677fc610-e903-4dfd-9c0c-2ad073278883 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-112-512/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13904-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 2.4.2.12.; 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 25 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovui O. Z. (O. Z.), ieškovo atstovui advokato padėjėjui V. P., atsakovei I. J., atsakovės atstovui advokatui L.

S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui A. P. (A. P.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo O. Z. (O. Z.) patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, bendros ribos nustatymo ir tvoros nugriovimo, Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-27 sprendimÄ Nr. 13SK-394-(14.13.111.), kuriuo patikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys; nustatyti bendrÄ Å¾emės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribÄ , kurios posÅ«kio taÅ¡kai ir koordinatės yra 2 (X-6178402.13, Y-321416.28), 3 (X-6178415.01, Y-321444.14), 4 (X-6178421.24, Y-321454.14), vadovaujantis uždarosios akcinės bendrosios „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017-08-07 parengtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu (M 1:500);

įpareigoti atsakovę I. J. paÅ¡alinti jos pastatytÄ tvorÄ , skiriančiÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; solidariai priteisti iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė I. J. su vyru M. J. 2003-08-21 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ Lietuvos valstybės įsigijo žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2002 m. sklypÄ Ä¯sigijo ieÅ¡kovo tėvai, kurie 2011 m. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu reikalaudami, kad I.

J. ir M. J. perkeltų tvorÄ iÅ¡ jiems priklausančio žemės sklypo ant bendros žemės sklypų ribos. Besibylinėjant N. Z. mirė, jo teises ir pareigas perėmė žmona I. Z., kuri dovanojimo sutarties pagrindu perleido žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus bei ieÅ¡kovo teises ir pareigas ieÅ¡kovui. 2016-06-28 uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų valda“ atsakovės I. J. užsakymu atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo metu dalyvavo ir ieÅ¡kovas, kuris atsisakė pasiraÅ¡yti ant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, nes nesutiko su naujai nustatoma bendra riba.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius 2017-03-17 atliko faktinių duomenų patikrinimÄ ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ , nustatė, kad Å¡iaurinėje pusėje stovinti tvora sutampa su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribomis, kurios teismo sprendimu buvo pakeistos, o žemės sklypo kadastriniai matavimai patikslinti ir įregistruoti vieÅ¡ajame registre. IeÅ¡kovas 2017-06-22 raÅ¡tu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrių ir prašė atlikti jo žemės sklypo kadastrinius matavimus.

Nurodė, kad, atliekant sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, buvo padaryti pažeidimai: iki kadastrinių matavimų gretimo sklypo plotas buvo 834 kv. m, o po kadastrinių matavimų – 845 kv. m, tai yra padidėjo 11 kv. m, be to, lyginant Valstybinio žemėtvarkos instituto 2003 m. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ su uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ 2016-06-28 parengtu planu, matyti, kad pasikeitė nurodyto sklypo konfigÅ«racija ir atsirado papildomų ribos lūžio taÅ¡kų, kurie pakeitė ankstesnę bendros sklypų ribos vietÄ , Å¡iÄ ribÄ lanku patraukdami į ieÅ¡kovo sklypÄ 1,20 m.

Nacionalinė žemės tarnyba 2017-09-25 raÅ¡tu Nr. 1SS-2398-(8.5.) ieÅ¡kovo skundo netenkino ir nurodė, kad atsakovės sklypo riba buvo koreguojama atsižvelgiant į teismų sprendimus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2018-04-17 sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-27 sprendimÄ Nr. 13SK-394-(14.13.111.), nustatė bendrÄ Å¾emės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribÄ vadovaudamasis uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017-08-07 parengtu žemės sklypo planu, įpareigojo atsakovę I.

J. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti jos pastatytÄ betoninę tvorÄ , sutvarkyti statybvietę ir priteisė iÅ¡ atsakovių po 810,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai. Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-15 nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018-04-17 sprendimo dalis dėl reikalavimų nustatyti bendrÄ Å¾emės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribÄ , kurios posÅ«kio taÅ¡kai ir koordinatės yra 2 (X-6178402.13, Y-321416.28), 3 (X-6178415.01, Y-321444.14), 4 (X-6178421.24, Y-321454.14), vadovaujantis uždarosios akcinės bendrosios „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017-08-07 parengtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu (M 1:500), ir įpareigojimo atsakovę I.

J. paÅ¡alinti jos pastatytÄ tvorÄ , skiriančiÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę ir bylos dalį dėl Å¡ių reikalavimų grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o:

1) nustatyti bendrÄ Å¾emės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribÄ , kurios posÅ«kio taÅ¡kai ir koordinatės yra: taÅ¡kas Nr.2 (X-6178402.13, Y- 321416.28), taÅ¡kas Nr.3 (X -6178415.01, Y- 321444.14), taÅ¡kas Nr.4 (X -6178421.24, Y- 321454.14), vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytais (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenimis ir žemės sklypo planu (M 1:500);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktÄ Nr. 13KAM-27375 ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis;

3) įpareigoti atsakovę I. J. per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti jos pastatytÄ betoninę tvorÄ , skiriančiÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, ir sutvarkyti statybvietę;

4) iš atsakovių priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-15 nutarties uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieškovo užsakymu iš naujo atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iš anksto informavus atsakovę I. J., 2019-03-05 buvo atliekamas vietoje ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimas – parodymas ir surašomas aktas. Atsakovė I. J. nesutiko su nustatoma bendra ginčo sklypų riba ir 2019-03-05 paženklinimo – parodymo akte Nr. 514 nurodė, kad su riboženklių ir jų koordinatėmis nesutinka, nes jos neatitinka 1994 m. jos žemės sklypo pirminių pradinių riboženklių ženklų.

Atsakovei 2019-03-07 buvo iÅ¡siųstas sprendimas Nr. 335, nurodant, kad ieÅ¡kovo sklypo kadastro duomenys nebus tikslinami, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis 1994 m. žemės sklypų planais, kurie parengti privatizuojant tiek ieÅ¡kovo sklypÄ , tiek atsakovės sklypÄ . Uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieÅ¡kovo sklypo kadastro duomenų bylÄ patikrinimui pateikė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos per elektroninę sistemÄ .

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius, patikrinęs ieÅ¡kovo sklypo kadastro duomenų bylÄ , 2019-04-03 priėmė Patikrinimo aktÄ , kuriame nurodė nederinimo priežastis ir teisinius pagrindus. IeÅ¡kovas teigia, kad patikrinimo aktas ne tik užkerta keliÄ ieÅ¡kovui nusistatyti tikslias ginčo ribas, bet ir įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo nurodymÄ atlikti ieÅ¡kovo sklypo kadastrinius matavimus ir taip byloje įrodyti savo teisumÄ dėl jo pažeistų teisių. Patikrinimo aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).

Liko neaiÅ¡ku apie kokiÄ 1985 m. privatizacijos schemÄ yra kalbama, kai tuo sovietiniu laikotarpiu iÅ¡vis privačios žemės nuosavybės nebuvo ir niekas valstybinės žemės sklypų nepardavinėjo privatiems asmenims. NeaiÅ¡ku, kodėl, nustatant ieÅ¡kovo sklypo kadastro duomenis, nebuvo galima remtis Žemės sklypo ribų planu (M 1:500), parengtu 1994-04-12 Valstybinio žemėtvarkos instituto. Visi teismai, nagrinėję Å¡iÄ bylÄ , iÅ¡ byloje esančių dokumentų, nustatė, kad Klaipėdos miesto meras 1997-01-15 potvarkiu Nr. 27 „Dėl parduodamų žemės sklypų duomenų patvirtinimo" patvirtino ieÅ¡kovo sklypo ribas, t. y. suformavo ieÅ¡kovo sklypÄ .

Klaipėdos apskrities viršininko 1997-08-06 įsakymo Nr. 749 „Dėl žemės sklypų pardavimo prie privačių valdų Klaipėdos mieste N. B., B. M., P. J, A. J." pagrindu su N. B. 1998-01-12 buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P21/98-0007, prie kurios kaip priedas buvo pridėtas minėtas 1994-04-12 Žemės sklypo ribų planas. Būtent šiuo planu uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ vadovavosi, atlikdami ieškovo sklypo kadastrinius matavimus.

Patikrinimo akte teigiama, kad teismo sprendimu yra nustatyta, kad esama tvora tarp ginčo sklypų pastatyta nuo 1986 m. yra teisėta ir jos griauti nereikia. Tačiau visi teismai, nagrinėję Å¡iÄ bylÄ , iÅ¡ byloje esančių dokumentų ir atsakovės I. J. parodymų, nustatė, kad 1986 m. tvoros nebeliko, kai atsakovė panaikino Å¡iÄ vielinę tvorÄ ir 2017 m. pastatė naujÄ betoninę tvorÄ , Å¡iek tiek pakeičiant jos vietÄ . Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius Patikrinimo akte iÅ¡kraipė faktines aplinkybes.

Be to, Patikrinimo akte nurodyti nesuprantami teisės aktai, t. y. Surinkimo taisyklės ir Nutarimas Nr. 205. Patikrinimo akte teisės aktai yra nurodyti kaip trumpiniai ir iÅ¡ Å¡ių sutrumpintų pavadinimų neįmanoma atsekti kokie tai teisės aktai, todėl nėra galimybės patikrinti ar jie susiję, ar ne su konkrečia situacija, o tai Patikrinimo aktÄ daro teisiÅ¡kai nepagrįstu. Patikrinimo aktas visiÅ¡kai neatitinka reikalavimų, nurodytų VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje - yra netikslus, nesuprantamas, dviprasmiÅ¡kas, o motyvų iÅ¡dėstymas – neadekvatus ir nepakankamas.

Be to, jame nėra nurodyta apskundimo tvarka ir tuo buvo pažeista VAÄ® 8 straipsnio 2 dalies nuostata. Patikrinimo aktas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl privalo bÅ«ti naikinamas kaip neteisėtas iÅ¡ esmės, tai yra savo turiniu prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktams (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

IeÅ¡kovas nurodo, kad atliekant iÅ¡ naujo ieÅ¡kovo sklypo kadastrinius matavimus, bendrÄ ginčo sklypų riba buvo nustatoma taip, kad tiek ieÅ¡kovo sklypo, tiek atsakovės sklypo plotai bÅ«tų tokie, kokie jie buvo iÅ¡siperkant iÅ¡ valstybės Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyse ir pagal konfigÅ«racijÄ nurodytÄ 1994 m. planuose, pridėtuose prie Å¡ių sutarčių, t. y. ieÅ¡kovo sklypo plotas – 0.0836 ha, o atsakovės sklypui lieka - 0.0834 ha. PraÅ¡oma teismo nustatyti bendra ginčo sklypų riba yra iÅ¡sidėsčiusi tarp taÅ¡kų Nr. 2 (X-6178402.13, Y- 321416.28) ir Nr. 4 (X -6178421.24, Y- 321454.14) su vienu ribos lūžio taÅ¡ku Nr. 3 (X -6178415.01, Y- 321444.14), kas visiÅ¡kai atitinka 1994 m.

žemės sklypo ribų planams, pridėtiems prie 1998-01-12 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P21/98-0007 ir 2003-08-21 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1MS-7850. Uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“, nužymėdami bendrÄ ginčo sklypų ribÄ posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 2, 3 ir 4, iÅ¡laikė tarp jų tuos pačius atstumus kaip ir 1994 m. planuose, t. y. 30.69 m (tarp 2 ir 3 taÅ¡kų) ir 11.78 m (tarp 3 ir 4). Uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atliktais kadastriniais matavimais buvo nustatyta bendra ginčo sklypų riba su posÅ«kio taÅ¡kais Nr. 2, 3 ir 4 taip, kad visiÅ¡kai atitinka pirminiuose privatizacijos dokumentuose (1994 m.) nustatytÄ Å¡ios ribos vietÄ , konfigÅ«racijÄ , atstumus tarp ribos posÅ«kio taÅ¡kų bei sklypų plotai iÅ¡lieka tokie patys, kokie buvo iÅ¡sipirkti privatizacijos metu, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo netvirtinti Å¡ių ieÅ¡kovo sklypo kadastro duomenų, o tuo pačiu ir bendros ginčo sklypų ribos.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriui atsisakius patvirtinti ieÅ¡kovo sklypo ribas, teismas turėtų nustatyti bendrÄ ginčo sklypų ribÄ ir įpareigoti atsakovę patvirtinti ieÅ¡kovo sklypo kadastro duomenis, kad ieÅ¡kovas galėtų užbaigti procedÅ«rÄ , kuriÄ atlikti įpareigojo Klaipėdos apygardos teismas. Ginčo byloje nėra, kad atsakovės I. J. pasamdyti asmenys nuėmė senÄ vielinę tvorÄ ir naujoje vietoje be ieÅ¡kovo sutikimo pastatė visiÅ¡kai naujÄ betoninę tvorÄ .

Å is įvykis buvo fiksuotas Inspekcijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK- 2089. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad teismui tenkinus ieÅ¡kinį ir nustačius bendrÄ ginčo sklypų ribÄ taip, kaip nužymėtÄ uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 parengtame ieÅ¡kovo sklypo plane, atsakovės tvora atsiduria ieÅ¡kovo sklype, todėl ieÅ¡kovas ir praÅ¡o teismo įpareigoti atsakovę I. J. paÅ¡alinti tvorÄ nuo jam priklausančios žemės. Atsakovė I.

J. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad ginčo dėl žemės sklypų ribų atstatymo nuo nuosavybės įteisinimo momento nebuvo, kaip nebuvo ir ginčo dėl kiekvienam iÅ¡ savininkų priskirto žemės ploto padidinimo ar sumažinimo. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius 2019-04-03 žemės sklypo, priklausančio ieÅ¡kovui, kadastro duomenų patikrinimo aktu Nr. 13KAM-27375 atsisakė tvirtinti ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinius duomenis, kurie parengti kaip neatitinkantys žemės sklypo, priklausančio ieÅ¡kovui, privatizacijos schemose nurodytų duomenų, o bÅ«tent, konfigÅ«racijos, ploto, žemės vertės. Mano, kad vadovautis vienintelio rangovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžinieriniai tyrinėjimai“ nustatytais kadastriniais duomenimis nėra teisinga, kai ginčo Å¡alys 2019-02-21 teismo nutartimi yra įpareigotos pateikti papildomus įrodymus - atlikti naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų ginčo Å¡alims ir bylÄ nagrinėjančiam teismui spręsti, ar ginčijama (praÅ¡oma patvirtinti) sklypų riba yra nustatoma teisėtai ir nepažeidžia civilinių teisinių santykių stabilumo.

IeÅ¡kovas naudojasi tik patikslintais ir jam palankiais duomenimis, neatsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus iÅ¡vadas ir pastabas apie 1975 metais inventorizuotÄ ir 1986 metais įteisintÄ ieÅ¡kovei priklausančiÄ tvorÄ , apie 1985 metais privatizacijos schemose nurodytus duomenis apie įlinkį tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie privatizavimui priskirtus žemės sklypų plotus bei jų ankstesnius matavimus. Mano, kad iÅ¡taisyti klaidas po 1994 metų (duomenys neskelbtini) gatvės kvartalo kadastrinių matavimų yra įmanoma ir tai atlikti bÅ«tina, nes vien vadovautis ginčo Å¡alių konstatuotu sklypų perdengimu, dėl ko 11 m2 tariamai padidėjo atsakovei priklausantis žemės sklypas, nėra teisinga.

Kita vertus, teismams panaikinus 2016-10-27 sprendimÄ Nr. 13SK-394-(14.13.111.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo anksčiau buvo patvirtinti atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, ginčo Å¡alims įteisinti savo nuosavybę yra svarbu, egzistuojant prieÅ¡taringiems duomenims apie gretimų žemės sklypų plotus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 21 punkte nurodyta, kad tais atvejais kai atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų, matininkas apie tai informuoja užsakovÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietÄ .

Matininkas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiÅ¡kai naudojamas Å¡io žemės sklypo ribas. Nacionalinės žemės tarnybos skyrius per 30 dienų iÅ¡nagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitÄ kartografinę medžiagÄ , turi nustatyti žemės sklypo ribų skirtumo priežastis ir, laikantis Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Tikslinimo taisyklėmis, suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ dėl žemės sklypo ribų patikrinimo vietoje.

Tokie veiksmai nebuvo atlikti. Atitinkamai, susidariusio ginčo sprendimo bÅ«das galimas tik per valstybinių institucijų priimtus teisės aktus. Be to, ieÅ¡kovas atsakovei I. J. nepagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ , kad teismas jÄ Ä¯pareigotų paÅ¡alinti jos pastatytÄ betoninę tvorÄ , skiriančiÄ gretimus žemės sklypus. Statybos priežiÅ«rÄ vykdanti institucija atsakovės atžvilgiu nėra priėmusi jokio akto, įpareigojančio jÄ likviduoti tariamai savavaliÅ¡kos statybos pasekmes. Todėl, nesant statybos priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos sprendimo likviduoti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , jos atžvilgiu netaikytinos sankcijos, numatytos CK 4.103 straipsnyje.

Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 “StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 7-o priedo 1.1.ir 1.2. besiribojančio sklypo savininko raÅ¡ytinis sutikimas nereikalingas. Jis reikalingas, kai statinys (tvora) stovi ant sklypų ribos (atsakovės tvora nestovi ant jos) ir kai tvora pastatyta arčiau kaip 1 metras iki gretimo (iki ieÅ¡kovo sklypo) ribos ir kai metamas Å¡ešėlis nukreiptas Å¡iaurės kryptimi (1.2.1. p.) ir Å¡ešėlis nukreiptas rytų ir vakarų kryptimis (1.2.2. p.).

Atsakovės tvoros Å¡ešėlis tokiomis kryptimis nekrenta. Vadinasi raÅ¡ytinis ieÅ¡kovo sutikimas nesudėtingo statinio statybai nebuvo reikalingas. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad vadovaudamasi Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03 įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo” (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2014-12-29 įsakymo Nr. lP-(1.3.)-500 redakcija) nuostatomis, Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus specialistė M.

K. patikrino uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ pateiktÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ ir 2019-04-03 surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktÄ Nr. 13KAM-27375. Akte nurodyta, kad patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (sklypo plotas 836 kv. m, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) uždarosios akcinės bendrovės “Inžineriniai tyrinėjimai” matininko A. K. pateiktÄ kadastro duomenų bylÄ , nustatyta, jog žemės sklypo konfigÅ«racija neatitinka pradinės Å¡io žemės sklypo privatizacijos schemos.

Neįvertinus pradinės žemės sklypo privatizacijos schemos, gali bÅ«ti neteisingai nustatytas plotas bei keistis žemės sklypo vertė. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 pagal O. Z. (O. Z.) ir I. Z. ieÅ¡kinį atsakovams I. J. ir M. J., tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba, dėl sklypo ribos atstatymo bei žalos atlyginimo priteisimo, nusprendė atmesti ieÅ¡kinį, kuriame ieÅ¡kovai prašė teismo įpareigoti perkelti tvorÄ (kaip žemės sklypus skiriančiÄ faktinę ribÄ ), skiriančiÄ O.

Z. (O. Z.) nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypÄ nuo atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad "<„.žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios, tarp Å¡alių kilo ginčas dėl atsakovams priklausančios tvoros, kuri tarpiniame taÅ¡ke yra ne tiesi linija, o įlinkusi į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčo tvora pastatyta 1986 m., ant 1994 m. atliktų abiejų ginčo sklypų kadastrinių matavimų ((duomenys neskelbtini) - 1994-04-12, (duomenys neskelbtini) - 1994-09-12) yra gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, tarp savininkų ginčų dėl tvoros nebuvo kilę.

IeÅ¡kovai žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), įsigijo 2001-09-21, atsakovai gretimÄ 0,0834 ha žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2003-08-21, ginčo tarp naujų gretimų sklypų savininkų dėl 1986 m. statytos tvoros, kuri jau ieÅ¡kovams įsigyjant žemės sklypÄ buvo įlinkusi į ieÅ¡kovų žemės sklypÄ ir užėmusi ieÅ¡kovų žemės sklypo dalį, nekilo, tokia žemės sklypų faktinė riba Å¡alis tenkino ilgÄ laikÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovų teisių gynimas jų nurodomu bÅ«du - perkeliant tvorÄ , bÅ«tų neproporcingas atsakovų įgytų teisių atžvilgiu, nes jie neatliko jokių neteisėtų veiksmų, bei neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų...>.

Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1284- 163/2014 paliko nepakeistÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartimi paliko Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-14 nutartį nepakeistÄ . Akte pažymėta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 nustatyta, kad esama tvora tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastatyta nuo 1986 m., yra teisėta ir jos griauti nereikia.

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1985 m. privatizacijos schemoje nurodyta, kad yra įlinkis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat įlinkis nurodytas ir (duomenys neskelbtini) privatizacijos schemoje. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ , Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius Akte pateikė nuomonę, kad buvo padaryta klaida atliekant 1994 m. kvartalo kadastrinius matavimus, todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, matininkui buvo pasiÅ«lyta įvertinti ne tik ankstesnius matavimus, bet ir visus dokumentus, nurodytus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002-12- 30 įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija nuo 2018-11-01) 6 punkte.

Mano, kad Akto panaikinimas neturės įtakos ginčo iÅ¡sprendimui, kadangi, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), konfigÅ«racija neatitinka pradinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), privatizacijos schemos. Tik teismui iÅ¡sprendus ginÄÄ dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis - Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pakartotinai tikrins žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ ir spręs dėl Å¡ios bylos suderinimo.

Atsakovė I. J. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo. 2020-02-04 teismo posėdžio metu atsakovės I. J. atstovas advokatas L. S. nurodė, jog atsakovė I. J. atsisako nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų ir prašė toje dalyje bylÄ nutraukti. 2020-02-05 nutartimi teismas atsisakymÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmė ir civilinę bylÄ dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų nutraukė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas, jo atstovas advokato padėjėjas V. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad teismo ekspertas, kaip specialistas- matininkas, teisingai įvertino faktiÅ¡kai užimtÄ plotÄ , tvoros buvimo vietÄ , 1994 m. parengtus žemės sklypų planus, kurių pagrindu buvo privatizuoti žemės sklypai. 1994 m. planai, patvirtinti vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimu, atitinka teritorijų planavimo dokumentus. 1994 m. žemės sklypų planai buvo parengti ir abiejų ginčo sklypų ribos nubraižytos vietinėje koordinačių sistemoje. Ginčas kilo, kur turėtų bÅ«ti bendra riba tarp ginčo Å¡alių sklypų, jei Å¡itos ribos bus nustatomos valstybinėje koordinačių sistemoje.

Nustatant žemės sklypų ribas valstybinėje koordinačių sistemoje bÅ«tina nustatinėti tomis pačiomis ribomis, kurios buvo nustatant kadastrinius duomenis vietinėje koordinačių sistemoje, t.y. negali bÅ«t keičiamos nei žemės sklypų konfiguracijos, nei jų vietos ir turi bÅ«ti matuojama pagal anksčiau nustatytas ribas. Ekspertas padarė iÅ¡vadÄ , kad (uždaroji akcinė bendrovė) “Inžineriniai tyrinėjimai” žemės sklypo planas parengtas tinkamai, o bendros ginčo ribos ribų posÅ«kio taÅ¡kų skaičius toks pat, tų pačių ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinatės tokios pačios, kokias gavo ekspertas nustatydamas aplinkybes, kokios turėtų bÅ«ti valstybinėje koordinačių sistemoje.

PraÅ¡omos nustatyti ieÅ¡kinyje bendra riba ir jos koordinatės yra tokios, kokias nustatė ekspertas. Keičiant koordinačių sistemÄ iÅ¡ vietinės į valstybinę bÅ«tina vadovautis žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentu, o 1994 m. parengti žemės sklypo planai prilyginami detaliajam planui, kuris yra žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, todėl nuo jo nukrypti neleidžiama. Vielinę tvorÄ , kuri buvo pastatyta 1986 m., atsakovė nugriovė, ginčas kyla dėl 2017 m. pastatytos tvoros, kuri nėra registruota registre.

Tvora yra pastatyta pažeidžiant ieÅ¡kovo teises, be jo sutikimo, dalis patenka į ieÅ¡kovo sklypÄ ir dalis yra ant sklypų ribos. Nacionalinė žemės tarnyba kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, turėjo vadovautis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi. Patikrinimo akte nėra nurodyta jokių teisinių argumentų ir faktinių aplinkybių, kurias galėtų ginčyti ieÅ¡kovas. Jis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, turi bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas iÅ¡ esmės. Teismo ekspertas nėra teisininkas.

Jis kaip savo srities specialistas- matininkas gerai įvertino aplinkybes, susijusias nustatant ginčo sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje palyginus su 1994 m. nustatytomis vietinėje koordinačių sistemoje. Bet jis netinkamai vertino aplinkybes, kad buvo neteisingai privatizuoti žemės sklypai, kad reikėjo privatizuoti pagal faktinį naudojimÄ . Mano, kad reikėtų kritiÅ¡kai vertinti tÄ dalį, kurioje ekspertas pasisako dėl privatizavimo, nes byloje ginčo dėl privatizacijos nėra, taip pat nėra ginčo dėl sklypų ploto.

Pastatų apšiltinimas nėra savavališka statyba. Ieškovo žemės sklype nebuvo nustatyta savavališka statyba. Teritorijų planavimo įstatymas taikomas ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, t.y. ir 1994 m. planams, patvirtintiems viešojo administravimo subjekto sprendimu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas L. S. prašė ieškinį atmesti, dalyje dėl tvoros nugriovimo prašė taikyti ieškinio senatį, atsakovei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas pasistatė neteisėtai priestatÄ prie namo, todėl siekia, jog bÅ«tų patraukta sklypo riba, dėl ko atsakovė patirtų nuostolius. IeÅ¡kovo atstovas netinkamai taiko teisės aktus Å¡ioje byloje ir klaidingai teigia, kad pažeidžiami teritorijų planavimo dokumentai. Teritorijų planavimo įstatymas negaliojo atsakovės žemės sklypo privatizavimo metu, todėl Å¡io įstatymo taikyti atgaline data negalima. Ekspertizės aktas yra iÅ¡samus ir nuoseklus. Eksperto iÅ¡vados detalios, aiÅ¡kios ir kategoriÅ¡kos.

Eksperto iÅ¡vada atmeta ir paneigia ieÅ¡kovo atstovo teiginius apie neva žemės sklypų ribų persidengimÄ . Uždaroji akcinė bendrovė ”Vakarų valda“ tinkamai atliko kadastrinius matavimus ir nustatė ribas. Nuo pat sklypų suformavimo iki Å¡iol nėra pasikeitusi jokia faktinė situacija. Ekspertas nustatė, jog ieÅ¡kovo žemės sklypas nesumažėjo. IeÅ¡kovas naudojasi 857 kv. m. žemės sklypu. Todėl nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, jog atsakovė pasistatydama tvorÄ yra užėmusi ieÅ¡kovo žemės sklypo dalį, dėl ko sumažėjo 11 kv. m. ieÅ¡kovo žemės sklypo.

IÅ¡likę likučiai yra 1986 m. senos, įregistruotos tvoros. Dokumentai, visi planai buvo nustatomi pagal Å¡iÄ tvorÄ . Naujai pastatyta tvora yra patraukta į atsakovės žemės sklypÄ . FaktiÅ¡kai ieÅ¡kovas realiai valdo ir naudoja 21 kv. m. didesniu sklypu. Mano, kad ieÅ¡kovas siekia patraukti ribÄ tam, kad riba nuo priestato bÅ«tų nutolusi pagal įstatymo reikalavimus ir bÅ«tų apie 1 metrÄ . Ginčo dėl sklypų ribų nėra, jos yra nusistovėjusios ir aiÅ¡kios. IeÅ¡kovo reikalavimas griauti nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ tvorÄ buvo teismo sprendimu atmestas.

Nepriklausomybės pradžioje nebuvo tinkamai paruoÅ¡tų specialistų, matavimus atliko ne matininkai, dėl ko galėjo bÅ«ti netikslumų. Jokių neteisėtai valstybinės žemės užėmimo atvejų ekspertas nenustatė. IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad ieÅ¡kovas dar 2001 m. buvo 1/3 dalies statinių stovinčių žemės sklype bendraturtis. Jei ieÅ¡kovas manė, kad stovinti tvora pažeidžia jo kaip statinių savininko teises, sumažina sklypÄ , tai bent jau nuo 2001 m. ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo ginti savo teises.

Todėl ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senatį reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl tvoros nugriovimo. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl bendros ribos nepagrįstas. Abiejų sklypų plotai ir ribos buvo įteisinti pagal klaidingai parengtus, suderintus ir patvirtintus žemės sklypų planus. Uždarosios akcinės bendrovės „Inžineriniai matavimai“ matavimai yra parengti pagal klaidingus duomenis, pagal klaidingai parengtÄ 1994 m. planÄ , dėl ko Nacionalinė žemės tarnybos priėmė pagrįstÄ sprendimÄ netvirtinti ieÅ¡kovo žemės sklypo kadastrinių matavimų.

Ydinga formuoti bendrÄ ribÄ tarp žemės sklypų, neįvertinus kokį plotÄ faktiÅ¡kai valdo pats ieÅ¡kovas, nes taip sudaroma galimybė ieÅ¡kovui neteisėtai praturtėti, įgyti daugiau nei jis turi. Atsakovės atstovas atkreipė dėmesį, kad už atsakovės žemės sklypÄ buvo sumokėta valstybei už 0,0876 ha ploto žemės sklypÄ . Buvo suteikta teisė privatizuoti pagal faktinius plotus. Paprasčiausiai buvo padarytos faktinės klaidos skaičiuojant. (duomenys neskelbtini) ribos buvo nustatytos tinkamai. (Uždaroji akcinė bendrovė) „Planvesta“ planÄ parengė pagal 1994 m. planÄ , tačiau Å¡is planas neteisingas, dėl ko daro neteisingus ir „Planvesta“ matavimus, todėl atsakovė atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Atsakovė turės galimybę pareikÅ¡ti visiÅ¡kai kitokį ne tapatų reikalavimÄ , iÅ¡dėstant visiÅ¡kai kitokias koordinates, plotus. IeÅ¡kovo kadastrinius matavimus buvo atsisakyta tvirtinti pagrįstai. Nacionalinės žemės tarnybos specialistų veiksmai atsisakant tvirtinti ieÅ¡kovo pateiktus kadastrinius matavimus yra teisėti ir pagrįsti. Tvora yra atsakovės žemės sklypo ribose. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas A. P. (A. P.) su ieÅ¡kinio reikalavimu, pareikÅ¡tu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, nesutiko.

PaaiÅ¡kino, kad byla toje dalyje turėtų bÅ«ti nutraukta, nes nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti. Byloje nėra duomenų, kad Patikrinimo aktas bÅ«tų buvęs apskųstas teritorinio padalinio vadovui vieÅ¡ojo administravimo tvarka. Teismui nenutraukus Å¡ioje dalyje bylos, reikalavimÄ pareikÅ¡tÄ Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu praÅ¡o atmesti, nes patikrinimo aktas yra motyvuotas, argumentuotas ir teisingas. Teismas k o n s t a t u o j a:

Patikslintas ieÅ¡kinys netenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise 2013-09-11 dovanojimo sutarties Nr. 2858 pagrindu priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieÅ¡kovo sklypo plotas yra 0,0836 ha (1 tomas b. l. 35, 3 tomas b. l. 39-40). A. I. J. 2003-08-21 pirkimo pardavimo sutarties Nr. K1MS -7850 pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantis su ieÅ¡kovui priklausančiu žemės sklypu. 2016-06-15 Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės sklypo plotas nurodytas 0,0834 ha (1 tomas b. l. 74); 2017-11-13 Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovės sklypo plotas nurodytas 0,0845 ha (1 tomas b. l. 37). 2013-03-07 Nacionalinė žemės tarnybos Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-(14.13.73.)-14 nurodyta, kad apžiÅ«rėjus ir pamatavus žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendrÄ ribÄ bei palyginus jÄ su Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje patalpintais duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iaurės vakarinėje riboje pastatyta vielos tinklo ir medinė tvora priklauso žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui, tvora įeina į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) apie 74 cm ir užima apie 11 kv. m.. (1 tomas b. l. 40).

IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad 2017-07-19 ir 2017-11-22 fiksavimo metu ginčo sklypus skiria betoninė tvora. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-07-26 sprendimu Nr. 2D-10476 bei 2017-09-01 sprendimu Nr. 2D-22312 iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo skundus dėl galbÅ«t atliekamų savavaliÅ¡kų statybos darbų-tvoros, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), yra pastatyta apie 1.90 m. aukščio betoninė tvora.

Å is statinys priskiriamas prie I grupės nesudėtingųjų statinių bei nutraukė skundo nagrinėjimÄ dėl nesudėtingosios kategorijos statinio tvoros statybos (1 tomas b. l. 161-164, 165-171). Uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų valda“ 2016-06-28 parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ (1 tomas b. l. 64-73). Nacionalinės žemės tarnybos 2016-12-05 iÅ¡vadoje apie teisingai parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ Nr. 13IŽ-33-(14.13.112) nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas turės bÅ«ti tikslinamas (1 tomas b. l. 62). 2016-10-27 Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo sprendimu Nr. 13SK-394-(14.13.111.) patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatytus pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ 2016-06-28 parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ , kuri yra neatskiriama Å¡io sprendimo dalis (1 tomas b. l. 54, 63).

Nurodytoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje taip pat yra pateiktas 2016-09-09 uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ matininko M. J. sprendimas dėl ieÅ¡kovo raÅ¡tu pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, juo nuspręsta netikslinti žemės sklypo ribų pagal ieÅ¡kovo pateiktas pastabas (1 tomas b. l. 65-71, 79-81). 2016-09-02 ieÅ¡kovas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ su paklausimu dėl jo dalies sklypo priklausymo valstybei, į kurį Nacionalinė žemės tarnyba atsakė 2016-10-03 raÅ¡tu, iÅ¡aiÅ¡kindama, kad tvora, esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, yra pastatyta valstybinėje žemėje bei siÅ«lydama ieÅ¡kovui pasirengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimas prie ieÅ¡kovo nuosavybės teise turimo žemės sklypo (1 tomas b. l. 133-134). 2017-08-07 ieÅ¡kovo užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planÄ (M 1:500) (1 tomas b. l. 19, 20), o 2018-03-07 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planÄ (M 1:250) (2 tomas b. l. 10). 2018-03-27 atsakovės užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų valda“ parengė tvoros patikrinimo aktÄ (2 tomas l.

11) bei surašė aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ dėl tvoros (duomenys neskelbtini) (2 tomas b. l. 12). Klaipėdos apylinkės teismas 2018-04-17 sprendimu, be kita ko, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016-10-27 sprendimÄ Nr. 13SK-394-(14.13.111, kuriuo patikslinti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastriniai duomenys. Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-15 nutartimi toje dalyje Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-17 sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieškovo užsakymu iš naujo atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus. Iš anksto informavus atsakovę I. J., 2019-03-05 buvo atliekamas vietoje ieškovo žemės sklypo ribų paženklinimas – parodymas ir surašomas aktas (3 tomas b. 1. 26-27). Atsakovė I. J. nesutiko su nustatoma bendra ginčo sklypų riba ir 2019-03-05 paženklinimo – parodymo akte Nr. 514 nurodė, kad su riboženklių ir jų koordinatėmis nesutinka, nes jos neatitinka 1994 m. jos žemės sklypo pirminių pradinių riboženklių ženklų (3 tomas b. l. 26-27).

Atsakovei 2019-03-07 buvo iÅ¡siųstas sprendimas Nr. 335, nurodant, kad ieÅ¡kovo sklypo kadastro duomenys nebus tikslinami, nes kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis 1994 m. žemės sklypų planais (3 tomas b. l. 35-40). Uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ ieÅ¡kovo sklypo kadastro duomenų bylÄ patikrinimui pateikė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyrius, patikrinęs ieÅ¡kovo sklypo kadastro duomenų bylÄ , 2019-04-03 surašė Žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos tikrinimo aktÄ Nr. 13KAM-27375, kuriame nurodė nederinimo priežastis ir teisinius pagrindus (Žemės tvarkymo bylos l. 130). 2019-04-03 Žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 13KAM-27375 nurodyta, kad žemės sklypo konfigÅ«racija neatitinka pradinės žemės sklypo privatizacijos schemos, neįvertinus privatizacijos schemos gali bÅ«ti neteisingai nustatytas plotas. 2019-10-24 nutartimi byloje paskirta ekspertizė, pavedant jÄ atlikti teismo ekspertui G.

P. (4 tomas b. l. 16-18). 2020-01-06 teisme gautas 2020-01-06 ekspertizės aktas (4 tomas b.l. 34-86). 2020-01-15 gautas Teismo ekspertizės akto papildymas (4 tomas b. l. 98-102). Byloje kilo ginčas dėl bendros Å¡alims nuosavybės teisėmis priklausančių žemės sklypų ribos nustatymo. Dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti bendrÄ Å¾emės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribÄ , vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytais (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro duomenimis ir žemės sklypo planu (M 1:500).

Tuo tarpu atsakovė su reikalavimu nesutiko, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog nuo pat sklypų suformavimo iki Å¡iol nėra pasikeitusi jokia faktinė situacija, ribos yra nusistovėjusios, tvora į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ nepatenka, o uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ kadastriniai duomenys ir planas yra parengti pagal klaidingai parengtÄ 1994 m. planÄ . Žemės sklypo ribos sÄ voka įtvirtinta Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 punkte, pagal kurį žemės sklypo riba – tai riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraÅ¡tovaizdžio elementais ir grafiÅ¡kai pažymėta žemės sklypo plane.

CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymÄ , 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Tik tinkamai iÅ¡tyręs visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teismas gali spręsti, ar esamuose dokumentuose nustatytos žemės sklypų ribos yra aiÅ¡kios. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali uždengti vienas kitÄ , tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį.

Kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju bÅ«tina ieÅ¡koti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti iÅ¡imtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sÄ skaita. Tai prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi bÅ«ti apskaičiuojamas ir jų riba privalo bÅ«ti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

P. v. Č. P.,bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3-226/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016). Ä®rodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, neproporcingai nepažeidžianti kitos Å¡alies interesų, turi ieÅ¡kovas, o kita Å¡alis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantÄ ir jį pagrįsti.

Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi bÅ«ti atsižvelgiama į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomų sklypų ribas ir plotÄ bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotÄ , paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016 24 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pagal įrodymų vertinimo taisykles nė vienas įrodymas teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Dėl eksperto iÅ¡vados vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles, kad eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma, kad ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, kad teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas; kad konkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti jeigu ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, o taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kai pagal byloje esančius įrodymus negalima padaryti pagrįstos išvados dėl šalių žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo, ekspertizės akto įrodomoji reikšmė tampa itin reikšminga, ypač kai tokio pobūdžio klausimų sprendimas yra susijęs su specialių žinių tam tikroje (žemėtvarkos, žemės sklypų formavimo ir kadastro duomenų nustatymo) srityje ir su tam tikros kompetencijos turėjimu.

Å iuo atveju ekspertizę atliko teismo ekspertas, turintis matininko, geodezininko bei žemės sklypų formavimo/ pertvarkymo projektų rengėjo kvalifikacijÄ . Ekspertizės akto tiriamoji dalis patvirtina, kad buvo įvertinti ne tik byloje sukaupti, bet ir papildomai gauti duomenys bei jų rezultatų palyginimas tarpusavyje. Kartu remiantis tiriamus klausimus reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat ekspertizės metu buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados yra aiÅ¡kios, prieÅ¡taravimų nenustatyta.

Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo nesivadovauti teismo ekspertizės akto duomenimis ir išvadomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas 1994-04-12 sudarytas, o žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planas 1994-09-12 sudarytas, atlikus matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Bendra sklypų riba pažymėta atstumais 30,70 m ir 11,78 m ((duomenys neskelbtini) Žemės tvarkymo bylos l. 15, (duomenys neskelbtini) žemės tvarkymo bylos l. 30).

Transformuojant žemės sklypo koordinates iÅ¡ vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemÄ , neatliekant kadastrinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemÄ gali skirtis. Dėl Å¡ių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai. Be to, tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų.

Uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų valda“ 2016-06-28 kadastriniais matavimais nustatė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų valda“ 2016-06-28 parengtame plane žemės sklypų bendra riba, pažymėta taškais Nr. 10, 11,12, 13, 1, kurių koordinatės yra: taško Nr. 10 X-6178421. 24, Y-321454.14; taško Nr. 11 X-6178417.74, Y-321448.99, taško Nr. 12 X-6178415.01, Y-321444.14, taško Nr. 13 X-6178411.65, Y-321438.31, taško Nr. 1 X-6178402.12, Y-321416.28 (1 tomas l. 69-71). 2019-03-05 uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ nustatė žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0004:0169 ribas valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 (3 tomas b. l. 24-25).

Uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame plane žemės sklypų bendra riba, pažymėta taÅ¡kais Nr. 2, 3, 4, kurių koordinatės yra: taÅ¡ko Nr. 2 X-6178402.13, Y- 321416.28, taÅ¡ko Nr. 3 X -6178415.01, Y- 321444.14, taÅ¡ko Nr. 4 X -6178421.24, Y- 321454.14. IÅ¡ Teismo ekspertizės akto matyti, kad atlikus žemės sklypų ribų, nustatytų valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, palyginimÄ , nustatyta, kad žemės sklypų ribos persidengia, neatitikimai siekia 0,25 m ir 0,60 m, persidengiantys žemės sklypų plotai iÅ¡ viso sudaro 10 kv. m. (4 tomas b. l. 42).

Bylos duomenimis faktiÅ¡kai naudotų žemės sklypų ribos nekito. Tai patvirtina ir ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog nuo 1997 m. iki 2017 m. ribos iÅ¡liko nepakitusios arba pokyčiai yra pernelyg maži, kad juos bÅ«tų galima identifikuoti. 2018 m. ortofotografinėje nuotraukoje užfiksuotas naujos bendrÄ Å¾emės sklypų ribÄ skiriančios tvoros atsiradimas, kurios vieta iÅ¡ esmės atitinka buvusį faktinį Å¡ių žemės sklypų naudojimÄ . Teismo ekspertas nustatė, jog faktiÅ¡kai naudojamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotas yra 857 kv. m., t.y. 23 kv.m. didesnis, nei buvo nustatytas 1994-09-12 kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu.

Faktiškai naudojamas žemės sklypo, kadastro Nr. 2101/0004:0169 plotas yra 857 kv. m., t.y. 21 kv.m. didesnis, nei buvo nustatytas 1994-04-12 kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu. Faktiškai vietovėje pagal tvoras naudojami plotai neatitinka kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu nustatytų žemės sklypų ribų, o neatitikimai siekia iki 1,03 m ( iki 18 kv. m.) (4 tomas b. l. 54, 59,-61). 1994 m. žemės sklypų planuose bendra žemės sklypų riba nustatyta be lūžio taško.

Tačiau sutartiniu ženklu pažymėta kaip sutampanti su vietovėje faktiÅ¡kai esančia tvora. Bylos duomenimis nustatyta, kad faktiÅ¡kai tvora yra įlinkusi, palyginti su teisine padėtimi kadastriniuose dokumentuose. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2013-05-30 raÅ¡te nurodė, kad rengiant žemės sklypo planus galėjo įsivelti techninė klaida, nustatant žemės sklypų bendrÄ ribÄ , t.y. neužkoordinuojant tarpinio tvoros kampo (1 tomas b. l. 90, 3 tomas b. l. 47).

Ekspertas pažymėjo, jog bendra žemės sklypų riba, nustatyta vietinėje koordinačių sistemoje, neatitinka faktiÅ¡kai vietovėje iÅ¡likusių tvoros stulpų. Didžiausias neatitikimas, skaičiuojant nuo bendros ribos iki iÅ¡likusio betoninio stulpo iÅ¡orinio kraÅ¡to yra 0,74 m, o Å¡is neatitikimas sudaro 12 kv. m. plotÄ (4 tomas b. l. 61). Visuma aplinkybių leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 1994 m. atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje galėjo bÅ«ti klaidingai nustatyta bendra ginčo Å¡alių žemės sklypų riba.

Teismo eksperto iÅ¡vadose nurodyta, kad 1994 metais ginčo Å¡alių žemės sklypų kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje buvo atlikti klaidingai užfiksavus bendrÄ Å¡iuos žemės sklypus skiriančiÄ tvorÄ , tokiu bÅ«du klaidingai nustatant bendrÄ Å¾emės sklypus skiriančiÄ ribÄ bei klaidingai apskaičiuojant Å¡ių žemės sklypų plotus (4 tomas b. l. 71, iÅ¡vados 3 punktas). Nagrinėjamu atveju svarbios ekspertizės iÅ¡vados, kad 2019-03-05 uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ nustatytos žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 2101/0004:0169, ribos neatitinka ekspertizės akte siÅ«lomų nustatyti Å¡io žemės sklypo ribų (atsakymas į 2 klausimÄ , 4 tomas b. l. 75).

Kaip matyti iÅ¡ eksperto papildomų paaiÅ¡kinimų, nors 2019-03-05 uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ nustatytos ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos atitinka 1994-04-12 kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu sudarytame plane nurodytas ribas ir plotÄ (4 tomas b. l. 100), tačiau kaip jau minėta abi Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi didesniais žemės sklypų plotais, o Å¡iuos žemės sklypus skirianti tvora 1994 m. buvo klaidingai užfiksuota, dėl ko galėjo bÅ«ti klaidingai nustatyta bendra žemės sklypus skirianti riba.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ypatingÄ reikÅ¡mę, sprendžiant, kur turi bÅ«ti nustatyta žemės sklypus skirianti bendra riba, turi faktiÅ¡kai nusistovėjusi žemės sklypų naudojimo riba. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginÄÄ dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiÅ¡kai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iÅ¡ kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi bÅ«ti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iÅ¡ esmės iÅ¡sprendžiant Å¡alių ginÄÄ .

Kaip byloje nustatyta, senos tvoros vieta nebuvo keičiama nuo 1986 m., ji nėjo tiesia linija, o buvo iÅ¡linkusi. 2017 m. pastatytos tvoros vieta yra kiek pakitusi, lyginant su 1986 m. tvora, ji yra arčiau atsakovės pusėje. IeÅ¡kovo pateiktame uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame kadastrinių matavimų plane nustatytos bendros žemės sklypų ribos padėtis iÅ¡ esmės neatitinka faktinę sklypų ribÄ . Å iuo atveju sklypus skyrusi 1986 m. tvora įrodo Å¡alių faktiÅ¡kai naudojamų žemės sklypų ribÄ (stulpus paliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose), byloje nėra duomenų, kad tarp Å¡alių bÅ«tų nusistovėjusi kitokia sklypų riba, nei ta, kuriÄ Å¾ymi tvora.

Nustačius ginčo Å¡alių žemės sklypų bendrÄ ribÄ , pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ , dalis 2017 m. tvoros patektų į ieÅ¡kovo žemės sklypÄ , dėl ko pastaroji turėtų bÅ«ti nugriaunama, o tai neatitiktų Å¡alių interesų pusiausvyros, lygiateisiÅ¡kumo bei protingumo, sÄ Å¾iningumo principų. Esant sklypų ribų neatitikimams, faktiÅ¡kai naudojantis didesniais plotais, turėtų bÅ«ti atlikti nauji matavimai ir nustatytos žemės sklypų ribos. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali bÅ«ti nustatomos iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).

Minėta, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Šiuo atveju byloje nebuvo ginčijamos žemės sklypų įsigijimo sutartys.

Nagrinėjamu atveju abi Å¡alys bylos nagrinėjamu metu buvo aktyvios, naudojosi profesionalių teisininkų (advokatų/advokatų padėjėjų) pagalba. Tačiau, gavus ekspertizės iÅ¡vadas, Å¡alys reikalavimų netikslino, papildomų įrodymų neteikė, atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio atsisakė. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog uždaroji akcinė bendrovė „Planvesta“ planÄ rengė pagal 1994 m. planÄ , tačiau pastarasis yra neteisingas, dėl ko daro neteisingus ir uždarosios akcinės bendrovės „Planvesta“ matavimus, todėl atsakovė atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje, teigė, jog atsakovė galimai reikÅ¡ kitÄ reikalavimÄ kitoje byloje, iÅ¡dėstant visiÅ¡kai kitokias koordinates bei plotus.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®vertinus visas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimus, esant nustatytiems sklypų ribų neatitikimams, faktiÅ¡kai Å¡alims naudojantis didesniais plotais, darytina iÅ¡vada, jog bendra žemės sklypų riba, kurios posÅ«kio taÅ¡kai ir koordinatės yra: taÅ¡kas Nr.2 (X-6178402.13, Y- 321416.28), taÅ¡kas Nr.3 (X -6178415.01, Y- 321444.14), taÅ¡kas Nr.4 (X -6178421.24, Y- 321454.14), vadovaujantis uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytais (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenimis ir žemės sklypo planu, negali bÅ«ti nustatyta.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žemės sklypų bendros ribos nustatyto netenkintinas. Dėl savininko teisių gynimo Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ savininkas gali pažeistas teises ginti reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį (lot. actio negatoria). Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktÄ ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, siekiant užtikrinti ginčo Å¡alių pusiausvyrÄ , svarbu nesureikÅ¡minti vienos Å¡alies interesų, jų gynimo poreikių ir neproporcingai neapriboti kitos Å¡alies nuosavybės teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2331/2013).

IeÅ¡kovas, įrodinėdamas, kad žemės sklypų riba turėtų bÅ«ti nustatyta pagal uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenimis ir žemės sklypo planÄ , taip pat teigia, kad dalis atsakovės be ieÅ¡kovo sutikimo pastatytos tvoros patenka į ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį sklypÄ arba yra ant žemės sklypų ribos, todėl pareiÅ¡kė reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovę paÅ¡alinti jos pastatytÄ betoninę tvorÄ , skiriančiÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-07-26 sprendimu Nr. 2D-10476 bei 2017-09-01 sprendimu Nr. 2D-22312 išnagrinėjo ieškovo skundus dėl galbūt atliekamų savavališkų statybos darbų - tvoros, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), yra pastatyta apie 1.90 m. aukščio betoninė tvora.

Å is statinys priskiriamas prie I grupės nesudėtingųjų statinių bei nutraukė skundo nagrinėjimÄ dėl nesudėtingosios kategorijos statinio tvoros statybos (1 tomas b. l. 161-164, 165-171). Minėta, jog remiantis ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nustatyta, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė faktiÅ¡kai naudojasi didesniu žemės sklypo plotu - po 857 kv.m. Ekspertizės akte nurodyta, kad vietovėje iÅ¡likę betoniniai stulpai yra 1986 metų statybos Nekilnojamojo turto registre įregistruoto inžinerinio statinio- tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), likučiai.

BÅ«tent Å¡i tvora faktiÅ¡kai skyrė žemės sklypus iki naujos tvoros pastatymo 2017 m. (4 tomas b. l. 57-58) Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. betoninės tvoros vieta yra Å¡iek tiek pakitusi, lyginant su 1986 m. tvora. Atsakovė 2017 m. betoninę tvorÄ pastatė už iÅ¡likusių betoninių stulpų atsakovės pusėje. Ekspertizės akte nurodyta, kad 1994 m. žemės sklypų kadastrinių matavimų vietinėje koordinačių sistemoje metu buvo klaidingai užfiksuota Å¡iuos žemės sklypus skirianti tvora, o dėl Å¡ios priežasties buvo klaidingai nustatyta bendra ginčo žemės sklypus skirianti riba (ne pagal faktiÅ¡kai naudojamas ribas) (4 tomas b. l. 62).

Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu nėra pagrindo daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog tvora stovi ieÅ¡kovo žemės sklype. Paminėtina, jog ekspertas atsakydamas į 3 klausimÄ nurodė, jog ekspertizės akte siÅ«lytina nustatyti bendra riba atitinka 1986 m. statybos Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ tvorÄ , kurios betoniniai stulpai yra iÅ¡likę vietovėje; tiek iÅ¡likę stulpai, tiek naujai pastatyta betoninė tvora patenka į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas (4 tomas b. l. 77), t.y. atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas.

Å iuo atveju, nustačius, jog Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi didesniais žemės sklypų plotais, netenkinus ieÅ¡kovo reikalavimo dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo pagal ieÅ¡kovo užsakymu atliktus matavimus, nesant neabejotinų duomenų, jog atsakovės tvora pastatyta ieÅ¡kovo žemės sklype (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti pastatytÄ tvorÄ . Pažymėtina, kad tvora tarp sklypų buvo nuo 1986 m., tvora registruota nekilnojamojo turto registre, o 2017 m. pastatyta tvora yra arčiau atsakovės pusės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti jos pastatytÄ betoninę tvorÄ , skiriančiÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, ir sutvarkyti statybvietę, netenkintinas.

Dėl ieÅ¡kinio senaties A. I. J. atstovas advokatas L. S. teismo posėdžio metu prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį dalyje dėl reikalavimo paÅ¡alinti žemės sklypus skiriančiÄ betoninę tvorÄ , pastatytÄ 2017 m. Pagal CK 1.124 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, jeigu ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog ieÅ¡kinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2019 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 21 punktÄ ).

Minėta, jog 1986 m. tvora, įregistruota nekilnojamojo turto registre, buvo nugriauta, o Å¡alia jos atsakovė 2017 m. pastatė naujÄ betoninę tvorÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių byloje ginčo nėra. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti tvorÄ , kuri pastatyta bÅ«tent 2017 m. IeÅ¡kovas pirminį ieÅ¡kinį teismui pateikė 2017-10-30. Teismo vertinimu, senaties termino Å¡iam reikalavimui pareikÅ¡ti pradžia sietina su momentu, kuomet buvo pastatyta nauja tvora, t.y. 2017 m.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad senaties terminas tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti nebuvo praleistas. Paminėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-8-323/2014 teismas buvo konstatavęs, jog reikalavimui perkelti (1986 m) tvorÄ ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas, jo pradžiÄ siejant su 2009 metais. Dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019-04-03 tikrinimo aktÄ Nr. 13KAM-27375 ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis.

Atsakovė I. J., jos atstovas teismo posėdžio metu su šiuo reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti, nes kadastrinius matavimus buvo atsisakyta tvirtinti pagrįstai. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas su šiuo ieškinio reikalavimu taip pat nesutiko, paaiškino, kad byla toje dalyje turėtų būti nutraukta, nes nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Byloje nėra duomenų, kad tikrinimo aktas būtų buvęs apskųstas teritorinio padalinio vadovui.

Teismui nenutraukus Å¡ioje dalyje bylos, reikalavimÄ pareikÅ¡tÄ Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu praÅ¡o atmesti, nes 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas yra motyvuotas, argumentuotas ir teisingas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau -ABTÄ®) nuostatomis, ginčus tarp bendraturčių nesutarimų turi teisę nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai, o asmenų ginčus su vieÅ¡ojo administravimo subjektais dėl jų veiksmų ir priimtų sprendimų nagrinėja administraciniai teismai.

Kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rÅ«Å¡inis teismingumas priklauso nuo to, kuris teisinis santykis byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis). Pagal ABTÄ® 26 straipsnio 1 dalį, prieÅ¡ kreipiantis į administracinį teismÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti individualÅ«s teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali bÅ«ti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi bÅ«ti ginčijami kreipiantis į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ .

Å ios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundÄ (ABTÄ® 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali bÅ«ti pripažinta iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai Å¡iÄ tvarkÄ apibrėžia bÅ«tent kaip iÅ¡ankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkÄ , o atitinkamÄ institucijÄ laiko tam tikros ginčų kategorijos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009).

Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-03, įsakymu Nr. 1P-98, nustato, kad Teritorinio padalinio darbuotojų pagal Taisykles parengti ir pasirašyti Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktai ir Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje aktai, taip pat atlikti kiti veiksmai (neveikimas) gali būti skundžiami teritorinio padalinio vadovui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (25 punktas).

Vykdant taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (26.1 punktas), o pagal Taisyklių 26.2 punktÄ , vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali bÅ«ti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2010-09-07 įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka (26.2 punktas).

Minėtose taisyklėse iš esmės detalizuota Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta skundų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. Tai gi, 2019-04-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas turėjo būti skundžiamas ikiteismine tvarka. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendros žemės sklypų ribos. Ginčai dėl žemės sklypo ribos yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, į tai, kad matavimai buvo atlikti, siekiant į bylÄ pateikti įrodymus, susijusius su ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamais reikalavimai, teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovo argumentais, jog Å¡iuo atveju byla dalyje dėl reikalavimo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos turėtų bÅ«ti nutraukta dėl to, jog nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Tačiau teismui atmetus reikalavimÄ dėl žemės sklypų bendros ribos nustatymo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastro duomenimis ir žemės sklypo planu, įvertinus tai, jog uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ atlikdama ieÅ¡kovo sklypo kadastrinius matavimus, vadovavosi 1994 m.

Žemės sklypo ribų planu, kuris kaip nustatyta ekspertizės akte neatitinka faktiÅ¡kai naudojamam žemės sklypo plotui ir jų riboms, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo dėl 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo akto panaikinimo ir įpareigojimo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2019-03-05 nustatytus ieÅ¡kovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kadastro duomenis.

Tuo pagrindu netenkinus Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo, dėl kitų patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų argumentų dėl 2019-04-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 13KAM-27375 neatitikimo VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimui teismas plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog po apeliacijos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo ieÅ¡kovas patyrė 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato padėjėjo teisines paslaugas (3 tomas b. l. 50, 4 tomas b. l. 107-110).

Atsakovė I. J. patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas (3 tomas b. l. 51-52, 4 tomas b. l. 113-114). Duomenų apie atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra. PatikslintÄ ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei I. J. priteistinos 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alys už teismo ekspertizės atlikimÄ sumokėjo po 1 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieÅ¡kinys atmestas, o atsakovė po ekspertizės atlikimo atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, taip pat proporcingumo principu, siekiant užtikrinti Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , Å¡alys paliekamos prie turėtų iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ (CK 1.5 straipsnis, CPK 17, 93 straipsniai).

Klaipėdos apygardos teismas 2019-02-15 nutartyje nurodė, jog dalį sprendimo panaikinus ir bylos dalį grÄ Å¾inus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (45 punktas). Byloje yra pateikti duomenys, jog ieÅ¡kovas sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį (1 tomas b. l. 8), patyrė 1 200 Eur iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas (2 tomas b. l. 3-7), 121 Eur kitų iÅ¡laidų (2 tomas b. l. 8-9).

Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas patyrė 900 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisines paslaugas (2 tomas b. l. 69-71, 81-83, 99-100). Atsakovė I. J. patyrė 500 Eur iÅ¡laidų už advokato paslaugas (1 tomas b. l. 154-155), 121 Eur kitų iÅ¡laidų (2 tomas b. l. 13-14). Atsakovė sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (2 tomas b. l.

59) bei patyrė 500 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 tomas b. l. 91, 101-102). Klaipėdos apygardos teismas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018-04-17 sprendimÄ dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 13SK-394-(14.13.111.) panaikinimo paliko nepakeistÄ , kitÄ sprendimo dalį (dėl reikalavimo nustatyti bendrÄ Å¾emės sklypų ribÄ ir reikalavimo įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti tvorÄ ) panaikino ir Å¡ioje dalyje grÄ Å¾ino bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ esmės buvo patenkinta 1/3 dalis reikalavimų, ieÅ¡kovui priteistinos 840 Eur (po 420 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovių, o iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei I. J. priteistinos 947 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Visumoje vertinant iÅ¡ ieÅ¡kovo O. Z. (O. Z.) atsakovei I. J. priteistina 2 447 Eur (1 500 Eur + 947 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovės I. J. ieÅ¡kovui O. Z. (O. Z.) priteistina 420 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus tarpusavio įskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo O.

Z. (O. Z.) atsakovei I. J. priteistina 2 027 Eur (2 447 Eur - 420 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui O. Z. (O. Z.) priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 268 - 270, 284 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : patikslinto ieškinio netenkinti. Priteisti iš ieškovo O. Z. (O. Z.) 2 027 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. J..

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 420 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui O. Z. (O. Z.). Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėjas Egidijus Mickevičius