677fb381-a371-497c-9722-e5a77aede24d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-57/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01229-2011-4. Procesinio sprendimo kategorija 114.4., 114.11., 44.2.1., 44.2.2., 44.5.2., 44.5.2.2., 44.5.2.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V.

P., V. P., A. P., N. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-617-343/2012 pagal ieÅ¡kovų V. P., V. P., A. P., N. P. ieÅ¡kinį atsakovams R. E., AAS „Gjensidige Baltic”, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno liftai”, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jurguva” (iÅ¡vadÄ duodanti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl žalos, padarytos sužalojus asmenį, atlyginimo, dėl teismo vaidmens nepakankant įrodymų žalos faktui bei dydžiui pagrįsti, taip pat dėl žalÄ sukėlusio asmens darbdavio atsakomybės bei žalÄ sukėlusio asmens draudiko atsakomybės apimties. IeÅ¡kovai V. P., V. P., A. P., N. P. ieÅ¡kiniu, grindžiamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250, 6.263, 6.264, 6.270, 6.283 straipsniais, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDÄ®), Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo normomis, prašė priteisti:

1. IÅ¡ atsakovų R. E., AAS „Gjensidige Baltic“, UAB „Kauno liftai“ solidariai ieÅ¡kovams 35 000 Lt turtinės žalos atlyginimÄ .2. IÅ¡ atsakovų R. E., AAS „Gjensidige Baltic“, UAB „Kauno liftai“ solidariai ieÅ¡kovui V. P. 147 300 Lt 2009 m. liepos 17 d. – 2009 m. rugpjūčio 22 d. negautų pajamų.3. IÅ¡ atsakovų R. E. ir AAS „Gjensidige Baltic“ subsidiariai ieÅ¡kovei V. P. periodines iÅ¡mokas jos kasdieniam slaugymui (žalÄ asmeniui) po 8 000 Lt kas mėnuo nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki nuolatinė (kasdienė) slauga taps nebÅ«tina.4.

IÅ¡ atsakovų R. E. ir UAB „Kauno liftai“ solidariai ieÅ¡kovei V. P. 1000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .Taip pat ieÅ¡kovai prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovai nurodė, kad R. E. 2009 m. liepos 17 d. apie 13 val.10 min. Varnių g. prie 48B namo Kaune, darbo reikalais (važiavo pirkti baterijų darbo įrankiams) vairuodamas savo automobilį pėsčiųjų perėjoje partrenkė V.

P. ir sunkiai sutrikdė jos sveikatÄ . V. P. neterminuotai nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Ji yra 100 procentų nedarbinga, nuolat guli lovoje, negali savęs apsitarnauti, jai reikia ilgo gydymo, nuolatinės (24 val. per parÄ ) priežiÅ«ros, sunki tolimesnė jos gyvenimo perspektyva ir pasveikimo galimybės. IeÅ¡kovės vienos valandos slauga Kauno mieste kainuoja nuo 13 Lt (dienÄ ) iki 17 Lt (naktį). Bendra vieno mėnesio suma yra 8 000 Lt (duomenys apie kainas gauti atlikus nuolatinės priežiÅ«ros paslaugas teikiančių įmonių apklausÄ ).

V. P. taip pat yra bÅ«tinos gydymo (vaistai, masažai ir kita), specialios įrangos (neįgaliųjų vežimėliai ir kita), bei transporto iÅ¡laidos. Nuo 2009 m. liepos 17 d. V. P. nuolatos (24 val. per parÄ ) slaugo jos sutuoktinis V. P.. Jis per 2008 metus gavo 73 9000 Lt pajamas (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma Nr. (32.2)-G-1250), taigi po įvykio V. P., pasirinkusio slaugyti sutuoktinę, negautos analogiÅ¡ko dydžio pajamos sudarytų 147 300 Lt. Kadangi tarp R. E. ir atsakovo UAB „Kauno liftai“ buvo susiformavę teisiniai santykiai, atitinkantys panaudos sutartį (CK 6.629 straipsnis), atsakovu patrauktas ir UAB „Kauno liftai“ kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas ir kaip darbdavys atsakingas už R.

E. padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.270 straipsnis, 6.264 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai V. P. ir A. P. bei ieÅ¡kovų atstovas advokatas R. J. atsisakė reikalavimo priteisti iÅ¡laidas už ryÅ¡ius, sutiko, kad už vaistus iki 2012 m. vasario 22 d. jau atlygino draudikas (draudimo bendrovė iki 2011 m. gruodžio mėn. padengė ieÅ¡kovės iÅ¡laidas – 23 841,70 Lt) ir nurodė praÅ¡Ä priteisti turtinės žalos už inventorių ir transporto iÅ¡laidas atlyginimÄ â€“ 12 247,11 Lt (t. 2., b. l. 128).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei V. P. iÅ¡ atsakovo R. E. 51 547,20 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo 2012 m. kovo 1 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė, taip pat atmetė atsakovo R. E. praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ .Bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas paskirstė taip:ieÅ¡kovei V. P. iÅ¡ atsakovo R.

E. priteisė 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų;atsakovui UAB „Kauno liftai“ iÅ¡ ieÅ¡kovų V. P., V. P., A. P., N. P. priteisė po 2 117,5 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų;atsakovui R. E. iÅ¡ ieÅ¡kovų V. P., A. P., N. P. priteisė po 250 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ V. P. – 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Valstybei iÅ¡ R. E. priteisė 40,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų ir 1546,40 Lt žyminio mokesčio, o iÅ¡ ieÅ¡kovų V. P., V. P., A. P., N. P. priteisė po 10,10 Lt teismo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimÄ .

Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės CK 6.264 straipsnio pagrindu (kaip samdančio darbuotojÄ asmens, atsakingo už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų kaltės) teismas sprendė, kad įvykio, kai buvo sužalota ieÅ¡kovė, metu atsakovus UAB „Kauno liftai“ ir R. E. siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau atsakovas R. E. eismo įvykį sukėlė savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alinęs iÅ¡ darbo vietos, vykdamas ne darbo marÅ¡rutu asmeniniais (neįrodyta, kad R.

E. įvykio dienÄ vyko pirkti maitinimo elementų), o ne tarnybiniais tikslais ar darbdavio pavedimu, todėl UAB „Kauno liftai“ neatsako už darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ CK 6.264 straipsnio pagrindu.Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės CK 6.270 straipsnio pagrindu (atsakomybė už didesnio pavojaus Å¡altinių padarytÄ Å¾alÄ ) teismas sprendė, jog bendrovei nekyla atsakomybė, nes UAB „Kauno liftai“ atsakovo R. E. automobilio įvykio metu nevaldė. Žala padaryta pačiam R. E. priklausančiu didesnio pavojaus Å¡altiniu, kurį vairavo UAB „Kauno liftai“ darbuotojas ne darbo metu ir be darbdavio leidimo ir neįrodyta, kad automobilį UAB „Kauno liftai“ bÅ«tų valdęs kokiais nors teisniais pagrindais – nuomos, panaudos ir kt.

Be to, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 92 punktus 1.1,1.2, 1.6.1 (t.1, b.l. 187-193) R. E. buvo draudžiama savo transporto priemonę naudoti darbe, nesudarius panaudos sutarties. Ä® baudžiamÄ jÄ bylÄ pateiktas UAB „Kauno liftai“ raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad atsakovo R. E. veikla yra betarpiÅ¡kai susijusi su teise vairuoti transporto priemones, kad, vykdydamas pavestas užduotis, vykdamas į objektus, jis pats vairuoja transporto priemones, nesudaro pagrindo kitokiai iÅ¡vadai. Panaudos sutartis su R.

E. dėl jo nuosavo transporto naudojimo darbo reikalais nebuvo sudaryta. Ä®vykio dienÄ R. E. į objektus turėjo vykti pėsčiomis arba pasinaudoti vieÅ¡uoju transportu, naudojantis įmonės apmokėtu mėnesiniu bilietu. Dėl draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybės Teismas atmetė argumentus, kad atsakovų R. E. ir draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybė solidari ir nurodė, kad atsakovo R. E. atsakomybė yra deliktinė, nes jis atsako pagal įstatymÄ , o atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybė yra sutartinė, nes bendrovė atsako draudimo sutarties, sudarytos tarp jos ir atsakovo R.

E., pagrindu. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas atmetė reikalavimÄ priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. E., AAS „Gjensidige Baltic“, UAB „Kauno liftai“ 35 000 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , kaip neįrodytÄ . Kadangi įvykio metu galiojo tarp atsakovo R. E. ir draudimo bendrovės sudaryta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turtinę žalÄ turi atlyginti draudimo bendrovė, o atsakovas R. E. atsako tik ta dalimi, kuria žalos neatlygina atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“.

Ieškovai nurodė dėl autoįvykio turėję apie 100 000 Lt išlaidų, o ieškovės V. P. sveikatos atstatymui skirtų pinigų liko neatlyginta 35 000 Lt, tačiau kiekvieno ieškovų indėlis lėšomis yra skirtingas ir kiekvienas neįrodė patirtos skirtingo dydžio materialinės žalos, todėl nėra galimybės priteisti faktiškai patirtų išlaidų tiems asmenims, kurie jas faktiškai patyrė. Be to, prašoma priteisti neatlygintos žalos suma apskritai nepagrįsta įrodymais.

Todėl teismas vadovavosi Å¡ioje byloje nenuginčyta preziumcija, kad iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo iÅ¡plėstinės 7 teisėjų kolegijos 2008m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008). IeÅ¡kovai nepaneigė prezumpcijos, kad ieÅ¡kovės gaunamos socialinės iÅ¡mokos nepadengia visos patirtos turtinės žalos. Be to, ieÅ¡kovė V. P. spec. priemones gali gauti nemokamai Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d.

įsakymu Nr. A1-338 patvirtinto Neįgaliųjų aprÅ«pinimo techninės pagalbos priemonėmis ir Å¡ių priemonių įsigijimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o nustatyta tvarka. Foto nuotraukos (t. 1., b.l. 11-14) patvirtina tik tÄ aplinkybę, kad jose pavaizduotos spec. priemonės egzistuoja, tačiau nepatvirtina, kam jos priklauso nuosavybės teise, už kokiÄ sumÄ jos yra įgytos.Teismas kaip neįrodyto, nepagrįsto netenkino V. P. ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti negautas pajamas - 147 300 Lt. Å is reikalavimas grindžiamas tik vienu nepakankamu įrodymu - pažyma iÅ¡ Kauno apskrities VMI (t.1, b.l.

25) apie 2008 m. gautas pajamas. IÅ¡ Å¡io dokumento nematyti, ar tai pajamos bÅ«tent iÅ¡ individualios veiklos, be to, Å¡ie duomenys teikti paties ieÅ¡kovo, todėl nėra garantijos, kad duomenys tikslÅ«s, galiausiai, juose neatsispindi ieÅ¡kovo veiklos sÄ naudos pajamoms gauti, nėra įrodymų, kad V. P. bÅ«tų dirbęs, jeigu nebÅ«tų įvykio ir apie galinčias nuo 2008 m. duomenų besiskirti V. P. pajamas laikotarpiu 2009 metais iki įvykio 2009 m. liepos mėnesį. Reikalavimo atlyginti kas mėnesį po 8 000 Lt slaugos iÅ¡laidų (žalos asmeniui sudedamoji dalis) teismas taip pat netenkino kaip nepagrįsto įrodymais (nepateikta įrodymų, pagrindžiančių Å¡ių iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ ir jų kainas), be to, nepaneigta prezumpcija, kad V.

P. patiriama turtinė žala yra didesnė nei gaunamos iÅ¡mokos, kurias sudaro apie 1700 Lt kas mėnesį. Galiausiai, V. P. kaip visiÅ¡kai nedarbingam asmeniui skiriami vaistai, spec. priemonės, gydymo paslaugos yra apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto, o vėliau regreso tvarka iÅ¡reikalaujamos iÅ¡ draudimo bendrovės. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos V. P. tapo neįgali ir visiÅ¡kai nedarbinga, apribota jos judėjimo laisvė ir apskritai galimybės judėti, jai reikalinga slauga ir priežiÅ«ra, ji negali savęs aptarnauti, smarkiai pablogėjo ieÅ¡kovės socialinio gyvenimo kokybė, ji patyrė ir patiria skausmÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , neaiÅ¡kios jos ateities iÅ¡gijimo perspektyvos, tačiau ji yra vidutinio amžiaus, jau Å¡eimÄ sukÅ«rusi ir vaikus užauginusi moteris, o R.

E., nedideles pajamas gaunantis pensininkas, ieÅ¡kovę sužalojo dėl neatsargumo) sprendė, kad ieÅ¡kovei V. P. priteistina 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kadangi 5000 Lt jau sumokėjo R. E., o 3 452,80 Lt pervedė draudimo bendrovė (maksimali draudimo bendrovės atlygintina suma), tai priteistina suma iÅ¡mokėtomis sumomis mažintina ir galutinai iÅ¡ R. E. teismas priteisė 51 547,20 Lt. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai V. P., V. P., A. P., N. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:1. Teismas turėjo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ši teisės norma reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

2. Teismas nepasiūlė šalims pateikti trūkstamus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1 dalis). To nepadarius liko neatskleista bylos esmė, kadangi nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. Pagal byloje esančius įrodymus byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Pavyzdžiui, kaip matyti iš ieškovo A. P. parodymų 2012 m. rugpjūčio 9 d.,10 d. ,13d. rugsėjo 3 d. teismo posėdžiuose, ieškovai dalį išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų pateikė tiesiogiai atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“.

Teismas turėjo pasiÅ«lyti atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ Å¡iuos dokumentus pateikti teismui, tuomet juos įvertinti.3. Bylos nagrinėjimo metu (2012 m. rugpjūčio 9,10,13 – rugsėjo 3 d. teismo posėdžio protokolas) ieÅ¡kovai atsisakė didesnės dalies iÅ¡ 35 000 Lt savo reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, tame tarpe ir dėl iÅ¡laidų dėl telefono ryÅ¡ių atlyginimo. Tačiau teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl to nepasisakė ir motyvavo atsisakymÄ priteisti telefoninių pokalbių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Tarp atsakovo R. E. ir atsakovo UAB „Kauno liftai“ buvo susiformavę teisiniai santykiai, atitinkantys CK 6.629 straipsnyje numatytÄ automobilio panaudos sutartį, o eismo įvykio metu atsakovas R. E. atliko darbines pareigas, veikė darbdavio interesais, kadangi važiavo įsigyti darbo įrangos. TÄ patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiÅ¡kinant TPVCAPDÄ® bei su tuo susijusias CK nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ , pasisakyta, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalÄ padariusio asmens prievolė atlyginti žalÄ yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-351/2002, 3K-3-165/2009, 3K-3-503/2005,3K- 3-53/2010). Atsakovas R. E. atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:1. Byla nepatenka tarp kategorijų bylų, kuriose teismas pagal CPK yra aktyvus ir savo iniciatyva renka įrodymus. Įrodinėjimo našta tenka šalims byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį dispozityviose bylose teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tik tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. CPK 179 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo.2.

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, nurodydamas ieÅ¡kovų pateikto ieÅ¡kinio trÅ«kumus, aiÅ¡kiai pasiÅ«lė ieÅ¡kovams sutikslinti ieÅ¡kinyje nurodomas aplinkybes bei pateikti visus trÅ«kstamus įrodymus. IeÅ¡kovai galimybe teikti įrodymus galėjo pasinaudoti ir vėliau pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje.3. IeÅ¡kovai turėjo teisę praÅ¡yti pirmosios instancijos teismo iÅ¡reikalauti trÅ«kstamus raÅ¡ytinius įrodymus tiek iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, tiek iÅ¡ kitų subjektų (CPK 199 straipsnis).

4. IeÅ¡kovai dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, susijusių su turtinės žalos atlyginimu, atsisakė žodžiu bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, nesilaikydami CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė Å¡iuo klausimu skundžiamame sprendime.5. NeiÅ¡samus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas gali bÅ«ti vertinamas kaip procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindÄ teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, bet jis nėra pakankamas perduoti ginÄÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bylÄ galima tinkamai iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas UAB „Kauno liftai” atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ atsiliepimo argumentų matyti, kad atsakovas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir iÅ¡vadomis, įskaitant ir iÅ¡vadas dėl įrodymų nepakankamumo konkrečiais byloje nagrinėtais klausimais (neįrodyta didžioji dalis iÅ¡laidų, slaugos paslaugų gavimo faktas, kad ieÅ¡kovas dėl sutuoktinės slaugymo tikrai prarado realiai galimas iÅ¡laidas ir kt.), todėl dauguma atsiliepimo argumentų, kuriais iÅ¡ esmės pritariant antrinama pirmosios instancijos teismo motyvams, nekartojamos.

Taip pat nurodo Å¡iuos svarbiausius argumentus:1. Pagal ieÅ¡kovų sudarytÄ tiesioginių iÅ¡laidų nuo eismo įvykio datos suvestinę už 21 mėnesių laikotarpį iÅ¡laidos sudaro 12 609,84 Lt. Draudimo kompanijos AAA „Gjensidige Baltic” Lietuvos filialas iÅ¡mokėjo viso 38 823,33 Lt sumÄ , iÅ¡ kurios atėmus 3 452,80 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusi 35 370,53 Lt suma tris kartus virÅ¡ija ieÅ¡kovų nurodytas tiesiogines iÅ¡laidas V. P. priežiÅ«rai ir pilnai padengia pirmu ieÅ¡kinio reikalavimu reikalaujamÄ priteisti 35 000 Lt sumÄ turtinei žalai atlyginti.2.

Dėl sutuoktinės slaugymo negautos V. P. pajamos gali bÅ«ti suprantamos tik kaip jo negautas pelnas (iÅ¡ pajamų turi bÅ«ti atskaitomos sÄ naudos, pelno mokestis). Be to, nors ieÅ¡kovas iÅ¡ pajamų minusuoja sumokėtÄ gyventojų pajamų mokestį, neatsižvelgia į tai, kad 2009 m. - 2011 m. keitėsi gyventojų pajamų mokesčio, mokėtino pagal verslo liudijimÄ veikÄ vykdančių asmenų, tarifai, neįvertinta, kad ieÅ¡kovas privalėjo mokėti ir privalomojo sveikatos draudimo bei socialinio draudimo įmokas, kurios taip pat turėtų bÅ«ti atimtos iÅ¡ ieÅ¡kovo pajamų, skaičiuojant patirtus nuostolius.3.

Eismo įvykio metu atsakovas R. E. ne darbo metu ir be darbdavio leidimo vairavo savo automobilį, UAB „Kauno Liftai” nebuvo automobilio valdytojas. Automobilio UAB „Kauno liftai“ nevaldė nei nuomos, panaudos ar kitais pagrindais (tokia iÅ¡vada seka iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-757-738/2010 medžiagos, tÄ patvirtina ir R. E. parodymai). Kadangi ieÅ¡kovę R. E. sužalojo ne eidamas darbines pareigas, UAB „Kauno lftai” neatsako ir pagal CK 6.264 straipsnį (darbdavio atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl darbuotojų kaltės).

R. E. darbdavio Darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.92, su kuria R. E. buvo supažindintas, 1.6.1 punktas draudžia darbuotojui naudoti nuosavÄ transporto priemonę darbo metu, nesudarius raÅ¡tiÅ¡kai transporto panaudos sutarties su UAB „Kauno liftai”. Liudytojas Gediminas Pilius taip pat paliudijo, kad eismo įvykis įvyko R. E. iÅ¡vykus (savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alinus iÅ¡ darbo vietos) asmeniniu tikslu. UAB „Kauno liftai“ elektromechanikams, aptarnaujantiems lokalų rajonÄ , yra iÅ¡duodami nuolatiniai vieÅ¡ojo transporto mėnesiniai bilietai, todėl naudotis savo nuosavu transportu ne tik kad draudžiama, bet ir nėra bÅ«tinybės. Elektromechanikams bÅ«tinos darbo funkcijų priemonės UAB „Kauno liftai“ iÅ¡duodamos centralizuotai, jų savavaliÅ¡kas įsigijimas įmonėje nebuvo numatytas ir praktikuojamas.

4. Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigÄ nevirÅ¡ijant TPVCAPDÄ® 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudiko atlygintos ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas. Draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu, subsidiariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 29 d.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC- 34-1). Atsakovas AAS „Gjenedige Baltic” atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovai privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti Å¡alių naÅ¡tÄ Ä¯rodinėti, įgyvendindamas iÅ¡aiÅ¡kinimo pareigÄ (CPK 159, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai apskritai įrodinėjimo pareigos neįgyvendino, nors dėl įrodymų nebuvimo ir reikalavimų nepagrįstumo atsakovai iÅ¡samiai pasisakė tiek procesiniuose dokumentuose parengiamojoje proceso stadijoje, tiek teismo posėdžių metu.

Ieškovai į atsakovų atsikirtimus dėl įrodymų nepakankamumo nereagavo ir įrodymų neteikė, todėl teismui nekilo abejonių dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kuriomis ieškovai grindė ieškinį, nebuvimo. Atitinkamai teismui nekilo pareiga siūlyti ieškovams, atstovaujamiems advokato, pateikti papildomus įrodymus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų ribose, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Didesnės dalies ieÅ¡kinio reikalavimų dėl žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas netenkino ieÅ¡kovams neįrodžius (trÅ«kstant įrodymų) dėl iÅ¡laidomis ir negautomis pajamomis pasireiÅ¡kiančios žalos fakto bei dydžio. Apeliantų manymu, teismas tokioje situacijoje turėjo pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), galėjo iÅ¡sireikalauti trÅ«kstamus įrodymus, be to, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turėjo pats teismas nustatyti nuostolių dydį.

Todėl pasisakytina dėl teismo vaidmens renkant įrodymus. Dėl teismo vaidmens renkant įrodymus Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas. Tokioms civilinėms byloms bÅ«dingi rungimosi ir dispozityvumo principai, kurie be kita ko reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja privačių Å¡alių privatų ginÄÄ , todėl bÅ«tent Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga ir ji negali bÅ«ti perkeliama teismui (taip įrodinėjimo taisyklės aiÅ¡kinamos formuojamoje teismų praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. 2A-358/2013).

AiÅ¡kindamas CPK 179 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ , kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminÄ jiems pateikti, kasacinės instancijos teismas formuoja praktikÄ , kad teismas turėtų pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė (ne pareiga).

Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). Todėl CPK 179 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip atimanti teismui galimybę konstatuoti, jog tam tikros bylos aplinkybės yra neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo, jei byloje nenustatoma aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-60/2011).

Nėra ginčo, kad nagrinėjama byla dėl deliktinės atsakomybės (nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo) nepatenka tarp tų kategorijų bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus ir pagal CPK turi teisę ex officio rinkti įrodymus. Todėl šioje byloje taikytinos bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, o būtent, kad ieškovams tenka pareiga įrodyti jų teiginius (CPK 178 straipsnis). Teigti, kad šioje byloje teismas nepagrįstai netaikė CPK 179 straipsnio, suteikiančio teisę pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad dar pačioje proceso pradžioje teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, Å¡alindamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus, iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovams pareigos nurodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir pareigos pateikti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas atlinkybes, esmę. Dar daugiau – teismas konkrečiai įvardino, kokie įrodymai reikalingi (pateiktini), kad ieÅ¡kovai pagrįstų savo reikalavimų faktinį pagrindÄ . Teismas konkrečiai nustatė ir įvardino eilę ieÅ¡kinio trÅ«kumų (t.1., b. l. 32-33).

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovams nurodė, kad grindžiant reikalavimÄ priteisti turtinę žalÄ â€“ 35 000 Lt nurodytina, kad visi ieÅ¡kovai turi nurodyti, iÅ¡ ko kildinama žala, kokio ji dydžio, kada turtinę žalÄ patyrė kiekvienas iÅ¡ jų ir pateikti žalÄ pagrindžiančius įrodymus. Prie ieÅ¡kinio pridėtos čekių iÅ¡ vaistinių kopijos neįskaitomos, reikalinga jų suvestinė, dalis čekių yra apie suteiktas nuolaidas. Grindžiant reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovui V.

P. negautas pajamas, pateiktini duomenys, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas V. P. gaudavo pajamas bei kokias pajamas jis gavo 2009 metais. Grindžiant reikalavimÄ ieÅ¡kovei V. P. priteisti 8 000 Lt kasmėnesinę sumÄ , pateiktini duomenys apie tai, kad ji yra slaugoma specialioje įstaigoje, įrodymai, kiek tokia slauga kainuotų, reikalingi paaiÅ¡kinimai, ar į Å¡iÄ praÅ¡omÄ priteisti sumÄ Ä¯skaičiuotos iÅ¡laidos medikamentams, maistui, sveikatos priežiÅ«ros priemonėms. Dėl praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus iÅ¡ UAB „Jurguva“ ir UAB „Kauno liftai“ nurodytina, kodėl ieÅ¡kovus atstovaujantis advokatas negali gauti reikalingų įrodymų, taip pat nurodytina, kokias reikÅ¡mingas bylos iÅ¡nagrinėjimui aplinkybes Å¡ie įrodymai patvirtins (CPK 199 straipsnio 1 dalis).

Grindžiant reikalavimÄ ieÅ¡kovei priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ , nurodytina Å¡iuo metu jos gaunamos visos pajamas, kad teismas galėtų įvertinti turtinę padėtį. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas ne tik pasiÅ«lė, bet 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ir pareikalavo, kad ieÅ¡kovai pateiktų reikalingus (trÅ«kstamus) įrodymus, įvardino, kokie (kokius faktus patvirtinantys) įrodymai reikalingi, nurodė, kad Å¡ių įrodymų nepateikimas yra taisytini ieÅ¡kinio trÅ«kumai.

Esant tokioms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas turėjo dar papildomai pasinaudoti teise pasiÅ«lyti pateikti trÅ«kstamus įrodymus. Juo labiau, kad ieÅ¡kovus atstovauja profesionalus atstovas – advokatas, todėl ieÅ¡kovams turėjo bÅ«ti gerai žinoma (ne tik teismo, bet ir atstovo paaiÅ¡kinta), kokie įrodymai reikalingi bei kokias pasekmes - ieÅ¡kinio reikalavimų atmetimÄ sukeltų reikalingų įrodymų nepateikimas. Vėliau teismas 2010 m. kovo 2 d. nutartimi (t. 1., b.l. 69-70) taip pat iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovams pareigÄ pateikti įrodymus, kuriuos jie ir jų atstovas – advokatas gali gauti.

Kad nepakanka įrodymų realiai patirtų iÅ¡laidų faktui įrodyti, nurodė ir atsakovai savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose), tačiau į juos reaguodami ieÅ¡kovai papildomų įrodymų neteikė bei atsikirto argumentu, kad žalos dydžio pagrindžiančių įrodymų nepateikia ir atsakovai (t. 2., b.l. 6), taip be teisinio pagrindo siekdami perkelti pagal įstatymÄ ieÅ¡kovams tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovams (pagal CPK 178 straipsnį, žalos faktÄ bei dydį turi įrodyti praÅ¡antys jÄ priteisti ieÅ¡kovai).

Dėl teismo pareigos nustatyti žalos dydį Apeliantai remiasi ir CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad, jeigu bylos Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ne visai teisingai Å¡iÄ teisės normÄ aiÅ¡kina, kadangi jÄ interpretuoja atsietai nuo jau aptartų įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i teisės norma reiÅ¡kia, jog, kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus.

Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010). Dėl Å¡ios priežasties teismas remsis byloje esančiais duomenimis ir įrodymais apie žalos faktÄ bei dydį.

Visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija neginčijamai rodo, kad dėl V. P. sužalojimo jos sutuoktinis neabejotinai turėjo iÅ¡laidų, taip pat dėl bÅ«tinybės rÅ«pintis V. P. jos sutuoktinio V. P. galimybės užsidirbti pragyvenimui (gauti pajamas) buvo iÅ¡ esmės apribotos. Akivaizdu, kad dėl V. P. sužalojimo V. P. patyrė žalÄ tiek iÅ¡laidų, tiek negautų pajamų formomis. Kaip jau minėta, byloje tinkamai nėra įrodytas konkretus V. P. patirtos žalos dydis.

Turėtas iÅ¡laidas ieÅ¡kovai įrodinėja iÅ¡samiais paskaičiavimais ir tik epizodiÅ¡kai realiai patirtos iÅ¡laidos pagrindžiamos jų faktÄ patvirtinančiais įrodymais (pavyzdžiui, t. 1., b.l.19), o daugumos nurodytų iÅ¡laidų įrodymų ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikė (V. P. paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje t.

2. b.l. 96, 98). Negautas pajamas 2009 metais V. P. įrodinėja tik 2008 metais gautų pajamų dydžiu – pats ieÅ¡kovas pripažįsta nesant galimybės konkrečiu dydžiu įrodyti 2009 metais gautų pajamų dydį (t. 2., b. l.95). Esant byloje tik tokiems įrodymams apie ieÅ¡kovų dėl V. P. sužalojimo patirtÄ Å¾alÄ tiek iÅ¡laidų, tiek negautų pajamų forma, teisėjų kolegija sprendžia esant tikslinga dėl V. P. sužalojimo patirtÄ ir nuolatinai tebepatiriamÄ jos sutuoktinio žalÄ susieti su negalinčio savimi pasirÅ«pinti asmens slaugos iÅ¡laidų dydžiu.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais V. P. argumentus, kad sužalojus jo sutuoktinę ir jai nebegalint savimi pasirÅ«pinti, jis turėjo pasirinkti, ar rÅ«pintis sutuoktine pačiam, ar turėti iÅ¡laidų dėl sutuoktinės nuolatinės priežiÅ«ros. Nors, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų iÅ¡laidų suvestinių, iki 2011 m. rudens V. P. buvo gydoma medicinos įstaigose (t. 1., b.l. 63), tai nepaneigia V. P. teiginių, jog jis ir Å¡iuo laikotarpiu skyrė laikÄ rÅ«pinimuisi sunkiai sužalota sutuoktine, jÄ lankė, todėl buvo iÅ¡ esmės apribotos jo galimybės skirti laikÄ kitai veiklai, o bÅ«tent darbui, todėl Å¡iuo laikotarpiu V.

P. negavo pajamų.  Sutiktina ir su draudiko argumentais (t.

2. b.l. 32), kad V. P., jeigu jo pajamos 2009 metais kaip ir 2008 metais taip pat siekė 6137 Lt per mėnesį, ekonomiÅ¡kumo sumetimais galėjo neatsisakyti veiklos, iÅ¡ kurios gaudavo Å¡ias pajamas, o sužalotos sutuoktinės priežiÅ«rai naudotis mažiau kainuojančiomis profesionalių slaugytojų paslaugomis (t. 2., b.l. 32). Pažymėtina, kad negalinčio savimi pasirÅ«pinti asmens priežiÅ«ros paslaugų įkainiai gali skirtis. Ä® bylÄ yra pateikta VÅ¡Ä® „Privati slaugos tarnyba“ pažyma, kad vidutinis Å¡ios įmonės slaugytos klientės V.

P. įkainis buvo 4004 Lt, tačiau byloje neįrodyta, kad V. P. buvo nuolatinai slaugoma Å¡ioje įstaigoje, kokį laikotarpį ir kokias realias iÅ¡laidas dėl to patyrė ieÅ¡kovai. Todėl teismas vadovaujasi 2011 m. gruodžio 27 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1145 „Dėl aktyviojo gydymo stacionarinėms paslaugoms nepriskiriamų asmenų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, kurių iÅ¡laidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sÄ rašų ir slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų ir jų bazinių kainų sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ nustatytu negalinčių savęs aptarnauti ligonių palaikomojo ilgalaikio gydymo vieno lovadienio įkainiu 2012-2013 metais – 81,4 Lt ir jį laiko įrodyta minimalia V.

P. dėl sutuoktinės sužalojimo patiriama žala (tiek tuo atveju, jeigu žala pasireiškia negautų pajamų forma, tiek tuo atveju, jeigu žala būtų apskaičiuojama pagal būtinas ir pagrįstas išlaidas). Per metus tai sudaro 29 711 Lt, o per mėnesį vidutiniškai – 2476 Lt, t. y. 29 711/12. V. P. ieškiniu prašo priteisti negautas pajamas laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2011 m. rugpjūčio 22 d., taip pat periodines išmokas V. P. slaugymui po 8000 Lt per mėnesį nuo 2011m. rugpjūčio 23 d. iki V.

P. nuolatinė slauga taps nebūtina. Kaip jau minėta, esant įrodyta tik kad dėl V. P. sužalojimo neabejotina minimali ieškovo V. P. žala, nepriklausomai nuo to, ar ji patiriama negautų pajamų, ar būtinų išlaidų forma, yra vidutiniškai 2476 Lt per mėnesį, jam kas mėnesį nuo V. P. sužalojimo iki nuolatinė priežiūra jai tams nebūtina priteistina po 2476 Lt. Kita dalis reikalavimo tiek dėl negautų pajamų priteisimo, tiek dėl periodinių išmokų priteisimo yra neįrodyta (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo buvo atmesta pagrįstai.

IeÅ¡kovai neįrodė tiek didesnių faktiÅ¡kai turėtų iÅ¡laidų, tiek didesnių V. P. pajamų 2009 metais iki liepos 17 d. V. P., gavusio pajamas iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , pajamos nėra fiksuoto dydžio, todėl pajamų 2008 metais dydis nėra tinkamas įrodymas apie jo pajamų 2009 metais dydį. Juo labiau, kad 2008 metais dėl ekonominės krizės V. P. pajamos galėjo sumažėti, lyginant su pajamomis 2009 metais. Dėl UAB „Kauno liftai“ atsakomybės Nors atsiliepime (t.

1. b. l.

93) R. E. teigė, kad autoįvykis įvyko darbo metu, teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ (kaip svarbiausi paminėtini elektromechaniko G. P. paaiÅ¡kinimai (t. 1., b. l. 183, t. 2., b. l. 116), darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis (t. 1., b. l. 184) UAB „Kauno liftai“ darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 92 punktas 1.6.1 (t. 1., b.l. 187) paties R. E. parodymai, kad neatsiklausęs iÅ¡važiavo iÅ¡ darbo vietos (t. 2., b. l. 111)) sprendė, jog autoįvykio, kai buvo sužalota ieÅ¡kovė, metu atsakovus UAB „Kauno liftai“ ir R.

E. siejo darbo teisiniai santykiai, tačiau atsakovas R. E. eismo įvykį sukėlė savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alinęs iÅ¡ darbo vietos, vykdamas ne darbo marÅ¡rutu asmeniniais tikslais, todėl UAB „Kauno liftai“ neatsako už darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ CK 6.264 straipsnio pagrindu.Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nėra pagrindo nesutikti, kadangi ji pagrįsta tinkamu byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismo motyvų Å¡iuo klausimu ir byloje esančių įrodymų vertinimo teismas, jiems pilnai pritardamas, iÅ¡samiau nekartoja.

Dėl draudiko atsakomybės pobÅ«džio Apeliantai teigia, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalÄ padariusio asmens prievolė atlyginti žalÄ yra solidari (CK 6.6 straipsnis). Su tuo nėra pagrindo nesutikti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-259/2012). Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentÄ , kuriuo remdamasis teismas atmetė ieÅ¡kinį draudimo bendrovei (kad draudiko ir žalÄ padariusiojo asmens atsakomybė negali bÅ«ti solidari, nes pirmasis atsako pagal sutartį, o pastarojo atsakomybė kildinama iÅ¡ delikto).

Todėl periodinės žalos atlyginimo sumos, nurodytos anksčiau nutartyje, iÅ¡ atsakovų R. E. ir draudiko AAS „Gjensidige Baltic”, veikiančio per Lietuvos filialÄ , priteistinos solidariai. Å i suma nevirÅ¡ija maksimalios draudiko atlyginamos žalos asmeniui dydžio. Tačiau civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotÄ atsakomybę, t. y. atlygina padarytÄ Å¾alÄ , nevirÅ¡ydamas draudimo sumos.

Å ioje byloje tai aktualu dalyje dėl neturinės žalos priteisimo. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei V. P. priteistinas 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. IÅ¡ Å¡ios sumos atėmė R. E. jau sumokėta 5000 Lt sumÄ bei draudiko sumokėtÄ 3 452,80 Lt sumÄ , tad priteisė 51 547,20 Lt. Nagrinėjamu atveju dėl neturtinės žalos priteisimo nekyla draudiko solidariojo atsakomybė, kadangi draudikas maksimaliÄ jo mokėtinÄ neturtinės žalos atlyginimo sumÄ jau yra sumokėjęs (pagal iki 2009 m. gruodžio 10 d. galiojusios LR TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 1 dalies redakcijÄ maksimali draudiko atlygintina neturtinės žalos suma - 1 000 eurų).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (ar turėjo teismas pasisakyti dėl reikalavimo dalies, kurios ieÅ¡kovas atsisakė teismo posėdyje (t. 2., b.l. 128)), teismas nepasisako kaip dėl nereikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal bylos duomenis ieÅ¡kovė V. P. dėl advokato paslaugų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 4000 Lt iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 76), atsakovas R. E. – 900+ 225+300 (viso – 1425 Lt) (t. 2, b. l. 7-79), o atsakovas UAB „Kauno liftai“ – 8470 Lt (t. 2, b.l. 70).

R. E. pagal teismo sprendimÄ 2012 m. spalio 12 d. sumokėjo valstybei priteistus 40,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų ir 1546 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b.l. 160). Dėl advokato paslaugų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas R. E. turėjo 600 Lt iÅ¡laidų (t. 3, b. l. 11). Kadangi apeliacinis skundas ir ieÅ¡kinys bylÄ iÅ¡nagrinėjus apeliacine tvarka tenkinami iÅ¡ dalies, turi bÅ«ti perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kovams atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (vertinama bendra visų ieÅ¡kinio reikalavimų suma, todėl koreguojamas pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi iÅ¡laidų skirstymas), t.y. dėl advokato paslaugų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlygintina 256Lt iÅ¡laidų.

Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų R. E. ir AAS „Gjensidige Baltic” proporcingai šių atsakovų atžvilgiu tenkintų reikalavimų daliai, t.y. iš R. E. – 209 Lt, o iš AAS „Gjensidige Baltic” 47 Lt. R. E. proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos bei pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dalį padidinama valstybei iš R. E. priteistina žyminio mokesčio suma. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ Â pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti turtinę žalÄ ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį iÅ¡ dalies patenkinti.P. V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iÅ¡Â atsakovų R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir AAS „Gjensidige Baltic”, veikiančiam per Lietuvos filialÄ (j. a. k. 30063322) po 2476 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. liepos 18 d. iki nuolatinė priežiÅ«ra V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) taps nebereikalinga.

Sumažinti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų sumÄ nuo 1000 Lt iki 209 Lt.Sumažinti R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nuo 250 Lt iki 100 Lt. Padidinti valstybei iÅ¡ R. E. priteistÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ nuo 1546,40 Lt iki 2437,76 Lt. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .P. V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic”, veikiančio per Lietuvos filialÄ (j. a. k. 30063322) 47 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų.

Priteisti atsakovui R. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovų V. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Lt, o iÅ¡ V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 130 Lt iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . TeisėjaiAlė Bukavinienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Vigintas ViÅ¡inskis