GKK sprendimą priima pagal paciento apžiūros metu turimus, nustatomus ir paciento pateikiamus sveikatos duomenis, vadovaujantis Tvarkos aprašu.

36. Dėl pareiškėjo teiginių, kad po Ligoninės 2019 m. gruodžio 19 d. informacinio pranešimo jo sveikatos būklė neblogėjo, atsakovas pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. šeimos gydytoja L. U. diagnozavo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo informuotas, kad būtinas tretinio lygio specialistų ištyrimas dėl galimybės vairuoti, tačiau pareiškėjas atsisakė apžiūros ir tolimesnio ištyrimo. Taigi pats pareiškėjas nebendradarbiavo su atsakovu, nesiekė visapusiško sveikatos patikrinimo, kuris priskirtas antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros specialistų kompetencijai, nesiėmė veiksmų, kurie pagrįstų pareiškėjo sveikatos būklės tinkamumą vairuoti. Pareiškėjui atsisakant papildomų (duomenys neskelbtini) ir kitų tretinio lygio sveikatos specialistų ištyrimo, gydytojai negali prisiimti atsakomybės ir rizikos bei nurodyti, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra tinkama vairuoti. Atsakomybė už sveikatos patikrinimą tenka būtent sveikatos priežiūros specialistams, kuriuos Tvarkos aprašas įpareigoja būti ypatingai budriems. GKK Išvadą priėmė pagal turimą pareiškėjo anamnezę bei tokia išvada buvo pagrįsta.

37. Atsakovo teigimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad neterminuotai ribojama jo teisė vairuoti, kadangi jis gali kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ir anksčiau bei atlikti atitinkamus tyrimus, įrodančius sveikatos būklės pagerėjimą ir tinkamumą vairuoti. Pareiškėjas nepagrįstai tapatina GKK Išvadą su administraciniu aktu, teigdamas, kad GKK išvadoje nėra nurodytas tikslus teisės ribojimo terminas.

38. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas, atlikdamas medicinines patikras, kurių metų specialistai galėtų priimti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nėra (duomenys neskelbtini) ir gali vairuoti transporto priemones, gali pakartotinai atlikti sveikatos patikrinimą vairuotojo pažymėjimui gauti. Pareiškėjas taip pat gali atlikti sveikatos patikrinimą bet kurioje kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje savo pasirinkimu. Vairuotojo pažymėjimo galiojimas gali būti atnaujinamas tada, kai pareiškėjo sveikatos būklė pagal objektyviai nustatytus požymius bus tinkama vairuoti.

39. Atsakovas nesutinka, kad GKK Išvadai taikomi reikalavimai, kurie taikomi individualiam administraciniam aktui, kadangi Tvarkos aprašas nenustato, kad GKK sprendimus priimtų VAĮ nustatyta tvarka. GKK, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas, priimamų sprendimų formos ir turinio reikalavimai nustatyti Tvarkos apraše, todėl pareiškėjo argumentai dėl GKK sprendimo atitikties imperatyviems teisės aktų reikalavimams, kiek jie susiję su individualiam administraciniam aktui keliamais reikalavimais, nevertintini. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apie GKK Išvadą buvo informuotas apsilankymo pas atsakovą metu 2020 m. spalio 2 d. (kai buvo priimta GKK Išvada), taip pat papildomai 2020 m. spalio 12 d. raštu. Tvarkos aprašas nenustato GKK pareigos informuoti pacientą apie priimto sprendimo apskundimą, taip pat pateikti išsamaus medicininio argumentuoto vertinimo, pagrįsto teisės aktų nuostatomis ir pan., todėl pareiškėjo argumentai, kad GKK išvada yra neišsami ir nepagrįsta, yra deklaratyvūs.

40. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovas pažymi, kad visus įrodymus pateikė su atsiliepimu, atsiliepimas išsamus, paremtas objektyviais įrodymais, teisės aktų nuostatomis ir medicininėmis išvadomis. Teismas nekonstatavo jokių atsakovo pažeidimų, kadangi vertino, kad Sprendimo apskundimo tvarkos nenurodymas laikytinas mažareikšmiu pažeidimu. Pareiškėjo argumentai apie jo sunkią turtinę padėtį yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl UAB „InMedica“ vadovo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 20/10-145, kuriuo buvo nuspręsta palikti galioti 2020 m. spalio 2 d, gydytojų konsultacinės komisijos išvadą.

42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta: pareiškėjas kreipėsi į licencijuotą sveikatos priežiūros įstaigą UAB „InMedica“ su prašymu patikrinti sveikatą (vairuotojo, norinčio atnaujinti vairuotojo pažymėjimą); GKK 2020 m. spalio 2 d. priėmė Išvadą – leisti vairuoti po 3 metų remisijos dėl diagnozės (duomenys neskelbtini); skundžiamu Sprendimu atsakovas atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti GKK Išvadą.

43. GKK išvada priimta remiantis Tvarkos aprašo 7 priedo 3 lentelės 8-8.1 punktais. Sprendime pažymima: Tvarkos aprašo minėti punktai nedetalizuoja konkrečių ligų pagal Klasifikaciją, kurioms esant neišduodami vairuotojo pažymėjimai; esant bet kuriam iš Klasifikacijos (duomenys neskelbtini) papunkčiuose nustatytam psichikos ir elgesio sutrikimui dėl alkoholio vartojimo, gydytojų komisija, atsižvelgdama į ypatingą pavojingumą, turi spręsti dėl paciento galimybių vairuoti transporto priemones; GKK Išvada paremta (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentais ir apžiūra, bei nustatyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) negali vairuoti transporto priemonės.

V. 44. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (7 priedas) patvirtinto Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo 22 punkte (2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. V-1000 punkto redakcija) nustatyta, kad Išvada apie tinkamumą vairuoti transporto priemones (nurodant kategoriją (-as) daroma, atsižvelgiant į Aprašo 3 lentelėje „Minimalios sveikatos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę“ išvardytas ligas ir sveikatos problemas, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones, bei 5 lentelėje išvardytus apribojimus dėl medicininių priežasčių.

45. Tvarkos aprašo 29 punkte nustatyta, kad sudėtingais ir konfliktiniais (kai išvadai reikia priimti individualius sprendimus) atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisija arba SPĮ GKK.

46. Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad Pacientas, nesutinkantis su Vairuotojų sveikatos tikrinimo komisijos arba GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį SPĮ vadovui, o įstaigos vadovo sprendimą – teismui Lietuvos Respublikоs administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.

47. Tvarkos aprašo 3 lentelės (Minimalios sveikatos tinkamumo normos, taikomos asmenims, siekiantiems vairuoti ir vairuojantiems variklio varomą transporto priemonę) (2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-422 redakcija) skiltyje Ligos ir sveikatos problemos, dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones, 8 punkte nustatytas reguliavimas: „Alkoholio vartojimas kelia didžiulį pavojų kelių eismo saugumui. Atsižvelgiant į problemos mastą, medikai turi būti ypač budrūs. 1 grupė: Vairuotojo pažymėjimai neišduodami kandidatams į vairuotojus ar neatnaujinami vairuotojams, priklausomiems nuo alkoholio arba negalintiems susilaikyti negėrus ir nevairavus esant neblaiviems. Praėjus įrodytam abstinencijos laikotarpiui ir pateikus gydytojo psichiatro išvadą bei reguliariai atliekant medicinines apžiūras, vairuotojo pažymėjimai gali būti išduodami kandidatams į vairuotojus ar atnaujinami vairuotojams, kurie praeityje buvo priklausomi nuo alkoholio. <...>“. 8 punkte taip pat nurodyta – spręsti individualiai.

48. Tvarkos aprašo 3 lentelės 8.1 punkte nustatyta, kad po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis gydytojų komisijos išvada, gali būti leista vairuoti. Sergantiesiems priklausomybės liga turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija.

49. Tvarkos aprašo 3 lentelės 2 punkte nustatyta, kad „Spręsti individualiai“, „individualiu sprendimu“ reiškia, kad asmuo, atsakingas už vairuotojų sveikatos tikrinimus, o 29 punkte nurodytais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija, gali priimti individualų sprendimą leidžiantį asmeniui vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, atsižvelgdami į susirgimą kompensaciją patologinio proceso grįžtamumą jo progresavimą tęsiant vairuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas), darbą tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, vadovaudamiesi ir specializuotų gydymo įstaigų, specialistų išvadomis ir rekomendacijomis.

VI. 50. UAB „InMedica“ atliko pareiškėjo sveikatos patikrinimą (vairuotojo, norinčio atnaujinti vairuotojo pažymėjimą) ir priėmė Išvadą, kuria nuspręsta leisti vairuoti po 3 metų remisijos. Išvada paremta (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijoje esančiais medicinos dokumentais (nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn.) ir apžiūra.

51. GKK nustačiusi pareiškėjo ligas ir sveikatos problemas (susijusias su (duomenys neskelbtini)), dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones, turėjo teisėtą pagrindą priimti minėto turinio Išvadą, kuri Sprendimu pagrįstai palikta galioti. Skundžiamame Sprendime teisingai yra akcentuojama, kad Tvarkos aprašo minėti 8 ir 8.1 punktai nedetalizuoja konkrečių ligų pagal Klasifikaciją, kurioms esant neišduodami vairuotojo pažymėjimai. Minėta, kad Tvarkos aprašo 3 lentelėje yra nurodomos ne tik ligos (pagal Klasifikaciją) (ne tik tikslios sąvokos), bet ir sveikatos problemos (bendro pobūdžio sąvokos, suteikiančios pagrindą individualiam vertinimui), dėl kurių ribojama teisė vairuoti transporto priemones. Tvarkos aprašo minėtuose 8 ir 8.1 punktuose, skirtingai negu kai kuriuose kituose punktuose, nėra išvardinamos ligos pagal Klasifikaciją. Todėl neturi esminės reikšmės pareiškėjo procesinių dokumentų argumentai dėl konkrečių pareiškėjui pagal Klasifikaciją nustatytų diagnozių ir galimybės taikyti Tvarkos aprašo 8 ir 8.1 punktus atsižvelgiant į nustatytas diagnozes. Be to, šis klausimas būtų susijęs su specialių medicininių žinių naudojimu, kas negali būti daroma nepaskyrus byloje ekspertizės arba proceso šalims nepateikus į bylą specialistų išvadų dėl byloje esančių medicininių dokumentų.

52. Skundžiamame Sprendime taip pat teisingai yra akcentuojama, kad dėl paciento galimybių vairuoti transporto priemones individualiai nuspręsta (kaip ir įtvirtina Tvarkos aprašas) atsižvelgiant į problemos mąstą, būtent į tai, kad alkoholio vartojimas kelia didžiulį pavojų kelių eismo saugumui. Taigi Sprendimas nors ir yra susijęs su pareiškėjo teisės vairuoti transporto priemones ribojimu, nes negavus sveikatos pažymos, neišduodamas vairuotojo pažymėjimas, tačiau ši teisė ribojama remiantis teisės aktų reikalavimais, ribojimas taikomas siekiant apsaugoti viešąjį interesą (eismo saugumą, visuomenės sveikatą), šis ribojimas yra adekvatus ir būtinas, taigi proporcingas. Nėra pagrindo spręsti, kad nustatytas ribojimo terminas (3 metai) per ilgas, nei atsižvelgiant į individualaus atvejo aplinkybes – minėtą medicininę dokumentaciją (kuri yra pateikta kartu su atsiliepimu į skundą pirmosios instancijos teismui), nei į nustatytą reguliavimą.

53. Apibendrinant spręstina, kad Sprendimas yra teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jį naikinti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo procesiniuose dokumentuose daug motyvų buvo nurodoma apie GKK Išvadą kaip apie administracinį sprendimą, kas yra neteisinga, nes pagal Tvarkos aprašą administracinės bylos dalyku ir administraciniu sprendimu yra SPĮ vadovo sprendimas. Pareiškėjui patikslinus skundo reikalavimą, skundo turinys minėtu požiūriu beveik nepasikeitė. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, nors ir su labai lakoniškais motyvais, tačiau iš esmės teisingas, todėl paliekamas nepakeistas.

VII. 54. Nepagrįstas yra apelianto prašymas sumažinti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į pateikto atsiliepimo turinį ir į tai, kad atsakovas pateikė dokumentus į bylą tik teismo reikalavimu.

55. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

56. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 67, 71 straipsniai nenustato aiškios pareigos viešojo administravimo subjektui, kuriam tapo žinoma apie administraciniame teisme pradėtą bylą dėl jo sprendimo teisėtumo, pateikti teismui visus turimus dokumentus, kurie buvo surinkti prieš priimant skundžiamą sprendimą, kaip tai išplaukia iš administracinio teismo paskirties vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Taigi, remiantis ABTĮ nustatytu reguliavimu, dokumentų išreikalavimo klausimas yra sprendžiamas kiekvienoje teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje. Todėl dokumentų pateikimas teismo reikalavimu nelaikytinas nagrinėjamu atveju aplinkybe, dėl kurios turėtų būti nepriteisiamos ar mažinamos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, kad institucijoje buvo apribota jo teisė susipažinti su dokumentais, kuriais remiantis priimtas skundžiamas sprendimas. Atsakovas pateikė išsamų atsiliepimą į skundą, taigi tai irgi nėra motyvas keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų.

57. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 786,50 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.

58. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1834 redakcija).

59. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl turėtų būti priteistos atsakovui. Tačiau atsakovui priteistinų išlaidų dydis mažinamas atsižvelgiant į tai, kad visi esminiai argumentai buvo nurodyti atsiliepime į skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „InMedica“ iš pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 100 eurų (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan